Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2692-392/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios viešosios įstaigos „Sostinės renginiai“ ieškinį atsakovei E. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20. Iš nagrinėjamos bylos ir viešai prieinamų VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad BVšĮ „Sostinės renginiai“ įsteigta 2014 m. birželio 9 d. Jos vadove nuo įsteigimo iki 2017 m. balandžio 19 d. buvo apeliantė E. S., o nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo – trečiasis asmuo A. K. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui nuo pat įstaigos įsteigimo niekada nebuvo teikiami (https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=303326723).

21. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad dėl bankroto bylos ieškovei BVšĮ „Sostinės renginiai“ iškėlimo į teismą 2017 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi ieškovės kreditorė CBS Island Entertainment Aps. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5382-560/2017 (įsiteisėjusia 2017 m. lapkričio 3 d.) bankroto byla buvo iškelta.

22. Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas bankroto bylą bei spręsdamas, ar BVšĮ „Sostinės renginiai“ yra nemoki, vertino tokias aplinkybes: įstaiga įregistruota 2014 m., tačiau finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti; įstaigai nepateikus atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, jokių aktualių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų įvertinti įstaigos finansinę padėtį ar jos valdomą turtą, nėra; viešų registrų duomenimis įstaiga registruotino nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto bylos iškėlimo metu yra nagrinėjama viena civilinė byla dėl skolos priteisimo, kurioje BVšĮ „Sostinės renginiai“ yra atsakovė; jos mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sudaro 286,66 Eur; įstaigos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau VSDFV) sudaro 646,08 Eur; įstaigoje apdraustųjų nėra.

23. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi buvo patvirtintas įstaigos kreditorinių reikalavimų sąrašas, patikslintas, atitinkamai, 2018 m. sausio 29 d., 2018 m. liepos 25 d., 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. vasario 22 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 62 645,85 Eur.

24. CBS Island Entertainment Aps pagal 2016 m. vasario 22 d. išankstinę sąskaitą sumokėjo BVšĮ „Sostinės renginiai“ 50 000 Eur avansą už organizuojamą renginį. 2016 m. birželio 13 d. išrašyta kreditine PVM sąskaita faktūra CBS Island Entertainment Aps pareikalavo grąžinti jai 50 000 Eur už neįvykusį koncertą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-26983-534/2017 kreditorei CBS Island Entertainment Aps iš BVšĮ „Sostinės renginiai“ priteista 50 000 Eur skola, 2 363,01 Eur palūkanos ir 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 23 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 251 Eur bylinėjimosi išlaidos.

26. Teismo posėdžio metu bankroto administratorius sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė iš apeliantės priteisti 9 757,71 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, taip pat nurodė nebepalaikantis patikslinto ieškinio reikalavimų dėl domenų grąžinimo (garso įrašas nuo 5:37 min. iki 6:45 min. ir nuo 25:13 iki 26:01 min.). Teismas tokį reikalavimą patenkino.

27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei siekdama pakartotinio ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (t. y. prašydama bylą grąžinti nagrinėti iš naujo), apeliaciniame skunde tvirtina, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta jai asmeniškai nedalyvaujant teismo posėdyje, neaišku, kokiu pagrindu bankroto administratorius sumažino prašomos priteisti žalos dydį ir ji neturėjusi galimybės dėl to atsikirsti, taip pat iš skundžiamo teismo sprendimo jai neaišku, kodėl priteistas toks žalos atlyginimo dydis ir kaip jis buvo apskaičiuotas.

Dėl viešosios įstaigos nemokumo ir žalos dydžio nustatymo kriterijų

28. Kaip matyti iš ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškovė siekė prisiteisti žalos, atsiradusios apeliantei (buvusiai įstaigos vadovei) laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimą. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Neįrodžius bet kurios iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

29. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) (nagrinėjamoje byloje vertinamu laikotarpiu galiojusi šio teisės akto redakcija) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

30. ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas, taigi ir viešosioms įstaigoms, juolab kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme jokių išlygų dėl to nėra. Vadinasi, ir apeliantei teko įstatyminė pareiga laiku, t. y. jos vadovaujamai įstaigai tapus nemokia, inicijuoti įstaigai bankroto procedūrą, ko apeliantė iš esmė ir neginčija, o tokios pareigos neatlikimas savaime yra neteisėtas neveikimas, suponuojantis civilinės atsakomybės vadovui taikymą, jeigu nustatomos ir kitos šio instituto taikymo sąlygos.

31. Kadangi ieškovės reikalavimai, kaip pirmiau nurodyta, yra grindžiami būtent pareigos laiku inicijuoti jai bankroto procedūrą pažeidimu, reikalaujant dėl tokio neveikimo patirtos žalos atlyginimo, tokia žala pripažįstami nuo įstaigos faktinio nemokumo padidėję arba atsiradę nauji kreditorių reikalavimai.

32. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą, ar įmonės (įstaigos) vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl jo vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

33. Nors apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovės nemokumo momento – jokių su tuo susijusių argumentų savo apeliaciniame skunde nenurodo, visgi šiame skunde kvestionuojamas žalos padarymo ieškovei faktas bei jos dydis, tvirtinant, kad iš teismo sprendimo apeliantei nėra aišku, kodėl kaip žalos atlyginimas už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos jos vadovaujamai viešajai įstaigai priteista būtent 9 757,71 Eur suma. Tokiu atveju visų pirma reikalinga aptarti įstaigos nemokumo momentą, o tada įvertinti, ar nuo įstaigos faktinio nemokumo atsirado naujų kreditorių reikalavimų (naujų skolų) ir / ar nuo įstaigos nemokumo iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo anksčiau buvusios skolos.

34. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, įstaigos nemokumas atsirado ne vėliau kaip 2016 m. birželio 13 d., t. y. po to, kai buvo atšauktas pirmasis, 2016 m. vasario 14 d. turėjęs įvykti koncertas ir atsirado prievolė grąžinti pinigus už bilietus, o pagrindinis ieškovės kreditorius CBS Island Entertainment Aps 2016 m. birželio 13 d. pareikalavo sugrąžinti 2016 m. vasario 22 d. avansu pervestą 50 000 Eur sumą, pateikdamas sąskaitą pinigų grąžinimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti.

35. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

37. Nors paprastai juridinio asmens nemokumas yra nustatomas išanalizavus jo finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su turimo turto verte, galimybėmis vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip buvo nurodyta, ieškovė BVšĮ „Sostinės renginiai nuo įsteigimo Juridinių asmenų registrui nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Todėl sprendžiant bankroto bylos iškėlimo jai klausimą buvo vertinamos tokios aplinkybės, kad įstaiga turto neturi, o įsipareigojimų dydis akivaizdžiai viršija jos finansines galimybes atsiskaityti vien jau su pagrindiniu kreditoriumi, kurio reikalavimas be palūkanų siekė 50 000 Eur.

38. Įmonės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad įmonė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su įmonės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, įmonės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

39. Pripažįstama, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

40. Ieškovei nuo jos įsteigimo momento vadovavo apeliantė E. S., šiuo laikotarpiu buvo organizuoti ir vėliau atšaukti trys koncertai, dėl kurių ieškovei kilo pareiga vartotojams grąžinti pinigus už neįvykusius renginius. Be to, jos kreditorius CBS Island Entertainment Aps jau 2016 m. gegužės 20 d. elektroniniu laišku paprašė atsiųsti 50 000 Eur mokėjimo pavedimo kopiją, to nesulaukęs, 2016 m. birželio 13 d. išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 50 000 Eur sumos avanso grąžinimui. Susiklosčius tokiai situacijai, t. y. pagrindiniam kreditoriui 2016 m. birželio 13 d. pateikus kreditinę sąskaitą, apeliantė neabejotinai turėjusi suprasti, kad jos vadovaujama įstaiga yra nepajėgi įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, juolab nesama jokių duomenų apie kurią nors kitą įstaigos vykdytą veiklą, nėra duomenų ir apie turėtą turtą. Kitaip nei reikalavo įstatymo nuostatos, apeliantė, prisiimdama riziką, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, vykdė veiklą toliau (organizavo antrąjį ir trečiąjį koncertus) iki 2016 m. gruodžio 17 d., kai neįvyko jau trečiasis organizuojamas koncertas. Tokiu neveikimu ji didino įsiskolinimus kreditoriams. Pažymėtina, kad teismas pagrįstai sprendė, kad naujasis vadovas (trečiasis asmuo A. K.) juo tapo tik 2017 m. balandžio 19 d., t. y. jau gerokai po to, kai įstaiga tapo nemokia, jokios veiklos nevykdė ir naujų skolų neatsirado.

41. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta tokius apeliantės teiginius, kad iš skundžiamo sprendimo jai nėra aišku, kodėl iš apeliantės priteista kaip žalos atlyginimas būtent 9 757,71 Eur suma ar kokiais argumentais teismas rėmėsi, nustatydamas žalos dydį.

42. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė, kad įstaigos vadovė E. S. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jau po 2016 m. birželio 13 d., bet vykdė veiklą iki 2016 m. gruodžio 17 d., kuomet neįvyko ir paskutinysis jos organizuotas renginys, ir taip ji didino kreditorinius įsiskolinimus. Teismas sprendime nurodė, kad apeliantės neteisėti veiksmai šiuo konkrečiu atveju pasireiškė neveikimu ir rizikos atsirasti jos pareigai atlyginti žalą kreditoriams dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo prisiėmimu.

43. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, susidarius įsiskolinimams, nebegalint grąžinti vartotojams pinigų už bilietus jau į pirmąjį koncertą bei avansu pervestų jai lėšų, apeliantė privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne organizuoti dar du koncertus, kurie taip pat neįvyko. Kadangi įstaiga jokio turto neturi, kreditoriams padarytą žalą privalo atlyginti tas vadovas, kurio vadovavimo laikotarpiu žala susidarė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad žalos dydis apskaičiuotinas iš kreditorinių reikalavimų sumos (62 645,85 Eur) atimant įstaigos skolą, susidariusią iki antro koncerto atšaukimo (274,13 Eur buvęs VSDFV reikalavimas + 52 614,01 Eur CSB Island Entertainment ApS reikalavimas). Tokiu būdu teismas suskaičiavo, kad ieškovei (jos kreditoriams) padaryta 9 757,71 Eur žala.

44. Nors bankroto administratorius 2019 m. kovo 15 d. patikslintame ieškinyje apskaičiuodamas žalos dydį buvo įvertinęs tik 274,13 Eur įsiskolinimą VSDFV, tačiau 2019 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad iš patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos taip pat reikia atimti ir CSB Island Entertainment ApS patvirtinto reikalavimo sumą 52 614,01 Eur, kadangi įstaigos vadovei vien tik dėl 274,13 Eur skolos valstybės biudžetui (VSDFV) dar negalėjo atsirasti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, kaip leidžia įsitikinti ir teismo posėdžio garso įrašas, ieškovės atstovas nurodė sumažinantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo iki 9 757,71 Eur, o šį sumažinimą lėmė skolos suma, kurią ieškovė ir teismas įvertino kaip nemokumo atsiradimo priežastį, o ne kaip išaugusią skolos sumą nuo konstatuoto nemokumo momento. Pačiai apeliantei žinoma / turėtų būti žinoma, kad ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma patikslinto ieškinio pateikimo metu sudarė 62 645,85 Eur, kad iki antrojo koncerto atšaukimo įstaiga turėjo 274,13 Eur skolą VSDFV, kad įstaiga negebėjo grąžinti CSB Island Entertainment ApS avansu sumokėtos sumos ir šio kreditoriaus patvirtintas reikalavimas bankroto byloje yra 52 614,01 Eur.

45. Vadinasi, iš skundžiamo teismo sprendimo, kitaip nei nepagrįstai teigia apeliantė, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš apeliantės priteistinos žalos dydį, jį apskaičiavo nustatydamas skirtumą tarp buvusios BVšĮ „Sostinės renginiai“ skolos jos nemokumo atsiradimo momentu ir išaugusios skolos, bankroto byloje patvirtinus atitinkamą kreditorinių reikalavimų sumą. Kitaip tariant, teismas suskaičiavo, kokia apimtimi (mastu) padidėjo įstaigos įsipareigojimai kreditoriams. Būtent toks žalos dydžio nustatymo, kai į teismą kreipiamasi ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (dėl laiku nepateikto ar pavėluotai pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) būdas pripažįstamas kasacinio teismo praktikoje.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant įmonės vadovo padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, pagrįstai rėmėsi pirmiau nurodytais kriterijais ir žalos dydį apskaičiavo teisingai.

47. Apeliantės teisių pažeidimo nesuponuoja tokie apeliacinio skundo teiginiai, kad bankroto administratorius, skaičiuodamas žalą, nesivadovauja BVšĮ „Sostinės renginiai“ pirminiais buhalteriniais dokumentais, nes jų neturi, o kai kurie iš jų yra įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkiusioje UAB „Cezario sprendimai“, bet teismas tokių dokumentų neišreikalavo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartyje įstaigos valdymo organams buvo nustatytas įpareigojimas perduoti administratoriui įstaigos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Nors formaliai tuo metu vadovu jau buvo paskirtas A. K., tačiau pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėtas asmuo faktiškai nevadovavo įstaigai, apeliantės nebuvo ir nėra ginčijama bei nėra paneigta jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareigos perduoti dokumentus administratoriui neįvykdymo padariniai tenka pačiai apeliantei, kuri net nenurodė, kokias faktines aplinkybes galėtų patvirtinti arba paneigti dokumentai, kurie, jos teigimu, liko buhalterinę apskaitą tvarkiusioje bendrovėje. Tokie deklaratyvūs teiginiai nepaneigia ir teismo padarytos išvados, kad būtent apeliantei tenka atsakomybė už įstaigos kreditoriams padarytą jos vadovavimo įstaigai metu žalą.

48. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad bankroto byloje priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartyje yra aiškiai apibrėžtas įstaigos įsipareigojimų jos kreditoriams dydis (62 645,85 Eur), būtent šia suma, skaičiuojant žalos padidėjimą, atsiradusį po faktinio įstaigos nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo, inicijuoto ne pačios apeliantės, turėjusios tokią pareigą, bet vieno iš kreditorių, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantės nurodomi buhalteriniai dokumentai galėtų būti reikšmingi nebent tuo atveju, jeigu su asmenimis, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, būtų buvę atsiskaityta dar iki jų reikalavimų patvirtinimo. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytų asmenų (vartotojų, bilietų pirkėjų), apie kuriuos antstoliai pateikė informaciją, kai kurie asmenys, kuriems yra išieškota skola ir vykdomosios bylos užbaigtos, nėra teismo patvirtintame kreditorių sąraše (pvz., I. M., R. T., E. O.), kai kuriems skola taip ir neišieškota, o vykdomieji dokumentai persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, o kai kuriems išieškota tik dalis skolos, tačiau jos likutis atitinka teismo patvirtiname kreditorinių reikalavimų sąraše nurodytas sumas (pvz., N. M. – 172,40 Eur, A. M. – 46,20 Eur, T. B. – 52 Eur).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

49. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos 2019 m. birželio 18 ir 20 d. prašymų atidėti 2019 m. birželio 20 d. posėdį, kuriuose apeliantė nurodė, kad dėl paūmėjusios ūminio juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimų ligos negalės dalyvauti teismo posėdyje, taip pat nurodė, jog vis dar nepavyko susirasti advokato, nes dauguma jų atostogauja.

50. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai reikšminga aplinkybe pripažino ir tai, kad nagrinėjamoje byloje dar 2018 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas spendimas už akių, kurį pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės prašymus dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino tokiam pareiškimui pateikti atnaujinimo, 2019 m. kovo 15 d. nutartimi panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, procesas šioje byloje jau buvo pakankamai pažengęs.

52. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, neleidžia daryti išvados, jog dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai ar kad buvo vertinti tik vienos ginčo šalies argumentai. Priešingai, buvo išklausyta ir apeliantės pozicija, kuri po bylos nagrinėjimo atnaujinimo į bylą pateikė ir atsiliepimą į ieškinį (2019 m. balandžio 9 d.), ir tripliką (2019 m. gegužės 2 d.). Dar daugiau, jau savo 2019 m. sausio 29 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė buvo nurodžiusi, kad dėl priimto sprendimo už akių konsultavosi su advokatu. Vadinasi, apeliantei nebuvo apribota galimybė veiksmingai ir realiai ginti savo interesus teisme. Tokiu atveju, įvertinus ir faktą, kad nuo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo iki paskirto teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, praėjo beveik pusmetis, skundžiamame sprendime padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turėjo daugiau nei pakankamai laiko sudaryti su advokatu atstovavimo sutartį, apeliacinio skundo argumentais nėra paneigta.

53. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante ir tuo aspektu, kad teismo posėdžio, kuriame apeliantė nedalyvavo, metu ieškovės atstovui sumažinus ieškinio reikalavimus ir ieškinį palaikant ne visoje jai šiuo ieškiniu pareikštų reikalavimų apimtyje, o tik iš dalies, apeliantė neturėjo galimybės susipažinti su ieškinio sumažinimo argumentais ir pateikti savo pozicijos, dėl to buvo pažeistos jos procesinės teisės. Remiantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Tokią ieškovo procesinę teisę (laisvą disponavimą jam priklausančiomis teisėmis) užtikrina ir dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad tik pats asmuo sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ginti savo pažeistas teises.

54. Sumažinus ieškinio reikalavimus ieškinio elementai (ieškinio pagrindas ir dalykas) nesikeičia. Taigi akivaizdu, kad vien dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, t. y. ieškovei prašant priteisti iš apeliantės mažesnę sumą, nei buvo nurodyta ieškinyje, apeliantės teisės nebuvo pažeistos, juolab kad ieškinio reikalavimo sumažinimui nėra reikalingas atsakovo sutikimas. Pažymėtina, kad susipažinti su ieškinio sumažinimo argumentais apeliantė galėjo pasinaudojusi CPK 42 straipsnio 1 dalyje jai, kaip bylos šaliai, nustatytomis teisėmis – susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis kodeksas. Taigi ir savo nesutikimo su žalos dydžio suminės išraiškos sumažinimu argumentus apeliantė galėjo pateikti apeliaciniame skunde.

55. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.