Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-538-1204/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-25
Bylos Nr.: e2-538-1204/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-01255-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Jakubėnė
Ieškovas: J. K., L. K.
Atsakovas: L. K., J. K.
Advokatai: Dalius Vaičiulis, Kristina Grigaliūnienė, Kristina Grigaliū

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-538-1204/2024Teisminio proceso Nr. 2-31-3-01255-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIM AS2024 m. rugsėjo 25 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant:

ieškovui J. K. ir ieškovo atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei (prisijungus nuotoliniu būdu),

atsakovei L. K. ir atsakovės atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui (prisijungus nuotoliniu būdu),

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B. (prisijungus nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei L. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai byloje išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo arba bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir pagal ieškovės L. K. priešieškinį atsakovui J. K., dalyvaujant institucijai, teikiančiai byloje išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl leidimo be tėvo sutikimo išvežti nepilnametį vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį išdavimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas:

1) Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą ir nepilnametės P. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu J. K.;

2) Priteisti iš atsakovės L. K. išlaikymą nepilnametei dukrai P. K., gim. (duomenys neskelbtini), 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės;

3) Nepilnametės P. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą J. K..

Arba

1. Nustatyti ieškovo J. K. bendravimo su dukra P. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1. Ieškovas J. K. bendrauja su dukra P. K. kas antrą savaitę, pradedant nuo artimiausio penktadienio, einančio po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, paimdamas šalių dukrą tą penktadienį iš jos ugdymo (formalaus ar neformalaus) įstaigos, pasibaigus ugdymo laikui, ir bendrauja iki sekančios savaitės penktadienio, ryte pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą. Tuo atveju, jei dukros paėmimo – pristatymo dieną nėra vykdomas ugdymo procesas, dukros paėmimas – pristatymas vykdomas atsakovės L. K. gyvenamosios vietos adresu.

1.2. Ieškovas J. K. bendrauja su dukra P. K. kasmetinių švenčių metu tokia tvarka:

1.2.1. Ieškovas J. K. su dukra bendrauja poriniais kalendoriniais metais per Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventes nuo gruodžio 24 dienos 15.00 val. iki gruodžio 26 dienos 15.00 val., o neporiniais kalendoriniais metais nuo gruodžio 31 dienos 15.00 val. iki sausio 02 dienos 15.00 val., paimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė);

1.2.2. Ieškovas J. K. su dukra bendrauja per Šv. Velykų šventes neporiniais metais nuo šeštadienio 12.00 val. iki pirmos Šv. Velykų dienos 15.00 val., o poriniais metais nuo pirmosios Šv. Velykų dienos (sekmadienio) 15.00 val. iki antrosios Šv. Velykų dienos (pirmadienio) 15.00 val., paimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė);

1.2.3. Ieškovas J. K. bendrauja su dukra Tėvo dieną nuo 10.00 iki 20.00 val. iki ir savo gimimo dieną nuo 10.00 val. (jei tai nedarbo diena) ar nuo dukros ugdymo proceso pabaigos iki 20.00 val. (jei tai darbo diena), paimant dukrą iš gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė), o atsakovė L. K. bendrauja su dukra Motinos dieną ir savo gimimo dieną;

1.2.4. Ieškovas J. K. bendrauja su dukra poriniais metais jos gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (jei tai nedarbo diena) ar nuo dukros ugdymo proceso pabaigos iki 20.00 val. (jei tai darbo diena), paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą (jeigu ta savaitė nėra tėvo bendravimo su dukra savaitė).

1.2.5. Aptartomis švenčių dienomis netaikoma kassavaitinė ieškovo J. K. bendravimo su dukra tvarka.

Šalys privalo užtikrinti galimybę viena kitai netrukdomai bendrauti su dukra P. elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau toks bendravimas neturi prieštarauti dukros dienos režimui ir interesams.

Priteisti ieškovui J. K. iš atsakovės L. K. visas ieškovo J. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas J. K. ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1270-284/2020 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jos šalys susitarė: nepilnametės dukters P. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nenustatyti konkrečios ieškovo bendravimo su dukra P. K. tvarkos; atsakovė įsipareigojo iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) pranešti ieškovui apie dukters P. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos vietą, jų pakeitimus, apie ligas bei gydymąsi įstaigose; kad kiekvienas dukters P. išlaikymui skirs po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020-01-01 iki dukters pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)); ieškovas lėšas, skirtas dukters P. išlaikymui, ves į atsakovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos; atsakovė lėšas, skirtas dukters P. išlaikymui, naudos uzufrukto teise.

3. 2020-11-19 šalys sudarė rašytinę sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuria susitarė, kad ieškovas su nepilnamete dukra P. K. bendraus tokia tvarka: kiekvieną savaitę: vieną savaitę pradeda bendrauti nuo penktadienio (2020-11-20) pasiimdamas ją iš darželio iki pirmadienio ryto atvesdamas ją į darželį, kitą savaitgalį nuo trečiadienio pasiimdamas vaiką iš darželio iki penktadienio ryto atvesdamas ją į darželį. Tuo atveju jei dėl objektyvių priežasčių tėtis negalės pasiimti dukros nustatytu laiku, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš dieną, informuos dukters mamą el. žinute. Abu tėvai iš anksto suderina kitą artimiausią savaitgalį ar kitą laiką; kiekvienais metais dukra su tėčiu praleis ne mažiau nei vieną savaitę per kasmetines eilines tėčio atostogas; vaiko ligos atveju, sveikatos priežiūrą užtikrina tas tėvas, pas kurį tuo metu gyvena vaikas.

4. Atsakovė 2023-06-23 trumpąja SMS žinute informavo ieškovą, kad ji su šalių dukra P. pakeitė gyvenamąją vietą ir nuo 2023-06-15 P. gyvena (duomenys neskelbtini) ir lankys ten mokyklą. Apie dukros išvežimą nuolatiniam gyvenimui į užsienį atsakovė ieškovą informavo jau po to, kai pakeitė gyvenamąją vietą. Šalių dukrai gyvenant (duomenys neskelbtini), atsakovė neužtikrino ieškovo bendravimo su dukra. Ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prašymu dėl neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Ieškovo prašymą išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023-09-21 nutartimi byloje Nr. 23-126074TVI-TOSL/01 ieškovo prašymą tenkino. Atsakovė, vykdydama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023-09-21 nutartį, 2023-10-13 grąžino šalių dukrą P. K. į Lietuvos Respubliką. Atsakovė, grąžinusi dukrą į Lietuvos Respubliką, ėmė riboti ieškovo bendravimą su dukra, savaip interpretuoti 2020-11-19 šalių sudarytos rašytinės sutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sąlygas.

5. Atsakovė, neteisėtai, be ieškovo sutikimo, išveždama dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienį, pažeidė dukters teises į saugią, stabilią aplinką. Atsakovės tokio neatsakingo elgesio pasekoje, kas keli mėnesiai yra keičiama dukters gyvenamoji vieta, nevykdomas nuolatinis ir ištisinis ugdymo procesas, buvo nutrauktas dukros bendravimas su tėvu. Ieškovas turi realias galimybes ir įgūdžius dukros dvasiniams, psichologiniams, socialiniams, turtiniams bei kitokiems poreikiams patenkinti ir dukros interesus labiau atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Tarp ieškovo ir šalių dukros yra itin glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, dukra nakvodavo pas ieškovą, ieškovas paimdavo ją iš ugdymo įstaigos ir nuveždavo į ją. Ieškovo darbo laikas ir darbo vieta sutampa su dukros ugdymo įstaigoje pradžia bei ugdymo įstaigos vieta, todėl ieškovas turi visas galimybes užtikrinti dukros pristatymą į ugdymo įstaigą ir jos pasiėmimą pasibaigus ugdymo laikui. Ieškovas turi nuolatinį darbą ir stabilias pajamas, iš kurių gali teikti išlaikymą šalių dukrai. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi. Šalių dukros gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, dukros gyvenimas stabilizuotųsi, būtų užtikrinta mergaitės pagrindinius ir būtinus poreikius patenkinanti aplinka, suteikianti emocinį saugumą ir stabilų dukters ryšį su tėvu ir aplinka, nepertraukiamą ugdymo procesą, ir tai labiausiai atitiktų dukters interesus ir poreikius.

6. Nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės yra priteistinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai P. K. 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis (t. y. tokio pat dydžio, kokį moka ieškovas), o nepilnametės dukters P. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis yra paskirtinas ieškovas.

7. Teismui netenkinus pirmojo ieškovo alternatyvaus reikalavimo dėl šalių nepilnametės dukters P. K. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) su ieškovu ir išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo iš atsakovės, ieškovas reiškia alternatyvųjį reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo. Ieškovas mano, kad nepilnametės dukters interesus labiausiai atitiktų toks jo bendravimo su dukra modelis (tvarka), pagal kurį vaikas su skyriumi gyvenančiu ieškovu turėtų praleisti tiek pat laiko, kiek ir su atsakove. Nustatytinas maksimalus ieškovo bendravimas su nepilnamete dukra P., kadangi maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių dukros gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį ir rūpestį.

Šalies argumentai

8. Ieškovas J. K. iš dalies sutikdamas su atsakovės priešieškiniu nurodė, kad atsakovė prašydama padidinti išlaikymo dydį iki 300 Eur nenurodo, kaip nuo 2020 m. sausio mėnesio pasikeitė dukters poreikiai ar tėvų turtinė padėtis. Nuo 2023-02-01 šalių sutarimu, ieškovas su dukra bendrauja 50 procentų laiko, ieškovas, be atsakovės teikiamo išlaikymo, savo lėšomis tenkina vaiko poreikius. Todėl ieškovui siekiant nustatyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį, iš ieškovo neturėtų būti priteisiamas išlaikymas. Tačiau ieškovas sutinka ir toliau mokėti 150 Eur dydžio išlaikymą. Nors atsakovė prašo priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą, tačiau neįrodinėja didesnių dukters poreikių. Dėl atsakovės prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, ieškovas sutinka, kad jis kasdien turi teisę socialiniais tinklais bendrauti su dukra, atsižvelgdamas į jos darbotvarkę, o atsakovė įsipareigoja sudaryti galimybes tokiam bendravimui. Ieškovas sutinka, kad jis bendrautų su dukra per mokymosi atostogas, tačiau atsakovė turi apmokėti savo ir dukters kelionių išlaidas, parvežant dukrą bendravimui su tėvu į Lietuvą. Atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad šalių dukros P. K. išvykimas į užsienio valstybę nuolat gyventi atitinka jos geriausius interesus. Šalių dukrai P. K. išvykus nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę būtų pažeistos jos ir skyriumi gyvenančio tėvo teisės į maksimalaus bendravimo užtikrinimą, dukra netektų nuolatinio ryšio su tėvu, seneliais, kitais artimaisiais ir draugais. Atsakovės finansinės padėties pagerėjimas, išvykus į užsienio valstybę, jos siekis gyventi su partneriu šioje situacijoje, yra vertintinos kaip nesudarančios pagrindo apsunkinti skyriumi gyvenančio vaiko tėvo teises į bendravimą su vaiku. Atsakovė sprendimą išvežti šalių dukrą nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) priėmė skubotai, spontaniškai – neruošė dukters nuolatiniam gyvenimui užsienyje, nemokė šalių dukros (duomenys neskelbtini) kalbos. Ieškovas prašo atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą leisti jai be ieškovo sutikimo išvežti šalių dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę.

9. Teismo posėdyje ieškovas J. K. su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė tenkinti jo ieškinį, nurodydamas, kad vaiko gyvenamosios vietos nereiktų keisti, jei vaiko neišsivežtų į (duomenys neskelbtini). Prioritetą teikia, kad dukra gyventų su ieškovu. Būtų priimtinas toks variantas, kad esant nustatytai 50:50 bendravimo tvarkai, tėvai su dukra bendrautų kas 2 savaites. Šiuo metu atsakovė nesilaiko sutartos 50:50 bendravimo tvarkos, nes tuo metu kai dukra turi praleisti laiką su motina, jį praleidžia pas močiutę. Pripažįsta, kad atsakovė turi teisę į asmeninį gyvenimą. Tvirtina, kad atsakovė pažeidinėjo 2020-11-19 sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes tai priklausydavo nuo atsakovės valios, kreipėsi į vaiko teisių skyrių, tėvus išsikviesdavo ir rasdavo susitarimą. Mano, kad 150 Eur dydžio išlaikymo dydis, kurį prašo priteisti iš atsakovės, yra pakankamas. Nurodė, kad išleidžia mokymosi priemonėms, būreliams, ekskursijoms, mokyklos kortelės pildymas 10 Eur mėnesiui, laisvalaikiui, šokių suknelė 150 Eur ir bateliai 60 Eur, treniruočių rūbeliai, atsakovė ne visada užtikrina dukros būrelių lankymą, dukrą į būrelius veždavo iš močiutės, kuomet atsakovė būdavo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Kuomet dukra būna su tėvu, atsakovė prie išlaidų neprisideda. Dukters poreikių išlaidų mėnesiui neskaičiavo. Kol dukra buvo (duomenys neskelbtini) į savaitę du kartus bendravimas vyko telefonu, mesendžeriu, vėliau nurodydavo, kad vaikas nenori bendrauti. Kad po rugsėjo 1 d. lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) ieškovui buvo žinoma. Mano, kad dukra (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka, rusų kalbą moka. Nuo 2023 m. gruodžio mėnesio nebuvo problemų bendraujant su vaiku, kol vaikas su atsakovės mama – močiute, jis skambina, dukra atrašo, kuomet vaikas su atsakove, nėra jokio bendravimo. Būna, kad dukra būna su ieškovo mama, jam darbas iki 16.30 val. Vaiko gyvenamąją vietą nori keisti dėl to, kad neišsivežtų į (duomenys neskelbtini), o atsakovė turėtų galimybę, esant 50:50 bendravimo tvarkai, dalį laiko praleisti (duomenys neskelbtini), dalį Lietuvoje su dukra. Jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, atsakovė galėtų kasdien bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, pasiimti vaiką jo atostogų metu. Kol dukra buvo (duomenys neskelbtini), ryšys su dukra susilpnėjo, ji atitolo, grįžo nedrąsi, dabar normalizavosi. Nedrausdavo ir nekontroliuodavo dukros bendravimo su motina. Vaiko nuomonės su kuo nori gyventi neklausinėjo. Lietuvoje dukra turi draugų. Dėl priešieškinio ieškovas nurodė, kad geranoriškai nesprendė klausimo dėl dukros išvežimo. Nesutinka, kad dukra gyventų (duomenys neskelbtini), nes ryšys nutrūks, o nuotolinis bendravimas nebuvo atsakovės užtikrintas. Vaikas (duomenys neskelbtini) buvo susikaustęs, bendraujant atsakydavo tik „taip“, „ne“. Būdavo, kad visą savaitę nepriskambindavo dukrai, tuomet rašydavo atsakovei, atsakymus iš atsakovės gaudavo.

10. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė nurodė, kad šalių dukrai būnant 3 metų, šalys nusprendė gyventi skyriumi, atsakovė gyveno ir dirbo Lietuvoje, šalys nusprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove, ieškovas teikia dukrai 150 Eur išlaikymą. Teismo buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Bendravimo su vaiku tvarka nebuvo patvirtinta, todėl ieškovas kreipėsi į vaiko teisių skyrių, kuomet šios skyriaus atstovo pagalba buvo susitarta dėl bendravimo tvarkos. Ieškovas laikėsi šios tvarkos, atsakovė ne visada, kol 2023-06-23 ieškovas gavo pranešimą, kad nuo 2023-06-15 atsakovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas inicijavo neteisėtą dukros išvežimo procesą, 2023-09-21 (duomenys neskelbtini)teismas nutartimi įpareigojo per 2 savaites grąžinti dukrą į Lietuvą. Atsakovui būnant su dukra (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas bet koks ieškovo bendravimas su dukra, nutrauktas dukros ugdymas. Atsakovė klaidino, kad dukra buvo ugdoma (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu. Nors nenustatyti vaiko teisių pažeidimai, jie yra daromi sistemingai, 2023-12-04 atsakovė inicijavo neteisėtą šalių dukters laikiną priežiūrą, nors ieškovas galėjo užtikrinti nepertraukiamą dukters priežiūrą. Nuo 2023 m. birželio mėnesio atsakovė nepertraukiamai dirba (duomenys neskelbtini) ir neturi galimybių rūpintis dukra. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur išlaikymą, tokį kokį teikia pats. Netenkinus šių reikalavimų, ieškovas prašo nustatyti 50:50 bendravimo su dukra tvarką. Dėl priešieškinio nurodė, kad ieškovas nesiekia savo interesų, nori užtikrinti vaiko teisę į bendravimą su abiem tėvais. Tai patvirtina ieškinio reikalavimai. Atsakovė nenurodė aplinkybių dėl ko galėtų būti vaikas išvežtas į užsienį. Lietuvoje dukra ugdoma, lanko būrelius, bendrauja su seneliais, draugais, aplinka ilgą laiką jai žinoma. Neaišku, kaip atsakovė užtikrins dukros su ieškovu ir artimais giminaičiais bendravimą. Akivaizdu, kad dukrai gyvenant užsienyje, jos ir tėvo ryšys silpnės, nuotolinis bendravimas neatstos tiesioginio bendravimo, ieškovas nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos, negalės dalyvauti vaiko ugdyme. Išlaikymo dydis neturėtų būti keičiamas, esant dabar sutartai 50:50 bendravimo su dukra tvarkai, vaikas jaučiasi mylimas abiejų tėvų. Atsakovė neįrodė pagrindų leidimui išsivežti vaiką į užsienį. Asmeniniai ir ekonominiai interesai negali būti keliami aukščiau vaiko interesų. Ieškovas prarastų tiesioginį bendravimą su dukra, nuotolinis bendravimas neatstoja glaudaus ryšio. Nors dukra nurodo norą gyventi (duomenys neskelbtini), kažin ar tokio amžiaus vaikas geba formuoti savo nuomonę, vaiko buvimo trukmė užsienyje trumpa, vaiko nuomonė neprivaloma teismui, bendravimo su tėvu, giminaičiais nutraukimas pažeidžia ne tik tėčio interesus. Atsakovė dukrą į užsienį išsivežė neteisėtai, neteisėtas laikinos globos nustatymas, pažeistas vaiko ugdymo procesas, sąlygoja tai, kad atsakovė savo interesus iškelia aukščiau vaiko. Net ir neteisėtai išvežus vaiką į užsienį, nebuvo užtikrintas nuotolinis bendravimas. Vykdant grąžinimo į Lietuvą procedūrą, mergaitė buvo apklausta (duomenys neskelbtini) vaiko teisių specialistų, nuomonės išsakyti nesugebėjo. Ieškovas neturi galimybių dukrą lankyti (duomenys neskelbtini). Yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, ją nustatant su ieškovu. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) grįžta epizodiškai, tik į teismo posėdžius, todėl negali nepertraukiamai rūpintis dukra. Nors atsakovė deklaruoja, kad rūpinasi dukra, tačiau realiai ir faktiškai vaiku rūpinasi ieškovas ir atsakovės mama – P. močiutė. Dėl objektyvių priežasčių atsakovė negali rūpintis vaiku, darbo santykių ir gyvenamosios vietos nekeičia, todėl negali užtikrinti vaiko interesų.

Šalies argumentai

11. Atsakovė L. K. pareikštu priešieškiniu ir jo tikslinimu teismo prašo:

1) Leisti atsakovei L. K. šalių nepilnametę dukrą P. K. išsivežti gyventi į užsienio valstybę;

2) Priteisti iš atsakovo J. K. a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai P. K. išlaikymą, po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

3) Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:

3.1. Tėvas J. K. kasdien socialiniais tinklais turi teisę bendrauti su dukra, atsižvelgdamas į jos dienotvarkę, o motina įsipareigoja sudaryti galimybes tokiam bendravimui;

3.2. Per dukters mokymosi atostogas tėvas J. K. turi teisę pasiimti dukrą į savo gyvenamą vietą Lietuvoje, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, apie planuojamą vaiko paėmimą pranešęs vaiko motinai. Vaiko kelionės į Lietuvą ir atgal išlaidas apmoka vaiko tėvas;

3.3. Tėvas turi teisę neribotai lankyti ar pasiimti dukrą, būdamas (duomenys neskelbtini), iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) suderins laiką su dukters motina. Motina įsipareigoja motyvuoti dukrą bendrauti su tėvu;

3.4. Šalys gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, esant bendram tėvų susitarimui, užfiksuotam SMS žinute ar kitu aiškiai apibrėžtu būdu ir priemonėmis, jei tai geriau atitinka vaiko interesus.

4. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Atsakovė L. K. priešieškinyje nurodė, kad pasikeitus jos gyvenimo sąlygoms, ji suplanavo su dukra išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Pagal taikos sutarties 3 punktą, atsakovė pranešė ieškovui SMS žinute, kad išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) kartu su dukra, ir gyvens ten nuo 2023-06-15. (duomenys neskelbtini) atsakovė su dukra įsikūrė 2023-06-15, ten ji susirado darbą, išsinuomojo namą, užrašė dukrą į mokyklą. Tėtis minimaliai, bet nuolat bendravo su dukra, telefonu, SMS žinutėmis, vaizdo skambučiais. Iki rugsėjo mėnesio ieškovas nereiškė jokių pretenzijų į tai, kad atsakovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini). Jis žinojo visas aplinkybes – tai, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokinasi ir jau neblogai moka (duomenys neskelbtini) kalbą, turi daug draugų savo mokykloje, bei šalia savo gyvenamosios vietos, turi visas būtinas gyvenimo sąlygas namuose: savo kambarį, žaislus, mokymosi priemones, ir kt. Tačiau, atsakovei visiškai netikėtai, rugsėjo mėnesio pradžioje ji gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) teismo, apie tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gražinimo į Lietuvą. 2023-09-21 (duomenys neskelbtini) teisme buvo priimtas sprendimas, kuriuo L. K. buvo įpareigota gražinti savo dukrą į Lietuvą, kadangi neturėjo raštiško tėvo sutikimo vaiko išsivežimui. Atsakovė buvo priversta grįžti su dukra į Lietuvą, kur dabar laikinai su dukra gyvena pas atsakovės mamą. Atsakovė negali grįžti į darbą (duomenys neskelbtini), dukra nebegali lankyti ten mokyklos, prie kurios priprato, nebegali bendrauti su draugais, bei gyventi jai jau įprastoje aplinkoje, kurioje ji jau adaptavosi ir jautėsi puikiai, kol nebus išspręstas ginčas dėl leidimo ieškovei išsivežti dukrą gyventi į (duomenys neskelbtini).

13. Grįžusi su dukra į Lietuvą, atsakovė labai nerimavo dėl dukters psichologinės sveikatos bei psicho emocinės būklės, kadangi dukra labai sunkiai pergyveno priverstinį išvykimą iš (duomenys neskelbtini). Ieškovas, neatsižvelgdamas į dukters interesus, jos norą gyventi kartu su atsakove (duomenys neskelbtini), priėmė tokį sprendimą, neduoti sutikimo vaiko išvežti gyventi į kitą valstybę, atsakovei, siekiant apsaugoti vaiko interesus, jos poreikius, jos psichologinę sveikatą, neliko nieko kito, kaip prašyti teismo leisti išvežti savo nepilnametę dukrą gyventi į užsienio valstybę.

14. Kadangi atsakovės tikslas yra su vaiku gyventi kitoje šalyje, todėl tėvo bendravimas su vaiku tampa apsunkintas. Todėl bendravimui su vaiku nustatytina ir bendravimo tvarka. Atsakovė niekada nedrausdavo ir visada skatino ir skatina vaiką bendrauti su tėvu, palaikyti ryšį, ir, esant galimybėms vaikui pabūti su tėvu. Išvykdama į užsienį, atsakovė siūlė ieškovui bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, SMS žinutėmis, telefonu, vaizdo pokalbiais, o vaiko mokymosi atostogų metu neprieštarautų, kad tėvas pasiimtų vaiką pas save, jei dukra to pati norėtų. Todėl atsakovė prašo teismo patvirtinti jos teikiamą vaiko bendravimo tvarką su tėvu.

15. Ieškovo teikiamo išlaikymo, kuris yra tik 150 Eur per mėnesį, bei iš atsakovės gaunamų pajamų, ji neišgali patenkinti sparčiai augančio nepilnamečio vaiko poreikių, kurio faktinė gyvenamoji vieta yra su atsakove. Jos įsitikinimu, vaiko poreikių tenkinimui iš ieškovo 300 Eur kas mėnesį periodinės išmokos šiuo metu bus pakankamas išlaikymas siekiant patenkinti vaiko būtinus vystymosi poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, kelionėms, lavinimo priemonėms, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms.

Šalies argumentai

16. Teismo posėdyje atsakovė L. K. palaikė priešieškinį, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad planuoja nuolatinį gyvenimą kitoje šalyje, nori, jog dukra grįžtų į (duomenys neskelbtini), į mokyklą, pas draugus, nuo 2023-09-01 iki 2023-10-13 dukra lankė mokyklą (duomenys neskelbtini). Susikalbėdavo rusų kalba, mokytoja kalbėdavo su dukra rusų kalba, (duomenys neskelbtini) kalbą mokėsi bendraudama su draugais. Ieškovui nebuvo daromos kliūtis bendrauti su dukra (duomenys neskelbtini), bendravo vaizdo skambučiais, jei žaisdavo kieme su draugais, dukra sakydavo, kad dabar nenori kalbėtis. Nesutinka su 150 Eur dydžio išlaikymu, nes visuomet mamos buvo perkami visi rūbai, tenkinami visi vaiko poreikiai: telefonai, plančetės, rūbai. Nei vieno rūbo ar daikto iš ieškovo pusės nupirkto ji nematė. Su 50:50 bendravimo modeliu nesutinka. Nurodė, kad patvirtina atstovo argumentą, kad tėvo ir dukros ryšis nėra toks glaudus ir artimas. Dėl priešieškinio atsakovė nurodė, kad negavusi ieškovo sutikimo vaiką išvežti į (duomenys neskelbtini), apie tai, kad dukra (duomenys neskelbtini), informavo jį SMS žinute. Jei dukra sakydavo, kad dabar nenori bendrauti su tėvu, prievartos netaikė, bet ir pastangų nedėjo. Vaikas nori gyventi su šeima (duomenys neskelbtini), dukra minėjo, kad pas tėtį liūdna. Svarstytų galimybę prisidėti prie dukros kelionės išlaidų bendraujant su tėvu. Dukra nesuprato priežasčių dėl ko turėjo grįžti į Lietuvą, jautėsi blogai, klausinėjo kada grįšim, aiškinau, kad tėtis nesutinka, kad gyventum (duomenys neskelbtini). Kreipėmės į psichologę, nes jautriai P. reagavo, norėjo, kad ją išklausytų, ji pati nedalyvavo pokalbiuose su psichologe.

17. Teismo posėdyje atsakovės L. K. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis nurodė, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos ir tenkinti išvestinių reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo. 50:50 bendravimo modelis neįmanomas, nes iš esmės atsakovė turi taikytis prie ieškovo pageidavimų, ignoruojant savo ir galimai vaiko interesus. Be to, ieškovo siūlomas bendravimo modelis ginčo iš esmės neišsprendžia, ieškovo ir dukros artimas ryšis nėra toks glaudus ir artimas, kad būtų įmanomas ieškovo siūlomas bendravimo modelis. Reikšminga tai, kad ieškovui nebuvo poreikio 50:50 bendravimo modelio iki vaiko išvežimo į (duomenys neskelbtini). Ieškovo siūlomo 50:50 bendravimo modelio negalėtų užtikrinti nei viena iš šalių, nes viena iš šalių gyvenimą sieja su kita šalimi, suvaržoma tiek atsakovės, tiek vaiko, teisė į geresnį gyvenimą pragyvenimo prasme. Dėl priešieškinio atstovas nurodė, kad nepaneigiant atsakovės teisės į asmeninį gyvenimą, siekiama leidimo išvežti dukrą gyventi į užsienį. Nėra paneigta, kad ugdymas, pragyvenimas, finansinės galimybės vaikui (duomenys neskelbtini) būtų užtikrinama daug geriau. Atsakovė pripažįsta, kad vaiką išsivežė vaiką į (duomenys neskelbtini) teisiškai neišsprendus šio klausimo. Pat ieškovas pripažino, kad jis su dukra jai būnant (duomenys neskelbtini), susiekdavo, bendraudavo, buvo žinomos aplinkybės dėl jos ugdymo. Nėra įrodymų, kad kaip nors vaikui buvo pakenkta, daryta negatyvi įtaka, vaikas greitai adaptavosi, susirado draugų, taikyta ugdymo programa. Ieškovas kelia savo ambicijas aukščiau už vaiko interesus. Akivaizdu, kad dukters ir atsakovės ryšys yra stipresnis ir glaudesnis. Svarbus aspektas vaiko saugumui užtikrinti, tai, kad jam aplinka (duomenys neskelbtini) jau žinoma. Prašomas 300 Eur išlaikymo dydis atitinka realybę ir net nereikalauja įrodinėjimo. Labai numenkinamas ekonominis socialinis interesas. Tai nėra asmeninės atsakovės užgaidos, vien ieškovo noras būti daugiau su dukra negali paneigti vaiko interesų būti su mama. Nepagrįstai sumenkinamas buvimas užsienyje laikotarpis, vaikas imlus, lengvai integravosi, turi draugų, praradimų nėra. Teismas gali koreguoti reikalavimus dėl bendravimo tvarkos, yra kompensacinių niuansų – atostogų metas, vaiko interesai nebūtų pažeisti, nes stabilumas svarbus. Reikšmingas vaiko požiūris, vykti į (duomenys neskelbtini) su mama, vaiko nuomonė nėra vienkartinė, ar įtakota. Du specialistai tai patvirtino. Jei vaikas būtų užsienyje, atsakovė sutinka prisidėti 50 procentų prie vaiko grįžimo į Lietuvą išlaidų. Nėra duomenų, kad atsakovė esmingai būtų pažeidusi vaiko interesus. Vaiko situaciją ieškovas įrodinėja nuotraukomis, žinučių fragmentais, tačiau nėra duomenų datos, duomenų gavimo šaltinio, nėra nuoseklumo, nėra informatyvūs, pažeidžia dukros privatumą, nėra vaiko sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Institucija, teikianti byloje išvadą – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad pagal pateiktus teismui duomenis, skyriaus surinktus duomenis, matyti, jog šiuo metu vaikas P. K. gyvena kartu su savo motina L. K., bei bendrauja su tėvu J. K.. Iš pateiktų Tarp šalių kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės. P. lankosi pas tėvą su nakvyne, vaikui ten sudarytos tinkamos sąlygos, vaikui tėvo gyvenamoji aplinka pažįstama. Mergaitė nuo 2023-11-06 pradėjo lankyti mokyklą Lietuvoje. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, jog P. K. gyvenamoji aplinka tapo jai nesaugi, neatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko vystymuisi. P. K. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos tiek motinos, tiek tėvo namuose. Todėl manytina, jog vaiko gyvenamosios vietos keitimas, t. y. nustatymas su kitu iš tėvų, netikslingas. Šiuo atveju, pagal byloje pateiktus duomenis, teismo posėdyje šalių teiktus paaiškinimus, matyti, jog iki vaiko išvežimo į (duomenys neskelbtini), tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nebuvo. Šalys vadovavosi savo pasirašytu susitarimu ir nedidelius nesutarimus išsispręsdavo. Esminis ginčas dėl bendravimo tvarkos iškilo vaiką išvežus į (duomenys neskelbtini). Išvežus vaiką į (duomenys neskelbtini), įprastinė, tarp šalių nusistovėjusi bendravimo su vaiku tvarka nebegalėjo būti vykdoma, o dėl kitokių bendravimo su vaiku sąlygų šalys bendro sprendimo nepriėmė. Iš turimos informacijos buvo matyti, kad vaiko tėvai išsprendė susidariusią situaciją, tarpusavyje sutarė, kad kol vaiko motina išvykusi į (duomenys neskelbtini) dukra rūpinasi vaiko tėvas iki kol bus priimti procesiniai sprendimai civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo nustatymo. Padaryta išvada, kad vaiko tėvai geba spręsti iškilusias problemas savarankiškai. Byloje pateiktas P. nuomonės išklausymo aktas. Taip pat byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo eksperto ataskaita apie pokalbį su vaiku, bei psichologės E. B. išvada su rekomendacija vaikui gyventi su motina L. K.. Teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo vaikų teisių eksperto ataskaitoje apie atliktus veiksmus nurodyta, jog mama pokalbyje (su P.) buvo labai aktyvi, ekspertas mano, kad šioje pokalbio situacijoje vaiką reikšmingai įtakojo mama, vaikas rodo aiškų lojalumo konfliktą tėvų atžvilgiu. Siekiat užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, reikalinga nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, kuri pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui. Tiek leidimo išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį, tiek gyvenamosios vietos nustatymo, tiek bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai glaudžiai tarpusavyje susiję. Tik išsprendus klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės, gali būti išspręstas klausimas dėl bendravimo tvarkos. Skyrius neturi pagrindo abejoti L. K. pateiktais duomenimis apie būtiną išlaikymą vaikui, todėl mano, jog išlaikymo priteisimas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur atitinka vaiko interesus.

19. Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. nurodė, kad atsakovė neįrodė būtinumo ar reikalingumo vaiką išvežti į užsienį, neįrodė, kad vaikas serga kokia tai liga, ar ugdymas gali būti užtikrinimas tik kitoje šalyje. Tai yra asmeninis interesas išvykti su dukra gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas neįrodė, kad vaikui nesaugu gyventi su mama. Geriausiai vaiko interesus atitiktų ieškovo siūloma 50:50 bendravimo tvarka, tai užtikrintų vaikui stabilumą. Jei teismas nuspręstu išduoti leidimą vaikui išvykti į užsienį, atsakovės siūloma bendravimo tvarka turėtų būti patvirtinta, su nuotoliniu ir atostogų metu nustatytu bendravimu, o išlaikymo dydis turėtų būti padidintas iki 300 Eur.

20. Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad P. 2023 metais apklausė spalio mėnesį 2-3 kartus ir 2024 metais 3 kartus. Mama inicijavo mergaitės apklausą, kaip vaikui būtų geriau, kaip elgtis, kokia vaiko emocinė būklė, raida. Mergaitės branda atitinka vaiko amžių, patologijos nėra. Mergaitė šiais metais atėjo nedrąsi, pernai buvo guvesnė, linksmesnė, pasakojo, kad nori važiuoti į (duomenys neskelbtini), įvardijo, kad neleidžia važiuoti vaiko teisės tarnyba, mergaitė akcentavo, kad jos draugai likę (duomenys neskelbtini), ten gyveno name, turi atskirą kambarį, paklausus ar moka (duomenys neskelbtini) kalbą, labai gražiai paskaičiavo iki 10, šiais metais pasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini), nelabai čia jai patinka, mažai draugų, mokslai nelabai gerai sekasi. Nurodė, kad kai mama parvažiuoja jai yra geriau. Nurodė, kad apie tėtį nieko blogo negali pasakyti, jis yra geras, bet mamytė geresnė, noriu būti su ja. (duomenys neskelbtini) į mokyklą ją visada veždavo ir pasiimdavo mamytė, ir paminėjo dėdę D., o čia tėtis veža, bet jis dirba nuo ryto iki vakaro. Pernai emocinė būklė buvo geresnė, po 4-5 mėnesių linksmumo nebebuvo, taigi, emocinė būsena pasikeitusi, depresuota, kritinio laipsnio nesiekia, klausė, ar aš negaliu jos į (duomenys neskelbtini) nuvežti. Atsakydama į klausimus nurodė, kad vaiką reikia mokėti prakalbinti, ne visada atsiveria, gal dėl to vaiko teisių tarnybos specialistams atsakydavo „nežinau“. Konsultacijų metu P. mama nedalyvaudavo. Apibūdinant P. ir tėvo ryšį, vaikas sako tiesą, kad su mama jai geriau. P. (duomenys neskelbtini) metai, ji mergaitė, su mama gali pakalbėti visomis temomis, ko negalėtų su tėčiu. Mergaitei teiktos konsultacijos emocinei būklei pagerinti. Patariau, kad su vaiku reikia kalbėtis, bendrauti, emocinę būklę reikia koreguoti. Priežastys lėmusios P. emocinės būklės blogėjimą yra mokyklos pakeitimas, draugų trūkumas Lietuvoje, jai patiko, kad mama visada vežė į mokyklą, mamos trūkumas, jai liūdna, kai mama išvyksta. Nemano, kad vaikas galėjo būti papirkinėjamas, čia susiformavęs ryšys.

21. Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. Š. nurodė, kad su ieškovu jau 4 metai kartu, bendro ūkio nevedame, pas ieškovą būna 4-5 dienas per savaitę, artimai bendrauju su ieškovo dukra, bendrai rūpinamės vaikais, leidžiame laiką kartu, keliaujame. Su ieškovu yra bendradarbiai, 2019 m. rugsėjo mėnesį įsidarbinau, po mėnesio ieškovui gimė dukra, bendraudavome, 2020 m. spalio mėnesį ieškovas guodėsi, kad yra nesutarimų šeimoje, atsakovė nori palikti šeimą ir pasiimti vaikus. Mergaitė tėvų skyrybas išgyveno sunkiai, ieškovas siekė išsaugoti šeimą, paaiškėjo, kad atsakovė turi kitus santykius su vyru. Ieškovo dukra nenorėjo palikti namų, norėjo likti su savo žaislais, augintiniais. Nuo gimimo mergaitė gyveno ieškovo namuose, o išsiskyrus, gyveno su mama socialiniame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekė kuo daugiau laiko praleisti su dukra, iš pradžių buvo sutarta, kad savaitgaliais ieškovas bendrauja su dukra, paskui atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas, kad ir ji nori bendrauti savaitgaliais, atsakovė pradėjo vengti dukros susitikinėjimų su tėčiu, todėl buvo kreiptasi į vaiko teisių specialistus. Ieškovo ir dukros santykis yra labai tvirtas, ieškovas rūpestingas tėtis, dalyvauja vaiko ugdyme, pildo dukters norus, organizuoja gimtadienius. Sveikatos priežiūroje atsakovė neleisdavo dalyvauti ieškovui. Geranoriškų derinimų dalyvaujant vaiko gyvenime iš atsakovės nebuvo. Dėl dukters išvežimo į (duomenys neskelbtini) ieškovas sužinojo 2023-06-23, atsakovė parašė žinutę, kad dukra jau (duomenys neskelbtini). Nuotolinio bendravimo su dukra nebuvo, atsakovė neatsakinėdavo į ieškovo žinutes. Ieškovas inicijavo vaiko grąžinimo į Lietuvą procesą. Grąžinta mergaitė buvo pasimetusi, skirtumas jautėsi, atsakydavo nedrąsiai, lyderystės neliko, vaikas pasikeitęs, vengdavo temos apie (duomenys neskelbtini). Mergaitė buvo mokama slėpti kažkokius dalykus. Vaikui grįžti į mokyklą Lietuvoje buvo iššūkis, nutrauktas ugdymo procesas, jokio nuotolinio mokymosi nebuvo. Mergaitė bendrauja su močiute, kol ieškovui baigiasi darbas, bendrauja su krikšto mama, pussesere, iš būrelio turi draugų. Mokykloje iš pradžių buvo sunku, noriai dalyvauja šokių būrelyje. Ieškovas perka ir rūbus, maistą, pramogoms skiria, būrelius apmoka. Mama būna paskambina, kelias žinutes per dieną parašo, mamos intensyvaus bendravimo su dukra nėra. Atsakovė kišasi ir reguliuoja dukros bendravimą, siekia papirkti vaiką siūlydama nupirkti kokių rūbų ar daiktų. Šokių konkurse atsakovė nedalyvavo, buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini). Iš vaiko pasakojimų, atsakovė grįžta tik į teismo posėdžius. Norint pakeisti bendravimo savaitę, atsakovė derina per vaiką, o ne per ieškovą. Esame kalbėjusios su P., kur ji norėtų gyventi, jei klausi tiesiai, atsako „nežinau“, jei žaidimų forma, pasako, kad (duomenys neskelbtini) nenorėtų gyventi, nes čia tėtis, draugai, mokykla, o vasarą norėtų ten tik atostogauti. Atsakydama į klausimus nurodė, kad nuo 2020 m. birželio mėnesio su atsakovu bendrauja artimai. Mergaitė su mama bendrauja mažai, negali pasakyti, kad yra artimas ryšys. Yra girdėjus porą pokalbių, kuomet mama reikalauja iš vaiko. Kiek vaiko tėtis leidžia, tiek dalyvauja vaiko gyvenime, pati vaiko žinučių neskaito. Turi nepilnametį sūnų, metų skirtumas, bendrauja su P., artimas ir draugiškas ryšys, ieškovas taip pat sutaria labai gerai. Vengimą bendrauti su tėčiu atsakovė dangstydavo vaiko susirgimais, dėl atostogų derinimo visada kildavo nesusipratimai, geranoriškumo nebuvo, bet bendravimo tvarkos iš esmės buvo laikomasi.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. J. nurodė, kad atsakovė turi du vaikus. Su P. sutariame gerai, su P. bendrauju, kai jai buvo 2 metai 4 mėnesiai. Su mama vaiko ryšys stiprus, mylime vaiką, padedu rūpintis dukra, gerai sutariu su P., manęs pasiilgsta, skambina, daug laiko leidžiame kartu. Į (duomenys neskelbtini) P. su mama atvyko 2023 m. birželio pradžioje, išvyko 2023 m. spalio pradžioje. Suradome mokyklą (duomenys neskelbtini), greitai priprato prie aplinkos, susirado daug draugų, mūsų draugų vaikai kalba lietuviškai, mokykloje rusų kalba aiškina (duomenys neskelbtini) kalbos pagrindus, viską puikiai suprato. P. turėjo savo kambarį, asmeninius daiktus, žaidimo aikštelė, su kaimynų vaikais žaisdavo, šventė gimtadienius. P. nesiskundė, kad trūksta Lietuvos. Bendraudavo P. su tėčiu, iš pradžių mamos telefonu, paskui turėjo asmeninį, ribojimų nebuvo. Nebuvo artimo bendravimo su tėčiu, atsakovė pati skatindavo bendrauti su tėčiu. P. nenori būti Lietuvoje, vis klausia, kada į (duomenys neskelbtini). Privalumai (duomenys neskelbtini), reikia tik kuprinės, reikmenimis aprūpina valstybė, pavėžėjimo paslauga, mokslas nemokamas, pagalba įsisavinat (duomenys neskelbtini) kalbą, P. buvo pirmoje vietoje pagal kalbos įsisavinimą. Kartu leisdavome laiką, karuselės, žvejyba. Nurodė, kad į savaitę tėtis su dukra bendraudavo 4 ir daugiau kartų. P. rusų kalba susikalbėti gali, tai žino iš mokytojos. Prisideda prie asmeninių mergaitės poreikių, perka rūbus. Atsakovė turi dabą (duomenys neskelbtini), planuojame gyventi (duomenys neskelbtini), neatsisako būsto (duomenys neskelbtini), nes laukiame teismo pabaigos. Dalyvavo (duomenys neskelbtini) mokykloje P. pasiekimų aptarime.

23. Teismo posėdyje apklausta liudytoja psichologė V. L. nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ir raidą P. išreiškė savo nuomonę pagal jos amžiui būdingas ypatybes, bandė atsakyti, klausimų daug, nevisus suvokė, bet pokalbio esmę suprato. Nerimavo. Išvykimo į (duomenys neskelbtini) momentus P. piešia gražiomis spalvomis, jai svarbiausia yra būti su mama. Ryšys buvo akcentuojamas nuolat, nesvarbu kaip, nesvarbu kur, bet svarbiausia su mama. Tokio amžiaus vaikas negali prognozuoti tolimesnių pasekmių, bet kažkokį įsivaizdavimą kaip vaikas ji tikrai turi. Jaučia ilgesį, jai trūksta mamos, stabilumo, iš jos bendravimo buvo sunku suprasti, kaip realiai vyksta dabartinis bendravimas su tėvais, kur ilgesio priežastis sunku pasakyti, bet jai labai trūksta mamos. Kuo mažesnis vaikas jam lengviau keisti aplinką, aplinka (duomenys neskelbtini) jai nėra visiškai svetima, ji ten buvusi, pradmenys yra, turi draugų, deklaruoja, kad turėtų būti šalia mamos, kuri užtikrintų visas jai reikalingas sąlygas. Ką pajutau, kad nebuvo akcentuojama kokia tai šalis, visada nurodydavo, kad ilgisi ir jai trūksta mamos, išsiskyrimai su mama jai yra labai skaudūs. Tėčiui jaučia šiltus, prieraišius jausmus, gebėjo nurodyti ką veikia su tėčiu, matosi, kad tėtis įdeda daug indėlio į buvimą kartu. P. nelabai identifikuoja žodžio „giminaičiai“, tai nurodė kelis asmenius su kuo vyksta bendravimas, bet svarbiausi yra mama ir tėtis. Tėčio rolė jai taip pat svarbi jos gyvenime. Svarbu, kad bendravimas būtų reguliarus ir betarpiškas. Nereikėjo klausti, pati mergaitė įvardijo, kad su D. sutaria labai gerai, visur važiuoja, būna kartu, turi šiltą ryšį. Nebuvo laisvas pokalbis, buvo susikausčiusi, todėl dėl galimai daromos įtakos gali pasakyti ekspertai. Kalbėjo vaikiškai, buvo ką vengė pasakyti, mamos aplinką vertino teigiamai, tėčio aplinką įvardijo kaip atsibodusią. P. vyktų kartu su mama, nepaisant kokioje šalyje, ar kokios sąlygos bebūtų. Mergaitės pasiryžimas, padaryti viską, kad ji būtų su mama, ir ta nuomonė yra tvirta. Mergaitei labai trūksta stabilumo, nelabai pati supranta su kuo ji dabar gyvena, prisiima kaltę, kad dėl jos mama negali dirbti (duomenys neskelbtini), turi grįžinėti į Lietuvą. Trūkstant pastovaus stabilumo, P. solidarizuojasi su mama, jei situacija tęsis toliau, gali būti vieno iš tėvų sumenkinimas. Kyla klausimas kiek 50:50 bendravimo tvarka šiuo metu tą stabilumą tikrai užtikrina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas. Priešieškinys tenkinamas iš dalies.

24. Ieškiniu, priešieškiniu, ieškovės, atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys turi bendrą dukrą P. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1270-284/2020 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jos šalys susitarė: nepilnametės dukters P. K. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nenustatyti konkrečios ieškovo bendravimo su dukra P. K. tvarkos; atsakovė įsipareigojo iš anksto raštu (tinka ir elektroninės susisiekimo priemonės) pranešti ieškovui apie dukters P. gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos vietą, jų pakeitimus, apie ligas bei gydymąsi įstaigose; kad kiekvienas dukters P. išlaikymui skirs po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020-01-01 iki dukters pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)); ieškovas lėšas, skirtas dukters P. išlaikymui, ves į atsakovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos; atsakovė lėšas, skirtas dukters P. išlaikymui, naudos uzufrukto teise.

25. 2020-11-19 šalys sudarė rašytinę sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuria susitarė, kad ieškovas su nepilnamete dukra P. K. bendraus tokia tvarka: kiekvieną savaitę: vieną savaitę pradeda bendrauti nuo penktadienio (2020-11-20) pasiimdamas ją iš darželio iki pirmadienio ryto atvesdamas ją į darželį, kitą savaitgalį nuo trečiadienio pasiimdamas vaiką iš darželio iki penktadienio ryto atvesdamas ją į darželį. Tuo atveju jei dėl objektyvių priežasčių tėtis negalės pasiimti dukros nustatytu laiku, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš dieną, informuos dukters mamą el. žinute. Abu tėvai iš anksto suderina kitą artimiausią savaitgalį ar kitą laiką; kiekvienais metais dukra su tėčiu praleis ne mažiau nei vieną savaitę per kasmetines eilines tėčio atostogas; vaiko ligos atveju, sveikatos priežiūrą užtikrina tas tėvas, pas kurį tuo metu gyvena vaikas. Šiuo metu šalys geranoriškai yra sutarusios dėl bendravimo su dukra, kas antrą savaitę, kiekvienam iš tėvų skiriant po 50:50 procentų laiko.

26. Atsakovė 2023-06-23 trumpąja SMS žinute informavo ieškovą, kad ji su šalių dukra P. pakeitė gyvenamąją vietą ir nuo 2023-06-15 P. gyvena (duomenys neskelbtini) ir lankys ten mokyklą. Ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą su prašymu dėl neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023-09-21 nutartimi byloje Nr. 23-126074TVI-TOSL/01 ieškovo prašymą tenkino, atsakovė L. K. buvo įpareigota grąžinti dukrą į Lietuvą, kadangi neturėjo raštiško tėvo sutikimo vaiko išsivežimui. Atsakovė, vykdydama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023-09-21 nutartį, 2023-10-13 grąžino šalių dukrą P. K. į Lietuvos Respubliką.

27. Pakruojo rajono savivaldybės meras 2023-12-05 potvarkiu Nr. MV-223 nustatė laikinąją priežiūrą šalių dukrai P. K., šalių dukros P. K. gyvenamąją vietą nustatė kartu su Z. Č. ir šalių dukros P. K. laikinąja prižiūrėtoja paskyrė Z. Č.. Laikinoji priežiūra yra panaikinta 2024-03-01. Nuomos sutarties pagrindu L. K. suteiktas socialinis būstas esantis (duomenys neskelbtini),. P. K. (duomenys neskelbtini) lankė nuo 2019-2-02 iki 2023-06-16,2023-06-29 pažymoje nurodoma, kad P. K. yra įtraukta į būsimos (duomenys neskelbtini) klasės mokinių sąrašą.

28. L. K. 2023-06-23 užregistruota, kaip (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo, pateikta 2023-06-29 atsakovės standartinė darbo sutartis (originalai), švaros palaikymo darbuotoja, 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių atlyginimo kontroliniai lapeliai, duomenyse apie mokesčių kortelę nurodoma, kad atsakovės darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) yra 240 500 kronų, minimali atskaita 104 450 kronų. 2023-06-21 namo nuomos sutartis, 2023-08-23 sprendimas dėl P. K. vietos mokykloje nuo 2023-09-04 skyrimo, 2023-08-24 sprendimas dėl P. K. 2023/2024 mokslo metams skirto nemokamo pervežimo į mokyklą. 2023-10-06 ir 2023-10-18 patvirtinimai, kad mokinė P. K. pradėjo lankyti mokyklą 2023-09-04, pateikti savaitiniai ir pusmečio mokyklos ugdymo planai. Atsakovės lėktuvo bilietų iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą išrašai, patvirtinimas, kad nuo 2024-04-01 atsakovė yra išleista nemokamų atostogų.

29. Pateikti šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis išrašai, atsakovės pateiktos nuotraukos apie P. gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini), nuotraukos apie ieškovo su dukra leidžiamą laisvalaikį, nuotraukos apie P. laisvalaikį (duomenys neskelbtini), mokyklą, ryšį su atsakovės draugu D., atsakovės susirašinėjimas su dukra, pažymą, kad dukra mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos. Ieškovo pateiktos pažymos apie P. savijautą dalyvaujant ugdymo procesuose Lietuvoje, ieškovo patiriamos išlaidos dukros ugdymui, nuotraukos apie dukters bendravimą su draugais Lietuvoje, ieškovo pateikta dukros ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga.

30. Pažyma apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės iki spalio mėn., vidutiniškai po 739 Eur, pažyma apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2023 m. vasario iki 2024 m. vasario mėn., vidutiniškai nuo 670 Eur iki 849 Eur.

31. E. B. 2023-10-20 psichologo išvada, 2023-11-14 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai, 2023-11-16 vaiko nuomonės išklausymo aktas, 2023-07-03, 2023-10-24 vaiko situacijos vertinimo anketos, 2024-06-21 pateikta P. K. nuomonės išklausymo išvada.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu

32. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

33. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

34. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3.169 straipsnio 2 dalis).

35. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir jos 22–23 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 65 punktas)

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinti tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

39. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

40. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

41. Šioje byloje susiklostė situacija, kai vaikas neteisėtai, pažeidžiant CK 3.174 straipsnio 3 dalies normą, buvo išvežtas gyventi į užsienio valstybę. Tačiau vaiko išvežimo teisėtumo vertinimas nėra šios bylos dalykas, ir pagal Hagos konvenciją priimtas sprendimas grąžinti vaiką nėra laikomas lemiamu iš esmės sprendžiant vaiko globos klausimus (Konvencijos 19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-943/2021, 34 punktas).

42. Šioje byloje vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalims pradėjus gyventi skyrium nepilnametė duktė gyveno su mama. Kaip nustatyta byloje, šalių dukra gyveno su abiem tėvais iki jai sukako 3 metai, šalys kartu nebegyvena jau 5 metus. T. y. faktiškai visą laiką nuo gimimo vaikas gyvena su savo mama. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu ieškovas nepilnametės dukters gyvenamąją vietą prašė nustatyti su juo, prioritetą teikdamas, kad dukra gyventų su tėvu, o vaikas nebūtų išsivežtas į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nereiktų keisti, jei vaiko neišsivežtų į (duomenys neskelbtini).

43. Šioje byloje teismas nenustatė, jog gyvenimo aplinka šalių dukrai P. tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jai būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją tėvu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė dukros poreikių tinkamai neužtikrino, kad atsakovės elgesys keltų grėsmę P., šalių dukra būtų neprižiūrėta, nebūtų užtikrinamos jos teisės į saugią aplinką, vystymąsi. Teismas sutinka, kad vaikas išvežtas gyventi į užsienio valstybę be rašytinio tėvo sutikimo, tačiau byloje esantys duomenys neįrodo, kad P., tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje, buvo nesirūpinama ar ja rūpinamasi netinkamai, jai keliama grėsmė. Atsakovei ir vaikui gyvenant (duomenys neskelbtini), atsakovė užtikrino saugią ir visavertę aplinką, reikalingą sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė vaiku rūpinosi nuo pat jo gimimo, taip pat juo rūpinosi kai išvyko su vaiku į užsienio valstybę. Vaiko gyvenamoji aplinka užsienio valstybėje dukrai buvo stabili ir saugi. Bylos duomenys patvirtina apie atsakovės nuomojamą gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini), P. turi savo atskirą kambarį, kambarys erdvus, šviesus, tvarkingas; vaikui yra stalas pamokoms ruošti, daug žaislų, namas turi atskirą kiemą, terasą, kur P. laisvalaikį leidžia su draugais. Atsakovei ir vaikui gyvenant Lietuvoje, atsakovė vaikui taip pat sudarė tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Tiek Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2779, tiek šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte 6ŠTA nurodyta, jog vaikui skirtas atskiras kambarys, erdvus, tvarkingas, baldai, kompiuteris, yra visos priemonės vaiko ugdymui. Teismas taip pat sprendžia, kad yra pagrindas atmesti kaip nepagrįstus ieškovo teiginius apie nuolatinius dukros interesų pažeidimus, neužtikrintą ugdymą, nepagrįstą laikinos globos nustatymą, jos nepriežiūrą, kadangi esminiai vaiko teisių pažeidimai byloje nenustatyti. Institucija, teikianti išvadą byloje, duomenų apie netinkamą atsakovės elgesį jos dukros atžvilgiu neturi. Ieškovo argumentai, kad ne visada atsakovė laikosi 50:50 sutartos bendravimo su vaiku tvarkos, nes dukra paliekama močiutei, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nerodo atsakovės nuolatinės neigiamos įtakos dukrai. Pats ieškovas, nesibaigus jo darbo valandomis, palieką dukrą močiutės priežiūrai. Ieškovo argumentas, kad atsakovė jam daro kliūtis bendraujant su vaiku, nėra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Būtent ieškovo ir dukros bendravimo sureguliavimas gali būti išspręstas nustatant ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, bet nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos. Siekdamas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, ieškovas turėtų įrodyti, kad esama vaiko gyvenamoji vieta vaikui tapo nesaugi, ar yra vaikas išreiškęs norą gyventi su kitu iš tėvų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina tvirtą dukros P. nuomonę dėl galimybės gyventi su mama. Šiuo atveju kitokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium, šalių nepilnametis vaikas faktiškai nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina (atsakove), byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas ar kitaip būtų pažeidusi vaiko interesus, priešingai – atsakovė užtikrina vaikui saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, vaiko poreikių patenkinimą, atsakovės ir dukters ryšys yra itin glaudus, vaikas emociškai prisirišęs prie mamos. Ieškovas neįrodinėjo, kad vaikui gyventi su atsakove yra nesaugu, kad ji nepatenkina vaiko poreikių, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir su tuo susiję reikalavimai dėl išlaikymo ir uzufrukto nustatymo atmestini.

Dėl ieškovo alternatyvaus reikalavimo nustatyti 50:50 bendravimo su dukra tvarką

44. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

45. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

46. Ieškovas prašo nustatyti 50:50 bendravimo su dukra tvarką, nes nepilnametės dukters interesus labiausiai atitiktų toks jo bendravimo su dukra modelis (tvarka), pagal kurį vaikas su skyriumi gyvenančiu ieškovu turėtų praleisti tiek pat laiko, kiek ir su atsakove. Vaiko gyvenamąją vietą ieškovas nori keisti dėl to, kad neišsivežtų vaiko į (duomenys neskelbtini), o atsakovė turėtų galimybę, esant 50:50 bendravimo tvarkai, dalį laiko praleisti (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad nuo 2023 m. gruodžio mėnesio šalys geranoriškai susitarė dėl 50:50 bendravimo su dukra tvarkos ir ji yra vykdoma.

47. 50:50 procentų tėvų bendravimo su vaiku tvarka negali būti absoliuti, tokia tvarka gali būti nustatyta tik išskirtiniais atvejais. Šioje byloje tokio atvejo, teismo nuomone, nėra. Atsakovas iki šios bylos niekada nereikalavo tokio tampraus bendravimo grafiko, niekada bendravimo grafikas nebuvo 50:50 procentų principu. Be to, gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikas išreiškęs norą gyventi su motina, siekiant stabilumo ir rėžimo vaikas turi žinoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą, be to, 50:50 bendravimo tvarką galima tik tėvams gyvenant viename mieste, o ne skirtingose šalyse. Taigi, tėvų bendravimo su vaiku tvarka 50:50 procentų būtų galima tik vaikui gyvenant Lietuvoje. Teismas vertina ir tai, kad P. yra išreiškusi savo nuomonę, kad nebenori dabartinės bendravimo tvarkos. Apklausiama psichologė V. L. kėlė klausimą, kiek esanti 50:50 bendravimo tvarka šiuo metu tą stabilumą tikrai užtikrina. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieškovo alternatyvų reikalavimą nustatyti 50:50 bendravimo su dukra tvarką.

Dėl leidimo išvežti nepilnametį vaiką nuolatinai gyventi į užsienio valstybę be atsakovo, vaiko tėvo, sutikimo

48. Byloje nustatyta, kad atsakovė, neturėdama raštiško ieškovo sutikimo, 2023 m. birželio 23 d. trumpąja SMS žinute informavo ieškovą, kad ji su šalių dukra P. pakeitė gyvenamąją vietą ir nuo 2023 m. birželio 15 d. P. gyvena (duomenys neskelbtini) ir lankys ten mokyklą. Apie tai ieškovas sužinojo 2023 m. birželio 23 d. iš atsakovės žinutės. Ieškovas dukros išvykimui į (duomenys neskelbtini) nei žodinio, nei rašytinio sutikimo nedavė. Ieškovas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prašymu dėl neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023-09-21 nutartimi byloje Nr. 23-126074TVI-TOSL/01 ieškovo prašymą tenkino, atsakovė L. K. buvo įpareigota grąžinti dukrą į Lietuvą, kadangi neturėjo raštiško tėvo sutikimo vaiko išsivežimui. Atsakovė, vykdydama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023-09-21 nutartį, 2023-10-13 grąžino šalių dukrą P. K. į Lietuvos Respubliką. Atsakovė pripažįsta, kad šalių dukrą P. K. į (duomenys neskelbtini) išsivežė neteisėtai, tai yra neturėdama raštiško tėvo sutikimo vaiką išsivežti.

49. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 38 punktas, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

50. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

51. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę.

52. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą.

53. Byloje nėra medicininių duomenų apie P. raidos, emocijų ir elgesio, dėmesio ir aktyvumo sutrikimus, specialiuosius poreikius. Teismas neįžvelgė vaiko apklausoje žymių prieštaravimų, elgesio sutrikimus, melą, Teismas mano, kad mergaitė yra pakankamai brandi, gali išreikšti savo nuomonę.

54. 2024-06-21 Dėl P. K. nuomonės išklausymo psichologė V. L. nurodė, kad iš pokalbio su mergaite matyti, kad šiuo metu didesnį prielankumą demonstruoja mamai, jos aplinkai, nebenori dabartinės bendravimo tvarkos. Teismo posėdyje apklausta liudytoja psichologė V. L. nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ir raidą P. išreiškė savo nuomonę pagal jos amžiui būdingas ypatybes. Išvykimo į (duomenys neskelbtini) momentus P. piešia gražiomis spalvomis, jai svarbiausia yra būti su mama. Ryšys buvo akcentuojamas nuolat, nesvarbu kaip, nesvarbu kur, bet svarbiausia su mama, išsiskyrimai su mama jai yra labai skaudūs. Jaučia ilgesį, jai trūksta mamos, stabilumo. Aplinka (duomenys neskelbtini) jai nėra visiškai svetima, ji ten buvusi, pradmenys yra, turi draugų, deklaruoja, kad turėtų būti šalia mamos. Nors su tėčiu sutaria gerai, jo aplinką įvardijo kaip atsibodusią. P. vyktų kartu su mama, nepaisant kokioje šalyje, ar kokios sąlygos bebūtų. Mergaitės pasiryžimas, padaryti viską, kad ji būtų su mama, ir ta nuomonė yra tvirta. Mergaitei labai trūksta stabilumo, nelabai pati supranta su kuo ji dabar gyvena, prisiima kaltę, kad dėl jos mama negali dirbti (duomenys neskelbtini), turi grįžinėti į Lietuvą. Trūkstant pastovaus stabilumo, P. solidarizuojasi su mama, jei situacija tęsis toliau, gali būti vieno iš tėvų sumenkinimas.

55. Psichologės E. B. 2023-10-20 pateiktoje išvadoje nurodoma, kad P. neramina mintis, kad tėtis gali neleisti jai su mama vykti gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten tęsti mokslus. Mergaitė gerai atsiliepia apie tėtį, bet ji labiau myli savo mamą ir nori su ja gyventi. Iš P. pasakojimų akivaizdu, kad dukros ir mamos emocinis ryšys yra labai šiltas ir glaudus. Psichologė rekomenduoja, kad P. gyventų su mama, nes atskyrus vaiką nuo mamos, būtų padaroma psichinei ir emocinei sveikatai didelė žala. Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad mergaitės branda atitinka vaiko amžių, nori važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), ten likę jos draugai, turi atskirą kambarį. Dabar mokosi (duomenys neskelbtini), nelabai čia jai patinka, mažai draugų, mokslai nelabai gerai sekasi. Nurodė, kad kai mama parvažiuoja jai yra geriau. Nurodė, kad apie tėtį nieko blogo negali pasakyti, jis yra geras, bet mamytė geresnė, nori būti su ja.

56. Teismas atmeta ieškovo argumentus dėl galimai atsakovės daromos įtakos dukros nuomonei, nes ieškovas neprašė byloje skirti ekspertizės galimai mamos vaikui daromai įtakai nustatyti. Ieškovo byloje pateikti atsakovės ir dukros susirašinėjami, taip pat teismui neleidžia daryti tokios išvados, nes nėra duomenų gavimo datos, duomenų gavimo šaltinio, vientisumo, neaišku kokiame kontekste teikiami pokalbiai, be to, teismas pripažįsta, kad nesant vaiko sutikimo yra pažeidžiamas dukros privatumas.

57. Vertindamas P. išsakomą tvirtą nuomonę, teismas pripažįsta, kad mergaitė atvirai ir nuosekliai išreiškia artimus saugaus prieraišumo jausmus savo mamai. P. labai aiškiai akcentuoja savo apsisprendimą, jis yra ilgalaikis, nekintantis, nes mergaitei nesvarbu kur, bet svarbiausia gyventi su mama. Įvertinęs šalių dukros išsakomą aiškią poziciją, teismas daro išvadą, kad geriausius vaiko interesus atitiktų duoti leidimą vaikui išvykti su mama į (duomenys neskelbtini).

58. Nagrinėjamos bylos kontekste ieškovas esminių nesutikimo išvežti dukrą iš Lietuvos argumentų ir motyvų nenurodė. Vien tėčio nurodoma aplinkybė, jog jam bus sudarytos nepalankios sąlygos matytis ir bendrauti su dukra nesudaro pagrindo eliminuoti atsakovei, su kuria nustatyta dukros gyvenamoji vieta, galimybės išvykti į kitą šalį nuolatiniam gyvenimui, kur atsakovė planuoja kurti gyvenimą bei užtikrinti vaikui ne prastesnes sąlygas nei Lietuvoje. Vertinat atsakovės ieškinio pagrįstumą, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę klausimas sprendžiamas pagal geriausių vaiko interesų užtikrinimo prizmę. Atsakovė turi darbą (duomenys neskelbtini), gauną 240 500 kronų atlygį neatskaičius mokesčių, nuomojasi būstą, gali užtikrinti ne tik būtinuosius bet ir papildomus vaiko poreikius. Nors P. su mama (duomenys neskelbtini) buvo gana trumpą laiką – apie 4 mėnesius, ir šiuo atveju bus nutrauktas ugdymo procesas Lietuvoje, teismas nelaiko tai esmine aplinkybe, nes (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikas yra imlus naujovėms, greitai adaptuojasi, aplinka (duomenys neskelbtini) mergaitei nėra visiškai svetima, ji ten buvusi, pradmenys suformuoti, turi draugų, lankė mokyklą, byloje pateikta pažyma, kad P. mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos. Byloje pateiktas 2023-08-23 sprendimas dėl P. K. vietos mokykloje nuo 2023-09-04 skyrimo, 2023-08-24 sprendimas dėl P. K. 2023/2024 mokslo metams skirto nemokamo pervežimo į mokyklą, 2023-10-06 ir 2023-10-18 patvirtinimai patvirtina, kad mokinė P. K. pradėjo lankyti mokyklą 2023-09-04, pateikti savaitiniai ir pusmečio mokyklos ugdymo planai. Įvertinęs tai teismas pripažįsta, kad yra galimybės ir atsakovė gali užtikrinti dukros ugdymo tęsimo procesą (duomenys neskelbtini).

59. P. patinka leidžiamas laikas su šeima (duomenys neskelbtini), ji deklaruoja gerus santykius su mamos draugu D.. Pažymėta, kad byloje nėra jokių aplinkybių, nurodančių, kodėl P. nebegali gyventi su mama kitoje šalyje, kurioje vaikas gerai jaučiasi. Nors ieškovas teigia, kad tai vienintelis būdas išsaugoti ryšį su dukra, kad ji liktų gyventi Lietuvoje, tačiau bendravimo tvarka gali būti nustatyta, nepriklausomai nuo to, kur šalys gyvena. Pastebėtina, kad P. gerai atsiliepia apie tėtį, nėra duomenų, kad nenori su tėčiu bendrauti, ji tik bijo, kad tėtis neleis gyventi su mama kitoje šalyje, kas leidžia manyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi dėti visas įmanomas pastangas, kad tėvo ir vaiko ryšys nenutrūktų. Vertinant priežastis, dėl kurių šalių dukros gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, svarbi aplinkybė yra ta, kad P. ryšys su mama yra nuolatinis ir artimas, o byloje ieškovas nepateikia jokių aplinkybių, kodėl vaiko gyvenamąją vietą reikalinga keisti, kodėl vaikas turėtų likti gyventi Lietuvoje. Byloje susiklosčiusi situacija neleidžia spręsti, jog vaiko tėvams šiuo metu gyvenant skirtingose valstybėse, vaiko interesus geriau užtikrintų ieškovas. Mergaitei (duomenys neskelbtini) patiko ir ji kiekvieną kartą bendraudama su ja apklausiančiu psichologu išreikšdavo norą ten grįžti. Mergaitės ryšys su mama yra itin artimas, artimi saugaus prieraišumo jausmai ją sieja ir su dabartiniu mamos draugu. Teismo vertinimu, ieškovo baimė, jog išvežus dukrą nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) vaiko ir tėvo tarpusavio ryšys visiškai nutrūks, yra nepagrįsta, kadangi dėl jo ir dukros bendravimo spręstina nustatant atitinkamą bendravimo tvarką, kuria būtų užtikrintas ieškovo ir dukros tiesioginis nuolatinis ryšys, todėl ieškovo (skyrium gyvenančio tėvo) teisės ir interesai šiuo atveju nebus pažeisti. Nors ieškovas nurodo, kad bus apribota P. bendravimo galimybė su giminaičiais ir jo mama – močiute, tačiau byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl bendravimo su anūke. Ieškovas nepateikė reikšmingų nesutikimo leisti atsakovei išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), argumentų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo atsisakymas išduoti leidimą išvežti šalių dukrą nuolatiniam gyvenimui į užsienį vertinamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis geriausių P. K. interesų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovės priešieškinys yra pagrįstas ir atsakovei išduotinas teismo leidimas išvežti dukrą į užsienį, šiuo atveju į (duomenys neskelbtini), be atsakovo sutikimo (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo

60. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atitinkamai vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

61. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

62. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

64. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

65. Byloje atsakovė prašo nustatyti priešieškinyje detalizuotą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Byloje nustatyta, kad ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį dėl atsakovės prašomos bendravimo tvarkos nustatymo, sutiko, kad jis kasdien turi teisę socialiniais tinklais bendrauti su dukra, atsižvelgdamas į jos darbotvarkę, o atsakovė įsipareigoja sudaryti galimybes tokiam bendravimui. Ieškovas sutiko, kad jis bendrautų su dukra per mokymosi atostogas, tačiau atsakovė turi apmokėti savo ir dukters kelionių išlaidas, parvežant dukrą bendravimui su tėvu į Lietuvą. Tačiau teismo posėdžių metu su atsakovės priešieškiniu nesutiko, savo siūlomos nustatyti bendravimo su dukra tvarkos teismui neteikė. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, atsakovė galėtų kasdien bendrauti su dukra ryšio priemonėmis, pasiimti vaiką jo atostogų metu.

66. Nors ieškovas nurodo, kad vaikui būnant (duomenys neskelbtini), jam nebuvo tinkamai užtikrintas bendravimas su dukra, tačiau teismo posėdžių metu pripažino, kad bendravimas su dukra vyko nuotolinėmis priemonėmis, vaizdo skambučiais, tačiau ne toks intensyvus kokio norėtų. Byloje nenustatytas atsakovės draudimas vaikui bendrauti su tėvu ir giminaičiais Lietuvoje. Tačiau teismo nuomone, motina, įvardindama vaiko nenorą, maksimaliai neprisidėjo, kad P., jai esant (duomenys neskelbtini), išlaikytų maksimalius santykius su tėvu, nepakankamai ją skatino bendrauti.

67. Įvertinęs šalių siūlomas bendravimo su vaiku tvarkos alternatyvas, teismo posėdžio metu išsakytas pozicijas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti atsakovės siūlomą bendravimo su dukra tvarką, kai vaikas gyvena užsienyje. Šią tvarką teismas pasirenka nustatyti, nes ieškovas nesiūlė kitokios protingos alternatyvos, kuri atitiktų abiejų šalių ir vaiko interesus. Pažymėtina, kad šioje byloje visais nagrinėjamais klausimais ieškovas kėlė pirmiausia jam patogius reikalavimus ir visiškai nesidomėjo, ar tai atitinka vaiko interesus.

68. Atsakovė bendravimo tvarkoje nurodo, kad vaiko kelionės į Lietuvą ir atgal išlaidas apmoka vaiko tėvas, teismo posėdžio metu tikslino poziciją, kad jei vaikas būtų užsienyje, atsakovė sutinka prisidėti 50 procentų prie vaiko grįžimo į Lietuvą išlaidų. Šiame kontekste atsakovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka keistina. Teismo nuomone, atsakovė turėtų prisiimti visas dukters kelionės į Lietuvą išlaidas pristatant dukrą į tėvo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir ją pasiimant, kadangi dėl atsakovės gyvenamosios vietos pakeitimo vaikas su motina išvyko gyventi į užsienį. Be to, teismas mano, kad atsakovė prieš mėnesį laiko privalo informuoti vaiko tėvą apie planuojamas ir numatomas vaiko mokymosi atostogas.

69. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3, 4 dalimis, nustato šią atsakovo ir dukters bendravimo tvarką:

1. Tėvas J. K. kasdien socialiniais tinklais turi teisę bendrauti su dukra, atsižvelgdamas į jos dienotvarkę, o motina įsipareigoja sudaryti galimybes tokiam bendravimui;

2. Atsakovė prieš mėnesį laiko privalo informuoti vaiko tėvą apie planuojamas ir numatomas vaiko mokymosi atostogas. Per dukters mokymosi atostogas tėvas J. K. turi teisę pasiimti dukrą į savo gyvenamą vietą Lietuvoje, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 2 savaites, apie planuojamą vaiko paėmimą pranešęs vaiko motinai. Dukros pristatymą į tėvo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir pasiėmimą iš jos organizuoja ir vykdo vaiko motina. Visas dukters kelionės į Lietuvą išlaidas, pristatant dukrą į tėvo gyvenamąją vietą Lietuvoje ir ją pasiimant, apmoka vaiko motina;

3. Tėvas turi teisę neribotai lankyti ar pasiimti dukrą, būdamas (duomenys neskelbtini), iš anksto (ne vėliau kaip prieš 1 dieną) suderins laiką su dukters motina. Motina įsipareigoja motyvuoti dukrą bendrauti su tėvu;

4. Šalys gali nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, esant bendram tėvų susitarimui, užfiksuotam SMS žinute ar kitu aiškiai apibrėžtu būdu ir priemonėmis, jei tai geriau atitinka vaiko interesus.

70. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo vaikui padidinimo

71. Atsakovė prašo iš ieškovo nepilnamečiui vaikui P. K. priteisti išlaikymą po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

72. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

73. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

74. Nustatyta, jog kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1270-284/2020 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria jos šalys susitarė, kad kiekvienas dukters P. išlaikymui skirs po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020-01-01 iki dukters pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)); ieškovas lėšas, skirtas dukters P. išlaikymui, ves į atsakovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, iki kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos; atsakovė lėšas, skirtas dukters P. išlaikymui, naudos uzufrukto teise.

75. Atsakovė nurodo, kad ieškovo teikiamo išlaikymo, kuris yra tik 150 Eur per mėnesį, bei iš jos gaunamų pajamų, atsakovė neišgali patenkinti sparčiai augančio nepilnamečio vaiko poreikių, kurio faktinė gyvenamoji vieta yra su motina. Atsakovės paskaičiavimais, vaiko poreikių patenkinimui iš ieškovo 300 Eur kas mėnesį periodinės išmokos šiuo metu bus pakankamas išlaikymas siekiant patenkinti vaiko būtinus vystymosi poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, kelionėms, lavinimo priemonėms, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms.

76. Byloje nustatyta, atsakovė 2023-06-23 užregistruota, kaip (duomenys neskelbtini) gyvenantis asmuo, pateikta 2023-06-29 atsakovės standartinė darbo sutartis (originalai), švaros palaikymo darbuotoja, 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių atlyginimo kontroliniai lapeliai, duomenyse apie mokesčių kortelę nurodoma, kad atsakovės darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) yra 240 500 kronų, minimali atskaita 104 450 kronų. Pateikta 2023-06-21 namo nuomos sutartis. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2023 m. vasario iki 2024 m. vasario mėn., yra vidutiniškai 750 Eur (nuo 670 Eur iki 849 Eur).

77. Ieškovas J. K. nurodė, kad atsakovė prašydama padidinti išlaikymo dydį iki 300 Eur nenurodo, kaip nuo 2020 m. sausio mėnesio pasikeitė dukters poreikiai ar tėvų turtinė padėtis.

78. Priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. vieno išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje, 2020 m. gruodžio 17 d., Teismų praktika Nr.53, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA sudarys 924 Eur (atskaičius mokesčius 709 Eur). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo atsakovė neturi pareigos įrodinėti. Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnametei dukrai yra per didelė, ar kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Tokių duomenų ieškovas teismui neteikė, todėl teismas pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo lygia dalimi.

79. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tėvų turtinę padėtį ir minimalius vaiko poreikius, priešieškinys šioje dalyje tenkintas, keistina Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1270-284/2020 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutarties 4 dalis, kuria jos šalys susitarė, kad kiekvienas dukters P. išlaikymui skirs po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020-01-01 iki dukters pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)); ir iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai P. K. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

80. Atsakovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečiui vaikui išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

81. Byloje ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinys, neskaitant korekcijos bendravimo tvarkoje su vaiku nustatymo, kuri yra palanki ieškovui, tenkintas.

82. Atsakovė pateikė byloje duomenis, kad patyrė 2700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, tačiau pagal pridedamus rašytinius įrodymus yra apmokėta 2680 Eur suma, ieškinį atmetus ir patenkinus priešieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2680 Eur priteistinos atsakovei iš ieškovo. Taip pat iš ieškovo atsakovei priteistina 109 Eur žyminio mokesčio, kurį atsakovė sumokėjo paduodama priešieškinį, viso iš ieškovo atsakovei priteistina 2789 Eur bylinėjimosi išlaidų.

83. Atsakovė tikslindama priešieškinio reikalavimą dėl leidimo išvežti vaiką gyventi į užsienio valstybę, jo neapmokėjo 109 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Atsakovė pagal įstatymą yra atleista nuo 81 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo. Šiuos reikalavimus tenkinus, iš ieškovo priteistina 190 Eur žyminio mokesčio valstybei.

84. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 376 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Suteikti leidimą atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnametę dukrą P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) be ieškovo, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1270-284/2020 patvirtintą šalių sudarytos taikos sutarties 4 dalį, kuria jos šalys susitarė, kad kiekvienas dukters P. išlaikymui skirs po 150 Eur kas mėnesį nuo 2020-01-01 iki dukters pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), ir iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (iki (duomenys neskelbtini)), ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečiui vaikui išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovo, J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukterimi, P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Tėvas J. K. kasdien socialiniais tinklais turi teisę bendrauti su dukra, atsižvelgdamas į jos dienotvarkę, o motina įsipareigoja sudaryti galimybes tokiam bendravimui;

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2789,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 190 Eur (šimtą devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Diana Jakubėnė