Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1109-777/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-24
Bylos Nr.: e2A-1109-777/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00507-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: J. P.
Atsakovas: V. P.

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1109-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00507-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir pagal atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Plungės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą – ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurią sudaro (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 27 949,50 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur vertės; medžio apdirbimo stakles 5 000 Eur vertės, bendra ieškovui atitenkančio turto vertė – 40 949,50 Eur. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurią sudaro (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 27 949,50 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės; baldus (spintą, 3 durų, sekciją, rašomąjį stalą), 300 Eur vertės, bendra atsakovei atitenkančio turto vertė – 30 249,50 Eur. Priteisti iš ieškovo atsakovei 5 350 Eur piniginę kompensaciją už didesnę ieškovui tenkančio turto vertę, ją išmokant per 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokoje nebeliko tarpusavio supratimo, pagarbos vienas kitam, bendrų interesų, bendrų tikslų. Ieškovo nuomone, santuokos išsaugoti nėra galimybės, paskutiniu metu gyvena ne kaip sutuoktiniai, neveda bendro ūkio, todėl prašė santuoką nutraukti, paliekant sutuoktiniams turėtas pavardes. Santuokoje užgyventą turtą prašė dalyti lygiomis dalimis.

2. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, pripažinus ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, priteisti iš ieškovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė padalyti santuokoje užgyventą turtą – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis namų valdos, kurią sudaro (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), namų valdos 2/3 dalių vertė – 80 000 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą – 400 Eur vertės, pietų stalą su 12 kėdžių – 200 Eur vertės, minkštą odinį kampą – 400 Eur vertės, jaunuolio spintą (3-ų durų) – 70 Eur vertės, dvi knygų spinteles – 50 Eur vertės, televizorių „Samsung“ – 100 Eur vertės, virtuvės stalą su kėdėmis – 80 Eur vertės, skalbimo mašiną – 75 Eur vertės, viso atsakovei atitenkančio turto vertė – 83 375 Eur. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį namų valdos, kurią sudaro (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), J. P. tenkančios namų valdos 1/3 dalies vertė – 40 000 Eur; automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 000 Eur vertės, reismusines obliavimo stakles HOB 41 OP – 3 614 Eur vertės, drožlių siurblį („nutraukėją“) ABS 1080 – 298 Eur vertės, diskines pjovimo stakles TS 250F – 1 790 Eur vertės, mini plačiajuostes šlifavimo stakles ZS560U – 1 354 Eur vertės, juostines pjovimo stakles PP – 350 Eur vertės, medienos tekinimo stakles DSL-1100 – 600 Eur vertės, drožlių siurblį („nutraukėją“) ODCIAS FM 300S – 400 Eur vertės, kaltus medienai (20 vnt.) – 400 Eur vertės, spaustuvus medienai – 250 Eur vertės, skalbimo mašiną – 75 Eur vertės, traktorių žolei pjauti – 600 Eur vertės, revolverį „Chief cal. 380 ME GUMA“ – 200 Eur vertės, revolverio dėklą – 20 Eur vertės, orinį šautuvą su optiniu taikikliu – 300 Eur vertės, bendra ieškovui atitenkančio turto dalies vertė yra 62 251 Eur. Nurodė, kad santuoka nutrūko vien tik dėl ieškovo kaltės, nes šis santuokos metu buvo neištikimas. Teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kurio statybos pradžiai pinigų skyrė atsakovės tėvai. Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini), o atsakovė – (duomenys neskelbtini). Laisvomis dienomis abu patys ūkio būdu statė gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad, siekdami kuo greičiau baigti statybas, abu sutuoktiniai labai daug dirbo, ieškojo galimybių gauti papildomų pajamų – augino kiaules, vištas, atsakovė taip pat prekiavo gėlėmis. Visos uždirbtos lėšos buvo skiriamos namo statybai. Nurodė, kad prie viso to atsakovei taip pat teko vaikų priežiūros bei namų ruošos našta. Atsakovė teigė, kad santuokos metu visada stengėsi savo jėgas atiduoti šeimai, stengėsi puoselėti santarvę šeimoje, rūpinosi tiek nepilnamečių vaikų, tiek ieškovo gerove. Po kurio laiko ieškovas iš esmės pasikeitė – nuolatos norėjo būti vienas, apie kažką svajodavo, pradėjo dažnai priekaištauti, kad atsakovė neva mažai dirba, ją žeminti, priekaištavo dėl išvaizdos. Pažymėjo, kad ieškovas savo, kaip sutuoktinio, pareigų atsakovei neatlieka ir vengia atlikti jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, o nuo (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į kitą namo kambarį. Ieškovui neigiant įtarimus dėl neištikimybės, atsakovė kreipėsi į privačią detektyvų agentūrą, kuri (duomenys neskelbtini) mėnesį nustatė, kad ieškovas turi kitą moterį. Teigia, jog, ieškovui pateikus turimus duomenis apie jo neištikimybę, jis faktiškai tai pripažino ir nesiginčijo. Atsakovės nuomone, šalių santuoka iširo išimtinai tik dėl ieškovo kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovo J. P. ieškinį ir atsakovės V. P. priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp J. P. ir V. P., nutraukė dėl J. P. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliko santuokines pavardes – P., P.. Padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovui J. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini), 1/3 šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 600 Eur vertės, reismusines obliavimo stakles, HOB 41 OP – 2 750,00 Eur vertės, drožlių siurblį („nutraukėją“) ABS 1080 – 226 Eur vertės; diskines pjovimo stakles TS 250F – 1 360 Eur vertės, mini plačiajuostes šlifavimo stakles ZS560U – 1 030 Eur vertės, juostines pjovimo stakles PP 350E – 350 Eur vertės, medienos tekinimo stakles DSL-1100 – 455 Eur vertės, drožlių siurblį („nutraukėją“) ODCIAG FM 300S – 150 Eur vertės, 34 kaltus medienai – 400 Eur vertės, 45 spaustuvus medienai – 250 Eur vertės, skalbimo mašiną – 75 Eur vertės, traktorių žolei pjauti – 400 Eur vertės, revolverį „Rekord Chief 380 ME GUM“ Nr. 3520 su dėklu – 220 Eur vertės, orinį šautuvą su optiniu taikikliu – 300 Eur vertės. V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskebtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą – 400 Eur vertės, pietų stalą su 12 kėdžių – 200 Eur vertės, minkštą odinį kampą – 400 Eur vertės, spintą (3-ų durų) – 70 Eur vertės, dvi knygų spinteles – 50 Eur vertės, televizorių „Samsung“ – 100 Eur vertės, virtuvės stalą su kėdėmis – 80 Eur vertės, skalbimo mašiną – 75 Eur vertės, rašomą stalą – 30 Eur vertės. Priteisė iš ieškovo J. P. 6 155,50 Eur kompensaciją, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2 367,60 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei V. P.. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad liudytojas R. K. patvirtino, jog, renkant įrodymus pagal sudarytą sutartį ir pateiktą pirminę informaciją, (duomenys neskelbtini) mėnesį atlikto stebėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas į namus savo automobiliu parsiveždavo moterį, kurios laukdavo netoli jos darbo vietos (nurodytos atsakovės). Pažymėjo, kad ieškovo bendravimas su šia moterimi buvo nevienkartinis. Liudytoja J. D. parodė, kad, išaiškėjus faktui apie ieškovo palaikomus ryšius su kita moterimi, iš ieškovo sūnaus (duomenys neskelbtini) sužinojo, jog tokie ryšiai tęsėsi ne vienerius metus. Apie šių ryšių palaikymą buvo žinoma ir ieškovo draugės vaikams. Fakto, kad abiem sutuoktiniams pažįstama moteris lankydavosi sutuoktinių namuose, neneigė ir pats ieškovas, nurodęs, jog apsilankymo tikslas buvo maisto ruošimas. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta J. G. parodė, kad teko vykti ieškovo automobiliu į jo namus, nes norėjo įsigyti medinę lentelę ir pagaląsti įrankius, tačiau ieškovo pateiktas paaiškinimas ir liudytojos J. G. parodymai, teismo vertinimu, nėra įtikinami, kadangi iš liudytojo R. K. pateikto garso įrašo, daryto (duomenys neskelbtini)., kai ieškovui buvo pristatomi surinkti įrodymai dėl ieškovo neištikimybės, išeina, kad ieškovas pripažino palaikęs ryšius su kita moterimi (įrašas nuo 27.05, 28.09, 41.22, 43.12 min.), pripažino, jog bendraudamas su kita moterimi „ribas peržengė“, savo elgesį vertina kaip klaidą (įrašas nuo 25.23 min.), nurodė, jog santykiai tęsėsi „ne mėnesį ir ne du“ (įrašas nuo 39.11 min.), šiuos santykius įvardijo kaip „laikiną susižavėjimą ir prasiblaškymą“ (įrašas nuo 38.42 min.), įsipareigojo tokius ryšius nutraukti (įrašas nuo 39.56, 45.06 min.). Darė išvadą, kad šis įrašo turinys patvirtina faktą dėl ieškovo nuolatinio bendravimo su kita moterimi. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą ir vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, darė išvadą, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei.

4.2. Nurodė, kad šalių santykiai pradėjo blogėti nuo (duomenys neskelbtini) m., o iš esmės santykiai pasikeitė nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, sutuoktiniams apsigyvenus skirtinguose kambariuose. Nuo (duomenys neskelbtini) šalys visiškai bendrą gyvenimą nutraukė. Darė išvadą, kad šalių išsiskyrimas įvyko dėl artimų ieškovo santykių su kita moterimi. Įvertinęs tai, jog pats ieškovas pripažino, jog santykiai su kita moterimi tęsėsi ne mėnesį ir ne du, kad apie besitęsiančius nesantuokinius santykius buvo žinoma ir ieškovo šeimos nariams (sūnui), bet ne atsakovei, darė tikėtiną išvadą, kad tokio atsakovo elgesio pokyčiai ir pagrindinė šalių nesutarimų bei gyvenimo atskirai priežastimi buvo ieškovo santykiai su kita moterimi.

4.3. Nurodė, kad ieškovo kaltinimus atsakovei dėl turtinės naudos siekimo, išnaudojimo ieškovo kaip pajamų šaltinio teismas atmeta, laikydamas, jog rūpinimasis šeimos materialine gerove yra natūralus atsakovės siekis ir turėtų būti bendras šeimos interesas. Teigė, kad jeigu šeimoje ir kildavo nesutarimų dėl finansų tvarkymo, kitų turtinių klausimų, nesutarimai turėjo būti sprendžiami abipusiu sutarimu. Pažymi, jog tarp sutuoktinių vykę tam tikri trumpalaikiai, epizodiški ginčiai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo pareigas kitam sutuoktiniui.

4.4. Nurodė, kad atsakovė jokių rašytinių (ar kitokių) įrodymų apie galimą neturtinę žalą (pablogėjusią sveikatą ir pan.) nėra pateikusi, tačiau tai nereiškia, jog neturtinė žala nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – neištikimybės, atsakovė turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien neištikimybės fakto sužinojimas sukelia tam tikrus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad nėra duomenų apie itin pablogėjusią ieškovės sveikatą, apie gydymąsi dėl patirto išgyvenimo, pažeminimo (ieškovės nurodomas sveikatos pablogėjimas, susijęs su operaciniu gydymu, nėra nulemtas ieškovo elgesio), kad šalys santuokoje pragyveno daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, į ieškovo turtinę padėtį (dirba, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisė atsakovei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4.5. Nurodė, kad ginčo tarp sutuoktinių dėl kilnojamojo turto padalijimo nėra, kilnojamasis turtas padalytinas pagal ieškovo ir atsakovės siūlymus, išdėstytus jų procesiniuose dokumentuose, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių tenka po automobilį, medžio apdirbimo įrenginiai ir įrankiai, su kuriais dirbo ieškovas – ieškovui, ginklai taip pat ieškovui, baldai paskirstomi pagal šalių pageidavimus. Teigia, jog padalijus kilnojamąjį turtą pagal šalių siūlymus ieškovui atitenkančio turto vertė – 15 746 Eur, atsakovei tenka kilnojamojo turto už 3 405 Eur. Atsakovei iš ieškovo už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį priteistina 6 155,50 Eur kompensacija.

4.6. Nurodė, kad iš atsakovės pateiktos taupomosios knygutės kopijos matyti, jog asmeninė atsakovės sąskaita Nr. 42824 Taupomajame banke per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo papildyta (duomenys neskelbtini) įnašais ir per aštuonis kartus buvo išgryninta (duomenys neskelbtini) Teigia jog, atsakovės aiškinimu, lėšas į jos asmeninę sąskaitą pervedė jos tėvai, o šias aplinkybes patvirtino liudytoja J. D., parodžiusi, jog pradiniame statybos etape (ūkinio ir gyvenamojo namo statyba) statyba buvo vykdoma iš senelių V. (atsakovės tėvų) piniginių lėšų. Pažymėjo, jog liudytojas A. B. parodė, kad E. V. ketino atsakovei padovanoti automobilį, tačiau automobilio nenupirkus, lėšos buvo skirtos statybai. Nurodė, kad aplinkybes, jog atsakovės tėvai turėjo finansines galimybes padėti atsakovės šeimai vykdant statybas, patvirtino liudytoja R. V., parodžiusi, jog E. ir J. V. konsultuodavosi su liudytoja finansiniais klausimas ir liudytoja patarusi pinigines operacijas vykdyti per tuometinį Taupomąjį banką.

4.7. Taip pat akcentavo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), atsakovės sąskaita pradėta pildyti piniginiais įnašais tuoj po santuokos sudarymo, nenustatyta, kad sutuoktiniai nurodytu laikotarpiu būtų turėję pajamų, atitinkančių lėšų, kuriomis papildyta atsakovės sąskaita, dydį. Pagal atsakovės paaiškinimus ir pateiktą pakvitavimą, ieškovas tuo metu turėjo piniginių prievolių buvusiai šeimai ((duomenys neskelbtini) išmokėjo (duomenys neskelbtini) kompensaciją buvusiai sutuoktinei, privalėjo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui), sutuoktinių pajamos iš darbo veiklos ((duomenys neskelbtini)) nebuvo didelės (teismo vertinimu, neviršijo (duomenys neskelbtini).), o pajamų gavimas iš papildomos darbo veiklos (gėlių pardavimo, kaip nurodė ieškovas) tuo laikotarpiu neįrodytas. Darė tikėtiną išvadą, kad atsakovės sąskaita buvo papildyta jos tėvų lėšomis. Pažymėjo, kad paprastai sutuoktiniams gyvenant darniai nėra renkami įrodymai dėl pinigų paskirties, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui. Nesant duomenų apie atsakovės tėvų ketinimus pinigų pervedimo metu, konstatavo, jog atsakovės tėvų pervestos (dovanotos) lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti.

4.8. Nurodė, kad ieškovo paaiškinimus apie turėtas (duomenys neskelbtini) santaupas teismas atmeta, ieškovui nepateikus įrodymų, kad pagal darbo pobūdį galėjo turėti tokias santaupas. Konstatavo, jog ieškovo teiginiai apie lėšas, laikomas ne banke, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Teismas kritiškai vertino ir liudytojos Z. P. parodymus apie ieškovo sukauptas santaupas kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens (ieškovo motina). Teigia, jog abejonių dėl šių parodymų patikimumo kelia ir ta aplinkybė, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) išmokėjo (duomenys neskelbtini) kompensaciją už tenkančią turto dalį buvusiai sutuoktinei. Vertino, kad nutraukiant santuoką neabejotinai būtų dalijamos ir pinginės lėšos, tačiau, kaip matyti iš pakvitavimo, ieškovas kompensaciją sumokėjo už jam atitenkantį garažą, motociklą bei automobilį (ne už piniginį indėlį). Pažymėjo, kad ieškovas taip pat teigė, jog prie namo statybos prisidėjo ir jo tėvai, tačiau šių aplinkybių, išskyrus liudytojos Z. P. parodymus, kitais įrodymais neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad galbūt ieškovo tėvai, siekdami padėti sūnaus šeimai, ir prisidėjo prie statybų, tačiau, nei ieškovui, nei liudytojai nesukonkretinant panaudotų lėšų dydžio, konstatavo, kad nėra pagrindo tokią paramą vertinti kaip esminę, lėmusią ieškovui tenkančios dalies padidėjimą nekilnojamajame turte.

4.9. Teigia, jog tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenamasis namas buvo įrenginėjamas ir iš bendrų lėšų, gautų iš sutuoktinių darbo pajamų ir papildomos veiklos, kad prie gyvenamojo namo įrengimo prisidėjo abu sutuoktiniai savo darbu, talkinant jų šeimos nariams, atsižvelgiama ir į nustatytą atsakovės tėvų indėlį piniginėmis lėšomis prie ūkinio ir gyvenamojo namo statybos. Darė išvadą, kad statinių padalijimas pagal atsakovės reikalavimą (atsakovei priteisiant 2/3 dalis, o ieškovui – 1/3 dalį) atitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip: ieškovo J. P. ieškinį ir atsakovės V. P. priešieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp J. P. ir V. P., nutraukti dėl abiejų šalių kaltės. Padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui J. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 600 Eur vertės, reismusines obliavimo stakles ??? 41 OP – 2 750 Eur vertės, drožlių siurblį („nutraukėją“) ABS 1080 – 226 Eur vertės, diskines pjovimo stakles TS 250F – 1 360 Eur vertės, mini plačiajuostes šlifavimo stakles ZS560U – 1 030 Eur vertės, juostines pjovimo stakles PP 350E – 350 Eur vertės, medienos tekinimo stakles DSL-1100 – 455 Eur vertės, drožlių siurblį („nutraukėją“) ODCIAG FM 300S – 150 Eur vertės, 34 kaltus medienai – 400 Eur vertės, 45 spaustuvus medienai – 250 Eur vertės, skalbimo mašiną – 75 Eur vertės, traktorių žolei pjauti – 400 Eur vertės, revolverį „Rekord Chief 380 ME GUM” Nr. 3520 su dėklu – 220 Eur vertės, orinį šautuvą su optiniu taikikliu – 200 Eur vertės. V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą – 400 Eur vertės, pietų stalą su 12 kėdžių – 200 Eur vertės, minkštą odinį kampą – 400 Eur vertės, spintą (3-ų durų) – 70 Eur vertės, dvi knygų spinteles – 50 Eur vertės, televizorių „Samsung“ – 100 Eur vertės, virtuvės stalą su kėdėmis – 80 Eur vertės, skalbimo mašiną – 75 Eur vertės, rašomąjį stalą – 30 Eur vertės. Priteisti atsakovei V. P. iš ieškovo J. P. 6 030,50 Eur kompensaciją už didesnę tekusią bendro turto dalį. Likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Teigia, kad liudytoja J. D., apklausta teismo posėdyje, nurodė, jog daug metų gyvena kitame mieste, ir iš esmės liudijo apie tai, ką jai papasakojo kiti asmenys, t. y. savo įspūdžius iš mamos (atsakovės) ir jos samdyto privataus detektyvo paaiškinimų. Mano, kad J. D. teiginys, neva apie „romaną“ buvo žinoma ir tariamos ieškovo draugės (J. G.) vaikams, apskritai tėra teismo posėdžio metu niekaip nepagrįsta ir nedetalizuota liudytojos deklaracija. Tokio fakto nepatvirtino jokie bylos įrodymai ar liudytojų parodymai, J. G. vaikai teismo posėdyje nebuvo apklausiami. Teigia, jog teismas sprendime rėmėsi ir J. D. paaiškinimu, neva apie „romaną“ jai telefonu papasakojęs ir ieškovo sūnus T. P., tačiau pažymėjo, kad T. P. buvo apklaustas kaip liudytojas teisme ir tokios informacijos nepatvirtino. Darė išvadą, kad liudytojos J. D. parodymai apie tariamą ieškovo neištikimybę duoti ir mamos ir detektyvo suformuotos nuomonės pagrindu.

6.2. Nurodė, kad teismas, padarydamas išvadą dėl ieškovo neištikimybės, vadovavosi atsakovės parodymais, tačiau sprendime visiškai neįvertino atsakovės parodymų prieštaringumo, to, kad jos nurodomi neištikimybės „įrodymai“ tėra prielaidos. Teigia, jog atsakovė kaip neištikimybės įrodymus nurodė abejingumą jai, įvairius ieškovo nutylėjimus, pokalbių nuotrupų interpretacijas, vartojamus vaistus, lankymąsi pas gydytoją kitame mieste, kraują iš nosies ir apskritai bet kokius faktus, kurie jai pasirodė įtartini, galų gale pripažino, kad tai jos spėjimas. Pažymi, kad prieš tai atsakovė kaip neištikimybės įrodymus buvo nurodžiusi aplinkybę, kad ieškovas nedavė jai skaityti savo telefono žinučių.

6.3. Nurodė, kad atsakovės dukra paliudijo, jog J. G. buvo geriausia mamos draugė, vadinama sese. Apklaustas detektyvas nurodė, kad atsakovė jam apibūdino J. G.: „Klientė pati pasakė, kad tuose (duomenys neskelbtini) dirba tokia moteris, jų buvusi kaimynė su kuria jie bendravo nuo seno šeimomis ir panašiai.“ Mano, kad atsakovė bandė suklaidinti teismą dėl bylai reikšmingų aplinkybių sumenkindama šeimos santykius su J. G.. Pastarosios artimi ir pastovaus pobūdžio santykiai su šalių šeima yra reikšmingi vertinant kelis jos pavėžėjimus iš darbo arba apsilankymą šalių name buitiniais reikalais. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ir J. G. paaiškinimus dėl apsilankymo šalių namuose.

6.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas detektyvo padarytą garso įrašą, nesivadovavo nei Konstitucijos, nei Civilinio kodekso, nei Civilinio proceso kodekso, nei specialaus Privačios detektyvinės veiklos įstatymo nuostatomis. Teigia, jog teismas nesprendė dėl garso įrašo kaip įrodinėjimo priemonės leistinumo ne tik ex officio, bet netgi apie garso įrašą kaip neleistiną įrodinėjimo priemonę pareiškus ieškovui ir tai posėdžio metu kelis kartus patvirtinus pačiam įrašą dariusiam detektyvui R. K.. Darė išvadą, kad nurodytos teisės normos ir teismo posėdžio metu paties detektyvo R. K. paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) darytas garso įrašas neatitinka panaudojimo civilinėje byloje leistinumo reikalavimų, ieškovas aiškiai išreiškė savo poziciją, jog slapta darytas įrašas pažeidžia jo teises, todėl šioje byloje juo negalima buvo remtis kaip įrodymu.

6.5. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais privataus detektyvo atliktas tyrimas dėl tariamos ieškovo neištikimybės ir su tuo susiję atsakovės bei jos liudytojų parodymai neturi jokios prasmės, kadangi nėra susiję su faktiniu santuokos iširimu jau iki (duomenys neskelbtini) metų ir anksčiau. Pažymėjo, kad teismas ieškovo kaltę įrodančiu įrodymu laikė net aplinkybę, kad ieškovas jo sodintoms ir atsakovės išrautoms gėlėms pastatė (duomenys neskelbtini), nors pats teismas rėmėsi atsakovės paaiškinimu, kad šios (duomenys neskelbtini) pastatytos jau prasidėjus ištuokos procesui. Mano, jog pagal tokią logiką išeitų, kad ieškovo kaltę įrodo tai, kad būtent jis inicijavo santuokos nutraukimo teisminį procesą.

6.6. Teigia, kad iš atsakovės pateiktos taupomosios knygelės matyti, jog visi pinigai, t. y. (duomenys neskelbtini)., buvo paimti iš sąskaitos dar (duomenys neskelbtini) metais ir sąskaitoje liko tik (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog byloje nekilo ginčo, kad šalys gyveno ūkiniame pastate apie (duomenys neskelbtini) metus, o į ieškovo atstovo klausimą, iš kokių lėšų buvo vykdomos statybos tuo (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki įsikėlimo į namą, atsakovė nurodė, jog iš dokumentų matyti, kad ir toliau iš atsakovės sąskaitos imti pinigai, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) m. rudenį. Atstovui nurodžius, kad (duomenys neskelbtini) m. rugsėjį buvo paimtas tik (duomenys neskelbtini) likutis, atsakovė ėmė teigti, kad visos reikalingos statybinės medžiagos jau buvo supirktos. Darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismui neužkliuvo tokie priešieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių prieštaravimai, t. y. neva atsakovės tėvų (duomenys neskelbtini) metais pervestų pinigų pakako visai statybai, neva iš jų iškart buvo supirktos visos reikalingos medžiagos, nors namo, iki šeima į jį įsikėlė, statyba kažkodėl tęsėsi beveik (duomenys neskelbtini) metus, ir visą tą laikotarpį šeima gyveno sunkiai, kentė ūkiniame pastate, kuris susidarė iš virtuvėlės ir nuo garažo spinta atskirto kambario, su kibiru vietoje tualeto, be vonios, pastate buvo šalta ir drėgna, tai patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovė ir liudytojai.

6.7. Nurodė, kad pats teismas sprendime padarė išvadą, kad atsakovės tėvų pervestos (dovanotos) lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti. Darė išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi byloje, vadovaujantis materialinėmis teisės normomis, nebuvo pagrįsta, kad atsakovės tėvų pervesti pinigai laikytini atsakovės asmenine nuosavybe.

6.8. Nurodė, kad visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog statybose dalyvavo visi šeimos nariai pagal galimybes. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovas pats atliko visus mūro darbus. Atsakovės dukra paliudijo, kad namų valdos statybose dirbo ir ieškovo draugai, buvę bendradarbiai, „už butelį“, taip pat ieškovo pusbrolis, periodiškai pas juos gyvenęs. Visi statybinių medžiagų pirkimo kvitai yra ieškovo vardu (pažymi, kad atsakovė priešieškinį grindė ir keliais nesusijusiais kvitais, išrašytais nežinomų pašalinių asmenų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vardu), ieškovas po namo statybos pakeitė namo šildymo sistemą, įrenginėjo vidų. Teigia, jog visi liudytojai patvirtino, kad į statybas buvo dedamos visos šeimos uždirbtos lėšos, tiek darbo užmokestis, tiek lėšos gautos iš įvairių šeimos verslų.

6.9. Nurodė, kad pinigų pervedimo (duomenys neskelbtini) metais metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 1987 m. gruodžio 25 d. redakcija (įsigaliojusi 1988 m. sausio 1 d.), kurios 288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, ir šio Kodekso 151 straipsnio antrojoje dalyje išvardytų valiutinių vertybių dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt rublių, – notarine forma. Teigia, jog iš atsakovės pateiktos taupomosios knygelės matyti, kad tik 9,94 rub., 56,71 rub. ir 7,56 rub., t. y. iš viso tik 74,21 rub., pavedimai neviršija įstatyme nustatytų dydžių, o visi kitiems pavedimams buvo privaloma ne tik rašytinė, bet ir notarinė forma. Mano, kad teismas ne tik neteisėtai rėmėsi liudytojų parodymais dėl to, kad tariami dovanojimo sandoriai neatitiko įstatymo reikalaujamos rašytinės formos, bet ir remdamasis liudytojų parodymais ir prielaidomis grįstu daugybės minėtų juridinių faktų (sąlygų) egzistavimu patvirtino pagal įstatymą negaliojančius sandorius, kuriems nustatyta privaloma notarinė forma, ir jais grindė nukrypimą nuo lygių dalių principo.

6.10. Nurodė, kad teismas atmetė tiesioginius Z. P. parodymus apie ieškovo sukauptas santaupas kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, tačiau kažkodėl nematė kliūčių pasiremti atsakovės dukros J. D., atsakovės dėdės A. B., atsakovės draugės R. J. netiesioginiais išvestiniais parodymais apie tai, ką jie neva prieš (duomenys neskelbtini) metų išgirdę iš atsakovės tėvų. Pažymėjo, kad teismas netgi aplinkybę, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) išmokėjo (duomenys neskelbtini) kompensaciją už tenkančią turto dalį buvusiai sutuoktinei, panaudojo kaip įrodymą, kad ieškovas neturėjo santaupų, motyvuodamas tuo, kad nutraukiant santuoką neabejotinai būtų buvę dalijamos ir pinginės lėšos. Tačiau mano, kad ši aplinkybė kaip tik patvirtina, kad ieškovas piniginių lėšų turėjo, nepaisant to, kad jos nebuvo dalijamos santuokos nutraukimo metu.

6.11. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai rėmėsi liudytojų parodymais, konstatuodamas, kad atsakovės tėvai jai padovanojo aptariamas lėšas. Pažymėjo, kad tam, jog būtų galima nustatyti pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, nagrinėjamu atveju iš esmės reikėjo nustatyti visą juridinių faktų grandinę, o bet kurio iš jų nebuvimas nukrypimą daro negalimą: 1) įrodyti atsakovės teiginį, kad pinigus į atsakovės sąskaitą pervedė jos tėvai, 2) kad pervesti pinigai buvo dovanojimo, o ne kokių kitų teisinių santykių pagrindas, 3) kad atsakovės tėvų valia buvo dovanoti pinigus asmeniškai atsakovei, o ne šeimai, t. y. abiem sutuoktiniams, 4) kad tie pinigai buvo panaudoti būtent šalių bendro turto statyboms.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apelianto J. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde neaiškina apie buvusius santykius su J. G., nebando pasiteisinti, kad šie santykiai buvo tik kaimyniški, negalintys sukelti tarp sutuoktinių jokio konflikto ir (ar) įtarimų apie neištikimybę. Teigia, jog apeliantas šią skundo dalį dėl kaltės grindžia tik teismo padarytomis klaidomis vertindamas įrodymus sąsajumo ir leistinumo kontekste, taip pat ir tuo, kad santykiuose krizė prasidėjo jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, o jo santykių su J. G. buvimas nebuvo ir nėra priežastis nutraukti santuoką.

8.2. Teigia, jog, be jau duotų parodymų teisme, galima dar papildomai išskirti šias aplinkybes: 1) (duomenys neskelbtini) J. P. leido laiką su J. G., kai ji dienos metu buvo paimta iš darbo ir nuvežta iki sutuoktinių namų, ir tai buvo užfiksuota privataus detektyvo. Kai atsakovė skambino sutuoktiniui J. P., kad išsiaiškintų, ar jis buvo susitikęs su J. G., šis šią faktinę aplinkybę paneigė, t. y. akivaizdžiai melavo; 2) atsakovei (duomenys neskelbtini) metais buvo atlikta operacija, buvo nedarbinga. Sutuoktinis J. P. dažnai išvykdavo iš namų, aiškindavo, kad važiuoja į parduotuves neturėdamas aiškaus tikslo, ką reikėtų nusipirkti. Kai sutuoktinė pasisiūlė važiuoti kartu, J. P. supyko. Tik vėliau tapo aišku, kad, J. G. turint laisvą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val., sutuoktinis J. P. stengėsi rasti įvairių priežasčių išvykti iš namų ir susitikti su šia moterimi; 3) privatus detektyvas J. P. stebėjo tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dienas jie kartu su J. G. buvo užfiksuoti kartu parvykstantys į šalių namus; 4) po daugelio bendrų santuokos metų nėra abejonės, kad atsakovė gerai pažinojo savo sutuoktinį. Jo elgesys pasikeitė, kai į jo telefoną ateidavo SMS žinutės, jas slėpė, nerodė net paprašytas. Slėpė savo mobilųjį telefoną, net į tualetą ar dušą nešdavosi kartu, taip buvo itin atsargus. Atsakovė prašė ne tik parodyti mobilųjį telefoną, bet ir pateikti pokalbių suvestines. Tačiau apeliantas šių sutuoktinės prašymų nesistengė įvykdyti, taip dar daugiau patvirtindamas įtarimus apie jo neištikimybę. Sutuoktinis, kuris santuokoje yra sąžiningas ir lojalus, nebūtų taip elgęsis.

8.3. Nurodė, kad J. D. patvirtino, kad pokalbis dėl apelianto neištikimybės buvo ir su jo sūnumi T. P. iš pirmos santuokos. Pažymėjo, kad T. P. byloje buvo apklaustas anksčiau, nei kaip liudytoja buvo apklausta J. D., jis pakartotinai į teismo posėdį nebuvo kviečiamas, apeliantas nesistengė paneigti šioje dalyje J. D. paaiškinimų. J. D. apie apelianto neištikimybę sužinojo iš privataus detektyvo, kai tuo metu kartu su mama (atsakove V. P.) nedalyvavo buvusiame pokalbyje tarp privataus detektyvo R. K., ieškovo J. P. ir atsakovės V. P..

8.4. Nurodė, kad iki privatus detektyvas pradėjo fiksuoti apelianto sistemingus susitikinėjimus su J. G., atsakovė tik įtarė apie galimą sutuoktinio neištikimybę, o abejonių neliko, kai privatus detektyvas pateikė fotonuotraukas, kuriose buvo fiksuojami J. P. ir J. G. susitikimai, vykę be V. P. žinios. Teigia, jog apelianto aiškinimai, kad prieš J. P. buvo vykdomas privataus detektyvo psichologinis spaudimas, yra atmestini, nes, išklausius buvusį pokalbį, tokių aplinkybių užfiksuota nėra. Apeliantas dėl neteisėtai privataus detektyvo atlikto pokalbio garso įrašo remiasi LAT nutartimi Nr. 3K-3-685/2013, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas, viena vertus, dėl neva neteisėtai padaryto pokalbio garso įrašo teisme klausimo nekėlė, o kita vertus, net jeigu ir būtų pagrindas pokalbio garso įrašą vertinti kaip neteisėtą, tai byloje surinktų kitų įrodymų visuma teiktų teisinį pagrindą padaryti tokias pačias išvadas dėl ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

8.5. Nurodė, kad namo statybai žemės sklypas buvo suteiktas (duomenys neskelbtini). Teigia, jog įrodymų, kad per laikotarpį nuo santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), iki buvo išskirtas žemės sklypas namo statybai ((duomenys neskelbtini)), apeliantas turėjo ir (ar) uždirbo kokias nors pinigines lėšas, nepateikta absoliučiai jokių. Priešingai, nurodo, kad namo statybai laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į atsakovės sąskaitą buvo pervesta per (duomenys neskelbtini), tai ir buvo pagrindas vykdyti statybas. Teigia, jog teismui pateikti rašytiniai įrodymai faktiškai patvirtina, kad, atsakovei paėmus pinigines lėšas, tuoj neužilgo buvo perkamos statybinės medžiagos, (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo mėnesį jau buvo uždengtas namo stogas. Pažymėjo jog atsakovės tėvo pervesti pinigai buvo naudojami ne tik medžiagoms pirkti, bet ir atsiskaitymams už atliktus statybos darbus samdytiems statybininkams. Stogo įrengimą ir šiferio klojimą atliko samdyta brigada, kuriai už darbą buvo sumokėtos piniginės lėšos, ir tai įrodo teismui pateiktas paties apelianto rašytos išlaidos dėl namo statybos. Statomo namo pirmo ir antro aukšto vidaus tinkavimo darbus taip pat atliko samdyta brigada, kuriai už darbus irgi buvo atsiskaityta piniginėmis lėšomis. Nurodo, kad iš atsakovės tėvo gautomis piniginėmis lėšomis buvo nupirkti mediniai langai, radiatoriai, atliktas visas gyvenamojo namo tinkavimas. Mano, kad atsakovė aiškiai įrodė, kad lėšos buvo gautos iš jos tėvo, ir tai grindžia Taupomąja knygele, o apeliantas jokių leistinų įrodinėjimo priemonių šiuo klausimu nepateikė, nors duomenys archyvuose yra saugomi 70 metų.

8.6. Teigia, jog liudytoja R. V., dirbusi banko valdytoja, nuosekliai paaiškino, kaip su ja konsultuodavosi atsakovės tėvai dėl turėtų lėšų panaudojimo, liudytojas A. B. parodė, kad E. V. ketino atsakovei padovanoti automobilį, tačiau, automobilio nenupirkus, lėšos buvo skirtos statybai. Pažymėjo, kad nors atsakovė su savo tėvu nesudarė piniginių lėšų dovanojimo sutarties, tačiau šios svarbios aplinkybės paneigimas aiškiai paneigtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

8.7. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo patikslintas gyvenamojo namo projektas, kurio pagrindu buvo statomas gyvenamasis namas, o vėliau (duomenys neskelbtini) sudaroma namų valdoje esančių kadastrinių matavimų byla. Teigia, jog kadangi apeliantas šį klausimą kelia apeliaciniame skunde, todėl atsakovė pateikia fotonuotraukas, iš kurių matyti, kokios gi būklės buvo namas (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovė pažymėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų gyvenamasis namas nei buvo perstatytas, nei buvo padidintas jo plotas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovo ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, ir turtas padalytas nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

13. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus, t. y. (duomenys neskelbtini) metais darytas ginčo namo fotonuotraukas bei žemės sklypo planą. Atsakovė nurodė, kad apeliaciniu skundu buvo keliami klausimai dėl namo būklės (duomenys neskelbtini) metais, todėl esant poreikiui atsakovė į bylą teikia įrodymus, patvirtinančius, kokios būklės buvo ginčo namas (duomenys neskelbtini) metais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, jog atsakovės pateikti nauji įrodymai prie bylos pridėtini.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės nustatymo

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su byloje atliktu surinktų įrodymų vertinimu, t. y. apeliantas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų leistinumo, sąsajumo principus, nepagristai vadovavosi liudytojų parodymais spręsdamas klausimą dėl atsakovės turėtų asmeninių lėšų ir nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktiniams priklausančio turto lygių dalių principo.

15. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

16. Pažymėtina, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Pažymėtina, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos yra nustatytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

18. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei, todėl pripažino, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, tačiau apeliantas nesutikdamas su tokia teismo išvada teigia, jog įrodymų, patvirtinančių jo neištikimybę, į bylą nebuvo pateikta, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo daryti tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė privačios detektyvinės veiklos paslaugų sutartį, kuria pavedė privačiam detektyvui liudytojui R. K. surinkti duomenis ir informaciją, kurie patvirtintų arba paneigtų atsakovės abejones dėl sutuoktinio neištikimybės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. patvirtino, kad, renkant įrodymus pagal sudarytą sutartį ir pateiktą pirminę informaciją, (duomenys neskelbtini) mėnesį atlikto stebėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas į namus savo automobiliu parsiveždavo moterį, kurios laukdavo netoli jos darbo vietos (nurodytos atsakovės). Atkreiptinas dėmesys, jog šias aplinkybes (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir ieškovas. Liudytojas pažymėjo, jog privataus detektyvo darbą dirba jau seniai, todėl remdamasis savo patirtimi nurodė, kad jam susidarė įspūdis, jog ieškovas yra neištikimas. Dar daugiau, liudytojas patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio tarp ieškovo, atsakovės bei liudytojo R. K. metu ieškovas pripažino neištikimybės faktą (2020 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 2.01.15 iki 2.02.04). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog liudytojas R. K. turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat nėra duomenų, jog liudytojas apskritai būtų bendravęs su bylos šalimis daugiau, nei tai buvo būtina pagal atsakovės bei liudytojo (duomenys neskelbtini) sudarytą privačios detektyvinės veiklos paslaugų sutartį, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje yra įrodytas ieškovo neištikimybės atsakovei faktas.

19. Nors apeliantas teigia, jog liudytojos J. D. parodymais apie tariamą ieškovo neištikimybę remtis negalima, kadangi jie suformuoti mamos (atsakovės) ir detektyvo nuomonės pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Akcentuotina, jog byloje nėra duomenų, kad liudytoja J. D. būtų bendravusi su liudytoju R. K., todėl privataus detektyvo nuomonė liudytojos parodymų objektyvumui įtakos negalėjo turėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors liudytojos turimi duomenys apie ieškovo neištikimybę nėra tiesioginiai, t. y. nėra įgyti tiesiogiai bendraujant su ieškovu, ar tiesiogiai užfiksuoti nustatant neištikimybės faktą, tačiau, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą bei šioje byloje jau nustačius ieškovo netinkamą bendravimą su kita moterimi, darytina išvada, kad liudytojos J. D., kaip šalims artimo asmens (liudytoja yra atsakovės dukra, kuri taip pat daug metų gyveno ir bendravo su ieškovu), teisme duoti paaiškinimai tik papildo byloje nustatytą neištikimybės faktą, todėl laikytina, kad apeliacinio skundo argumentas dėl liudytojos J. D. parodymų nepatikimumo atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas detektyvo padarytą garso įrašą, nesivadovavo nei Konstitucijos, nei Civilinio kodekso, nei Civilinio proceso kodekso, nei specialaus Privačios detektyvinės veiklos įstatymo nuostatomis. Teigia, jog teismas nesprendė dėl garso įrašo kaip įrodinėjimo priemonės leistinumo ex officio, todėl mano, kad (duomenys neskelbtini) darytas garso įrašas neatitinka panaudojimo civilinėje byloje leistinumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo skundo teiginiu. CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykusio pokalbio tarp ieškovo, atsakovės ir privataus detektyvo metu buvo aptariamos ieškovo privataus gyvenimo aplinkybės, susijusios su jo asmeniniu gyvenimu bei asmeniniu bendravimu su kita moterimi. Taip pat konstatuotina, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovas apie minėto pokalbio metu daromą garso įrašą nebuvo informuotas, o tai reiškia, jog privataus detektyvo padarytas garso įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu civilinėje byloje, kadangi pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo principą.

21. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog, net ir pripažinus atsakovės pateiktą garso įrašą netinkamu įrodymu, byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, suponuojančių išvadą, kad ieškovas pažeidė pareigą būti lojaliam savo sutuoktinei, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės.

22. Dar daugiau, nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl ieškovo neištikimybės, vadovavosi atsakovės parodymais, tačiau sprendime visiškai neįvertino atsakovės parodymų prieštaringumo, kad jos nurodomi neištikimybės „įrodymai“ tėra prielaidos. Pažymėtina, jog atsakovė, prašydama pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nurodė ne tik aplinkybes, susijusias su ieškovo elgesio pasikeitimu, vengimu atlikti sutuoktinio pareigas bei nuolatiniu slapukavimu, tačiau tokį savo reikalavimą įrodinėjo ir liudytojų parodymais bei privataus detektyvo atliktu tyrimu, kurio metu pasitvirtino atsakovės nuogąstavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovės pateikiami neištikimybės įrodymai tėra prielaidos, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) metais privataus detektyvo atliktas tyrimas dėl tariamos ieškovo neištikimybės ir su tuo susiję atsakovės bei jos liudytojų parodymai neturi jokios prasmės, kadangi nėra susiję su faktiniu santuokos iširimu jau iki (duomenys neskelbtini) metų ir anksčiau. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu. Akcentuotina, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad šalių santuoka privataus detektyvo atliekamo tyrimo metu faktiškai jau buvo nutrūkusi. Priešingai, ieškovas duodamas parodymus teismo posėdyje nurodė, kad minėtu laikotarpiu siekė išsaugoti santuoką, rūpinosi atsakove, kai pastarajai buvo atlikta operacija, taip pat nors ir gyveno skirtinguose kambariuose, tačiau vedė bendrą ūkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) metais privataus detektyvo atlikto tyrimo metu šalių santuoka faktiškai nebuvo iširusi, todėl nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) metais privataus detektyvo atliktas tyrimas jokios prasmės šioje byloje neturėjo.

24. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ieškovui neįrodinėjant, kad šalių santuoka privataus detektyvo atliekamo tyrimo metu faktiškai jau buvo nutrūkusi, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės netyrė, todėl apeliacinės instancijos teismas šį teismo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

25. Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, jog santuoka šiuo atveju nutrūko dėl ieškovo kaltės, todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

26. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su skundžiama sprendimo dalimi, kuria buvo nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas ne tik neteisėtai rėmėsi liudytojų parodymais dėl to, kad tariami dovanojimo sandoriai neatitiko įstatymo reikalaujamos rašytinės formos, bet ir remdamasis liudytojų parodymais ir prielaidomis grįstu daugybės minėtų juridinių faktų (sąlygų) egzistavimu patvirtino pagal įstatymą negaliojančius sandorius, kuriems nustatyta privaloma notarinė forma, ir jais grindė nukrypimą nuo lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė, prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo, iš esmės teigia, jog ji asmeninėmis lėšomis didesne dalimi prisidėjo prie ginčo namo statybos. Iš į bylą pateiktos atsakovės Taupomosios knygutės kopijos matyti, kad asmeninė atsakovės sąskaita Nr. 42824 Taupomajame banke per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo papildyta (duomenys neskelbtini), kurie, kaip teigia atsakovė, buvo panaudoti ginčo namo statyboms, tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kas šias pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą pervedė. Atsakovė teigia, jog šias pinigines lėšas jai padovanojo jos tėvai, ir šias aplinkybes ji įrodinėja liudytojų parodymais.

28. Pažymėtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje, konkrečioje byloje juos nustato teismas. LAT formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

29. Akcentuotina, jog Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Pinigų pervedimo ((duomenys neskelbtini) metais) metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 1987 m. gruodžio 25 d. redakcija (įsigaliojusi 1988 m. sausio 1 d.), kurios 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penki šimtai rublių, turi būti sudaroma rašytine forma, o dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip vienas tūkstantis rublių, ir šio Kodekso 151 straipsnio antrojoje dalyje išvardytų valiutinių vertybių dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt rublių, – notarine forma. Šio kodekso 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Iš atsakovės Taupomosios knygutės kopijos matyti, kad asmeninė atsakovės sąskaita Nr. 42824 Taupomajame banke per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo papildyta tokiomis sumomis: (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš viso – (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. iš viso tik (duomenys neskelbtini), pavedimai neviršija įstatyme nustatytų dydžių, o visiems kitiems pavedimams buvo privaloma notarinė forma. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nereikalavo pripažinti ginčijamą dovanojimo sandorį negaliojančiu, tačiau CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir į tai, kad byloje nėra kitų įrodymų, jog šios nutarties 29 punkte nurodytos piniginės lėšos priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, konstatuoja, jog net pasitvirtinus aplinkybėms, jog šios nutarties 29 punkte nurodytas pinigines lėšas atsakovei padovanojo jos tėvai, darytina išvada, kad nesant tinkamai įformintos dovanojimo sutarties, t. y. nesant sudarytos notarinės dovanojimo sutarties, dovanojimo sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms (1964 m. CK 282 straipsnio 1 dalis, 58 straipsnio 3 dalis).

31. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Plungės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, o šios nutarties 28 punkte nurodytos piniginės lėšos įgytos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog piniginės lėšos įgytos santuokos metu. Byloje nesant objektyvių įrodymų, kad minėtos piniginės lėšos priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija konstatuotina, jog šios pinginės lėšos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, pripažinus piniginių lėšų dovanojimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nebeliko teisinio pagrindo analizuoti liudytojų parodymus, susijusius su žodinės dovanojimo sutarties sudarymu bei šia sutartimi įgytų lėšų panaudojimu, kadangi laikytina, jog santuokos metu įgyto turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nustatyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą konstatuoti niekinio sandorio faktą ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), šių aplinkybių skundžiamame teismo sprendime visiškai nevertino ir dėl jų nieko nepasisakė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimo dalį. Šia nutartimi nustatyta, kad pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo atsakovė grindė tik aplinkybe, jog ji savo asmeninėmis (dovanotomis) lėšomis didesne dalimi prisidėjo prie bendrosios jungtinės nuosavybės kūrimo, tačiau, šios nutarties 28 punktu pripažinus atsakovės bei jos tėvų žodinę dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, byloje neliko jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės reikalavimą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo paskirstyti šalims atitenkantį nekilnojamąjį turtą kitaip nei lygiomis dalimis.

33. Šiuo atveju tai pat svarbu paminėti, jog atsakovė, duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme ir atsakinėdama į teismo užduotus klausimus, nurodė, jog prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kadangi ieškovas jai buvo neištikimas, ir tik jos atstovui parašius patikslinti savo prašymą nurodė, jog pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo yra paremtas tuo, kad ji prie turto sukūrimo prisidėjo didesne asmeninių lėšų dalimi. Dar daugiau, atsakovė duodama paaiškinimus pažymėjo, jog tėvai, dovanodami ginčo pinigines lėšas, nurodė, jog pinigai perduodami šeimos poreikiams tenkinti, t. y. bendro šeimos namo statyboms, ir tik atsakovės atstovui paprašius patikslinti savo teiginius atsakovė nurodė, kad tėvai pinigines lėšas dovanojo jos asmeninėn nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovės duoti paaiškinimai, teikti pirmosios instancijos teisme, yra nenuoseklūs, todėl keliantys abejonių, ar šios piniginės lėšos galėjo būti jos asmeninė nuosavybė.

34. Pažymėtina, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų turto verčių, tik atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje klaidingai įrašė 300 Eur orinio šautuvo vertę, nes sprendimo motyvuojamojoje dalyje sudarydamas bendro turto balansą buvo nustatęs 200 Eur šio šautuvo vertę. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją bei rezoliucinę dalis konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų rezoliucinėje dalyje neteisingai įrašė orinio šautuvo vertę, todėl atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuotas aplinkybes, kad orinis šautuvas yra vertas 200 Eur, ši rašymo apsirikimo klaida taisytina.

35. Kadangi apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nustatytų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų verčių ieškovas neginčija, todėl šiuo atveju paliktinos skundžiamu teismo sprendimu nustatytos individualios kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertės. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir yra dalytinas šis turtas: 120 000 Eur vertės žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur vertės, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ – 7 600 Eur vertės, reismusinės obliavimo staklės – 2 750 Eur vertės, drožlių siurblys („nutraukėjas“) – 226 Eur vertės, diskinio pjovimo staklės – 1 360 Eur, plačiajuostės šlifavimo stakles – 1 030 Eur vertės, juostinės pjovimo staklės – 350 Eur, medienos tekinimo staklės – 455 Eur vertės, drožlių siurblys („nutraukėjas“) – 150 Eur vertės, 34 vnt. kaltų medienai – 400 Eur vertės, 45 vnt. spaustuvų medienai – 250 Eur vertės, miegamojo baldų komplektas – 400 Eur vertės, pietų stalas su 12 vnt. kėdžių – 200 Eur vertės, minkštas odinis kampas – 400 Eur vertės, spinta, 3-ų durų – 70 Eur vertės, 2 knygų spintelės (ieškovo ieškinyje įvardytos kaip sekcija) – 50 Eur vertės, televizorius „Samsung“ – 100 Eur vertės, virtuvės stalas su kėdėmis – 80 Eur vertės, 2 skalbimo mašinos – 150 Eur vertės, traktorius žolei pjauti – 400 Eur vertės, revolveris su dėklu – 220 Eur vertės, orinis šautuvas – 200 Eur vertės, rašomas stalas – 30 Eur vertės, bendra kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertė – 138 871 Eur.

36. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su nukrypimu nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl laikytina, jog yra pagrindas pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

39. Apeliacinės instancijos teismas nustato, jog byloje buvo pareikšti trys reikalavimai – reikalavimas nutraukti santuoką (ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės), atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei reikalavimas padalyti santuokoje įgytą turtą (ieškovas prašė padalyti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, atsakovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo).

40. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog iš viso buvo tenkinta 66,67 procento ieškinio bei atsiliepimo į priešieškinį reikalavimų (ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo lygiomis dalimis tenkintas 100 procentų, atsikirtimai į reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti 85 procentais, reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės netenkintas ((100+85+0) / 3 = 66,67 procento). Atitinkamai buvo tenkinta 33,33 procento priešieškinio bei atsiliepimo į ieškinį reikalavimų (priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės tenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas 15 procentų, reikalavimas dėl turto padalijimo nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo netenkintas ((100+15+0) / 3 = 33,33 procento).

41. Ieškovas, prašydamas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė 2020 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1024062 – 1 400 Eur suma, ir 2020 m. balandžio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1024106 – 100 Eur suma, bendra suma – 1 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, į tai, kad iš viso tenkinta 66,67 procento ieškinio bei atsiliepimo į priešieškinį reikalavimų, konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, priteisinat ieškovui iš atsakovės 1 000,05 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

42. Taip pat nustatyta, kad ieškovas patyrė 300 Eur išlaidų už atliktą ginčo nekilnojamojo turto vertinimą (2019 m. rugpjūčio 30 d. sąskaita faktūra Nr. 00146). Ginčo byloje dėl to, kad atliktas turto vertinimas atliktas abiejų šalių interesais, nekilo, todėl ieškovui priteistina pusė šių išlaidų – 150 Eur. Ieškovas, be kita ko, už teismui pateiktą automobilio vertinimą patyrė 140 Eur išlaidų (2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra), kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai).

43. Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies (634 Eur) sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Ieškovas reiškė du reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, už kurį turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, taip pat prašė priteisti 1/2 dalį namų vertės ir 8 500 Eur vertės kilnojamojo turto, išmokant 5 350 Eur kompensaciją atsakovei, už šį reikalavimą mokėtinas 759 Eur žyminis mokestis. Kadangi reikalavimas dėl santuokos nutraukimo netenkintas, todėl ši žyminio mokesčio dalis nekompensuotina. Laikytina, kad žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus iš viso sumokėta 125 Eur, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalis (125 Eur) priteistina iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

44. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, o 634 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Darė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis turtinis ginčas tarp ieškovo ir atsakovės vyko dėl padalijimo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, už kurį atsakovė sumokėjo žyminį mokestį, paduodama priešieškinį, papildomai žyminis mokestis iš šalių valstybei nepriteistinas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Kadangi dėl šios dalies tarp šalių ginčo nekilo, apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.

45. Įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iš atsakovės ieškovui iš viso priteistina 1 415,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

46. Atsakovė, prašydama priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą pateikė 2020 m. kovo 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1037272 – 1 400 Eur suma, ir 2020 m. kovo 13 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1037275 – 200 Eur suma, bendra suma – 1 600 Eur. Iš į bylą pateiktos atsakovės atstovo advokato R. L. 2020 m. kovo 13 d. detalizuotos pažymos matyti, kad į patirtų bylinėjimosi išlaidų masę įtrauktas ir 100 Eur mokėjimas už atvykimą į Plungės apylinkės teisme 2020 m. balandžio 2 d. turėjusį įvykti teismo posėdį. Vertinant tai, kad minėtas teismo posėdis neįvyko dėl šalyje paskelbto karantino, pagrįstomis laikytinos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, į tai, kad iš viso tenkinta 33,33 procento priešieškinio bei atsiliepimo į ieškinį reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, priteisinat atsakovei iš ieškovo 499,95 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

47. Taip pat nustatyta, kad atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: išlaidos detektyvui – 800 Eur (2019 m. vasario 20 d. pinigų priėmimo kvitas ir 2020 m. sausio 20 d. sąskaita faktūra), 193,60 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (2019 m. birželio 19 d. sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas), 95 Eur vertimo išlaidos (2020 m. kovo 6 d. kasos pajamų orderis), 180 Eur už automobilių vertinimą (2020 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra ir kvitas). Pagrįstomis ir būtinomis teismas pagal pateiktus mokėjimo dokumentus pripažįsta išlaidas detektyvui, antstoliui, vertimo išlaidas, už automobilio vertinimą kompensuotina atsakovei pusė sumos, atsižvelgiant į tai, kad buvo vertinami du automobiliai, teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik vieno automobilio vertinimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai). Taigi, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 178,60 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

48. Taip pat nustatyta, kad atsakovė už priešieškinį sumokėjo 1 701 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus tai, kad iš viso tenkinta 33,33 proc. priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovei priteistina 566,94 Eur žyminio mokesčio.

49. Įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iš ieškovo atsakovei iš viso priteistina 2 245,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

50. Atlikus priešpriešinių vienarūšių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 830,44 Eur (2 245,49 – 1 415,05) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

52. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog iš viso buvo tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų (ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo lygiomis dalimis tenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės netenkintas ((100+0) / 2 = 50 procentų). Atitinkamai buvo tenkinta 50 procentų atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimų.

53. Apeliaciniu skundu iš atsakovės prašoma priteisti 2 390 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1053790, pagal kurį apeliantas sumokėjo advokatui 2 000 Eur už dokumento surašymą, ir mokėjimo nurodymas Nr. 465, pagal kurį sumokėjo 390 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, į tai, kad iš viso tenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, konstatuoja, kad apelianto prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, priteisinat apeliantui iš atsakovės 1 195 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

54. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2020 m. rugsėjo 1 d. detalizuotą sąskaitą bei pinigų priėmimo kvitą, serija LAT, Nr. 1037295, pagal kuriuos atsakovė sumokėjo advokatui 800 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, į tai, kad iš viso tenkinta 50 procentų atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimų, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, priteisinat atsakovei iš apelianto 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

55. Atlikus priešpriešinių vienarūšių tarpusavio reikalavimų įskaitymą, apeliantui iš atsakovės priteistina 795 Eur (1 195 – 400) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir šią dalį išdėstyti taip:

Ieškovui J. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys l), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 600 Eur vertės, reismusines obliavimo stakles ??? 41 OP – 2 750 Eur vertės, drožlių siurblį („nutraukėją“) ABS 1080 – 226 Eur vertės, diskines pjovimo stakles TS 250F – 1 360 Eur vertės, mini plačiajuostes šlifavimo stakles ZS560U – 1 030 Eur vertės, juostines pjovimo stakles PP 350E – 350 Eur vertės, medienos tekinimo stakles DSL-1100 – 455 Eur vertės, drožlių siurblį („nutraukėją“) ODCIAG FM 300S – 150 Eur vertės, 34 kaltus medienai – 400 Eur vertės, 45 spaustuvus medienai – 250 Eur vertės, skalbimo mašiną – 75 Eur vertės, traktorių žolei pjauti – 400 Eur vertės, revolverį „Rekord Chief 380 ME GUM“ Nr. 3520 su dėklu – 220 Eur vertės, orinį šautuvą su optiniu taikikliu – 200 Eur vertės.

V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį (duomeny neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 000 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą – 400 Eur vertės, pietų stalą su 12 kėdžių – 200 Eur vertės, minkštą odinį kampą – 400 Eur vertės, spintą (3-ų durų) – 70 Eur vertės, dvi knygų spinteles – 50 Eur vertės, televizorių „Samsung“ – 100 Eur vertės, virtuvės stalą su kėdėmis – 80 Eur vertės, skalbimo mašiną – 75 Eur vertės, rašomąjį stalą – 30 Eur vertės.

Priteisti atsakovei V. P. iš ieškovo J. P. 6 030,50 Eur kompensaciją už jam tekusią didesnę bendro turto dalį.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti atsakovei V. P. ir ieškovo J. P. 830,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Likusią Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. P. iš atsakovės V. P. 795 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė