Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir pagal atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nutraukti santuoką, sudarytą 1988 m. spalio 21 d. Plungės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį namų valdos, es. (duomenys neskelbtini), Plungė, kurią sudaro 0.2123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 450 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), vertė 27 949,50 Eur; automobilį Audi A8, valstybinis Nr. .(duomenys neskelbtini) 8 000 Eur vertės; medžio apdirbimo stakles 5 000 Eur vertės, viso ieškovui atitenkančio turto vertė 40 949,50 Eur;

atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį namų valdos, es. (duomenys neskelbtini), Plungė, kurią sudaro 0.2123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), 450 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 27 949,50 Eur; automobilį Audi A4 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur vertės; baldus (spintą 3 durų, sekciją, rašomąjį stalą) 300 Eur vertės, viso atsakovei atitenkančio turto vertė 30 249,50 Eur;

priteisti iš ieškovo atsakovei 5 350 Eur piniginę kompensaciją už didesnę ieškovui tenkančio turto vertę, išmokant per 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;

pripažinus ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, priteisti iš ieškovo 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis namų valdos, kurią sudaro 0,2123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 450 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungė, namų valdos 2/3 dalies vertė - 80 000,00 Eur; automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą, 400,00 Eur vertės; pietų stalą su 12 kėdžių, 200,00 Eur vertės; minkštą odinį kampą, 400,00 Eur vertės; jaunuolio spintą (3-jų durų), 70,00 Eur vertės; dvi knygų spinteles, 50,00 Eur vertės; televizorių Samsung, 100,00 Eur vertės; virtuvės stalą su kėdėmis, 80,00 Eur vertės; skalbimo mašiną, 75,00 Eur vertės, viso atsakovei atitenkančio turto vertė 83 375,00 Eur;

ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį namų valdos, kurią sudaro 0,2123 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 450 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungė. J. P. tenkančios namų valdos 1/3 dalies vertė - 40 000,00 Eur; automobilį Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 12 000,00 Eur vertės; obliavimo-reismusavimo stakles HOB 41 OP, 3 614,00 Eur vertės; drožlių nutraukėją (duomenys neskelbtini), 298,00 Eur vertės; diskines pjovimo stakles TS 250F, 1 790,00 Eur vertės; mini plačiajuostes šlifavimo stakles ZS560U, 1 354,00 Eur vertės; juostines pjovimo stakles PP, 350,00 Eur vertės; medienos tekinimo stakles DSL - 1100, 600,00 Eur vertės; drožlių nutraukėją ODCIAS FM 300S, 400,00 Eur vertės; kaltus medienai 20 vnt., 400,00 Eur vertės; spaustuvus medienai, 250,00 Eur vertės; skalbimo mašiną, 75,00 Eur vertės; traktorių žolei pjauti, 600,00 Eur vertės; revolverį Chief cal. 380 ME GUMA, 200,00 Eur vertės; revolverio dėklą, 20,00 Eur vertės; orinį šautuvą su optiniu taikikliu, 300,00 Eur vertės, viso ieškovui atitenkančio turto dalies vertė yra 62 251,00 Eur;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškiniu atsakovė nesutiko santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės nuomone santuoka nutrūko vien tik dėl ieškovo kaltės, nes šis santuokos metu buvo neištikimas. Atsakovė nurodė tokias faktines aplinkybes. Šalims 1990 m. lapkričio 13 d. gimė sūnus J. P. Santuokos pradžioje sutuoktiniams sekėsi puikiai, sutapo jų požiūriai, interesai ir planai. Nuo 1989 metų pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kurio statybos pradžiai pinigų skyrė atsakovės tėvai. Ieškovas dirbo priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu, o atsakovė - Plungės ligoninėje. Laisvomis dienomis abu patys ūkio būdu statė gyvenamąjį namą. Siekdami kuo greičiau baigti statybas, abu sutuoktiniai labai daug dirbo, ieškojo galimybių gauti papildomų pajamų - augino kiaules, vištas, atsakovė taip pat prekiavo gėlėmis. Visos uždirbtos lėšos buvo skiriamos namo statybai. Prie viso to atsakovei taip pat teko vaikų priežiūros bei namų ruošos našta. Kol vyko namo statybos (apie 7 metus), šeima gyveno ūkiniame pastate. Ieškovas nuo 2001-ųjų metų pradėjo dirbti vilkiko vairuotoju, per savaitę 2-3 paras būdavo išvykęs į komandiruotę. Atsakovė tuo metu dirbo Plungės ligoninėje, prižiūrėjo nepilnamečius vaikus bei rūpinosi visais namų ūkio darbais. Vaikams užaugus, šeimos finansinė padėtis ėmė gerėti, tapo stabilesnė. Tačiau su tuo išaugo ir ieškovo norai bei poreikiai - nusipirko katerį, kurį po kurio laiko sudaužė. Nors šeima turėjo automobilį, tačiau ieškovas vien tik savo poreikiams patenkinti įsigijo prabangų automobilį Audi A8, įsigijo medžio apdirbimo stakles ir brangius medžio apdirbimo įrankius. Nuo 2015 metų atsakovė ir vaikai pastebėjo, kad ieškovas pradėjo darytis piktas ir nervingas, sakydavo, jog nuolatos patiria daug streso darbe, todėl atsakovė pagal gydytojo nurodymus jam leisdavo raminamus vaistus. Vėliau taikytas operacinis gydymas, po kurio atsakovei teko ieškovą ilgą laiką slaugyti naktimis, kasdien ruošti specialų dietinį maistą ir kitaip rūpintis. Atsakovė santuokos metu visada stengėsi savo jėgas atiduoti šeimai, stengėsi puoselėti santarvę šeimoje, rūpinosi tiek nepilnamečių vaikų, tiek ieškovo gerove. Po kurio laiko ieškovas iš esmės pasikeitė - nuolatos norėjo būti vienas, apie kažką svajodavo, pradėjo dažnai priekaištauti, kad atsakovė neva mažai dirba, ją žeminti, priekaištavo dėl išvaizdos. Reikalaudavo, kad sutuoktinė jam pateiktų darbo grafiką, taip rodydamas savo įtarimus. Nuo 2018 metų ieškovas aiškiai pradėjo daugiau laiko praleisti su telefonu, nuo sutuoktinės slėpti, kokiomis gi pramogomis užsiima. 2018 m. liepos 22 d. atsakovė suprato, kad sutuoktinis turi paslapčių, jai meluoja. Būdama darbe ir negalėdama susisiekti grįžo į namus, vyro nerado, nors buvo nurodęs, kad visą dieną bus namuose. Tos pačios dienos vakare ieškovas aiškino, kad visą dieną neva dirbo su medžio apdirbimo staklėmis. Ieškovas savo, kaip sutuoktinio pareigų, atsakovei neatlieka ir vengia atlikti jau nuo 2017 metų, o nuo 2018 m. sausio 1 d. persikėlė gyventi į kitą namo kambarį. Ieškovui neigiant įtarimus dėl neištikimybės, atsakovė kreipėsi į privačią detektyvų agentūrą, kuri 2019 m. vasario mėnesį nustatė, kad ieškovas turi kitą moterį. Buvo nustatyta, kad ją buvo parsivežęs į namus, kol atsakovė buvo darbe. Ieškovui pateikus turimus duomenis apie jo neištikimybę, jis faktiškai tai pripažino ir nesiginčijo. Atsakovės nuomone šalių santuoka iširo išimtinai tik dėl ieškovo kaltės.

Dėl ieškovo netinkamo gyvenimo būdo, atsakovė pasidarė jautri, patyrė ir iki pat šiol tebepatiria didžiulius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, tenka vartoti raminamuosius vaistus. Šiai santuokai atsakovė paaukojo savo gražiausius 30 gyvenimo metų, kol ieškovas paniekino visus jos lūkesčius turėti gražią ir darnią šeimą. Šiuo metu atsakovei yra 57 metai, todėl artimo sau žmogaus ji galimai ir nesusiras. Paminėjo, kad ieškovui susiradus kitą moterį ir atsiribojus nuo šeimos, atsakovė dar ilgą laiką juo rūpinosi, siekė išsaugoti šeimą, tačiau šis tik naudojosi atsakove, siekdamas patenkinti išimtinai savo asmeninius interesus. Dėl didelių pastangų šeimos gerovei, kurias atsakovė dėjo negailėdama savo jėgų, prarado sveikatą. Dėl pablogėjusios sveikatos 2018 metais patyrė net tris operacijas ( dešinio peties sąnario sausgyslių, dešinės rankos delno sausgyslių ir kairiojo klubo sąnario endoprotezavimo). Gydytojų teigimu, tai įvyko dėl per didelio fizinio darbo krūvio. Be to, ieškovas namų valdos žemės sklype vietoj gėlių „pasodino“ medinius kryžius, taip siekdamas ne tik pažeminti atsakovę, bet ir neapibrėžta mistika psichologiškai ją paveikti. Visus šiuos praradimus, patirtus ir patiriamus dvasinius išgyvenimus atsakovė vertino 10 000,00 Eur, šią sumą prašė priteisti iš ieškovo.

Pasisakydama dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovė nurodė, kad ieškovas į dalintino turto balansą įtraukė ne visą turtą. Be namų valdos ir dviejų automobilių, sutuoktinai įsigijo obliavimo-reismusavimo stakles, HOB 41 OP, 3 614,00 Eur vertės; drožlių nutraukėją (duomenys neskelbtini), 298,00 Eur vertės; diskines pjovimo stakles TS 250F, 1 790,00 Eur vertės; mini plačiajuostes šlifavimo stakles ZS560U, 1 354,00 Eur vertės; juostines pjovimo stakles PP, 350,00 Eur vertės; medienos tekinimo stakles DSL - 1100, 600,00 Eur vertės; drožlių nutraukėją ODCIAS FM 300S, 400,00 Eur vertės; kaltus medienai 20 vnt., 400,00 Eur vertės; spaustuvus medienai, 250,00 Eur vertės; 2 skalbimo mašinas, 150,00 Eur vertės; traktorių žolei pjauti, 600,00 Eur vertės; revolverį Chief cal. 380 ME (duomenys neskelbtini)00 Eur vertės; revolverio dėklą, 20,00 Eur vertės; orinį šautuvą su optiniu taikikliu, bendros 300,00 Eur vertės, miegamojo baldų komplektą, 400,00 Eur vertės; pietų stalą su 12 kėdžių, 200,00 Eur vertės; minkštą odinį kampą, 400,00 Eur vertės; jaunuolio spintą (3-jų durų), 70,00 Eur vertės; dvi knygų spinteles, 50,00 Eur vertės; televizorių Samsung, 100,00 Eur vertės; virtuvės stalą su kėdėmis, 80,00 Eur vertės (vertės pagal patikslintą priešieškinį). Pagal atsakovę viso šalys santuokos metu įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už bendrą 145 626,00 Eur sumą, pagal ieškovą už 137 040,00 Eur. Kadangi paprastai yra laikoma, jog sutuoktinių santuokos metu įgyto turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl kiekvienam iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo turėtų atitekti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pagal atsakovę už 72 813,00 Eur, o pagal ieškovą turto už 68 520,00 Eur. Atsakovė nurodė, kad gyvenamojo namo su priklausiniais statybai laikotarpyje nuo 1989 m. kovo 29 d. iki 1989 m. lapkričio 23 d. į jos sąskaitą tėtis E. V. pervedė 54 228,08 rub., laikotarpyje nuo 1988 m. lapkričio 21 d. iki 1990 m. rugsėjo 18 d. iš atsakovės sąskaitos buvo išgryninta 53 800,00 rublių (virš 50 000,00 dol) ir šios lėšos panaudotos statybinėms medžiagoms ir paslaugoms įsigyti. Namo ir ūkinio statybai išimtinai buvo naudojamos atsakovės lėšos, todėl santuokoje įgytas turtas nedalintas lygiomis dalimis. Be to, santuokos metu buvo įsigyti du žemės sklypai, kurie vėliau buvo sujungti į vieną, 2014 m. lapkričio 17 d. sudaryta Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 5 690,00 Lt (1 647,94 Eur) nupirko 234 kv .m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3022-9693, ir 2014 m. lapkričio 17 d. sudaryta Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise už 9 480,00 Lt (2 745,60 Eur) nupirko 390 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Už abu žemė sklypus bendrai sumokėta 15 170,00 Lt (4 393,54 Eur). Įmokos už įsigyjamus du žemės sklypus 2014-11-11 sumokėtos per AB banką „Swedbank“, kai į banko sąskaitą buvo įnešti grynieji pinigai. Atsakovė tvirtino, jog ji kartu su ieškovu, kad sumokėti NŽT už du žemės sklypus 15 170,00 Lt (4 393,54 Eur), visų piniginių lėšų neturėjo, todėl žemės sklypų įsigijimui buvo panaudoti ir atsakovės mamos J. V. iki mirties sutaupyti pinigai (2 896,20 Eur) bei sutuoktinių bendri (1 497,36 Eur) pinigai. Atsakovės nuomone žemės įsigijimo aplinkybės taip pat sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant ieškovo ir atsakovės santuokos metu įgytą turtą. Prašė dalijant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kadangi medžio apdirbimo staklėmis ir kitais medžio apdirbimo įrankiais naudojasi išimtinai tik ieškovas, siūlė šiuos daiktus po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti ieškovui. Atsakovės nuomone automobilis Audi A8 ieškovo įgytas savo poreikių tenkinimui, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis automobilis kaip ir ginklai, kuriuos jis įsigijo vien tik savo pramogoms patenkinti, turėtų atitekti ieškovui.

Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad E. V. pervedė jai pinigus, nes tokių duomenų byloje nėra, taip pat nepateikti duomenys apie J. V. dovanotus atsakovei pinigus. Pateikti atsakovės kvitai nedetalizuoti medžiagų kiekiais (dalyje), todėl nesuprantama atsakovės pozicija įrodinėti nenustatytais medžiagų kiekiais. Šios aplinkybės eliminuoja atsakovės indėlį į namą ir proporcijas. Pažymėjo, kad atsakovės nurodomas rublio ir dolerio santykis neatitinka tikrovės, nes TSRS valstybinis bankas nustatinėjo oficialų rublio kursą atsižvelgiant į kitas valiutas, 1991 m. gruodžio 25 d. 1 JAV doleris buvo prilyginamas 0,5571 rublio.

Papildomai pateikti duomenys į bylą apie automobilio Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę parodo, kad automobilio Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 7 700 eurų. Šiai dienai kitų duomenų nėra, atsakovė nekilnojamojo turto vertinimu vadovaujasi, o automobilio ne, nors patikimumas yra tapatus.

Dėl santuokos iširimo priežasčių laikėsi pozicijos, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kategoriškai nesutiko su atsakovės kaltinimais neištikimybe, laikydamas juos išgalvotais. Ieškovo nuomone atsakovės elgesys jo atžvilgiu daro santuoką negalima. Nurodė, kad atsakovė tarpusavio santykiuose ieškojo turtinės naudos, kėlė reikalavimus dėl nuolatinių pajamų ir išnaudojo jį kaip pajamų šaltinį. Dėl atsakovės reiškiamų nepagrįstų priekaištų, kitų šeimos narių poreikių nepaisymo ir jų ignoravimo šeimos santykiai nuolat buvo įtempti, dėl to sutuoktinių santykiai blogėjo. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, dėl abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti. Abiem pristigo supratimo ir tolerancijos, kilusių problemų neišsprendė abipusių nuolaidų būdu, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos vienas kitam, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino vienas kitą nesąžiningumu.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Dėl kaltės nustatymo ir neturinės žalos priteisimo

Motyvuojamoji dalis

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė.

Ieškovo nuomone bendras šalių gyvenimas nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebandant išspręsti kilusių nesutarimų, trūkstant abipusio supratimo. Atsakovės vertinimu sutuoktinių santykiai pašlijo ir bendras gyvenimas nutrūko tik dėl ieškovo elgesio, jo nesantuokinių ryšių su kita moterimi. Ieškovas kategoriškai nesutiko su atsakoves reiškiamais kaltinimais dėl neištikimybės ir viso ištuokos proceso metu laikėsi pozicijos, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovei, teigiančiai apie ieškovo neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl kito sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Atsakovė paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė, įtarusi apie ieškovo palaikomus ryšius su kita moterimi, 2019 m. vasario 2 d. sudarė privačios detektyvinės veiklos paslaugų sutartį, kuria pavedė privačiam detektyvui, liudytojui R. K., surinkti duomenis ir informaciją, kurie patvirtintų arba paneigtų atsakovės abejones dėl sutuoktinio neištikimybės. Liudytojas R. K. patvirtino, kad renkant įrodymus pagal sudarytą sutartį ir pateiktą pirminę informaciją, 2019 m. vasario mėnesį atlikto stebėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas į namus savo automobiliu parsiveždavo moterį, kurios laukdavo netoli jos darbo vietos (nurodytos atsakovės). Ieškovo bendravimas su šia moterimi buvo nevienkartinis. Liudytoja J. D. parodė, kad, išaiškėjus faktui apie ieškovo palaikomus ryšius su kita moterimi, iš ieškovo sūnaus T. sužinojo, jog tokie ryšiai tęsėsi ne vienerius metus. Apie šių ryšių palaikymą buvo žinoma ir ieškovo draugės vaikams. Fakto, kad abiem sutuoktiniams pažįstama moteris lankydavosi sutuoktinių namuose, neneigė ir pats ieškovas, nurodęs, jog apsilankymo tikslas buvo maisto ruošimas. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta J. G. parodė, kad teko vykti ieškovo automobiliu į jo namus tikslu įsigyti medinę lentelę ir pagaląsti įrankius. Tačiau ieškovo pateiktas paaiškinimas ir liudytojos J. G. parodymai nėra įtikinami, kadangi iš liudytojo R. K. pateikto garso įrašo, daryto 2019 m. vasario 20 d., kai buvo ieškovui pristatomi surinkti įrodymai dėl ieškovo neištikimybės, seka, kad ieškovas pripažino palaikęs ryšius su kita moterimi (įrašas nuo 27.05, 28.09, 41.22, 43.12), pripažino, jog bendraudamas su kita moterimi „ribas peržengė“ , savo elgesį įvertindamas kaip klaidą (įrašas nuo 25.23 min.), nurodęs, jog santykiai tęsėsi „ne mėnesį, ir ne du“ (įrašas nuo 39.11 min.), šiuos santykius įvardinęs kaip „laikiną susižavėjimą ir prasiblaškymą“ (įrašas nuo 38.42 min.), įsipareigodamas tokius ryšius nutraukti (įrašas nuo 39.56, 45.06 min.). Šio įrašo turinys patvirtina faktą dėl ieškovo pastovaus bendravimo su kita moterimi. Nors ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu kaltę dėl neištikimybės neigė, tačiau garso įrašu fiksuotas paties ieškovo pripažinimas palaikius ryšius su kita moterimi, liudytojos J. D. parodymais nustatytos aplinkybės, kad apie ieškovo „romaną“, besitęsiantį kelerius metus, buvo žinoma ir kitiems šeimos nariams, liudytojo R. K. nurodytos aplinkybės dėl ieškovo susitikimų su kita moterimi, atsakovės paaiškinimais nustatytos aplinkybės, jog jai liudytoja J. G. nurodžiusi, kad ne kartą dviese su ieškovu buvo išvykę už miesto ribų (į Palangą, Platelius), apie tokius santykius žinoma ir moters, kuri palaikė ryšius su ieškovu, šeimai, leidžia daryti išvadą apie ilgalaikius besitęsiančius ieškovo santykius su kita moterimi. Teismo vertinimu neištikimybės samprata nėra vien tik intymių santykių tarp vyro ir moters konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinės atžvilgiu nebuvimą, ilgalaikį ieškovo bendravimą su kita moterimi, šių santykių slėpimą nuo sutuoktinės. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą ir vadovaudamasis pateiktų įrodymų tikėtinumo taisykle, daro išvadą, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Atsakovė šeiminių santykių pablogėjimą siejo su tuo, kad ieškovas paskutinius dvejus-trejus metus palaikė santykius su kita moterimi ir tai buvo priežastimi, dėl ko šalys pradėjo gyventi atskirai.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių santykiai pradėjo blogėti nuo 2017 m., iš esmės santykiai pasikeitė nuo 2018 m. sausio mėnesio, sutuoktiniams apsigyvenus skirtinguose kambariuose, o nuo 2019 m. balandžio 25 d. šalys visiškai bendrą gyvenimą nutraukė. Teismo vertinimu šalių išsiskyrimas įvyko dėl artimų ieškovo santykių su kita moterimi. Kaip nurodė atsakovė, jau iki sutuoktiniams pradedant gyventi skirtinguose kambariuose šalių santykiai nebebuvo artimi, nutrūko intymus šalių gyvenimas, bet kokius atsakovės pasiūlymus kartu praleisti laiką ieškovas ignoruodavo, tapo uždaras, pradėjo ją žeminti, priekaištaudavo dėl išvaizdos, meluodavo. Tokius ieškovo elgesio pasikeitimus atsakovė siejo su ieškovo nesantuokinių ryšių palaikymu. Įvertinus tai, jog pats ieškovas pripažino, jog santykiai su kita moterimi tęsėsi ne mėnesį ir ne du, kad apie besitęsiančius nesantuokinius santykius buvo žinoma ir ieškovo šeimos nariams (sūnui), bet ne atsakovei, tikėtina, kad tokio atsakovo elgesio pokyčiai ir pagrindinė šalių nesutarimų bei gyvenimo atskirai priežastimi buvo ieškovo santykiai su kita moterimi.

Ieškovo netinkamą elgesį atsakovės atžvilgiu įrodo ir atsakovės pateiktos nuotraukos (t.2, l.107), kuriose užfiksuotos medinės konstrukcijos, atitinkančios kryžiaus formą. Atsakovės aiškinimu šios medinės konstrukcijos pastatytos jau prasidėjus ištuokos procesui. Ieškovas neneigia, kad medines konstrukcijas, savo forma panašias į kryžius, pastatė jis, aiškindamas, jog neturėjo jokių blogų ketinimų, tačiau vis tik teismas sprendžia, kad esant šalių konfliktinei situacijai tokios konstrukcijos atsiradimą atsakovė galėjo įvertinti kaip bauginimą, kaip siekį psichologiškai paveikti atsakovę. Toks ieškovo elgesys nepatvirtina pagarbos atsakovei.

Ieškovo vertinimu santuokos iširimui įtakos turėjo ir atsakovės elgesys dėl nepagrįstų priekaištų, turtinės naudos siekimo, kitų šeimos norų nepaisymo, ieškovas teigia, kad abu nebuvo lojalūs vienas kitam. Tačiau šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovė, nors ir įtardama ieškovą neištikimybe, jį slaugė po operacijos, vežiodavo pas gydytojus, rūpinosi buitimi, atliko namų ruošos darbus, rūpinosi ne tik ieškovu, bet ir jo šeimos nariais (ieškovo tėvu, šiam būnant ligoninėje 2018 m.), todėl ieškovo kaltinamai atsakovei dėl kitų šeimos narių interesų nepaisymo, supratimo stokos nepagrįsti. Nustačius, jog ieškovas palaikė ryšius su kita moterimi nebe pagrindo ieškovui buvo reiškiami priekaištai ir įtarinėjimai dėl neištikimybės. Ieškovo kaltinimus dėl atsakovei dėl turtinės naudos siekimo, išnaudojimo ieškovo kaip pajamų šaltinio teismas atmeta, laikydamas, jog rūpinimasis šeimos materialine gerove yra natūralus atsakovės siekis ir turėtų būti bendras šeimos interesas. Be to, jeigu šeimoje ir kildavo nesutarimų dėl finansų tvarkymo, kitų turtinių klausimų, nesutarimai turėtų būti sprendžiami abipusiu sutarimu. Tarp sutuoktinių vykę tam tikri trumpalaikiai, epizodiški ginčiai, nėra pakankamu pagrindu pripažinti, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo pareigas kitam sutuoktiniui. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikomas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Tačiau ieškovas tokių įrodymų, jog atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir šeima būtų iširusi dėl atsakovės kaltės, nepateikė.

CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Kaip nustatyta, sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda jau ilgą laiką, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti santuokinių ryšių, dėl ko santuokos išsaugoti galimybės nėra, faktiškai šeima iširusi, todėl santuoka nutrauktina. Byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas santuokoje, palaikė ilgalaikius ryšius su kita moterimi, taip pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliam bei ištikimam šeimai. Konstatuotina, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš dalies tenkinamas atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad dėl ieškovo elgesio pasidarė jautri, patyrė ir iki šiol tebepatiria didžiulius dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata, gyvenimo kokybė, tenka vartoti vaistus. Dėl pablogėjusios sveikatos 2018 metais patyrė net tris operacijas.

Atsakovė jokių rašytinių (ar kitokių) įrodymų apie galimą neturtinę žalą (pablogėjusią sveikatą ir pan.) nėra pateikusi, tačiau tai nereiškia, jog neturtinė žala nepadaryta. Teismas sprendžia, kad nustačius, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – neištikimybės, atsakovė turi teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien neištikimybės fakto sužinojimas sukelia tam tikrus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad nėra duomenų apie itin pablogėjusią ieškovės sveikatą, apie gydymąsi dėl patirto išgyvenimo, pažeminimo (ieškovės nurodomas sveikatos pablogėjimas, susijęs su operaciniu gydymu, nėra įtakotas ieškovo elgesio), kad šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 30 metų, į ieškovo turtinę padėtį (dirba, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonę) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisia atsakovei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje priešieškinis dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys ieškinyje ir priešieškinyje nurodė turintys tokį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: 0,2123 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais pastatais - gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, kitais kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Plungė, automobilius Audi A4 ir Audi8, obliavimo-reismusavimo stakles, drožlių nutraukėją, diskinio [pjovimo stakles, plačiajuostes šlifavimo stakles, juostines pjovimo stakles, medienos tekinimo stakles, drožlių nutraukėją, 20 vnt. kaltų medienai, spaustuvus medienai, miegamojo baldų komplektą, pietų stalą su 12 vnt. kėdžių, minkštą odinį kampą, spintą 3-ų durų, 2 knygų spinteles, televizorių „Samsung“, virtuvės stalą su kėdėmis, 2 skalbimo mašinas, traktorių žolei pjauti, revolverį su dėklu, orinį šautuvą, rašomą stalą.

Siekiant padalyti sutuoktinių turtą yra sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Ieškovas, pateikdamas ieškinį, tokio balanso nesudarė, prašydamas padalinti tik registruotiną turtą ir dalį baldų, medžio apdirbimo stakles, dalintino turto balansas sudaromas pagal atsakovės pateiktą patikslintą priešieškinį, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu. Tarp šalių nėra ginčo dėl dalintino turto masės, tačiau sutuoktiniai nesutarė dėl dalintino turto vertės. Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškovo užsakymu buvo atliktas žemės sklypo su statiniais įvertinimas. Uždaroji akcinė bendrovė „Aireda“, atlikusi nekilojamojo turto įvertinimą nustatė, jog žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Plungė (ataskaita Nr. MŽ19/09-177, t. 1, l. 139-168) vertė vertinimo dienai yra 120 000 Eur. Šalys su šiuo vertinimu sutiko, vertinimas atliktas, apžiūrėjus vertinimo objektą, atsižvelgiant į individualias savybes (konstrukcijas, apdailą, komunikacinę ir inžinerinę įrangą), todėl, nustatant nekilnojamojo turto vertę, teismas remiasi individualia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (ne Valstybės įmonės Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytąja verte).

Šalys nesutaria dėl automobilių vertės. Ieškovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Nepriklausomų vertintojų biuro“ automobilio Audi8 vertinimą (t.2, l. 68), pagal kurį apskaičiuota vidutinė automobilio rinkos vertė 7 600 Eur. Pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio autorika“ pažymą minėto automobilio vertė 9 235 Eur (t.2, l. 120). Analizuojant pateiktus vertinimus matyti, kad atsakovės prašymu automobilio Audi 8 nustatyta rinkos vertė, buvusi 2019 m. gegužės mėnesį, ieškovo pateiktu vertinimu nustatyta automobilio vertė, buvusi 2020 m. vasario mėnesį. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, tokia vertė nustatyta ieškovo pateiktu vertinimu, todėl laikytina, kad automobilio Audi8 vertė yra 7 600 Eur. Dėl automobilio Audi4 vertės tarp šalių ginčo nėra, šalių sutarimu jo vertė nustatytina 2 000 Eur.

Sutuoktiniai skirtingai vertino medžio apdirbimo įrenginius. Atsakovės nuomone obliavimo-reismusavimo staklių vertė 3614 Eur, drožlių nutraukėjo – 298 Eur, diskinio pjovimo staklių – 1790 Eur, plačiajuosčių šlifavimo staklių – 1354 Eur, juostinių pjovimo staklių - 350 Eur, medienos tekinimo staklių 600 Eur, drožlių nutraukėjo – 400 Eur, 20 vnt kaltų medienai- 400 Eur, spaustuvų medienai – 250 Eur. Ieškovo vertinimu minėtų įrenginių ir daiktų vertė atitinkamai 1 100, 120, 500, 300, 100, 300, 150, 100, 50 Eur. Analizuojant atsakovės pateiktą medienos apdirbimo įrenginių kainas, matyti, kad vertė nurodyta pagal naujų įrenginių kainą (www.estaklės.lt, www.promabaltus.lt, www.prekybaįrankiais.lt). Tačiau teismo posėdžio metu ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad įrenginiai pirkti prieš 5-6 metus, kas matyti ir iš gamyklinių žymų ant įrenginių pagal pateiktas fotonuotraukas (pav., medienos tekinimo staklės DSL 1100 ir drožlių nutraukėjas FM 300S pagaminti 2014 m., t.1, l. 100, 103), todėl jų vertė negali būti tokia pati kaip ir naujų įrenginių. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo pateiktu įrengimų bei prietaisų vertinimu, kadangi ieškovo pateiktos kainos neatitinka analogiškų įrengimų kainų rinkoje (išskyrus drožlių surinkėjo FM 300 S), be to, žymos ant įrenginių įrodo, kad įrenginiai nebuvo perkami padėvėti kaip teigia ieškovas, Dėl šių priežasčių teismas savo iniciatyva nustato medienos apdirbimo įrengimų kainas, skaičiuodamas jų nusidėvėjimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos teikiamas rekomendacijas dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų, skaičiuojant 4 procentų nusidėvėjimą per 6 metus (www.vmi.lt), laikant, kad ir kiti įrenginiai įsigyti panašiu laikotarpiu. Tokiu būdu nustatytinos sekančios dalintino turto vertės: obliavimo ir reismusavimo staklių 2 750 Eur, drožlių nutraukėjas (duomenys neskelbtini)226 Eur, diskinės pjovimo staklės TS 250F-1600 1360 Eur, plačiajuostės šlifavimo staklės Zs560U 1030 Eur, medienos tekinimo staklės DSL-1100 455 Eur. Atsakovės pateikta juostinių pjovimo staklių vertė atitinka vertę, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, todėl nustatytina 350 Eur, kaltų medienai (34 vnt pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir fotonuotraukas prie jo, t. 1, l. 82-83, 104, 105), ir spaustuvų vertė nustatytina pagal atsakovės siūlymą kaip atitinkanti rinkos vertę (www.gitana.lt, www.staliams.lt), t. y. 400 ir 250 Eur, o drožlių surinkėjo FM 300 S vertė labiau atitinka ieškovo siūloma, t. y. 150 Eur (www.allegro.pl). Dėl baldų kainų šalių pozicijos taip pat išsiskyrė, tačiau vertinant tai, kad baldai ne vienerius metus buvo naudojami, teismas sutinka su atsakovės pateiktu baldų vertinimu, atsižvelgdamas į naudotų baldų kainas rinkoje. Sodo traktoriaus vertė nustatytina pagal kainų vidurkį, t. y. 400 Eur.

Atsižvelgdama į tai, teismas konstatuoja pagrindą patikslinti sutuoktinių turto balansą ir nurodo, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir yra dalytinas šis turtas: 120 000 Eur vertės žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Plungė, automobilius Audi A4 2 000 Eur vertės, automobilis Audi8 7 600 Eur vertės, obliavimo-reismusavimo staklės 2750 Eur vertės, drožlių nutraukėjas 226 Eur vertės, diskinio pjovimo staklės 1360 Eur, plačiajuostės šlifavimo stakles 1030 Eur vertės, juostinės pjovimo staklės 350 Eur, medienos tekinimo staklės 455 Eur vertės, drožlių nutraukėjas 150 Eur vertės, 34 vnt. kaltų medienai 400 Eur vertės, 45 vnt spaustuvų medienai 250 Eur vertės, miegamojo baldų komplektas 400 Eur vertės, pietų stalas su 12 vnt kėdžių 200 Eur vertės, minkštas odinis kampas 400 Eur vertės, spintą 3-ų durų 70 Eur vertės, 2 knygų spintelės (ieškovo ieškinyje įvardinta kaip sekcija) 50 Eur vertės, televizorius „Samsung“ 100 Eur vertės, virtuvės stalas su kėdėmis 80 Eur vertės, 2 skalbimo mašinos 150 Eur vertės, traktorius žolei pjauti 400 Eur vertės, revolveris su dėklu 220 Eur vertės, orinis šautuvas 200 Eur vertės, rašomas stalas 30 Eur vertės, iš viso – kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų už 139 121 Eur.

Pagal CK 3.82 straipsnį santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo. Šalių nurodytas turtas įgytas šalių gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Aiškinant ir taikant CK3.127 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004). Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio kilnojamojo turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus. Ginčo tarp sutuoktinių dėl kilnojamojo turto padalijimo nėra, kilnojamasis turtas padalintinas pagal ieškovo ir atsakovės siūlymus, išdėstytus jų procesiniuose dokumentuose, tokiu būdu kiekvienam iš sutuoktinių tenka po automobilį, medžio apdirbimo įrenginiai ir įrankiai, su kuriais dirbo ieškovas - ieškovui, ginklai taip pat - ieškovui, baldai paskirstomi pagal šalių pageidavimus. Padalijus kilnojamąjį turtą pagal šalių siūlymus ieškovui atitenkančio turto vertė 15 746 Eur, atsakovei kilnojamojo turto už 3 405 Eur. Atsakovei iš ieškovo už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį priteistina 6 155,50 Eur kompensacija (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Dalijant nekilnojamąjį turtą atsakovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 namų valdos, kadangi gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos lėšos, gautos iš jos tėvų, žemės sklypui įsigyti panaudotos ne tik sutuoktinių turėtos, bet ir atsakovės po motinos mirties paveldėtos lėšos.

Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų.

Byloje atsakovės pateiktais įrodymais dėl gyvenamojo namo ir kt. statinių statybos nustatytos tokios aplinkybės.

1989 m. gegužės 25 d. Plungės m. LDT VK sprendimu Nr. 105 „Dėl žemės sklypo suteikimo individualiai statybai P. J., J.“ ieškovui buvo suteiktas 1 360 kv. m. ploto žemės sklypas individualiai statybai Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), įpareigojant individualinę statybą pradėti ne vėliau kaip per metus ir ją užbaigti ir pateikti valstybinei komisijai priimti per 3 metus nuo leidimo gavimo dienos(t. 2, l. 52). Šalių paaiškinimais, liudytojų J. D. Z. P., T. P. parodymais nustatyta, kad sutuoktiniai išskirtame sklype pirmiausia pasistatė ūkinį pastatą, į kurį atsikėlė 1990 m., po to statė gyvenamąjį namą, kurį palaipsniui įrenginėjo ir persikėlė gyventi apie 1997 m.

Iš atsakovės pateiktos taupomosios knygutės kopijos matyti, kad asmeninė atsakovės sąskaita Nr. 42824 Taupomajame banke per laikotarpį nuo 1988 m. lapkričio 21 d. iki 1990 m. rugsėjo 18 d. buvo papildyta 58 814,30 rub. įnašais, per aštuonis kartus buvo išgryninta 58 800 rub. (t.1, l. 122-124). Atsakovės aiškinimu lėšas į jos asmeninę sąskaitą pervedė jos tėvai. Piniginės operacijos vykdytos daugiau nei prie 30 metų, todėl nėra galimybės nustatyti mokėtojo, tačiau atsakovės paaiškinimus apie piniginę jos tėvų paramą patvirtino liudytoja J. D., parodžiusi, jog pradiniame statybos etape (ūkinio ir gyvenamojo namo statyba) buvo vykdoma iš senelių V. (atsakovės tėvų) piniginių lėšų. Taip pat liudytojas A. B. parodęs, kad E. V. ketino atsakovei padovanoti automobilį, tačiau automobilio nenupirkus, lėšos buvo skirtos statybai. Kad atsakovės tėvai turėjo finansines galimybes padėti atsakovės šeimai vykdant statybas, patvirtino liudytoja R. V., parodžiusi, jog E. ir J. V. konsultuodavosi su liudytoja finansiniais klausimas ir liudytoja patarusi pinigines operacijas vykdyti per tuometinį Taupomąjį banką. Kad tokiu patarimu galimai buvo pasinaudota matyti iš atsakovei priklausančios sąskaitos išrašo, pagal kurį fiksuojamas didelių piniginių lėšų judėjimas. Šalys susituokė 1988 m. spalio 21 d., atsakovės sąskaita pradėta pildyti piniginiais įnašais tuoj po santuokos sudarymo, nenustatyta, kad sutuoktiniai nurodytu laikotarpiu būtų turėję pajamų, atitinkančių lėšų, kuriomis papildyta atsakovės sąskaita, dydį. Pagal atsakovės paaiškinimus ir pateiktą pakvitavimą ieškovas tuo metu turėjo piniginių prievolių buvusiai šeimai (1988-10-12 išmokėjo 5 029 rub. kompensaciją buvusiai sutuoktinei (t. 1, l. 114), privalėjo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui), sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos (darbo priešgaisrinėje tarnyboje ir ligoninėje) nebuvo didelės (teismo vertinimu neviršijo 200 rub.), o pajamų gavimas iš papildomos darbinės veiklos (gėlių pardavimo, kaip nurodė ieškovas) tuo laikotarpiu neįrodytas Įvertinus įrodymų visumą, tikėtina, kad atsakovės sąskaita buvo papildyta jos tėvų lėšomis. Paprastai sutuoktiniams gyvenant darniai nėra renkami įrodymai dėl pinigų paskirties, preziumuojant, kad visa, kas kuriama, yra kuriama bendrai šeimos labui. Nesant duomenų apie atsakovės tėvų ketinimus pinigų pervedimo metu, spręstina, kad atsakovės tėvų pervestos (dovanotos) lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti.

Ieškovas teigė, jog pinigines lėšas, jeigu atsakovė ir gavo iš savo tėvų, galimai šias lėšas tėvui grąžino, tačiau tokie ieškovo samprotavimai niekuo nepagrįsti. Pagal atsakovės paaiškinimus, liudytojų J. D., A. B. parodymus, paties ieškovo paaiškinimus šeima pradžioje apsigyveno ūkiniame pastate, gyvenamasis namas buvo įrenginėjamas palaipsniui, kas rodo, kad šeimos finansiniai ištekliai buvo riboti (pagal liudytojų T. P., J. D. parodymus statybų eigoje pinigų visad trūkdavo), todėl ieškovo aiškinimas apie tai, kad atsakovė galimai grąžino lėšas tėvams neturi pagrindo. Mažai tikėtina, kad sutuoktiniams gyvenant santaikoje, ieškovui nebūtų žinoma apie ženklių piniginių sumų grąžinimą, kai jo vestoje išlaidų suvestinėje apskaitytos net išlaidos „kyšiams“.

Ieškovas, neigdamas pinigų gavimą iš atsakovės tėvų, nesutiko ir su atsakovės nurodoma aplinkybe, jog gauti pinigai buvo panaudot statybai. Ieškovo nuomone atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Vertinant atsakovės pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus matyti, kad dalis statybinių medžiagų (armatūra, šiferis, mediena, cementas, plytos, skarda, kalkės ir kt.) įsigyta tuo laikotarpiu, kai atsakovės sąskaita buvo papildyta piniginėmis lėšomis ir šios lėšos išgrynintos. Pagal pateiktus dokumentus 1989 m. įsigyta statybinių medžiagų ir sumokėta už jų transportavimą 25 317,71 rub. Nustatytos aplinkybės dėl pinigų paėmimo iš atsakovės sąskaitos ir statybinių medžiagų pirkimas sutampa su statybos darbų pradžia, dėl ko teismas sprendžia, kad lėšos iš atsakovės sąskaitos buvo panaudotos šalių ūkinio pastato ir gyvenamojo namo statybinių medžiagų įsigijimui. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsakovės teikiami rašytiniai duomenys dėl statybinių medžiagų įsigijimo nepatvirtina, kad joms įsigyti atsakovė naudojo pinigines lėšas iš savo asmeninės sąskaitos. Iš dalies su tokiu ieškovo teiginiu galima sutikti, t. y. kad pateikti įrodymai patvirtina tik statybinių medžiagų įsigijimą, bet ne tai, kokiomis lėšomis už medžiagas buvo atsiskaityta. Tačiau iš įrodymų visumos nustatyta, kad sutuoktiniai ūkinio ir gyvenamojo namo statybas pradėjo tik sudarę santuoką, nėra duomenų, kad statyboms pradėti būtų turėję atitinkamo dydžio santaupų ar kitų finansavimo šaltinių, dėl ko ieškovo teiginiai laikytini nepagrįstais ir darytina išvada, kad atsakovės lėšos buvo naudojamos namo, ūkinio ir kiemo įrenginių statybai. Ieškovo paaiškinimus apie turėtas 10 000 rub. santaupas teismas atmeta, ieškovui nepateikus įrodymų, kad pagal darbo pobūdį galėjo turėti tokias santaupas, ieškovo teiginiai apie lėšas, laikomas ne banke, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais. Teismas kritiškai vertina liudytojos Z. P. parodymus apie ieškovo sukauptas santaupas kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens (ieškovo motina). Abejones dėl šių parodymų patikimumo kelia ir ta aplinkybė, jog ieškovas 1988 m. spalio 12 d. išmokėjo 5 029 rub. kompensaciją už tenkančią turto dalį buvusiai sutuoktinei, nutraukiant santuoką neabejotinai būtų dalijamos ir pinginės lėšos, tačiau kaip matyti iš pakvitavimo ieškovas kompensaciją sumokėjo už jam atitenkantį garažą, motociklą bei automobilį (ne už piniginį indėlį). Ieškovas taip pat teigė, kad prie namo statybos prisidėjo ir jo tėvai, tačiau šių aplinkybių, išskyrus liudytojos Z. P. parodymus, kitais įrodymais neįrodinėjo. Galimai ieškovo tėvai, siekdami padėti sūnaus šeimai, ir prisidėjo prie statybų, tačiau nei ieškovui, nei liudytojai nesukonkretinant panaudotų lėšų dydžio, nėra pagrindo tokią paramą vertinti kaip esminę, įtakojančią ieškovui tenkančios dalies padidėjimą nekilnojamajame turte.

Nesutikdamas su atsakovės nurodomų lėšų panaudojimu statybinėms medžiagoms įsigyti ieškovas nurodė ir papildomą aplinkybę, susijusią su statybinių medžiagų transportavimu, .kaip paneigiančią atsakovės teiginius. Ieškovo nuomone tai, jog statybinių medžiagų įsigijimo dokumentuose nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), įrodo, kad statybinės medžiagos nors ir buvo perkamos ieškovo vardu, tačiau pristatytos atsakovės tėvų adresu ir buvo panaudotos tėvų vykdomoms statyboms. Teismas neturi pagrindo sutikti šia ieškovo nuomone, kadangi statybinių medžiagų įsigijimo dokumentuose nurodomas ne statybinių medžiagų pristatymo, bet paties atsakovo tuo metu buvęs gyvenamosios vietos adresas (pav., 1989-08-01 silikatinių plytų 12 922 ir 14 315 vnt. įsigijimo dokumentai), o kad ieškovas tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), Plungės m., ginčo nėra. Ieškovo tokia buvusi gyvenamoji vieta matyti ir iš sprendimo, kuriuo paskirtas žemės sklypas statyboms ir iš atsakovės pateiktos namų knygos išrašo, pagal kurį ieškovas buvo registruotas atsakovės tėvams priklausiusiame gyvenamajame name, es. (duomenys neskelbtini). Plungės m. Be to, ieškovo teiginius apie atsakovės tėvų vykdomas statybas paneigė liudytoja R. V. (gyvenusi E. ir J. V. kaimynystėje), ir parodžiusi, jog E. ir J. V. tuo laikotarpiu jokių statybų nebevykdė, taip pat liudytojas A. B..

Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad šalių ūkinio ir gyvenamojo namo statybai buvo panaudotos lėšos, gautos iš atsakovės tėvų, už kurias įsigyta didelė dalis reikalingų statybinių medžiagų, pagal įrašus užrašų knygutėje piniginės lėšos buvo reikalingos ir darbų apmokėjimui. Nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokiai daliai darbų atlikti (statybinėms medžiagoms įsigyti) buvo panaudotos atsakovės sąskaitoje buvusios lėšos (pagal išrašus iš asmeninės sąskaitos išgryninta 58 814,30 rub.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo 1991 m. vasario 1 d. minimali mėnesinė alga buvo tik 100 rub. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo“), prisidėjimas prie statybų lėšų suma, ženkliai viršijančia nustatytą minimalią mėnesinę algą, sudaro pagrindą dalijant statinius nukrypti nuo lygių dalių principo.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Tarp šalių nėra ginčo, kad gyvenamas namas buvo įrenginėjamas ir iš bendrų lėšų, gautų iš sutuoktinių darbinių pajamų ir papildomos veiklos, kad prie gyvenamojo namo įrengimo prisidėjo abu sutuoktiniai savo darbu, talkinant jų šeimos nariams, atsižvelgiant į nustatytą atsakovės tėvų indėlį piniginėmis lėšomis prie ūkinio ir gyvenamojo namo statybos, teismo vertinimu statinių padalijimas pagal atsakovės reikalavimą (atsakovei priteisiant 2/3, o ieškovui – 1/3) atitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4dalyje. Šį atsakovės priešieškinio reikalavimą tenkina.

Atsakovė dalinant žemės sklypą taip pat prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad išperkant žemės sklypus buvo panaudoti atsakovės po motinos mirties paveldėti pinigai. Pareiga įrodyti, kad atsakovės asmeninės lėšos buvo panaudotos įsigyjant šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkamą žemę tenka atsakovei.

Pagal atsakovės pateiktus dokumentus šalys įsigijo du žemės sklypus, kurie sujungti į vieną. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2014 m. lapkričio 17 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove V. P. už 5 690,00 Lt (1 647,94 Eur) nupirko 234 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3022-9693, esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m. Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2014 m. lapkričio 17 d. sudarė Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove V. P. už 9 480,00 Lt (2 745,60 Eur) nupirko 390 kv. m. ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Plungės m. Už abu žemė sklypus bendrai sumokėta 15 170,00 Lt (4 393,54 Eur). Įmokos už įsigyjamus du žemės sklypus 2014 m. lapkričio 11 d. sumokėtos per AB banką „Swedbank“, į banko sąskaitą įnešus grynuosius pinigus.

Atsakovės teigimu sumokėti už du žemės sklypus 15 170,00 Lt (4 393,54 Eur), visų piniginių lėšų šeima neturėjo, buvo panaudota 10 000 Lt (2 896,20 Eur) atsakovės paveldėtų po mamos J. V. mirties (mirė 2013 m. vasario 2 d.), ir sutuoktinių bendri (1 497,36 Eur) pinigai, 2014 m. lapkričio 17 d. įsigyjant du žemės sklypus. Tokius atsakovės paaiškinimus patvirtino liudytoja J. D., parodžiusi, kad žemės sklypams išpirkti buvo naudojami ir senelių (atsakovės tėvų) pinigai. Tačiau teismo vertinimu vien tik atsakovės paaiškinimai ir liudytojos parodymai nėra pakankami, kad konstatuoti atsakovės nurodomų žemės sklypo įsigijimo aplinkybes. Atsakovė rašytinių įrodymų apie grynųjų pinigų paveldėjimą (paveldėjimo teisės liudijimo) po motinos mirties nepateikė. Be to, paveldėjimo faktas neleidžia preziumuoti, kad šiomis lėšomis atsakovė prisidėjo prie žemės sklypų pirkimo. Pinigai už perkamą žemę sumokėti iš ieškovo sąskaitos prieš tai ją papildžius grynaisiais pinigais, kurių šaltinis nenustatytas. Nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės paveldėtų pinigų panaudojimo faktą žemės įsigijimui, o ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga. Iš žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad ieškovas pirko žemės sklypus sau ir sutuoktinei V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šių sutarčių turinys leidžia spręsti, kad sutuoktiniai jau prieš įsigydami žemės sklypus buvo sutarę, kad nepriklausomai nuo lėšų šaltinių, įsigyjami žemės sklypai abiem sutuoktiniams priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nesant patikimų įrodymų apie atsakovės asmeninių lėšų panaudojimą, išperkant žemės sklypus, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant šį nekilnojamąjį turtą. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad nukrypimo nuo lygių dalių principas taikytinas išimtinai visam bendram turtui. Atsakovei neįrodžius asmeninių lėšų panaudojimo fakto išperkant žemės sklypus, atsakovės priešieškinio teismas šioje dalyje netenkina, žemės sklypas padalijamas lygiomis dalimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. 1 d. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau Rekomendacijos).

Ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai sudaro 1500 Eur (kvitai Nr. 1024062, 1024106). Išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, spręstina, kad patenkinama 65 ? reikalavimų, šios išlaidos mažintinos, išieškant iš atsakovės 975 Eur. Ieškovas taip pat turėjo išlaidų dėl turto vertinimo. Spręstina, kad namų valdos vertinimas atliktas abiejų interesais, pusę šių išlaidų – 150 Eur (pagal 2019-08-30 sąskaitą faktūrą Nr. 00146) išieškotina iš atsakovės, už ieškovo pateiktą automobilio vertinimą 140 Eur (pagal 2020-02-28 PVM sąskaitą faktūrą) išieškotina iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai).

Ieškovas, paduodamas ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies (634 Eur sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Ieškovas reiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, už kurį turėjo būti sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, taip pat prašė priteisti ½ dalį namų vertės bei 8 500 Eur vertės kilnojamojo turto, išmokant 5 350 Eur kompensaciją atsakovei, už šį reikalavimą mokėtinas 759 Eur žyminis mokestis. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo netenkinamas, ši žyminio mokesčio dalis nekompensuotina. Laikytina, kad 125 Eur žyminio mokesčio sumokėta už turtinius reikalavimus. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovo sumokėta žyminio mokesčio dalies išieškotina iš atsakovės (125 Eur).

Viso atsakovė ieškovui turėtų kompensuoti 1 390 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, 634 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Kadangi pagrindinis turtinis ginčas tarp ieškovo ir atsakovės vyko dėl padalijimo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, už kurį atsakovė sumokėjo žyminį mokestį, paduodama priešieškinį, papildomai žyminis mokestis iš šalių valstybei nepriteistinas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 600 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (2020-03-02 ir 2020-03-30 pinigų priėmimo kvitai), išlaidos detektyvui 800 Eur (2019-02-20 pinigų priėmimo kvitas ir 2020-01-20 sąskaita faktūra), 193,60 Eur išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (2019-06-19 sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas), 95 Eur vertimo išlaidos (2020-03-06 kasos pajamų orderis), 1 701 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 180 Eur už automobilių vertinimą (2020-03-20 PVM sąskaita faktūra ir kvitas).

Pagrįstomis ir būtinomis teismas pagal pateiktus mokėjimo dokumentus pripažįsta išlaidas detektyvui, antstoliui, vertimo išlaidas, už automobilio vertinimą kompensuotina atsakovei pusė sumos, atsižvelgiant į tai, kad buvo vertinami du automobiliai, vieno kurių vertinimu teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik vieno automobilio vertinimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 p.). Pagrįstomis advokato pagalbai apmokėti teismas pripažįsta 1500 Eur, kadangi 2020-04-02 teismo posėdis nevyko dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo 15? procentų ir 91 ? turtinis reikalavimas ) spręstina, kad ieškovas turi atlyginti 80 ? šių išlaidų, t. y. 1 200 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 p.).

Už atsakovei tenkantį 85 404,50 Eur vertės turtą (skaičiuojant, kad visos namų valdos vertės 20,78 procentų sudaro žemės sklypo vertė (ataskaitos l.27), 24 936:2+95 064:3*2+3405+6155,50), iš dalies patenkintą reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (1 500 Eur) ir tenkinamą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, mokėtinas žyminis mokestis 1 379 Eur, šią sumą įpareigotinas kompensuoti ieškovas.

Viso ieškovas turėtų kompensuoti atsakovei 3 757,60 Eur (800+193,60+95+90+1200+1379) bylinėjimosi išlaidų.

Įskaičius mokėjimus, nustatytina, kad atsakovei ieškovo mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma 2 367,60 Eur.

Už liudytojo R. K. atvykimą į teismą atsakovė įmokėjo 500 Eur, liudytojo išlaidos sudarė 400 Eur, skirtumas grąžintinas atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo J. P. ieškinį ir atsakovės V. P. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1988 m. spalio 21 d. Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 400), sudarytą tarp J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl J. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokines pavardes – P., P.

Padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 0.2123 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini), 1/3 šiltnamio, unikalus Nr. 4400-0552-8290, 1/3 kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., automobilį Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7 600,00 Eur vertės, obliavimo-reismusavimo stakles, HOB 41 OP, 2 750,00 Eur vertės; drožlių nutraukėją (duomenys neskelbtini), 226,00 Eur vertės; diskines pjovimo stakles TS 250F, 1 360,00 Eur vertės; mini plačiajuostes šlifavimo stakles ZS560U, 1 030,00 Eur vertės; juostines pjovimo stakles PP 350E, 350,00 Eur vertės; medienos tekinimo stakles DSL - 1100, 455,00 Eur vertės; drožlių nutraukėją ODCIAG FM 300S, 150,00 Eur vertės; 34 kaltus medienai, 400,00 Eur vertės; 45 spaustuvus medienai, 250,00 Eur vertės; skalbimo mašiną, 75,00 Eur vertės; traktorių žolei pjauti, 400,00 Eur vertės; revolverį Rekord Chief 380 ME GUM Nr. 3520 su dėklu, 220,00 Eur vertės; orinį šautuvą su optiniu taikikliu, 300,00 Eur vertės;

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį 0.2123 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., ir 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 ūkinio pastato, unikalus Nr.. (duomenys neskelbtini), 2/3 šiltnamio, unikalus Nr. 4400-0552-8290, 2/3 kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur vertės; miegamojo baldų komplektą, 400,00 Eur vertės; pietų stalą su 12 kėdžių, 200,00 Eur vertės; minkštą odinį kampą, 400,00 Eur vertės; spintą (3-jų durų), 70,00 Eur vertės; dvi knygų spinteles, 50,00 Eur vertės; televizorių Samsung, 100,00 Eur vertės; virtuvės stalą su kėdėmis, 80,00 Eur vertės; skalbimo mašiną, 75,00 Eur vertės, rašomą stalą, 30,00 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovo J. P. 6 155,50 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt penkių Eur 50 ct) kompensaciją, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo ir 2 367,60 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt septynis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. P.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Grąžinti V. P. 100 Eur iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.