- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2-211-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00013-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- V. K.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. A. patikslintą ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. A. (pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Tamelita“) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo V. K. 32489,57 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai. Tenkinus ieškinį priteisti ieškovui iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prašoma priteisti kreditoriams padaryta žala kildinama iš juridinio asmens organų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo (Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Ieškinį grindžia šiais motyvais:
1.1 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018 UAB „Tamelita“ iškelta bankroto byla. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 9 d. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei teismui pateikė buvęs bendrovės vadovas atsakovas V. K.. V. K. UAB „Tamelita“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo.
1.2 Teismų procesiniais sprendimais jau nustatyta, kad įmonė tapo nemoki 2018 m. sausio 1 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-636-253/2020). Be to, tai patvirtina ir ieškovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikti finansiniai dokumentai. Taigi darytina išvada, kad UAB „Tamelita“ buvo nemoki 2018 m. sausio 1 d., todėl atsakovui teko įstatymų numatyta pareiga vėliausiai 2018 m. sausio 1 d. inicijuoti UAB „Tamelita“ bankroto bylos iškėlimą. Išaugusios BUAB „Tamelita“ skolos kreditoriams dydis po 2018 m. sausio 1 d. yra 32 489,57 Eur.
1.3 Atsakovo veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Tamelita“ vadovu, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1, 4 dalyje nustatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemoki – 2018 m. sausio 1 d. ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovas vienintelis UAB „Tamelita“ vadovas ir akcininkas, žinodamas apie įmonės nemokumą, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokių pareigų pažeidimas sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo visą (32 489,57 Eur) Įmonės ir jos kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalys, CK 2.87 straipsnis).
2. 2021 m. gegužės 28 d. teisme buvo gautas atsakovo V. K. atsiliepimas į patikslintą ieškinį. Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis yra neįrodytas ir nepagrįstas. Prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, jei tokios būtų. Atsiliepime nurodo šias aplinkybes:
2.2 Pažymi, kad ieškovas klaidina teismą, nes jis niekada nebuvo UAB „Tamelita“ akcininku, o kaip bendrovės direktorius negalėjo žinoti apie bendrovės nemokumą 2018 m. sausio 1 d., nes tokių duomenų tą dieną nebuvo. Aplinkybės apie bendrovės nemokumą jam tapo žinomos rengiant 2017 m. finansinę atskaitomybę (pagal teisės aktų reikalavimus ji rengiama per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos), tik apie tai sužinojęs ėmėsi veiksmų ir informavo apie nemokumą akcininkus, šaukė akcininkų susirinkimus, o akcininkams nepriėmus jokių sprendimų, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
2.3 Ieškovas neteisus nurodydamas, kad 2018 m. sausio 1 d. turėjo pateikti pareiškimą dėl bankroto teismui, nes pagal įstatymą vadovas pareiškimą dėl bankroto turi pateikti ne iš karto, o ne vėliau kaip per 5 dienas, kai per 40 dienų akcininkai nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
2.4 Be to, reikia nepamiršti to, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip per keturis mėnesius turi būti parengta finansinė atskaitomybė ir ji turi būti tvirtinama akcininkų susirinkime. Klaipėdos apygardos teismas yra nustatęs faktą, kad jis, kaip buvęs įmonės vadovas, ĮBĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka šaukė akcininkų susirinkimą (2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. gegužės 14 d.), į kurio darbotvarkę buvo įtraukti klausimai tiek dėl 2017 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo, tiek dėl bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimo akcininkų papildomais įnašais, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti, nes į šaukiamą susirinkimą neatvyko akcininkas, turėjęs 50 proc. bendrovės akcijų. Kadangi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tamelita“ kreipėsi 2018 m. birželio 27 d., po to, kai akcininkų susirinkime jokie sprendimai nebuvo priimti, mano, kad negali būti kaltinamas tuo, kad pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tamelita“.
2.5 Ieškovas savo ieškiniu neįrodė privataus juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės sąlygų, nenurodė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių jo neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo pagrindinio skolininko neatsiskaitymą su kreditoriais kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinį prašo atmesti kaip neįrodytą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-547-796/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tamelita“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Tamelita“ pakeista jos teisių perėmėju V. A..
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas G. B. palaikė patikslintame ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas faktines aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdyje atsakovo V. K. atstovas advokatas D. K. patikslintą ieškinį prašė atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Taip pat papildomai paaiškino, jog ieškinys turėtų būti atmestas ir tuo pagrindu, jog ieškovas V. A. neturi materialinės reikalavimo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
6. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi UAB „Tamelita“ iškelta bankroto byla. Bankroto byla UAB „Tamelita“ iškelta pagal įmonės vadovo V. K. 2018 m. birželio 27 d. pareiškimą. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Finresta“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimu pripažinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Tamelita“ pasibaigė likvidavimu dėl bankroto. Bankroto proceso metu patvirtinta ir nepatenkinta bankrutavusios UAB „Tamelita“ kreditorių reikalavimų suma sudaro 238 851,66 Eur.
7. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad V. K. bendrovės vadovu buvo nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės akcininkais buvo: 1) nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. liepos 12 d. UAB „F.C. Projektai“ – 100 proc.; 2) nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. M. J. – 100 proc.; 3) nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. M. J. – 50 proc., UAB „RNDV Group“ – 50 proc.; 4) nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. liepos 11 d. UAB „RNDV Group“ – 10 proc., Era Group LP – 90 proc.; 5) nuo 2018 m. liepos 11 d. Era Group LP – 100 proc. (ieškinio priedas Nr.11.3).
Dėl reikalavimo perleidimo
8. Klaipėdos apygardos 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi šioje civilinėje byloje ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Tamelita“ pakeista jos teisių perėmėju V. A..
9. Bylos nagrinėjimo metu (2022 m. sausio 17 d., 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu, baigiamosiose kalbose) atsakovo atstovas nurodė, jog ieškinį prašo atmesti ir dėl to, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad naujasis ieškovas turi materialinę reikalavimo teisę į atsakovą. Nurodė, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad pradinis kreditorius parduoda (perleidžia), o naujasis kreditorius perka (priima) procesines reikalavimo teises civilinėje byloje ir su jomis susijusias papildomas teises į atsakovą V. K..
10. 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas nemokumo administratoriaus UAB „Finresta“ atstovas V. S. paaiškino, jog kreditoriai nutarė išregistruoti bendrovę, o visus esamus procesus parduoti. Naujajam kreditoriui buvo perleistos procesinės teisės šioje civilinėje byloje ir materialinis reikalavimas į skolą. Perleidimas apėmė viską.
11. Į bylą pateiktos 2021 m. spalio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte nurodyta, jog pradinė kreditorė BUAB „Tamelita“ pardavė (perleido), o naujasis kreditorius V. A. nusipirko (priėmė) procesines reikalavimo teises civilinėje byloje Nr. e2-547-796/2021 bei su jomis susijusias papildomas teises į skolininką V. K.. Reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte taip pat patikslintos perleidžiamos teisės nurodant, kad perleidžiamos teisės – pagal pradinės kreditorės 2021 m. gegužės 7 d. patikslintą ieškinį, ieškinio suma – 32 489,57 Eur. 2021 m. gruodžio 6 d. teisme gautas V. A. atstovo advokato G. B. prašymas dėl šalies pakeitimo, prašoma pradinę kreditorę ir ieškovę – bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Tamelita“ – civilinėje byloje Nr. e2-547-796/2021 pakeisti jos teisių perėmėju – naujuoju kreditoriumi ir ieškovu V. A..
12. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
13. Įvertinus įstatymų numatytą reglamentavimą, teismų praktiką, Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytas nuostatas, kad yra perleidžiamos procesinės teisės civilinėje byloje Nr. e2-547-796/2021 bei kad sutarties 1 punkte esančioje lentelėje yra patikslinamos perleidžiamos teisės, konkrečiai nurodant, kokios apimties reikalavimas pagal patikslintą ieškinį, tai yra teisė reikalauti 32 489,57 Eur, yra perleista, taip pat sutarties šalių elgesį pasirašius sutartį: naujasis kreditorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo, taip pat liudytojo V. S. nurodytas aplinkybes, kad buvo perleista teisė reikalauti visos patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos, teismas vertina, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. A. buvo perleista ir BUAB „Tamelita“ teisė reikalauti iš V. K. 32 489,57 Eur žalos atlyginimo bei su ja susijusių papildomų teisių priteisimo.
Dėl nemokumo momento
14. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad BUAB „Tamelita“ tapo nemoki nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl atsakovas V. K. eidamas BUAB „Tamelita“ vadovo pareigas turėjo jau 2018 m. sausio 1 d. inicijuoti bankroto bylą BUAB „Tamelita“. Nemokumo datą ieškovė įrodinėja Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-636-253/2020 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktais finansiniais dokumentais.
15. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodo, jog nustatyta, kad BUAB „Tamelita“ tapo nemoki 2018 m. sausio 1 d. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu šios datos byloje neginčijo, tačiau nurodė, kad aplinkybės apie bendrovės nemokumą jam tapo žinomos tik rengiant 2017 metų finansinę atskaitomybę (pagal teisės aktų reikalavimus ji rengiama per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos). Sužinojęs apie įmonės nemokumą, jis ėmėsi veiksmų ir informavo apie nemokumą akcininkus, šaukė akcininkų susirinkimus, o akcininkams nepriėmus jokių sprendimų, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
16. Kadangi ieškovas byloje įrodinėja, jog atsakovas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo 2018 m. sausio 1 d., byloje yra taikoma Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi 2018 m. sausio 1 d. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis (2015 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XII-1962 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Ši pareiga įmonės vadovui nustatyta todėl, kad jis geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė būklė pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.
17. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, pažymima, kad tam, jog būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 ir šios nutarties 54 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Taigi, taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Žemesnės instancijos teismas
19. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Tamelita“, nurodyta, jog „atsakovės turtą 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis sudaro 70 344 Eur, o įmonės skolos sudaro 100 161 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 84 743 Eur, t. y. atsakovės skolos viršija turimą įmonės turtą. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki“. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-636-253/2020, nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ prašymo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tamelita“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodė, kad „iš bankroto byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, buvusio įmonės vadovo V. K. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad bendrovė jau nuo 2018 m. pradžios realiai nevykdė jokios veiklos, negavo pajamų. Patalpų, kuriose ji vykdė veiklą, nuomos sutartis nutraukta 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-566-639/2018) ji iškeldinta iš nuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 70 344 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 100 161 Eur, iš jų per vienerius metus – 84 743 Eur. Taigi nustatyta, kad įmonė tapo nemoki 2018 m. sausio 1 d. (tuo vadovavosi ir teismas, keldamas įmonei bankroto bylą)“.
20. Iš byloje ieškovo pateiktų UAB „Tamelita“ finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad bendrovės turtą 2017 m. gruodžio 31 d. iš viso sudarė 70 344 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 29 565 Eur sumos ir trumpalaikis turtas – 39 906 Eur sumos. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 100 161 Eur, iš kurių per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 84 743 Eur. 2017 m. UAB „Tamelita“ dirbo nuostolingai, jos nuostolis sudarė 24 501 Eur (ieškinio priedas Nr. 13). 2018 m. rugsėjo 4 d. bendrovės balanso – finansinės atskaitomybės – duomenimis, paminėtos datos duomenimis, UAB „Tamelita“ turėjo turto už 5 366 Eur (iš kurio ilgalaikis turtas – 1 664 Eur, trumpalaikis – 3 702 Eur), o pradelstų įsipareigojimų (per vienus metus mokėtinos sumos) – už 96 254 Eur sumą. 2018 m. rugsėjo 4 d. Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, paminėtą datą bendrovė patyrė 61 071 Eur nuostolį (ieškinio priedas Nr. 14).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tačiau teismas pažymi, jog atsakovas sutiko su nemokumo data, atsiliepime į ieškinį nurodydamas, kad nors įmonė tapo nemoki 2018 m. sausio 1 d., tačiau jam pareiga kreiptis į teismą atsirado tik apie tai sužinojus, o sužinojo apie bendrovės nemokumą jis tik po to, kai buvo patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė, tai yra po 4 mėnesių nuo finansinių metų pradžios. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas šios datos taip pat neginčijo, jokių įrodymų, kad UAB „Tamelita“ 2018 m. sausio 1 d. buvo moki, vykdė pelningą veiklą, atsakovas į bylą nepateikė.
22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog BUAB „Tamelita“ tapo nemoki 2018 m. sausio 1 d.
23. Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad aplinkybės apie bendrovės nemokumą jam tapo žinomos tik rengiant 2017 m. finansinę atskaitomybę (pagal teisės aktų reikalavimus, ji rengiama per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos). Sužinojęs apie įmonės nemokumą, jis ėmėsi veiksmų ir informavo apie nemokumą akcininkus, šaukė akcininkų susirinkimus, o akcininkams nepriėmus jokių sprendimų, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios aplinkybės yra nurodytos jo pareiškime Klaipėdos apygardos teismui dėl bankroto bylos UAB „Tamelita“ iškėlimo.
24. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje teismas nurodė, jog iš pateikto elektroninio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad akcininkė M. J. ir buvęs įmonės vadovas ĮBĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka šaukė akcininkų susirinkimą (2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. gegužės 14 d.), į kurio darbotvarkę buvo įtraukti klausimai tiek dėl 2017 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo, tiek dėl bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimo akcininkų papildomais įnašais, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti, nes į šaukiamą susirinkimą neatvyko kitas akcininkas, turėjęs 50 proc. bendrovės akcijų. Todėl buvęs įmonės vadovas 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tamelita“. Šias aplinkybes taip pat patvirtina atsakovo V. K. prie atsiliepimo į ieškinį pateikti elektroniniai laiškai. Iš į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatyta, jog šie finansiniai dokumentai buvo sudaryti ir UAB „Tamelita“ vadovo V. K. pasirašyti 2018 m. balandžio 30 d. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje teismas taip pat nurodė, jog iš bankroto byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, buvusio įmonės vadovo V. K. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad bendrovė jau nuo 2018 m. pradžios realiai nevykdė jokios veiklos, negavo pajamų. Patalpų, kuriose ji vykdė veiklą, nuomos sutartis nutraukta 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-566-639/2018) ji iškeldinta iš nuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2018 m. pradžioje bendrovė vykdė veiklą ir gaudavo pajamų.
25. Pagal bendrąsias Civilinio kodekso nuostatas atsakovui kylanti pareiga elgtis su įmone atsakingai ir rūpestingai. Įmonės vadovui nustatomi kiti darbo ir elgesio standartai, kadangi jį su įmone saisto fiduciarinės pareigos, be to, jis turi užtikrinti tinkamą ir nenutrūkstamą įmonės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Įmonės vadovas, būdamas atsakingas už jos kasdienę veiklą, turi veikti taip, kad tai geriausiai atitiktų įmonės interesus, o tai kartu reiškia, kad veiksmai, dėl kurių įmonei gali būti padaryta žala ar ji gali didėti, turi būti nutraukti nedelsiant. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnis numato, jog bendrovėse gali būti šaukiami eilinis ir neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, tačiau jeigu bendrovė tampa nemoki arba yra žinoma, kad taps nemoki, kaip suprantama pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, turi būti sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.
26. Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl kiekvieno iš vadovų sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).
27. Teismo vertinimu, atsakovas eidamas UAB „Tamelita“ direktoriaus pareigas ir matydamas, jog bendrovė nuo 2018 m. pradžios jokios pelningos veiklos nevykdo, negauna pajamų, nėra atsiskaitoma su darbuotojais, turėjo imtis jam įstatymuose (nurodytuose sprendimo 25 punkte) numatytų pareigų ir nedelsdamas veikti: pareikalauti, kad būtų sudarytas preliminarus įmonės balansas, sukviestas neeilinis akcininkų susirinkimas nelaukiant įstatymuose numatyto 4 mėnesių termino nuo finansinių metų pabaigos. Pažymėtina, jog atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kada pasirašė balansą už 2017 metus, būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų kaip UAB „Tamelita“ vadovas, kad nustatytų tikrąją įmonės finansinę padėtį, žinodamas, kad bendrovė pelningos veiklos nevykdo, pajamų negauna ir patalpų nuomos sutartis su ja yra nutraukiama nuo 2018 m. kovo 15 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog V. K., kaip UAB „Tamelita“ vadovas, jau 2018 m. sausio 1 d. turėjo žinoti apie UAB „Tamelita“ nemokumą.
28. Minėta, kad įmonės vadovo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos įgyvendinimo terminas buvo nustatyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nustačius įmonės nemokumo momentą ir nuo tos dienos skaičiuojant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (sprendimo 16 punktas). Nekartodamas pirmiau nurodytų motyvų dėl atsakovo pareigos inicijuoti UAB „Tamelita“ bankroto bylos iškėlimą atsiradimo momento, teismas pažymi, kad 2016 m. vasario 17 d. laikytina atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėta skaičiuoti ieškovei padaryta žala.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, vadovaudamasis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, teismas daro išvadą, kad atsakovas ne vėliau kaip 2016 m. vasario 17 d. turėjo kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Kadangi jis to nepadarė, jam tenka pareiga atlyginti dėl to kilusią žalą. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020). Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolinga, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Dėl ieškovei padarytos žalos
30. Įmonės vadovo deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi įmonės vadovas.
31. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
32. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, taip pat vadovaujantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinami po vadovui atsiradusios pareigos nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ir nuo tos dienos padidėjusi dalis tų kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki nurodytos dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-40-302/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-464/2020).
33. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 32489,57 Eur dydžio žalos atlyginimą, kurį sudaro išaugusios ieškovės skolos kreditoriams po 2018 m. sausio 1 d. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka su prašomais įtraukti į žalos sumą kreditorių Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos ir Alytaus skyrių kreditiniais reikalavimais, darbuotojų kreditiniais reikalavimais, UAB „Centas Plius“, antstolės B. T. kreditiniu reikalavimu, prašė ieškovo atstovo patikslinti jų susidarymo datas. Atsakovo vertinimu, jie susidarė iki 2018 m. sausio 1 d. Teismas pažymi, jog atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog nesutinka su visa prašoma priteisti suma, tačiau teismui sudarius galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus, su kokių kreditorių kokiomis konkrečiomis sumomis ir laikotarpiais nesutinka, jokių papildomų paaiškinimų nepateikė, todėl teismas nesutikimą laiko deklaratyviu ir pasisako dėl atsakovo konkrečiai ginčytų kreditorių reikalavimų.
34. Ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. susidarė 421,00 Eur dydžio kreditoriaus G. R. kreditinis reikalavimas, kurį įtraukia į bendrą prašomos priteisti žalos sumą. Nustatyta, jog G. R. kreditinio reikalavimo dydį ir susidarymo laikotarpį patvirtina byloje esantis 2018 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 8), kuriame nurodyta, jog su G. R. neatsiskaityta nuo 2018 m. sausio mėn. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018 (ieškinio priedas Nr. 3) buvo patvirtintas I-osios eilės kreditoriaus G. R. 1 620 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kurį sudarė Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos šios sumos: 360,00 Eur 2018 m. sausio mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius; 270,00 Eur 2018 m. vasario mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius, 450,00 Eur 2018 m. kovo mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius; 459,00 Eur 2018 m. balandžio mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius; 255,00 Eur išeitinės išmokos atskaičius mokesčius ir 240,00 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas mokesčius. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Garantiniam fondui išmokėjus išmokas darbuotojams buvo patvirtintas patikslintas G. R. kreditinis reikalavimas 421,20 Eur. Kadangi, kaip nustatyta iš šiame sprendimo punkte nurodytų faktinių aplinkybių, į kreditinį reikalavimą buvo įtrauktas ir 360 Eur dydžio darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį ir 270 Eur dydžio darbo užmokestis už vasario mėnesį, teismas mažina ieškovo žalos dydį 421,20 Eur suma, nes iš jos atimamas įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d. (421,20 Eur – 360 Eur (darbo užmokestis už sausio mėnesį) – 61,20 Eur (darbo užmokestis už dalį 2018 vasario mėn.)
35. Ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. susidarė 1 233,49 Eur dydžio kreditoriaus Ž. D. reikalavimas, kurį įtraukia į bendrą prašomos priteisti žalos atlyginimo sumą. Byloje esantis 2018 m. birželio 5 d. LR VDI prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 3) patvirtina, kad su Ž. D. neatsiskaityta nuo 2018 m. sausio mėnesio. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad būtent aptariamą skolos susiformavimo periodą pripažino pats atsakovas (ieškinio priedas Nr. 19.2, 2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 4). Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2018 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018 (ieškinio priedas Nr. 3) buvo patvirtintas pirmosios eilės kreditoriaus Ž. D. 3567,61 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kurį sudarė Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos sumos: darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį – 752,20 Eur; 2018 m. vasaris—kovas — 00,00 Eur (nes sirgo ir nedirbo); darbo užmokestis už 2018 m. balandžio mėnesį – 239,05 Eur, 2576,36 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 2 mėnesių išeitinė išmoka. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Garantiniam fondui išmokėjus išmokas darbuotojams buvo patvirtintas patikslintas Ž. D. 1 233,49 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. Kadangi, kaip nustatyta iš šiame sprendimo punkte nurodytų faktinių aplinkybių, į kreditinį reikalavimą buvo įtrauktas ir 752,20 Eur darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį, todėl teismas mažina ieškovo žalos dydį 752,20 Eur suma ir vertina, jog dėl atsakovo nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos UAB „Tamelita“ iškėlimo, kreditoriams padaryta žala mažintina 752,20 Eur suma.
36. Ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. susidarė 649,29 Eur dydžio kreditorės G. K. reikalavimas, kurį įtraukia į bendrą prašomo priteisti žalos atlyginimo sumą. Byloje esantis 2018 m. gegužės 22 d. LR VDI prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 5) patvirtina, kad su G. K. neatsiskaityta nuo 2018 m. sausio mėn. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad tokį skolos susiformavimo periodą pripažino pats atsakovas (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 12). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018 (ieškinio priedas Nr. 3) buvo patvirtintas I-osios eilės kreditorės G. K. 2 497,25 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kurį sudarė Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos šios sumos: darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį – 380 Eur; darbo užmokestis už 2018 m. vasario mėnesį – 380 Eur; darbo užmokestis už 2018 m. kovo mėn. 427,50 Eur, 790,34 Eur išeitinė išmoka ir 519,41 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Garantiniam fondui išmokėjus išmokas darbuotojams buvo patvirtintas patikslintas 649,29 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. Kadangi, kaip nustatyta iš šiame sprendimo punkte nurodytų faktinių aplinkybių, į kreditinį reikalavimą buvo įtrauktas ir 380 Eur darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį, ir 380 Eur dydžio darbo užmokestis už vasario mėnesį, teismas mažina ieškovo žalos dydį 570 Eur (380+380/2) suma.
37. Ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. susidarė 481,83 Eur dydžio kreditorės I. N. reikalavimas, kurį įtraukia į bendrą prašomos priteisti žalos sumą. Byloje esantis 2018 m. birželio 14 d. LR VDI prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 6) patvirtina, kad su I. N. neatsiskaityta nuo 2018 m. sausio mėnesio. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad tokį skolos susiformavimo periodą pripažino pats atsakovas (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 7). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1341-253/2018 (ieškinio priedas Nr. 3) buvo patvirtintas I-osios eilės kreditorės I. N. 192,54 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-587-253/2019 (ieškinio priedas Nr. 5) nutarta 1 660,71 Eur suma padidinti jau patvirtintą 192,54 Eur I. N. kreditinė reikalavimą ir patvirtinti padidintą kreditorės I. N. 1 853,25 Eur finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Tamelita“ bankroto byloje. Šį reikalavimą, kurį sudarė Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos šios sumos: darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį – 350 Eur; darbo užmokestis už 2018 m. vasario mėnesį – 350 Eur; darbo užmokestis už 2018 m. kovo mėn. – 437 Eur, darbo užmokestis už 2018 m. balandžio mėnesį – 43,75 Eur, 365,75 Eur išeitinė išmoka ir 306,25 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Garantiniam fondui išmokėjus išmokas darbuotojams buvo patvirtintas patikslintas 481,83 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. Kadangi, kaip nustatyta iš šiame sprendimo punkte nurodytų faktinių aplinkybių, į kreditinį reikalavimą buvo įtrauktas ir 350 Eur darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį, ir 350 Eur dydžio darbo užmokestis už vasario mėnesį, teismas mažina ieškovo prašomos priteisti žalos dydį 481,83 Eur suma, nes iš jos atimamas įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d.
38. Ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. susidarė 877,16 Eur dydžio kreditoriaus J. Š. reikalavimas, kurį įtraukia į bendrą prašomo priteisti žalos atlyginimo sumą. Byloje esantis 2018 m. gegužės 22 d. LR VDI prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedai Nr. Nr. 11, 13) patvirtina, kad su J. Š. neatsiskaityta nuo 2018 m. sausio mėnesio. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad tokį skolos susiformavimo periodą pripažino pats atsakovas (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 13). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018 (ieškinio priedas Nr. 3) buvo patvirtintas I-osios eilės kreditoriaus J. Š. 3062,99 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Šį reikalavimą kurį sudarė Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos šios sumos: darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį – 500 Eur; darbo užmokestis už 2018 m. vasario mėnesį – 500 Eur; darbo užmokestis už 2018 m. kovo mėn. – 625 Eur, darbo užmokestis už 2018 m. balandžio mėnesį – 62,50 Eur, 791,66 Eur išeitinė išmoka ir 583,83 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi Garantiniam fondui išmokėjus išmokas darbuotojams buvo patvirtintas patikslintas 877,16 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. Kadangi, kaip nustatyta iš šiame sprendimo punkte nurodytų faktinių aplinkybių, į kreditinį reikalavimą buvo įtrauktas 500 Eur darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį ir 500 Eur dydžio darbo užmokestis už vasario mėnesį, todėl teismas mažina ieškovo žalos dydį 750 Eur (500+500/2) suma.
39. Ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. susidarė 985,00 Eur dydžio kreditoriaus L. Š. reikalavimas, kurį įtraukia į bendrą prašomo priteisti žalos atlyginimo sumą. Byloje esantis 2018 m. gegužės 22 d. LR VDI prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 10) patvirtina, kad su L. Š. neatsiskaityta nuo 2018 m. sausio mėnesio. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1341-253/2018 (ieškinio priedas Nr. 4) buvo patvirtintas I-osios eilės kreditoriaus L. Š. 2185 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Šį reikalavimą, kurį sudarė Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistos šios sumos: darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį – 360 Eur; darbo užmokestis už 2018 m. vasario mėnesį – 360 Eur; darbo užmokestis už 2018 m. kovo mėn. – 450 Eur, darbo užmokestis už 2018 m. balandžio mėnesį – 45 Eur; 570 Eur išeitinė išmoka ir 400 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi (ieškinio priedas Nr. 9) Garantiniam fondui išmokėjus išmokas darbuotojams buvo patvirtintas patikslintas 985,00 Eur dydžio kreditinis reikalavimas. Kadangi kaip nustatyta iš šiame sprendimo punkte nurodytų faktinių aplinkybių, į kreditinį reikalavimą buvo įtrauktas 360 Eur darbo užmokestis už 2018 m. sausio mėnesį ir 360 Eur dydžio darbo užmokestis už vasario mėnesį, todėl teismas mažina ieškovo prašomos priteisti žalos dydį 540 Eur (360+360/2) suma.
40. Dėl atsakovės ginčijamo UAB „Centas Plius“ kreditinio reikalavimo įtraukimo į priteistino žalos atlyginimo sumą teismas nurodo, jog iš 2022 m. balandžio 14 d. teismui pateikto rašto Nr. DOK-5448 priedų nustatyta, jog visos PVM sąskaitos faktūros UAB „Tamelita“ buvo išrašytos po 2018 m. vasario 17 d. (PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 242,00 Eur sumos, išrašyta 2018 m. balandžio 3 d., apmokėjimo terminas iki 2018 m. balandžio 13 d.; PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 1 936,00 Eur sumos, išrašyta 2018 m. kovo 29 d., apmokėjimo terminas iki 2018 m. balandžio 8 d.; PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 3 872,00 Eur sumos, išrašyta 2018 m. vasario 19 d., apmokėjimo terminas iki 2018 m. kovo 1 d.), todėl, teismo vertinimu, kreditorei UAB „Centas Plius“ susidaręs skolinis įsipareigojimas yra pagrįstai įtrauktas į prašomo priteisti žalos atlyginimo sumą.
41. Dėl antstolės B. T. 274,50 Eur dydžio kreditinio reikalavimo susidarymo laikotarpio ir dydžio, teismas nurodo, jog iš ieškovo atstovo pateiktų dokumentų (antstolės patvarkymų dėl kreditinio reikalavimo ir patvarkymų dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, 2022 m. kovo 31 d. rašytinių paaiškinimų DOK-4887 priedas Nr. 14) nustatyta, jog vykdymo išlaidos atsirado darbuotojams kreipusis dėl priverstinio 2018 m. gegužės 22 d. LR VDI prie SADM Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymo. Taigi ieškovas pagrįstai susidariusią sumą įtraukė į prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį, nes jis susidarė po 2018 m. vasario 17 d..
42. Dėl atsakovo ginčijamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimų nustatyta, jog ieškovas į žalos atlyginimo sumą įtraukė VSDFV Klaipėdos skyriaus 7 086,23 Eur dydžio kreditinį reikalavimą. Iš 2021 m. sausio mėnesio VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto (ieškinio priedas Nr. 23) nustatyta, jog UAB „Tamelita“, bankroto bylos iškėlimo dieną 2018 m. rugsėjo 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžetui buvo skolinga 3 021,97 Eur, iš jų 2 913,94 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSD įmokos), apskaičiuotų už 2018 m. kovo – gegužės mėn., 108,03 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (DGK) 2018-05-22 sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimus dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo 2019-01-30 Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-13 Nr. (duomenys neskelbtini) Registro duomenų bazėje nustatyta tvarka patikslinus duomenis apie UAB „Tamelita“ apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų sumas už 2018 m. sausio–gegužės mėn., bendrovės įsiskolinimas padidėjo 3 906,39 Eur VSD įmokų ir 157,87 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d.. Todėl bendrai UAB „Tamelita“ Fondo biudžetui skolinga 7 086,23 Eur, iš jų 6 820,33 Eur VSD įmokų, apskaičiuotų už 2018 m. sausio–gegužės mėn., ir 265,90 Eur delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018-09-10. Iš rašte pateiktos informacijos apie įsiskolinimo kitimą matyti, jog įsiskolinimo sumos buvo apskaičiuotos: 2018 m. gegužės 17 d. – 468,56 Eur, 2018 m. gegužės 16 d. apskaičiuotas 1 056,37 Eur įsiskolinimas, 2018 m. birželio 18 d. apskaičiuotas 2 913,94 Eur įsiskolinimas, 2019 m. sausio 30 d. apskaičiuotas 5 970,11 Eur įsiskolinimas, 2019 m. kovo 13 d. apskaičiuotas 6 820,33 Eur įsiskolinimas. Teismas pažymi, jog įsiskolinimo didėjimui įtakos turėjo tai, jog UAB „Tamelita“ laiku neatsiskaitė su darbuotojais, neapskaičiavo ir nemokėjo jiems priklausančio darbo užmokesčio, taip pat ir valstybei priklausančių mokesčių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas mano, jog ieškovas pagrįstai į žalos dydį įtraukė VSDFV Klaipėdos skyriaus kreditinį reikalavimą.
43. Teismas taip pat vertina, jog pagrįstai į prašomos priteisti žalos dydį įtrauktas ir VSDFV Alytaus skyriaus 10138,13 Eur dydžio kreditinis reikalavimas, darbuotojams išmokėjus išmokas iš Garantinio fondo dėl to, kad su darbuotojais neatsiskaityta jau po to, kai UAB „Tamelita“ tapo nemoki ir atsakovui teko pareiga kreiptis į teismą, tai yra po 2018 m. vasario 17 d. (ieškinio priedas Nr. 41.2 ir 41.3).
44. Kadangi teismas nustatė, jog atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Tamelita“ turėjo kreiptis 2018 m. vasario 17 d., teismas taip pat patikrina, ar į ieškovės prašomą priteisti 32 489,57 Eur dydžio žalos atlyginimo sumą nepatenka kreditiniai reikalavimai, susidarę laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d.
45. Teismas, įvertinęs ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas žalos sumas (patikslinto ieškinio lentelėje 9–15 puslapiai), byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš esmės jų (atsiradimo momento ir kt.) neginčijo, mano, kad ieškovės nurodytos sumos yra pagrįstos pateikta bylos medžiaga, išskyrus:
Ieškovas prašo į žalos sumą įtraukti kreditorės UAB „Grifs“ 374,59 Eur kreditinį reikalavimą, nes ši suma susidarė po 2018 m. sausio 1 d. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų atsiskaitymų žiniaraščio už laikotarpį nuo 2003 m. liepos iki 2018 m. spalio mėnesio (ieškinio priedas Nr.18 ir 27) nustatyta, jog įtrauktina suma turi būti mažinama 36,30 Eur suma, nes į žalos susidarymo laikotarpį nepatenka 2018 m. vasario 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 18,15 Eur sumos (apmokėjimo terminas iki 2018 m. vasario 28 d.) ir 2018 m. sausio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 18,15 Eur sumos (apmokėjimo terminas iki 2018 m. sausio 31 d.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašoma priteisti žalos atlyginimo suma mažintina 36,30 Eur suma.
Ieškovas prašo į žalos sumą įtraukti UAB „Tamelita“ 1 457,45 Eur skolą kreditoriui UAB „OGSB sprendimai“. Nurodo, jog skola atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d. Iš prie ieškinio pridėtų įrodymų, paaiškinimų, išdėstytų patikslintame ieškinyje, nustatyta, jog į kreditinio reikalavimo sumą įtrauktas 363 Eur įsiskolinimas pagal: 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur sumos ir 2018 02 28 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur sumos (ieškinio priedas Nr. 28). Pažymėtina, jog sąskaitos buvo išrašomos už buhalterinės apskaitos paslaugas tą mėnesį. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, prašoma priteisti žalos atlyginimo suma mažintina 363 Eur suma.
Prašoma priteisti žalos atlyginimo suma taip pat mažintina kreditorei UAB „Pardavimo automatai“ susidariusio 60,50 Eur kreditinio įsiskolinimo suma. Nustatyta, jog ieškovas šią sumą įrodinėja PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis kuria buvo grindžiamas kreditinis reikalavimas. Pažymėtina, jog sąskaita faktūra buvo išrašyta 2018 m. sausio 30 d. ir tik 30,25 Eur sumai. Be to šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2018 m. vasario 13 d.).
46. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, ieškovui iš atsakovo priteistinas 28 514,54 Eur žalos atlyginimas (32489,57 – 421,20 – 752,20 – 570 – 481,83 – 750 – 540 -36,30 -363 -60,50).
Dėl procesinių palūkanų
47. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos teisme iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija.
48. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas sąlygas, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovui priteisti iš atsakovo V. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 514,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovo ieškinys pagrįstas iš dalies ir iš atsakovo priteisiamas 28 514,54 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (28 514,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad ieškinys patenkintas iš dalies, patenkinta 87,76 procentai ieškinio reikalavimų (32 489,57 Eur × 100 proc. / 28 514,54 Eur). Ieškovas byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų detalizaciją. Atsakovas V. K. prašo priteisti jam iš ieškovo V. A. 400,00 Eur dydžio atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie prašymo prideda 2022 m. balandžio 5 d. sąskaitą faktūrą ir 2022 m. balandžio 22 d. mokėjimo kvitą.
51. Pažymėtina, kad, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, jog byloje buvo pateiktas ieškinys, patikslintas ieškinys, atsiliepimas, taip pat kiti prašymai ir rašytiniai paaiškinimai, teismo posėdžių skaičių, šalių prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, išlaidos pripažintinos būtinomis.
52. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 053,12 Eur (1200 Eur × 87,76 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistini 48,80 Eur (400 × 12,24 proc.). Atlikus užskaitymą ieškovui V. A. iš V. K. priteistina 1 004,32 Eur.
53. Pradinė ieškovė BUAB „Tamelita“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, dėl to už priteistą sumą 641 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. A. iš atsakovo V. K. 28 514,54 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 004,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. K. 641 Eur žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.