- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1804-253/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą ir sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus teritorinio padalinio (toliau – NŽT) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su juo 0,1484 ha valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą žemės sklypo planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog kreipėsi į NŽT skyriaus vadovą su prašymu parduoti suformuotą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (suformuoto žemės sklypo plotas 0,1484 ha). 2016 m. spalio 4 d. NŽT skyriaus vedėja priėmė individualų administracinį aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, jog, gavęs ir išnagrinėjęs prašymą, NŽT skyrius įregistravo anksčiau minėtą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teisę į jį. Minėtu NŽT skyriaus sprendimu buvo nurodyta, kad nugriautas pastatas – kiaulidė – patenka į šiuo metu suformuotą valstybinės žemės sklypą. NŽT skyrius sprendime nurodė reikalavimą pateikti žemės sklypo kadastrinius matavimus arba kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, keitimo, paliekant laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo šiuo metu nugriautas pastatas – kiaulidė.
3. Ieškovas nurodė, jog 2017 m. liepos 19 d. gavo dokumentus iš atsakovės, tarp kurių 2017 m. kovo 28 d. vienašališkai surašytą Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto derinimo“ (toliau – 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas), kartu pridedant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir žemės sklypo schemos kopiją, taip pat 2017 m. gegužės 11 d. parengtą pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo įregistravimą“. 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu, priešingai nei anksčiau priimtais atsakovės sprendimais, buvo nuspręsta leisti jam įsigyti valstybinės žemės sklypą, tačiau ne tokio dydžio ir apimties, kokio jis prašė ir koks jis buvo suplanuotas, patvirtintas bei įregistruotas, pagal galiojančius teisės aktus ir procedūras, bet vienašališkai nusprendus išskirti 0,1089 ha sklypo dalį iš 0,1484 ha sklypo. Taip pat nurodė, kad pagal pateikiamą atsakovės parengtą žemės sklypo schemą siūloma sumažinti žemės sklypo riba driekiasi palei galbūt buvusį pastatą (kiaulidę), kuri plane atvaizduota tik kaip preliminari vieta. Pažymėjo, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešai skelbiamą informaciją apleisto pastato – kiaulidės, adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo projektas buvo įgyvendintas dar 2012 metais, todėl bet kokie apribojimai ginčo žemės sklypui, kurį prašė suformuoti jam priklausančio pastato ((duomenys neskelbtini)) eksploatacijai, buvo žinomi dar iki planavimo dokumentų rengimo, tačiau, nepaisant to, žemės sklypas buvo suformuotas ir pagal galiojančius teisės aktus patvirtintas, o 2016 m. birželio 3 d. NŽT skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tai taip pat patvirtina argumentus, kad galbūt buvusi kiaulidė neturėjo ir negali turėti jokios įtakos suformuoto, patvirtinto bei įregistruoto pagal visus teisės aktus 0,1484 ha ginčo valstybinės žemės sklypo įsigijimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Minėtu sprendimu nusprendė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus teritorinio padalinio 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal patvirtintą 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą žemės sklypo planą, pirkimo–pardavimo sutartį; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovės 2636,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, jog šioje byloje ginčo dėl fakto, kad valstybei priklausančiame sklype stovi ieškovui priklausantys pastatai, nėra. Ginčas kilo dėl ieškovo prašomo parduoti žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, kurio patikėjimo teisė perleista NŽT.
6. Teismas pažymėjo, jog ši byla teisme yra nagrinėjama iš naujo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovė palaikydama savo poziciją dėl to, jog ieškovo prašomas įsigyti žemės plotas yra per didelio ploto, rėmėsi tik 2017 m. kovo 28 d. NŽT skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jokių kitų paaiškinimų, papildymų teismui nepateikė, pakartotinio patikrinimo pagrįsti jos nurodomas aplinkybes neatliko.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje siekiant patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti yra reikalingas, buvo paskirta statybos-detalaus planavimo sprendinių įvertinimo ekspertizė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovo paaiškinimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl sklypo priežiūros paneigia atsakovės, atsisakant tenkinti ieškovo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, nurodytas aplinkybes apie tai, jog žemės sklypo teritorija aplink ieškovui priklausantį pastatą yra apleista ar nenaudojama ir dėl šios priežasties taip pat buvo atitinkamai įvertinta, kokio pločio sklypas yra reikalingas minėtame sklype esančiam pastatui eksploatuoti.
9. Teismas nustatė, jog detaliojo plano organizatorius buvo ieškovas ir planas buvo rengiamas bei vertinamas atsižvelgiant į ieškovo poreikius pastato eksploatacijai.
10. Teismas nurodė, kad atsakovės pozicija, jog teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, yra nepagrįsta, kadangi atliekant detaliojo planavimo procedūrą yra suformuojamas konkretus žemės sklypas detaliojo planavimo organizatoriui.
11. Teismas nustatė, kad pastatas – kiaulidė, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nugriautas dar 2012 m. lapkričio 6 d., t. y. prieš rengiant detalųjį planą (b. t. II, b. l. 116). Apribojimai dėl sklypo pakeitimų išnyko 2017 m. lapkričio 6 d., o detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. I; b. l. 26). Todėl ieškovo ginčijami atsakovės sprendimai buvo taip pat parengiami esant taikomiems apribojimams ginčo sklypui.
12. Teismas pažymėjo, jog pati atsakovė 2016 m. birželio 3 d. suformavo 0,1484 ha ploto žemės sklypą, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, sklypas 2016 m. birželio 15 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nustatė, kad projektas buvo parengtas, suderintas su savivaldybe ir NŽT, patikrintas ir patvirtintas. Derinant planą nebuvo minima, kad žemės sklypas yra per didelis statiniams eksploatuoti. Minėtas teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas, sklypas nėra padalytas, nenustatyta naudojimosi tvarka.
13. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas savo lėšomis atliko visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų patvirtintas detalusis planas, todėl atsakovei galbūt pardavus dalį žemės sklypo tretiesiems asmenims, tokie veiksmai neatitiktų sąžiningumo principo bei teisėtų lūkesčių ieškovo atžvilgiu.
14. Teismas, remdamasis 2017 m. gegužės 11 d. NŽT skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo įregistravimą“, nustatė, jog tai yra informacinio pobūdžio pranešimas apie apmokėjimo tvarką už valstybinę žemę pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuris nevertintinas kaip administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes, nurodė, jog jo naikinti nėra pagrindo.
15. Teismas nusprendė, jog 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekto derinimo“, kartu pridedant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir žemės sklypo schemos kopiją, nelaikytinas informacinio pobūdžio pranešimu. Nurodytu aktu buvo nuspręsta, kokio dydžio žemės sklypą parduoti ieškovui, todėl, teismo vertinimu, šis sprendimas bei NŽT 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesiogiai susiję su NŽT skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nes buvo priimti atsižvelgiant į 2016 m. spalio 4 d. atsakovės akte priimtą sprendimą dėl mažesnio, nei prašė ieškovas, ploto žemės sklypo pardavimo, todėl yra pagrindas 2017 m. gegužės 12 d. atsakovės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
16. Teismas nurodė, jog nustačius, kad atsakovė nepagrįstai nusprendė parduoti tik dalį žemės sklypo, konstatuotina, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal patvirtintą 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą žemės sklypo planą, pirkimo–pardavimo sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuriuo tenkino ieškovo reikalavimus panaikinti ir priimti naują sprendimą, tą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas, palikti galioti; atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu matyti, kad ginčo žemės sklypą į dvi dalis dalija keliukas (pravažiavimas), vedantis į kitus žemės sklypus. Vakarinėje žemės sklypo dalyje yra ieškovui R. J. nuosavybės teise priklausantis pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o rytinėje žemės sklypo dalyje jokių statinių nėra, be to, ši žemės sklypo dalis patenka į teritoriją, kurioje vykdant Projektą buvo nugriautas pastatas – karvidė. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, šio pastato – gyvenamojo namo – statybos pabaigos metai – 1920 m, fizinio nusidėvėjimo procentas - 70 proc.
17.2. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją, konstatuotina, kad suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas yra per didelis pastatui – gyvenamajam namui – eksploatuoti. Įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie minėto pastato fizinį nusidėvėjimą bei statybos pabaigos metus, konstatuotina, kad šis pastatas nėra eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir šį faktą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. kovo 28 d. atliktas patikrinimas Nr. (duomenys neskelbtini)
17.3. Ieškovui gali būti parduodama tik ta žemės sklypo dalis, kuri reikalinga esamo pastato – gyvenamojo namo – eksploatacijai, t. y. 0,1089 ha dalis iš bendro 0,1484 ha žemės sklypo ploto.
17.4. Nesutiktina su teismo argumentu, kad atsakovė palaikydama savo poziciją dėl to, jog ieškovo prašomas įsigyti žemės sklypas yra per didelio ploto, rėmėsi tik 2017 m. kovo 28 d. NŽT skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) jokių kitų paaiškinimų, papildymų teismui nepateikė, pakartotinio patikrinimo pagrįsti jos nurodomas aplinkybes neatliko, prašė vadovautis visa byloje esančia medžiaga. Tai, kad ieškovas vykstant teisminiams ginčams teisme, siekiant įsigyti didesnį žemės sklypo plotą nei būtina sunykusiems pastatams eksploatuoti, galbūt šiuo metu pradėjo naudoti žemės sklypą, tai nėra juridinis pagrindas ieškovui įsigyti didesnį žemės sklypą ar pakartotinai atlikti patikrinimą, nenaudojimo faktas nustatytas 2017 m. kovo 28 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Be to, Nacionalinės žemės tarnybos poziciją pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
17.5. Teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi teismo eksperto išvada (kad pagal ieškovo parengtą statinių remonto projektą galima teigti, kad suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas yra realiai reikalingas ieškovo esamiems statiniams eksploatuoti) nurodė, jog nagrinėjant žemės sklypo ploto klausimus reikia įvertinti ne tik sklype esančių pastatų ir jų priklausinių eksploatavimą, bet ir gyvenančių gyvenamajame name reikmes. Pažymėtina, jog byloje ieškovas nei teismui, nei ekspertui neteikė duomenų, kiek žmonių gyvena (deklaruoja gyvenamąją vietą) adresu (duomenys neskelbtini), ar faktiškai jame gyvena. Todėl šie argumentai dėl žemės sklypo ploto esamiems statiniams eksploatuoti laikytini nepagrįstais.
17.6. Pažymėtina, jog ginčo žemės sklype yra tik vienas ieškovo nuosavybės teise priklausantis statinys – gyvenamasis namas. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, teismui ir teismo ekspertui pateiktą Pastatų remonto projektą pavaizduota rekonstruojama vasarinė (Nekilnojamojo turto registre neįregistruota), kiti nurodyti Remonto statinių projekte statiniai – kiemo aikštelė, kiemo takai, garažas, ūkinis pastatas – yra tik projektuojami, t. y. numatomi statyti ateityje, dėl šio fakto teismas nepasisakė.
17.7. Nesutiktina su teismo sprendimo 31 punkte nurodytu argumentu, kad ekspertas pagrįstai nurodė, jog ieškovo pateiktame statinių remonto projekte numatyta gyvenamojo namo priklausinių statyba ir rekonstrukcija – garažas, ūkinis pastatas, vasarinė. Statiniai projektuojami rytinėje sklypo dalyje, neužimant inžinerinių komunikacijų apsaugos zonų, išlaikant atstumus nuo sklypo ribos. Pasirinktas statinių projektavimo sklypo rytinėje dalyje variantas yra racionalus (ekspertizės 12.1 punktas). Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą, žemės sklypai parduodami esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, o ne būsimiems statiniams, kurie galbūt ateityje bus tik pastatyti ir galbūt eksploatuojami.
17.8. Aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo pardavimas ar nuoma be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu.
17.9. Teismo sprendimas ginčo dalyje prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui bei Taisyklių nuostatoms, kuriose imperatyviai įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovui iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
18.1. Apeliantė teigia, kad nesutinka su teismo sprendimu, tačiau nesuformulavo konkrečių teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas ginčijamo sprendimo ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
18.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – VTPSI) pateikė pažymą apie statinio nugriovimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtino, kad pastatas – kiaulidė, fermų paskirties neypatingas statinys, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriautas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas 0,1484 ha dydžio žemės sklypas jame esančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai. Minimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nebuvo skųstas bei šiuo metu yra galiojantis. Pažymėtina, jog šis detalusis planas buvo suderintas su NŽT, taigi atsakovė pritarė ir pripažino, jog pastatui eksploatuoti reikalingas būtent 0,1484 ha žemės sklypo plotas.
18.3. Apeliantė skunde nepagrįstai, prieštaraudama faktinėms aplinkybėms, nurodo, kad žemės sklype yra tik vienas ieškovui priklausantis statinys – gyvenamasis namas. Šios aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja faktui, pagrįstam rašytiniais įrodymais, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J. valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis – 4,25; plotis – 3,40; aukštis – 2,10; tūris – 30, kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Šis faktas paneigia apeliantės teiginius, jog rytinėje žemės sklypo dalyje jokių statinių nėra.
18.4. Teismo konstatuotas aplinkybes apeliantė bando paneigti argumentais, kad atsižvelgdama į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją konstatuoja, kad suformuotas 0,1484 ha ploto ginčo žemės sklypas yra per didelis jame esančiam pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, be to, minėtas pastatas nėra naudojamas (remiamasi 2017 m. kovo 28 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nors tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, ieškovas pateikė specialistų išvadas ir faktinių aplinkybių protokolus, pastato eksploatavimo ir aptarnavimo mokesčių dokumentus, dokumentus, įrodančius teritorijos priežiūrą ir apsaugą, kurie paneigia apeliantės argumentus.
18.5. Siekiant patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti yra reikalingas, buvo paskirta statybos-detalaus planavimo sprendinių įvertinimo ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
18.6. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Netvarkomo arba apleisto, ar nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas, pagal kurį tokie pastatai yra įtraukiami į specialų sąrašą, ieškovo pastatai nebuvo į jį įtraukti, tai paneigia apeliantės teiginius dėl pastato būklės ar nenaudojimo pagal paskirtį.
18.7. Nesutinka su apeliantė teiginiais, jog ekspertas dėl gyvenančių name gyventojų reikmių įvertinimo nustatant žemės sklypo plotą nepagrįstai pateikė savo išvadas, nes nebuvo nustatyta, kiek asmenų gyvena (deklaruoja gyvenamąją vietą) ginčo pastate. Pažymi, jog pastatas yra gyvenamosios paskirties namas, todėl, siekiant jį tinkamai eksploatuoti, turi būti įvertinta ne tik, kiek asmenų jame faktiškai gyvena arba yra deklaruoti, tačiau kiek tokiame objekte gali gyventi asmenų ir kokius poreikius toks statinys turėtų atitikti, nes pasikeitus gyvenamųjų asmenų skaičiui nebus iš naujo formuojamas šiems pastatams eksploatuoti būtinas žemės sklypas.
18.8. Nesutikdamas su apeliantės argumentais, kad ekspertas vertino naujų statinių statybą sklype, nurodo, jog suformuoto žemės sklypo dydis buvo vertinamas atsižvelgiant ne į naujai statomus statinius, bet į tokias svarbias aplinkybes, kaip žemės sklype išsidėsčiusių gyvenamojo namo ir vasarinės (viralinės) buvimo vietas, į žemės sklypų formavimo reikalavimus, atsižvelgiant ir į aplink esamus suformuotus žemės sklypus ir jų bendrą kontekstą. Esamų pastatų rekonstravimas nekeičia esmės, nes nepaisant to, ar būtų statomas garažas, ar pavėsinė, ar paliekamas atviras teritorijos plotas, jis vis vien yra reikalingas.
Šalies argumentai
18.9. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai prieštaringi. Apeliantė nurodo, jog statinio apleistumo faktą nustatė vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registrų duomenimis apie pastato statybos amžių bei jo nusidėvėjimą, tačiau taip pat apeliaciniame skunde nurodo, jog vien statinio įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nereiškia, kad jis yra naudojamas.
18.10. Teismas tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo formuojamas su tikslu turimiems nuolatiniams statiniams jame eksploatuoti, šis žemės sklypas buvo formuojamas ieškovo iniciatyva, detaliajam planui prilyginamas dokumentas buvo patvirtintas ir galiojantis, o jam pritarė ir atsakovės atstovai, todėl, vertinant teritorijų planavimo įstatyme numatytą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, darytina išvada, jog asmuo turi teisę įsigyti be aukciono tokį žemės sklypą, koks buvo suformuotas detaliuoju planu, o byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog suformuotas žemės sklypas nėra per didelis.
18.11. Apeliantė nurodo, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės pardavimo būdingas teisinis apibrėžtumas, tačiau niekaip nepaneigia ir neargumentuoja, kodėl buvo atliktos praktiškai visos procedūros, tvirtinant detalaus plano dokumentus, o šių procedūrų metu nekilo dvejonių dėl formuojamo žemės sklypo dydžio ar kitų su tuo susijusių aplinkybių. Tik suformavus žemės sklypą bei jį įregistravus atsakovė suprato, kad žemės sklypas per didelis esamiems ieškovo statiniams eksploatuoti.
18.12. Apeliantė sutiko ieškovui parduoti mažesnį žemės sklypą, kurio dydis yra 0,1089 ha (nors faktiškai, jeigu apeliantė nustatė, kad pastatai yra apleisti ir nenaudojami pagal paskirtį, turėjo iš viso atsisakyti parduoti net ir mažesnį žemės sklypą). Tačiau siūlomas parduoti žemės sklypas, jo dalis nėra suformuotas ir atitinkamai įregistruotas, todėl net negalėtų būti parduodamas, nes gali būti parduodamas tik tinkamai suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas. Apeliantės teiginiai apie galimą mažesnio žemės sklypo pardavimą negali būti įgyvendinti, kadangi tokie siūlymai prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
18.13. Apeliantė nepaiso statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytuose reikalavimuose, kurie privalomai taikomi projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, žemės sklypas namui negali būti mažesnis už 400 m². Įvertinus aplinkybę, kad apeliantė sutiko ieškovui parduoti žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1089 ha, akivaizdu, kad parduoti aukcione likusios žemės sklypo dalis sudarytų 0,0395 ha arba 395 m2. Tokiu būdu, atskyrus ir suformavus naują žemės sklypą (nors tai prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui), suformuotame žemės sklype nebūtų galima projektuoti naujo namo statybų.
18.14. Vertinant apeliantės siūlymą parduoti mažesnį žemės sklypo plotą, svarbu įvertinti ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas detalusis planas šią dieną yra galiojantis, šis sklypas nėra padalytas, nenustatyta naudojimosi tvarka. Pardavus dalį žemės sklypo tretiesiems asmenims, atsirastų grėsmė kilti ginčams ateityje. Be to, ieškovas savo lėšomis atliko visus reikiamus veiksmus tam, kad būtų patvirtintas detalusis planas, todėl apeliantei pardavus dalį žemės sklypo tretiesiems asmenims, tokie veiksmai neatitiktų sąžiningumo principo bei teisėtų lūkesčių ieškovo atžvilgiu.
18.15. Apeliantė neįrodė, kad ieškovo pastatų eksploatacijai reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas, negu suformuotas detaliuoju planu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliantė, siūlydama ieškovui įsigyti mažesnį žemės sklypo plotą, negu suformuotas detaliuoju planu, pateikė tik schemą, kuri nėra niekur registruota.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
19.1. Pagal Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugsėjo 27 d. išrašo duomenis ( b. t. II, b. l. 102), Savivaldybė valdė ūkinės paskirties pastatą (kiaulidę), kuris, pagal bylos duomenis, 2012 m. lapkričio 6 d. buvo nugriautas. Pažymėtina, jog buvusio – nugriauto – statinio buvimo faktas reiškia, jog buvusiam statiniui buvo reikalingas tam tikro dydžio žemės dalis, todėl ieškovo tariamas poreikis didesniam žemės sklypui negalėjo atsirasti anksčiau, nei Savivaldybė nugriovė buvusį statinį. Ieškovas statinius (duomenys neskelbtini) įgijo 2007 m., t. y. iki Savivaldybės griovimo darbų, todėl remiantis ieškovo teiginiais, iki griovimo darbų ieškovas negalėjo naudotis savo įgyta nuosavybe. Savivaldybė neturi duomenų, jog buvęs ūkinis pastatas (kiaulidė) būtų trukdęs ieškovui naudotis ten pat esančiais nuosavais statiniais (nebuvo atitinkamų ieškovų prašymų dėl trukdymo nutraukimo). Šiuo atveju būtina atskirti norą į gražią aplinką nuo neturėjimo galimybės naudotis nuosavybe.
19.2. Nei teismas, nei ieškovas nepagrindė, kodėl nesirūpinta pretenduojama teritorija, iki joje stovėjo avarinės būklės kiaulidė, kodėl anksčiau kiaulidės užimta žemės sklypo dalis netrukdė ieškovui eksploatuoti turimo turto.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Teismas ginčijamu sprendimu panaikino visus NŽT sprendimus, nors 2016 m. spalio 4 d. ir 2017 m. vasario 2 d. sprendimai buvo priimti vadovaujantis Savivaldybės sprendimu (prieštaravimu) dėl ES struktūrinių fondų lėšų sutvarkant ieškovo pretenduojamą žemės sklypą. Savivaldybė iki šiol nėra pakeitusi minėto prieštaravimo, todėl neaišku, ar buvo nepagrįsti NŽT sprendimai, ar Savivaldybės prieštaravimai, kuriais rėmėsi NŽT.
19.4. Teismas neįvertino skirtumo tarp buvusios situacijos sklype, kai stovėjo Savivaldybės valdoma kiaulidė (buvo papildomo savininko nuosavybė), ir dabartinės situacijos sklype po ES lėšų panaudojimo (kai neliko kiaulidės).
19.5. NŽT 2017 m. rugpjūčio 2 d. (paskutinis) sprendimas negali paneigti ankstesniuose NŽT sprendimuose nurodyto Savivaldybės prieštaravimo (kuris nebuvo pakeistas). Pažymėtina, jog ieškovas šiuo atveju nepagrįstai praturtėja (tariamas poreikis atsiranda po sklypo sutvarkymo, o planuojama sumokėti suma net nekompensuoja sutvarkymo išlaidų).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus teritorinio padalinio 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu 0,1484 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal patvirtintą 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą žemės sklypo planą, pirkimo–pardavimo sutartį. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, plačiau dėl jos nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.
23. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
24. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės bylos aplinkybės
25. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teisė perleista NŽT (b. t. I, b. l. 23–24). Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui R. J. (b. t. I, 116, 122–126).
26. Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Paramos skyrimo projektams Lietuvos 2007–2013 m. programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“, užbaigė projektą „Apleisto pastato – kiaulidės, (duomenys neskelbtini), nugriovimas“. 2012 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – VTPSI) pateikė pažymą apie statinio nugriovimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtino, kad pastatas – kiaulidė, fermų paskirties neypatingas statinys, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nugriautas.
27. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J. valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis – 4,25; plotis – 3,40; aukštis – 2,10; tūris – 30, kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas 0,1484 ha dydžio žemės sklypas jame esančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacijai.
28. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovas kreipėsi į NŽT skyrių su prašymu dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2016 m. birželio 3 d. NŽT skyriaus sprendimu „Dėl žemės klypo (duomenys neskelbtini), suformavimo, nustatytų kadastro duomenų patvarkymo ir NŽT patikėjimo teise į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. (duomenys neskelbtini) suformavo žemės sklypą ir patvirtino žemės klypo kadastro duomenis; nusprendė kreiptis į valstybės įmonę (toliau –VĮ) Registrų centrą pateikiant pašymą įregistruoti žemės sklypą ir NŽT patikėjimo teisę į žemės sklypą. 2016 m. birželio 15 d. valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovas kreipėsi į NŽT skyrių su prašymu parduoti suformuotą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . 2016 m. spalio 4 d. NŽT skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad NŽT skyrius įregistravo valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teisę į jį bei nurodė, jog nustačius valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuri reikalinga pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai, bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo. 2016 m. spalio 31 d. ieškovas pateikė skundą dėl 2016 m. spalio 4 d. NŽT skyriaus administracinio akto Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT direktoriui. 2017 m. vasario 2 d. NŽT sprendimu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“, Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas yra per didelis ieškovo pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti ir paaiškino, kad galėtų būti parduodama žemės sklypo dalis, kuri reikalinga esamo pastato – gyvenamojo namo eksploatacijai.
29. 2017 m. kovo 3 d. NŽT skyrius gavo NŽT direktoriaus pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių“, kuriuo pavedė atlikti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę, įvertinti, ar šiame sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70 proc., yra naudojamas pagal paskirtį; ar suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti yra ne per didelio ploto. 2017 m. kovo 13 d. NŽT skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“ informavo ieškovą apie tai, kad 2017 m. kovo 27 d. 11.00 val. bus atliekama žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinė kontrolė ir kvietė ieškovą dalyvauti. 2017 m. kovo 28 d. NŽT skyrius surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog: „suformuotas ir Nekilnojamos turto registre įregistruotas žemės sklypas yra dalinai aptvertas tvora (vieline); žemės sklypo vakarinėje pusėje stovi apleistas gyvenamasis namas, o šiaurės rytiniame kampe stovi apleistas mūrinis statinys; teritorijos pietvakarių pusėje yra sodas, kuriame auga vaismedžiai, o didžioji žemės sklypo dalis nuo gyvenamojo pastato į rytų pusę yra nenaudojama, neprižiūrima“. 2017 m. gegužės 11 d. NŽT skyrius parengė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apmokėjimo už valstybinės žemės sklypo įregistravimą“. 2017 m. gegužės 12 d. NŽT skyrius sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projekto derinimo“ informavo ieškovą, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties projektas, pagal kurį numatyta ieškovui parduoti 0,1484 ha paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1089 ha.
30. 2017 m. rugsėjo 1 d. antstolis A. S. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinę būklę nurodydamas, kad ieškovui priklausančiame sklype yra vieno aukšto namas ir sklype aplink namą yra nupjauta žolė (b. t. II, b. l. 86–89).
31. 2018 m. sausio 29 d. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ specialistas pateikė išvadą (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo eksploatacijos ((duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė: „žemės naudojimo patikrinimo akte 2017 m. kovo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudotas teiginys „Žemės sklypas pastatui – gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ne per didelis“ neturi jokio norminio pagrindo; statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytose reikalavimuose, kurie privalomai taikomi projektuojant naują namą, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą, žemės sklypas namui negali būti mažesnis už 400 m2. Šis reglamentas niekaip neriboja sklypo skirto namui eksploatuoti maksimalaus dydžio, šią aplinkybę patvirtina SRT 2.02.09:2005, 9 priede pateikiama „Maksimalaus sklypo užstatymo tankio dydžių lentelė, kurioje nurodomi žemės sklypų dydžiai nuo 400 m2 ir daugiau kaip 10000 m2“ (b. t. II, b. l. 143–153).
32. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-87-730/2019 išnagrinėjęs atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo, skundžiamą sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
33. Ieškovas pateikė į bylą duomenis siekdamas įrodyti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajam prilyginamojo plano rengimo pradžioje ginčo žemės sklypas buvo formuojamas tokio dydžio, koks jis yra būtinas esamų statinių eksploatacijai, ir pagal žemės sklypo plano organizatoriaus – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą preliminarią žemės sklypo schemą (b. t. III, b. l. 133–143) .
34. Iš į bylą pateiktų 2017–2019 m. mokėjimo kvitų matyti, jog ieškovas 2018–2019 m. mokėjo įmokas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ bei UAB „Paslaugos būstui“ už adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas atliekų išvežimo ir komunalines paslaugas (b. t. III, b. l. 123–131). UAB „Dominus projektai“ į bylą pateiktos pažymos patvirtina, kad nurodyta įmonė 2017–2018 metais vykdė šio sklypo teritorijos priežiūrą: žemės sklypo tvarkymo, žolės pjovimo, medžių ir krūmų priežiūros darbus (b. t. III, b. l. 143). Taip pat UAB saugos tarnyba „Argus“ pateikė rašytinį pavirtinimą, jog vykdo šiame sklype esančio namo su viraline stebėjimą ir reagavimą (b. t. III, b. l. 142).
35. 2019 m. liepos 18 d. nutartimi byloje buvo paskirta statybos-detalaus planavimo sprendinių įvertinimo ekspertizė. 2019 m. liepos 29 d. teismo ekspertizės akte atsakant į teismo ekspertui užduotus klausimus nurodyta, kad: 1) žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas racionalaus dydžio ir ribų, įvertinant esamą urbanistinę situaciją, gretimų sklypų ribas (esamas ir galimas registruoti), todėl, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo manyti, kad sklypas yra per didelis; 2) atsakovės parengtas brėžinys neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų reikalavimų ir negali būti pagrindu keisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtiną sklypo planą (duomenys neskelbtini), prilyginamą detaliajam planui. Siūlymas pirkti mažesnį sklypą nėra pagrįstas; 3) patvirtintas detaliajam planui prilyginamas dokumentas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atidalyti sklypo dalį galima tik teisės aktų nustatyta tvarka, pakeitus galiojantį sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliajam planui; 4) pagal ieškovo parengtą statinių remonto projektą, galima teigti, kad suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas yra realiai reikalingas ieškovo esamiems pastatams, numatant jų priklausinius, eksploatuoti taip pat sodybinio tipo gyvenamojo namo gyventojų reikmėms tenkinti. Reikalauti atidalyti iš suformuoto sklypo dalį sklypo, vertinant esamą urbanistinę situaciją, nėra pagrindo (b. t. IV, b. l. 1–12).
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovo pastato eksploatacijai yra reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas, negu suformuotas detaliuoju planu (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo prašomas parduoti žemės sklypas nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir prašomas parduoti žemės sklypo plotas nėra perteklinis suinteresuoto sklypo pardavimu asmens – ieškovo poreikiams tenkinti.
37. Apeliantė nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalyje, kurioje teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus, sprendimo motyvai ir argumentai nepagrįsti, pažeidžiantys materialiąsias ginčo teisinį santykį reguliuojančias teisės aktų normas. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui bei Taisyklių nuostatoms.
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.
Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)
39. Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šios taisyklės išimtys nustatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
40. Taigi būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.
41. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
43. Kaip jau nustatyta, šioje byloje ginčo dėl fakto, kad valstybei priklausančiame sklype stovi ieškovui priklausantys pastatai, nėra. Ginčas nagrinėjamas dėl ieškovo prašomo parduoti žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, kurio patikėjimo teisė perleista NŽT.
44. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog prašomo parduoti 0,1484 ha žemės sklypo plotas yra per didelis ieškovo nekilnojamojo turto eksploatacijai, ginčo sklype ieškovui priklausantys statiniai yra apleisti, jo aplinka netinkamai prižiūrėta. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šio pastato-gyvenamojo namo statybos pabaigos metai – 1920 m., fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Minėtas pastatas nėra eksploatuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir šį faktą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. kovo 28 d. atliktas patikrinimas Nr. (duomenys neskelbtini)
45. Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad egzistuoja valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos, kaip buvo nurodyta šioje nutartyje, kyla tokį reikalavimą pareiškusiam ieškovui. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas klausimą dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti su juo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį be aukciono, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų nustatyta, to neneigia ir atsakovė, kad detaliojo plano organizatorius buvo ieškovas ir planas buvo rengiamas bei vertinamas atsižvelgiant į ieškovo poreikius pastato eksploatacijai. Ieškovas bylą nagrinėjant teisme pateikė rašytinius įrodymus dėl sklypo priežiūros, kurie paneigia atsakovės, atsisakant tenkinti ieškovo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, nurodytas aplinkybes apie tai, jog žemės sklypo teritorija aplink ieškovui priklausantį pastatą yra apleista ar nenaudojama.
46. Sutiktina su ieškovo atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog apeliantės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai prieštaringi. Apeliantė sutiko ieškovui parduoti mažesnį žemės sklypą, kurio dydis yra 0,1089 ha, nors kartu nurodo, kad nustatė, jog pastatai yra apleisti ir nenaudojami pagal paskirtį.
47. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytas statinys (gyvenamasis namas) nėra išnykęs, ieškovas nėra praradęs nuosavybės teisės į jį, todėl turi teisę be aukciono pirkti iš valstybės ginčo žemės, reikalingos jos statiniams eksploatuoti, dalį.
48. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje siekiant patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti yra reikalingas, buvo paskirta statybos – detalaus planavimo sprendinių įvertinimo ekspertizė. Įvertinus apeliacinio skundo turinį matyti, jog apeliantė nesutinka su teismo eksperto išvadomis.
49. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų ir byloje esančių įrodymų visumą, mano , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovo pastato eksploatacijai yra reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas, negu suformuotas detaliuoju planu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė 2016 m. birželio 3 d. suformavo 0,1484 ha ploto žemės sklypą, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, sklypas 2016 m. birželio 15 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Projektas buvo parengtas, suderintas su savivaldybe ir NŽT, patikrintas ir patvirtintas. Derinant planą nebuvo minima, kad žemės sklypas yra per didelis statiniams eksploatuoti. Minėtas teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas, sklypas nėra padalytas, nenustatyta naudojimosi tvarka. Iš byloje paskirtos bei atliktos ekspertizės išvados matyti, jog patvirtintas detaliajam planui prilyginamas dokumentas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atidalyti sklypo dalį galima tik teisės aktų nustatyta tvarka, pakeitus galiojantį sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliajam planui. Reikalauti atidalyti iš suformuoto sklypo dalį sklypo, vertinant esamą urbanistinę situaciją, nėra pagrindo.
51. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Atmestini ir apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos sprendimo motyvai ir argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog ginčijamo sprendimo motyvai ir argumentai nepagrįsti.
52. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
53. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek apeliantės, tiek ieškovo į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, ekspertizės išvadą ir nusprendė, jog ieškovo prašomas parduoti žemės sklypas nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir prašomas parduoti žemės sklypo plotas nėra perteklinis suinteresuoto sklypo pardavimu asmens – ieškovo poreikiams tenkinti. Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
54. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
55. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius žemės pardavimą ne aukciono būdu, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčijamos dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
56. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
58. Ieškovas nurodo patyręs 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovas 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kartu su minėtu prašymu pateikė sąskaitą (duomenys neskelbtini) už teisinę pagalbą bei banko mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Esant atmestam apeliaciniam skundui ir bylinėjimosi išlaidoms neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, jos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.