- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-87-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08705-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą ir sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus teritorinio padalinio (toliau – NŽT) 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 13SD-1558-(14.13.104), 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 13SD-822-(14.13.104), 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 13SD-823-(14.13.54), NŽT 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1SS-308-(8.5), įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su juo 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3609 patvirtintą ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 13SK-189-(14.13.111.) įregistruotą žemės sklypo planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kreipėsi į NŽT skyriaus vadovą su prašymu parduoti suformuotą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (suformuoto žemės sklypo plotas 0,1484 ha). 2016 m. spalio 4 d. NŽT skyriaus vedėja priėmė individualų administracinį aktą Nr. 13SD-1558-(14.13.104), kuriame nurodė, kad, gavęs ir išnagrinėjęs prašymą, NŽT skyrius įregistravo anksčiau minėtą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre ir patikėjimo teisę į jį. Tačiau minėtu NŽT skyriaus sprendimu buvo nurodyta, kad nugriautas pastatas – kiaulidė patenka į šiuo metu suformuotą valstybinės žemės sklypą. Dėl šios priežasties NŽT skyrius sprendime nurodė reikalavimą pateikti žemės sklypo kadastrinius matavimus arba kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, keitimo, paliekant laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo šiuo metu nugriautas pastatas – kiaulidė. Ieškovo įsitikinimu, sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymi, jog iš atsakovės sprendimų visumos matyti, kad atsakovės priimti sprendimai yra nenuoseklūs ir nė vienas iš jų neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintų reikalavimų ir principų, kadangi juose visiškai nesilaikoma gero viešojo administravimo nuostatų. Nė viename iš atsakovės priimtų sprendimų nėra nurodyti jokie objektyviai pagrįsti teisiniai argumentai ar teisės normų nuostatos, kuriomis vadovaujantis NŽT skyriaus pirminis atsisakymas tenkinti jo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, o vėlesniu 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu priimta nuostata leisti įsigyti nepagristai sumažintą žemės sklypą galėtų būti laikomi teisėtais ar pagrįstais. Ieškovo teigimu, NŽT skyrius, gavęs jo prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, privalėjo įvertinti, ar visi sprendimui pagal prašymą priimti pateikti dokumentai buvo pateikti, ar jie buvo tinkami, taip pat privalėjo sutikrinti, ar prašomam įsigyti žemės sklypui yra taikomi kokie nors apribojimai, ir tik nustatęs, kad jokių kliūčių prašomo įsigyti žemės klypo pardavimui nėra, įregistruoti parduodamą valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad NŽT skyrius šį žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, patvirtina faktą, jog buvo pateikti visi sprendimui parduoti būtent suformuotą 0,1484 ha žemės sklypą, o ne mažesnę jo dalį priimti būtini dokumentai ir jokių kliūčių priimti tokį sprendimą nebuvo nustatyta. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo teigti, kad jis privalo pakeistą žemės sklypo dalies planą pateikti NŽT skyriui, taip pat nebuvo ir jokio teisinio pagrindo atsakovei pačiai imtis veiksmų, siekiant pakeisti ginčo žemės sklypo dalies planą, sumažinant jam parduodamo žemės sklypo dalį. Pažymi, kad jokie apribojimai žemės sklypui viešame registre niekada nebuvo registruoti, sklypas suformuotas, patvirtintas ir atitinkamai NŽT skyriaus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal jo planavimo dokumentus, todėl nepaaiškinama atsakovės pozicija, kad neva tokio dydžio sklypas nėra reikalingas jo pastatams eksploatuoti. Būtent toks yra dar vienas atsakovės argumentas, kurį galima suprasti iš atsakovės atliktų veiksmų, tarp jų ir vienašališkai surašyto Žemės naudojimo patikrinimo akto. Ieškovo manymu, atsakovė visiškai nenagrinėjo žemės sklypo suformavimo ir registravimo aplinkybių, todėl nepagrįstai dar 2016 m. spalio 4 d. sprendimu nurodė, jog jam galėtų būti parduodama tik ta žemės sklypo dalis, kuri reikalinga esamo pastato – gyvenamojo namo eksploatacijai. Taip pat nepagrįstai, pažeidžiant paties NŽT skyriaus suderintus planavimo dokumentus, atsakovės yra konstatuojama, kad suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas yra per didelis pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti. Ieškovas nurodo, kad jam priklausantiems statiniams eksploatuoti suformuotas ir patvirtintas žemės sklypas, kurį jis siekia įsigyti, visada buvo ir yra prižiūrimas, atsižvelgiant į jo turimas teises, kol jis nėra žemės sklypo savininkas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad NŽT skyrius gavo ieškovo prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT skyrius, išnagrinėjęs ieškovo prašymą, sprendimu Nr. 13SK-189-(14.13.111.) suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis ir nusprendė kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su prašymu įregistruoti šį suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjant ieškovo prašymą buvo nustatyta, kad suformuotame žemės sklype buvo pastatytas, tačiau šiuo metu nugriautas pastatas – kiaulidė. Atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija informavo NŽT skyrių, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Paramos skyrimo projektams Lietuvos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“, užbaigė projektą „Apleisto pastato – kiaulidės, (duomenys neskelbtini), nugriovimas“, ir į tai, kad nugriautas pastatas – kiaulidė patenka į šiuo metu suformuotą valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), į tai, kad nuo projekto užbaigimo šioje teritorijoje 5 metus negali būti daroma esminių pakeitimų, tai yra ši teritorija negali būti perleista, privatizuota ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į ją, NŽT skyrius, siekdamas priimti teisingą sprendimą dėl ieškovo prašymo, organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir NŽT skyriaus specialistų susitikimą, kurio metu buvo nuspręsta kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. AD1-3609, keitimo, paliekant laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo šiuo metu nugriautas pastatas – kiaulidė. Atsakovė nurodo, 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 13SD-823-(14.13.54) yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis ieškovui jokių teisinių pasekmių. Ieškovo teisė sutikti ar nesutikti su pirkimo–pardavimo sutarties projektu, ieškovui nesutikus pasirašyti siūlomo projekto, NŽT ieškovui jokių sankcijų netaiko ir negali taikyti. NŽT pateiktas žemės naudojimo patikrinimo aktas nėra individualus savarankiškas administracinis aktas, todėl ir jis negali sukelti ieškovui jokių teisinių pasekmių, jame yra tik konstatuotos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės. Atsakovės manymu, ginčijami raštai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos nėra pagrindo.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su pateiktu ieškiniu ir keliamais reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. AD1-3609 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – planas), kuriuo suformuotas 0,1484 ha dydžio žemės sklypas jame esančiam pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. J. valdo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane pažymėtą indeksu 10Jp, suformuotas žemės sklypas pastato (duomenys neskelbtini), yra tokio dydžio ir ribų, kad į jį patektų ir pastatas, pažymėtas indeksu 10Jp. Planas parengtas, suderintas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantis. Esant galiojančiam žemės sklypo suformavimo dokumentui – sklypo planui, prilyginamam detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir esant tai aplinkybei, kad NŽT skyriaus vedėjo sprendimu žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, mano, kad suformuotas tinkamas žemės sklypas esamiems pastatams eksploatuoti. Nurodo, kad dalis nugriauto kiaulidės pastato galbūt pateko į suformuotą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), mano, kad žemės sklypo dalis Projekto priežiūros laikotarpiu negalėtų būti perleista asmens nuosavybėn. Kitu atveju savivaldybei gali tekti grąžinti Europos sąjungos fondų lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, panaikino atsakovės 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 13SD-1558-(14.13.104), 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 13SD-823-(14.13.54), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 1SS-308-(8.5), įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pagal patvirtintą 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3609 ir viešajame registre atsakovės 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 13SK-189-(14.13.111.) įregistruotą žemės sklypo planą, priteisti ieškovui iš atsakovės 31 EUR bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-3609 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas 0,1484 ha dydžio žemės sklypas jame esančiam pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Minimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra galiojantis, todėl patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas 0,1484 ha dydžio žemės sklypas. Pažymėjo, jog detalusis planas buvo suderintas su NŽT, todėl iš to išeina, kad atsakovė pritarė, jog pastatui eksploatuoti reikalingas 0,1484 ha žemės sklypo plotas.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad, aiškinant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir Teritorijų planavimo įstatyme numatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog asmuo turi teisę įsigyti be aukciono tokį žemės sklypą, koks buvo suformuotas detaliuoju planu, todėl atsakovės pozicija, jog teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, yra nepagrįsta, nes atliekant detaliojo planavimo procedūrą yra suformuojamas konkretus žemės sklypas detaliojo planavimo organizatoriui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-3609 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuotas 0,1484 ha dydžio žemės sklypas jame esančiam pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, jis yra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro duomenimis, 0,1484 ha žemės sklypo užstatymo teritorija – 0,1484 ha. Atsižvelgiant į tokius duomenis, darytina išvada, jog ieškovas įgijo teisę įsigyti būtent tokio dydžio žemės sklypą, kuris buvo suformuotas detaliuoju planu, tai yra 0,1484 ha.
Atsiliepimas
4.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nors atsakovė savo atsiliepimuose ir viso bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 0,1484 ha žemės sklypo plotas yra per didelis ieškovo nekilnojamajam turtui eksploatuoti, tačiau iš esmės jokių objektyvių duomenų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė negalėjo nurodyti, kokie teisės aktai apibrėžia ir nustato pastatui eksploatuoti reikalingą žemės plotą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovo pastatams eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas negu suformuotas detaliuoju planu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepagrindė jų įrodymais, sudarančiais pagrindą vertinti, kad ieškovas siekia įsigyti per didelį žemės sklypą jo pastatams eksploatuoti, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visi ieškovo skundžiami aktai sukelia teisines pasekmes. Nurodo, kad remiantis 2017 m. gegužės 11 d. NŽT skyriaus raštu Nr. 13SD-822-(14.13.104) nustatyta, jog tai yra tik informacinio pobūdžio pranešimas apie mokėjimo už valstybinę žemę tvarką pagal pirkimo–pardavimo sutartį, jis nevertintinas kaip administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Tuo tarpu nesutiktina su atsakovės argumentais, kad 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 13SD-823-(14.13.54) taip pat yra informacinio pobūdžio, nes, kaip matyti iš šio akto, būtent šiuo aktu buvo nuspręsta, kokio dydžio žemės sklypą parduoti ieškovui, todėl, teismo vertinimu, šis sprendimas, išeinantis iš NŽT skyriaus 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 13SD-1558-(14.13.104) bei NŽT 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 1SS-308-(8.5) ribų, turi būti panaikintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant ieškovo prašymą dėl žemės sklypo pardavimo buvo nustatyta, kad suformuotame ir prašomame parduoti žemės sklype buvo pastatytas, tačiau šiuo metu nugriautas pastatas – kiaulidė. Atsižvelgdamas į šią faktinę aplinkybę ir į tai, kad nugriautas pastatas patenka į šiuo metu suformuotą valstybinės žemės sklypą, taip pat į tai, kad nuo projekto užbaigimo šioje teritorijoje 5 metus negali būti daroma esminių pakeitimų, tai yra ši teritorija negali būti perleista, privatizuota ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į ją, NŽT, siekdamas priimti sprendimą dėl ieškovo prašymo, organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir NŽT specialistų susitikimą, kurio metu buvo nuspręsta kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, keitimo, paliekant laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo šiuo metu nugriautas pastatas – kiaulidė. Nurodo, kad apie šį sprendimą informuotas ieškovas ir nurodyta, kad ieškovas turi pateikti žemės sklypo kadastrinius matavimus arba kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, keitimo, paliekant laisvą valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo šiuo metu nugriautas pastatas.
5.2. Apeliantė nurodo, kad informavo ieškovą, kad galėtų būti parduodama tik ta žemės sklypo dalis, kuri reikalinga jam priklausančiam pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, ir tik tuo atveju, jeigu atlikus žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę bus nustatyta, kad šis pastatas yra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Apeliantė nurodo, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad ieškovui priklausančiame sklype stovi apleistas gyvenamasis namas, o šiaurės rytiniame kampe stovi apleistas mūrinis statinys. Teritorijos pietvakarių pusėje yra sodas, kuriame auga vaismedžiai, o didžioji žemės sklypo dalis nuo gyvenamojo pastato į rytų pusę yra nenaudojama ir neprižiūrima. Apie šiuos rezultatus buvo informuotas ieškovas ir atsižvelgiant į patikrinimo nustatytus duomenis, kad pastatas yra nenaudojamas, ir konstatavus, kad suformuotas 0,1484 ha ploto ginčo žemės sklypas ieškovui yra per didelis jame esančiam pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovui R. J. 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi tai neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.
5.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. Š. parodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, matininkas – tai fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Nurodo, kad matininkui nėra suteikta teisė revizuoti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų, teritorijų planavimo organizatoriaus bei kitų institucijų, atliekančių funkcijas planuojant teritorijas, priimtų administracinių aktų, sprendimų teisėtumą. Remiantis aplinkybe, kad ieškovas kreipėsi į jį su prašymu suformuoti žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), manytina, kad liudytojo M. Š. bylos nagrinėjimo metu pateikti parodymai turėtų būti vertinami kaip subjektyvūs.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovas nurodo, kad apeliantė bando paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes argumentais, kad atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją suformuotas 0,1484 ha ploto ginčo žemės sklypas yra per didelis jame esančiam pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, be to, pasak apeliantės, tariamai minėtas pastatas nėra naudojamas, nors tokius teiginius patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Ieškovas nurodo, kad pateikė specialistų išvadas ir faktinių aplinkybių protokolus, kurie paneigia subjektyvią ir nepagrįstą apeliantės nuomonę. Bylos metu nustatyta, kad, atliekant patikrinimą, jame dalyvavęs asmuo neturėjo tinkamos kvalifikacijos nustatyti vertinamas aplinkybes, be to, jis nepateko į pastato patalpas, o jas įvertino tik vizualiai iš išorės. Ieškovas pažymi, kad apeliantės aktuose nėra nurodyta, kokiais teisės aktais bei metodika, taisyklėmis ar pan. remiantis buvo nustatyta, kokio būtent dydžio žemės sklypas reikalingas ieškovui priklausantiems pastatams eksploatuoti.
6.2. Ieškovas nurodo, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Sistemiškai aiškinant šį bei teritorijų planavimo įstatyme numatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog asmuo turi teisę įsigyti be aukciono tokį žemės sklypą, koks buvo suformuotas detaliuoju planu, todėl atsakovo pozicija, jog teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, yra nepagrįsta, nes akivaizdu, jog atliekant detaliojo planavimo procedūrą yra suformuojamas konkretus žemės sklypas detaliojo planavimo organizatoriui.
6.3. Ieškovas nurodo, kad apeliantė bando sukompromituoti byloje liudijusio asmens M. Š. parodymus, teigdama, kad šis asmuo turi tik matininko kvalifikaciją, nors šis liudytojas buvo kviestas kaip architektas, kurio įmonė ieškovo užsakymu rengė detaliajam prilyginamo plano projektinius sprendinius ir juos derino su institucijomis. Ieškovas pažymi, kad teismas vertino liudytojo parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais sistemiškai, visi liudytojo išsakyti teiginiai nuoseklūs ir atitinka rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad iš liudytojo M. Š. paaiškinimų nustatyta, jog projektas buvo parengtas, suderintas su savivaldybe ir NŽT.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.
Dėl administracinių aktų teisėtumo ir valstybinės žemės pardavimo
10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovo prašomo parduoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teisė perleista Nacionalinei žemės tarnybai. Nustatyta, kad ieškovui priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantė nesutinka parduoti ieškovui viso suformuoto žemės sklypo motyvuodama aplinkybėmis, jog prašomo parduoti žemės sklypo plotas ieškovui yra per didelis, ieškovui priklausantys statiniai yra apleisti, nurodo, kad 2012 metais nugriovus sklype buvusią kiaulidę 5 metus buvo taikomi apribojimai sklypo pardavimui. Apeliantė nurodo, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovu 0,1484 ha valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi tai neatitiktų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.
11. Žemės teisinius santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kuriame, be kita ko, nustatyta valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarka. Pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad be aukciono parduodami žemės sklypai, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
12. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl fakto, kad valstybei priklausančiame sklype stovi ieškovui priklausantys pastatai, nėra.
13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas siekdamas realizuoti teisę įgyti valstybinę žemę jam priklausančiam pastatui eksploatuoti kreipėsi 2016 m. balandžio 21 d. į atsakovę su prašymu dėl žemės sklypo pardavimo. Atsakovė 2016 m. birželio 3 d. suformavo žemės sklypą, patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, sklypas 2016 m. birželio 15 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. spalio 4 d. atsakovė raštu Nr. 13SD-1558-(14.13.104) ieškovui nurodė, kad įregistravo valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, ir nurodė, jog nustačius valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kuri reikalinga pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo. 2017 m. vasario 2 d. atsakovė sprendimu Nr. 1SS-308-(8.5.) konstatavo, kad suformuotas 0,1484 ha ploto žemės sklypas yra per didelis ieškovo pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, ir paaiškino, kad galėtų būti parduodama žemės sklypo dalis, kuri reikalinga esamam pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti.
15. Apeliantė 2017 m. gegužės 12 d. skundžiamu sprendimu Nr. 13SD-823-(14.13.54.) informavo, kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties projektas, pagal kurį numatyta ieškovui parduoti 0,1484 ha paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1089 ha.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė savo atsiliepimuose bei bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 0,1484 ha žemės sklypo plotas yra per didelis ieškovo nekilnojamajam turtui eksploatuoti, tačiau iš esmės jokių objektyvių duomenų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Nurodė, kad atsakovė iš esmės rėmėsi tik 2017 m. kovo 28 d. NŽT skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 13ŽN-30-(14.13.78), tačiau iš minimo akto matyti, jog jame nėra nurodyta, kokiais teisės aktais bei metodika, taisyklėmis remiantis buvo nustatyta, kokio būtent dydžio žemės sklypas reikalingas ieškovui priklausantiems pastatams eksploatuoti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo pastatams eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas negu suformuotas detaliuoju planu.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės negali būti pripažįstamos pakankamomis sprendžiant valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimo klausimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse nustatyta, jog parduodami ar išnuomojami sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose ir tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį. Nors norminiai aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio būtent dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti (įsigyti) valstybinės žemės sklypą, o tik tas savininkas, kuris ketina naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti (parduoti) žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2013 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė atsisakydama parduoti visą žemės sklypą skundžiamame 2017 m. gegužės 12 d. sprendime ieškovui nurodė, kad 2017 m. kovo 28 d. apeliantė surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-30-(14.13.78), kuriuo konstatavo, kad ieškovui priklausantis gyvenamasis namas ir mūrinis pastatas yra apleisti, o žemės sklypo dalis yra nenaudojama ir neprižiūrima. Ieškovas nurodė, kad su šiuo apeliantės argumentu nesutinka, nurodė, kad šiuos apeliantės nurodytus argumentus paneigia faktinių konstatavimo aplinkybių protokolas. Įvertinus byloje pateiktą 2017 m. rugsėjo 1 d. antstolio Aleksandro Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 52 matyti, kad antstolis šiuo protokolu konstatavo faktą, kad ieškovui priklausančiame sklype yra vieno aukšto namas ir sklype aplink namą yra nupjauta žolė (II e. tomas, 86–89 e. b. l.), todėl darytina išvada, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad faktiškai gyvenamasis namas yra neapleistas ir (ar) naudojamas.
19. Kaip kitą argumentą ieškovui neparduoti pagal detalųjį planą viso suformuoto žemės sklypo apeliantė nurodė ir tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, įgyvendindama Paramos skyrimo projektams Lietuvos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“, užbaigė projektą „Apleisto pastato – kiaulidės, (duomenys neskelbtini), nugriovimas“. Šis nugriautas pastatas – kiaulidė buvo pastatytas suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo projekto užbaigimo šioje teritorijoje 5 metus negali būti daroma esminių pakeitimų, tai yra ši teritorija negali būti perleista, privatizuota ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į ją.
20. Dėl šių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pastatas – kiaulidė, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nugriautas 2012 m. lapkričio 6 d. prieš rengiant detalųjį planą (II e. tomas, 116 e. b. l.), apeliantei nurodant, kad nuo projekto užbaigimo šioje teritorijoje 5 metus negali būti daroma esminių pakeitimų, tai yra ši teritorija negali būti perleista, privatizuota ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į ją, todėl darytina išvada, kad apribojimai dėl sklypo pakeitimų išnyko 2017 m. lapkričio 6 d., tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas 2014 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3609 (I e. tomas, 26 e. b. l.), taip pat ir ginčytini sprendimai buvo rengiami esant taikomiems apribojimams ginčo sklypui, todėl lieka neaišku, ar tvirtinant detalųjį planą, į kurį pateko buvęs kiaulidės pastatas ir dėl kurio kyla ginčas nagrinėjamoje byloje, nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos.
21. Šios nutarties 18 punkte nurodyta, kad parduodamo valstybinio žemės sklypo ribos sietinos su esančiu sklype statiniu ir jo tiesiogine paskirtimi, tai yra gali būti formuojamas ir parduotas tik tokio dydžio sklypas, kuris tiesiogiai susietas su jame esančio statinio naudojimu, atitinkančiu tikslinę paskirtį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-428/2011; 3K-3-323/2014; 3K-3-232/2014; 3K-3-640-611/2015. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisės aktai nedraudžia pastatams eksploatuoti formuoti didesnius sklypus negu minimaliai reikalingas plotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013), todėl atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kiekvienu individualiu atveju reikia išsiaiškinti, ar suinteresuoto asmens prašomas parduoti žemės sklypas nepažeidžia teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir ar prašomas parduoti sklypo plotas yra neperteklinis suinteresuoto sklypo pardavimu asmens poreikiams tenkinti.
22. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovo prašomo parduoti žemės sklypo plotas nėra nepagrįstai didelis, neatsižvelgė į aplinkybes, ar patvirtintas detalusis planas atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neatskleidė bylos esmės dėl ieškovo statinių funkcionavimo ir dėl to, kaip ieškovas naudojasi statiniais ir šalia statinių esančia teritorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015).
23. Pabrėžtina, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti įvertintos aplinkybės dėl žemės sklypų ploto poreikio ieškovo statiniams naudoti, tačiau neturi būti nustatinėjamas konkretaus kiekvienam statiniui reikalingo sklypo plotas. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, kad būtų galima nustatyti faktą, kad ginčo sklypas visa apimtimi yra būtinas ieškovo pastatams eksploatuoti. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
Dėl valstybės žemės pardavimo ir viešojo intereso derinimo
24. Viešasis interesas nagrinėjamu atveju bendriausia prasme apibūdintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 2 straipsnio, 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jis suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigos ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).
25. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė atsisakydama parduoti ieškovo prašomą žemės sklypo ploto dalį iš esmės atsisakymą motyvuoja dviem aspektais – kad žemės sklypo plotas yra per didelis ir kad ginčo sklype 2012 metais buvo nugriauta kiaulidė ir žemės sklypui buvo taikomi disponavimo suvaržymai. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, norminiai aktai nenurodo ir neapibrėžia, kokio būtent dydžio sklypas turi būti formuojamas konkrečiam statiniui eksploatuoti, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti reikalingas realiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
26. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė pagal ieškovo prašymą buvo suformavusi žemės sklypą, bet atsisakė ieškovui jį parduoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje yra iškilęs ginčas dėl valstybinės žemės pardavimo, taip pat įvertinusi tai, kad byloje keliamas ginčas dėl galbūt pažeistų ne tik ieškovo, kaip statinio valstybinėje žemėje savininko, interesų, bet ir valstybės kaip žemės savininkės interesų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų dėl ginčo žemės sklypo ploto realiai reikalingo ieškovui pardavimo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Esant aplinkybėms, nustatytoms nutarties 21 ir 22 punktuose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.
28. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.