- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- eB2-636-253/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., M. J., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
suinteresuotam asmeniui V. K., suinteresuoto asmens M. J. atstovui advokatui A. V. (A. V.), suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodama ZOOM programą išnagrinėjusi nemokumo administratorės prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. K., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) M. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorė UAB (duomenys neskelbtini) prašo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų pagrindu. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. pagal įmonės vadovo V. K. pareiškimą UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą. Bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių 238 851,68 Eur dydžio finansiniai reikalavimai. Mano, kad bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu dėl žemiau nurodytų aplinkybių:
1) Dėl bendrovės veiklos organizavimo neįtraukiant į apskaitą (į bendrovės kasą) gautų grynųjų lėšų bendru akcininkų (UAB (duomenys neskelbtini) M. J.) ir vadovo (V. K.) sutarimu. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijai nagrinėjant buvusių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų (G. R., J. Š., G. K., L. Š., I. N.) skundus dėl priklausančio neišmokėto darbo užmokesčio buvo konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse nurodytas darbo laikas ir atlygis, taip pat darbo užmokesčio bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams nurodytas dirbtas laikas bei priskaičiuotas darbo užmokestis specialiai buvo mažinami, siekiant išvengti mokesčių valstybei. Todėl su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse buvo nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys (darbo valandos, užmokesčio dydis), nors realiai nuo darbuotojo įdarbinimo buvo mokamas suderėtas didesnis atlyginimas per į apskaitą neįtraukiamų bendrovės grynųjų pinigų kasą. Todėl nėra galimybių nustatyti realios bendrovės vykdytos veiklos masto, gautų lėšų, turto dydžio bei struktūros.
2) Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino papildomą bendrovės akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) 146 000 Eur finansinį reikalavimą, nors buvęs įmonės vadovas raštu teismui buvo nurodęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatliko rangos darbų UAB (duomenys neskelbtini) už 146 000 Eur, o minėti patalpų remonto darbai buvo atlikti akcininko neatlygintinai ir jokios rangos sutartys nebuvo pasirašomos bei nebuvo žinomos. Administratorės turimuose bendrovės finansiniuose dokumentuose (2017 m. balansas, 2018-09-04 balansas, 2018-09-04 Didžioji knyga) nėra fiksuojami tokio dydžio įsiskolinimai akcininkui ir UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikti dokumentai (2017 m. gegužės 26 d. rangos sutartis, 2017 m. gegužės 29 d. atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini), objektinė sąmata, lokalinė sąmata, 2017 m. birželio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (146 000 Eur)) pasirašyti tik UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Šios investicijos be įmonės vadovo žinios akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) buvo investuotos į nuomojamas iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpas tuo metu, kai UAB (duomenys neskelbtini) turėjo rimtų finansinių sunkumų ir nevykdė savo įsipareigojimų pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis – nemokėjo UAB (duomenys neskelbtini) už patalpų nuomą, dėl to 2017 m. kovo 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo vienašališkai nutrauktos UAB (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo. 2016 m. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 31 949 Eur, iš jo atsargos sudarė 23 588 Eur; mokėtinos sumos per vienerius metus sudarė 37 264 Eur, t. y. įmonė jau buvo nemoki. Mano, jog esant tokiai situacijai akcininkė UAB (duomenys neskelbtini) investuodama 146 000 Eur į nuomojamų patalpų remontą, bendrovės vadovui nežinant, didino UAB (duomenys neskelbtini) finansinius įsipareigojimus. Šie veiksmai buvo atliekami tikslingai siekiant išimtinės finansinės naudos iš nemokios bendrovės tiek grąžintino PVM aspektu, tiek patiriamų sąnaudų / medžiagų nurašymo aspektu, tiek sukuriant galimas papildomas teises UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūroje.
3) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-566-639/2018) buvo tenkintas UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys – iš UAB (duomenys neskelbtini) jai buvo priteista 5 080,67 Eur nuostolių, 12 902,04 Eur delspinigių bei 6 proc. dydžio metinės palūkanos ir nuspręsta iškeldinti UAB (duomenys neskelbtini) su visais jai priklausančiais daiktais iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 1 d. Šias patalpas perėmė naudoti ir valdyti UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2018-05-15 valdžiusi 50 proc. bendrovės akcijų ir laikotarpiu nuo 2018-05-15 iki 2018-07-11 valdžiusi 10 proc. bendrovės akcijų, kurios UAB (duomenys neskelbtini) keliant bankroto bylą buvo perleistos užsienio bendrovei (duomenys neskelbtini), su kuria UAB (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sudarė 2018 m. kovo 12 d.). Patalpas UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai perėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) Nurodytas patalpas UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamas iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 24 d. sutartimi subnuomavo UAB (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla). UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta 2018 m. lapkričio 30 d. Taigi, bendrovės valdymo organų narių veiksmai investuojant 146 000 Eur į bendrovės nuomojamų patalpų sutvarkymą / remontą, nemokant sutartimi nustatyto patalpų nuomos mokesčio, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo iškeldinta iš patalpų, o UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas 2018 m. kovo 12 d. nuomos sutartimi tas pačias patalpas perėmė naudoti ir valdyti ir 2018 m. balandžio 24 d. subnuomojo, rodo kryptingą ir sąmoningą siekį privesti UAB (duomenys neskelbtini) prie bankroto tyčia.
4) UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Tokia išvada darytina iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijos nutarimuose konstatuotų faktų, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentuose, tiek ir teikiant duomenis VSDFV apie darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį bei faktiškai dirbtą laiką tyčiniais bendrovės valdymo organų narių veiksmais buvo teikiami klaidingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, o su bendrovės darbuotojais buvo sudaryti žodiniai susitarimai dėl kitokio mokėjimo už darbą, nei nurodyta darbo sutartyse, dėl to konstatuotina, jog su darbuotojais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kurie galbūt buvo gaunami iš bendrovės veiklos, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka neįtraukiami į bendrovės apskaitą (neįtraukiami į kasą), dėl to nėra galimybės šiuo metu visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto dydžio ir struktūros. Taip pat Juridinių asmenų registrui neteikta finansinė atskaitomybė už 2017 metus, o priešingai – bendrovės akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) ir M. J. (valdančios po 50 proc. bendrovės akcijų), 2018 m. gegužės–liepos mėn. (bendrovei esant nemokiai) turimas bendrovės akcijas pardavė Jungtinės Karalystės (airių) įmonei (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovo pateiktas 2018 m. rugsėjo 4 d. balansas bei debitorių, turto sąrašai ir didžioji knyga tarpusavyje nesutampa – neatitinka sumos, tai iškreipia pateikiamą informaciją apie bendrovės turto ir skolų struktūrą bei dydį bankroto bylos iškėlimo dieną.
5) Nors dalis bendrovės dokumentų buvo perduota, tačiau, trūkstant dokumentų (pardavimų, pirkimų, nurašymų, avansinių apyskaitų, kasos suvestinių registrų) už 2018 m., nėra galimybių nustatyti realios bendrovės vykdytos veiklos, turto masto ir struktūros 2018 metais. Buvusio įmonės vadovo pateiktame 2018 m. rugsėjo 4 d. balanse bei kituose perduotuose registruose (debitorių, turto sąrašai, didžioji knyga) tarpusavyje neatitinka sumos, o bendrovės vadovas iki šio momento negali pateikti paaiškinimų dėl gautinų sumų / kito ilgalaikio turto / mokėtinų sumų nurodomo skirtumo aspektu ir detalizuoti bei perduoti 2018 m. rugsėjo 4 d. balanse nurodomo materialiojo ilgalaikio turto už 900 Eur sumą. Nėra aiškus bendrovei priklausiusio ilgalaikio turto nuo 29 565 Eur sumos (2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis) sumažėjimas iki nurodomos 900 Eur sumos 2018 m. rugsėjo 4 d..
Atsiliepimas
Buvęs įmonės vadovas V. K. atsiliepime (reg. Nr. DOK-1575) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog prašymas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Nesutinka su pareiškime nurodytais teiginiais, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo organizuojama neįtraukiant į apskaitą (į bendrovės kasą) gautų grynųjų lėšų bendru akcininkų ir vadovo sutarimu, kadangi to nepatvirtina jokie prie pareiškimo pridedami įrodymai. Mano, kad nesuprantama, kokį ryšį, administratorės supratimu, gali turėti darbuotojų dirbtų valandų skaičius ir jų apskaita su „neapskaitoma gaunamų grynųjų lėšų bendrovės kasa“. Nemokumo administratorė neturi ir neteikia duomenų, kad grynieji pinigai bendrovėje buvo netinkamai įtraukiami į apskaitą, o kadangi nėra šiuos teiginius patvirtinančių duomenų, negali būti ir kalbos apie kažkokį galimą susitarimą tarp tuometinių akcininkų ir bendrovės vadovo, nes tokių susitarimų niekada nebuvo. Dėl akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) 146 000 Eur finansinio reikalavimo nurodo, kad dokumentacija, reikalinga šiam reikalavimui pagrįsti, yra pas UAB (duomenys neskelbtini) tačiau nemokumo administratorė į buvusį akcininką su prašymu pateikti dokumentus nesikreipė, be to, ji visą teisme buvusią dokumentaciją gali gauti prisijungusi per EPP prie bylos Nr. e2-637-241/2019. Patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrai vykdė nuomojamų patalpų įrengimo darbus, tačiau rangos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) jis nepasirašė, nes laikė šią investiciją akcininko įnašu, tačiau teismai buvo kitos nuomonės. Vėliau, kilus tarp akcininkų nesutarimų dėl papildomų įnašų nuomai apmokėti, UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas didėjo, kol galiausiai nuomos sutartys buvo nutrauktos ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškraustyta iš nuomotų patalpų, t. y. neteko veiklos ir vienintelio pajamų šaltinio. Nesutinka su administratorės nepagrįstais kaltinimais dėl netinkamai tvarkytos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, nes visą apskaitą tvarkė buhalterines paslaugas teikianti įmonė, vėliau, pradėjus vėluoti mokėjimams, dalis dokumentų ir deklaracijų nebuvo pateikta, tačiau tai neturi ryšio su įmonės nemokumu. Dėl neperduoto turto nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-254-838/2020, kurioje administratorė dalyvauja, matyti, kad visas kilnojamasis turtas buvo perleistas, o gauti pinigai panaudoti įmonės reikmėms. Dabartiniu metu turto įgijėjas bylinėjasi su patalpų savininku, nes negali atgauti UAB (duomenys neskelbtini) nuomotose patalpose likusių daiktų. Matydamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis blogėja, ne kartą prašė akcininkų spręsti klausimą dėl papildomų investicijų į UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, tačiau pamatęs, kad akcininkai pardavė savo akcijas, o naujas akcininkas nesprendžia mokumo atkūrimo klausimo, nematydamas galimybės užsidirbti pragyvenimui Lietuvoje, buvo priverstas išvažiuoti ir jau kuris laikas gyvena užsienyje, todėl bylos nagrinėjime neturi galimybės dalyvauti.
Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime (reg. Nr. DOK-1115) nurodė, jog nesutinka su pareiškėja, kad bendrovės akcininkai ir vadovas savo veiksmais kryptingai ir sąmoningai siekė bankroto. Paaiškina, kad pareiškėja savo prašyme iš esmės nenurodo, kokiais konkrečiai veiksmais akcininkai ar vadovas, o konkrečiai M. J., kryptingai siekė privesti įmonę prie bankroto, kas, pagal kasacinio teismo praktiką, yra būtina sąlyga bankrotą pripažįstant tyčiniu. Pagal kasacinio teismo praktiką, visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Priešingai, negu teigia pareiškėja, ji kaip pareiškėjos akcininkė veikė tinkamai, atsakingai ir protingai, siūlė ir siekė atkurti bendrovės mokumą, jokie jos atliekami veiksmai nesuponuoja, jog ji siekė tyčia pareiškėją privesti prie bankroto. Nesutinka, kad Darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriuose yra išreikšta subjektyvi komisijos nuomonė, prielaidos, t. y. teiginiai, yra nurodomi nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ar apgaulingai. Be to, nėra jokių teisėsaugos institucijų priimtų nutarimų, kuriuose būtų nustatyta tokia aplinkybė. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, o veikla organizuojama netinkamai, kaip teigia pareiškėja, o teiginiai apie akcininkų ir vadovo sudarytą susitarimą dėl mažesnio užmokesčio ir darbo kiekio nurodymo darbo sutartyse yra grindžiami prielaidomis. Pastebi, kad akcininkų ir vadovo įgaliojimai ir teisės bendrovėje yra skirtingi: būtent vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą ir su darbuotojais sudaro ir nutraukia darbo sutartis. Tuo tarpu akcininkai savo dalyvavimą bendrovės veikloje įgyvendina per akcininkų susirinkimo valdymo organą, t. y. šiuo atveju akcininkai nežinojo ir negalėjo žinoti apie su darbuotojais pasirašytų darbo sutarčių turinį, kadangi jie darbo sutarčių su darbuotojais nepasirašė.
Suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime (reg. Nr. DOK-6126) nurodė, kad su ja yra susiję tik du pirmieji administratorėss įvardyti veiksmai, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) tariamai prisidėjo prie tyčinio BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto, todėl ji pasisako tik dėl šių veiksmų:
1) Nesutinka su jai administratorės pateiktais nepagrįstais kaltinimais dėl galimo akcininkų ir vadovo susitarimo dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neoficialaus atlyginimų mokėjimo darbuotojams („vokeliuose“). Administratorė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė pareiškime įvardijamo akcininkų ir vadovo susitarimo, o pateiktas kaltinimas yra grindžiamas tik administratorės daromomis prielaidomis ir asmeniniais samprotavimais. Mano, kad Darbo ginčų komisijos sprendimai nėra ir negali būti laikomi prejudiciniais faktais, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas, todėl administratorė savo teiginius privalo įrodyti. Nurodo, kad akcininkė UAB (duomenys neskelbtini) kasdienėje bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje nedalyvavo, į darbuotojų atrankas, darbo sutarčių sudarymo, vykdymo ir kontrolės procesus nesikišo ir neturėjo nei teisės, nei pareigos tai daryti. Todėl jei administratorė įrodytų kokius nors galbūt nesąžiningus darbo santykius su darbuotojais, už tai turėtų būti atsakingas išimtinai vadovas.
2) Nesutinka su administratore, kad UAB (duomenys neskelbtini) galbūt apsimestinai (be realiai atliktų darbų ir patirtų išlaidų) investavo 146 000,00 Eur sumą į UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamų patalpų pagerinimą. Mano, kad administratorės įvardijami kaltinimai ir dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo keliamos abejonės yra paneigti 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2-637-241/2019), kuria teismas patvirtino 146 000,00 Eur kreditinį reikalavimą, kildinamą iš rangos teisinių santykių. Nemano, kad atliktais rangos darbais UAB (duomenys neskelbtini) siekė tik finansinės naudos iš nemokios įmonės ir papildomų teisių šios įmonės bankrote, nes nėra logikos akcininkui investuoti didelę pinigų sumą (atlikti 146 000 Eur vertės darbus) iš karto žinant, kad šios sumos neatgaus. Todėl tarp UAB (duomenys neskelbtini) kreditinio reikalavimo bei jo atsiradimo aplinkybių, t. y. administratorės įvardijamų UAB (duomenys neskelbtini) nesąžiningų veiksmų, ir BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo neegzistuoja priežastinis ryšys.
3) Akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) turimas kreditinis reikalavimas nesukėlė ir negalėjo sukelti BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo, kadangi akcininkės turimas reikalavimas nebuvo įtrauktas į BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir bankroto byla šiai įmonei buvo iškelta į kreditorių sąrašą neįtraukus UAB (duomenys neskelbtini) tai reiškia, kad įmonė nemoki tapo dėl kitiems kreditoriams pradelstų įsipareigojimų.
4) Nurodo, kad akcijų perleidimas kitam juridiniam asmeniui niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti BUAB (duomenys neskelbtini) ir jos kreditorių interesų, kadangi akcijos nuosavybės teise priklausė ne BUAB (duomenys neskelbtini) bet buvo UAB (duomenys neskelbtini) turtas, todėl tik UAB (duomenys neskelbtini) kaip akcijų savininkė, turėjo teisę spręsti, kam ir kada parduoti savo turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nemokumo administratorės atstovai prašymą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu palaikė ir prašė jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai su prašymu nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu, taiko anksčiau galiojusio ĮBĮ normas, nes įmonės valdymo organų ir dalyvių veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti 2017–2018 m., taip pat vadovaujasi teisės aiškinimu, jog įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, kurių atgalinis taikymas negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
Faktinės bylos aplinkybės
Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. birželio 27 d. Bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini) iškelta 2018 m. rugpjūčio 29 d. pagal įmonės vadovo 2018 m. birželio 27 d. pareiškimą. V. K. bendrovės vadovu buvo nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės akcininkais buvo: 1) nuo 2016-06-27 iki 2016-07-12 UAB (duomenys neskelbtini) – 100 proc.; 2) nuo 2016-07-12 iki 2016-09-12 M. J. – 100 proc.; 3) nuo 2016-09-12 iki 2018-05-15 M. J. – 50 proc., UAB (duomenys neskelbtini) – 50 proc.; 4) nuo 2018-05-15 iki 2018-07-11 UAB (duomenys neskelbtini) – 10 proc., (duomenys neskelbtini) – 90 proc.; 5) nuo 2018-07-11 (duomenys neskelbtini) – 100 proc.
Nemokumo administratorė BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą prašo pripažinti tyčiniu esant LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose numatytiems pagrindams.
Bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijai išaiškinti kasacinio teismo praktikoje. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Vadovaujantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu spręstina, kad nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto
ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
Iš bankroto byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, buvusio įmonės vadovo V. K. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad bendrovė jau nuo 2018 m. pradžios realiai nevykdė jokios veiklos, negavo pajamų. Patalpų, kuriose ji vykdė veiklą, nuomos sutartis nutraukta 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-566-639/2018) ji iškeldinta iš nuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 70 344 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 100 161 Eur, iš jų per vienerius metus – 84 743 Eur. Taigi nustatyta, kad įmonė tapo nemoki 2018 m. sausio 1 d. (tuo vadovavosi ir teismas, keldamas įmonei bankroto bylą). Iš pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad akcininkė M. J. ir buvęs įmonės vadovas ĮBĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka šaukė akcininkų susirinkimą (2018 m. gegužės 7 d. ir 2018 m. gegužės 14 d.), į kurio darbotvarkę buvo įtraukti klausimai tiek dėl 2017 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo, tiek dėl bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimo akcininkų papildomais įnašais, tačiau jokie sprendimai nebuvo priimti, nes į šaukiamą susirinkimą neatvyko kitas akcininkas, turėjęs 50 proc. bendrovės akcijų. Todėl buvęs įmonės vadovas 2018 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini).
Savo pareiškime administratorė nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo organizuojama į apskaitą (į bendrovės kasą) neįtraukiant gautų grynųjų lėšų bendru akcininkų (UAB (duomenys neskelbtini) M. J.) ir vadovo (V. K.) sutarimu. Pagrindu nurodo Darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriuose pateikta komisijos nuomonė apie BUAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartyse ir darbo žiniaraščiuose užfiksuotų valandų ir faktiškai išdirbtų valandų neatitikimus.
Akcininkai M. J. ir UAB (duomenys neskelbtini) tiek savo atsiliepimuose , tiek jų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė savo prašyme ir atstovai teismo posėdžio metu iš esmės nenurodo, kokiais konkrečiai jų veiksmais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, kas, pagal kasacinio teismo praktiką, yra būtina sąlyga bankrotą pripažįstant tyčiniu. Administratorės prielaidas dėl akcininkų ir vadovo susitarimų paneigė ir buvęs įmonės vadovas V. K..
Darbo sutarčių sudarymas, jų vykdymas ir darbuotojų darbo kontrolė yra išimtinai įmonės vadovo kompetencija (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis), todėl akcininkai, nedalyvavę ir neturėję nei teisės, nei pareigos dalyvauti darbuotojų atrankose, darbo sutarties sudarymo ir vykdymo procesuose, negali būti atsakingi už tokiu procesų netinkamą organizavimą (jei toks netinkamumas būtų nustatytas).
Teismas pažymi, kad kiekviena byloje dalyvaujanti šalis privalo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti ir įrodyti kiekvieną savo teiginį, argumentą, kaltinimą, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.
Darbo ginčų komisijos sprendimai, kuriais pareiškėja įrodinėja buvus į apskaitą (į bendrovės kasą) neįtrauktų gautų grynųjų lėšų, nėra ir negali būti laikomi prejudiciniais faktais, kaip juos apibrėžia CPK 182 straipsnio 2 punktas, kadangi neatitinka anksčiau įvardytų kriterijų: darbo ginčų komisijos sprendimas negali būti prilyginamas teismo sprendimui, nes darbo ginčų komisija yra tik ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis subjektas. Todėl, ieškovei neteikiant jokių objektyvių įrodymų apie įmonės vadovo neteisėtus veiksmus sudarant su darbuotojais darbo sutartis, teismas laiko, jog ji neįrodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo organizuojama neįtraukiant į apskaitą (į bendrovės kasą) gautų grynųjų lėšų ne tik bendru akcininkų ir vadovo susitarimu, bet ir atskirais buvusio vadovo veiksmais.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto
Nors nemokumo administratorė prašymo pagrindu nurodė ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau nenurodė nė vieno sandorio, kurį UAB (duomenys neskelbtini) sudarė nenaudingomis jai sąlygomis. Ji įrodinėjo, kad, įmonei esant nemokiai, bendrovės akcininkas investavo 146 000 Eur sumą į patalpų remontą, kurias vėliau pats išsinuomojo.
Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad valdymo organai netinkamai atliko fiduciarines CK 2.87 straipsnyje ir specialiuosiuose įstatymuose įtvirtintas pareigas bendrovei, o dalyviai, atlikdami patalpų remontą, sąmoningai siekė įmonės privedimo prie bankroto, atmestini kaip neįrodyti.
Akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) turimas kreditinis reikalavimas nesukėlė ir negalėjo sukelti BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo, kadangi akcininkės turimas reikalavimas nebuvo įtrauktas į BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir bankroto byla šiai įmonei buvo iškelta į kreditorių sąrašą jos neįtraukus, tai reiškia, kad įmonė nemoki tapo dėl kitiems kreditoriams pradelstų įsipareigojimų. Keliant UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, buvęs įmonės vadovas teismui pateikė įmonės finansinius duomenis, kuriuose buvo užfiksuota tik 16,35 Eur įmonės skola akcininkei UAB (duomenys neskelbtini).
Prašyme nemokumo administratorė taip pat kelia abejones dėl patvirtinto kreditinio reikalavimo pagrįstumo ir kaltina akcininkę, kad ji galbūt apsimestinai (be realiai atliktų darbų ir patirtų išlaidų) investavo 146 000,00 Eur sumą į UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamų patalpų pagerinimą. Kadangi nemokumo administratorės įvardijami kaltinimai ir dėl kreditinio reikalavimo pagrįstumo keliamos abejonės yra jau paneigti 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-637-241/2019), kuria teismas patvirtino šį kreditinį reikalavimą, kildinamą iš rangos teisinių santykių, teismas dėl jų atskirai nepasisako ir šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Nemokumo administratorės prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu papildomai nurodoma, kad bendrovės akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) ir M. J. (valdančios po 50 proc. bendrovės akcijų), bendrovei esant nemokiai, turimas bendrovės akcijas pardavė Jungtinės Karalystės (airių) įmonei (duomenys neskelbtini), t. y. akcijų pardavimą bando įvardyti kaip nesąžiningą ir neteisėtą akcininkų veiksmą.
Atsižvelgiant į tai, kad akcijos nuosavybės teise priklausė ne BUAB (duomenys neskelbtini) bet buvo UAB (duomenys neskelbtini) ir M. J. turtas, tik pastarosios, kaip akcijų savininkės, turėjo teisę spręsti, kam ir kada parduoti savo turtą. Be to, akcijų perleidimas negalėjo ir negali būti susijęs su BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotu, kadangi tai, kad akcijos buvo perleistos kitam juridiniam asmeniui, neturėjo jokios įtakos pačios BUAB (duomenys neskelbtini) mokumui / nemokumui. Dėl akcijų pardavimo nepasikeitė BUAB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų santykis, dėl to tarp akcijų perleidimo ir BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos priežastinis ryšys neegzistuoja.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto
Teismų praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
Nurodydama šį tyčinio bankroto požymį administratorė nenurodė jokių konkrečių faktų šiam teiginiui pagrįsti. Todėl sutiktina su advokato A. V. argumentais, kad nors administratorė ir nurodė, kad bendrovė neatsiskaitinėjo su kreditoriais jau nuo 2017 m. birželio 30 d., tačiau įrodymų, kad bendrovė teikė pirmenybę vieniems kreditoriams ir neatsiskaitinėjo su kitais, į bylą nėra pateikta. Tuo tarpu „(duomenys neskelbtini) pateikta informacija patvirtina, kad nors bendrovė 2017 m. turėjo įsiskolinimą VSDF, tačiau 2017 m. gruodžio mėn. įsiskolinimas tebuvo apie 2 Eur. Iš VMI prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje matyti, kad šios kreditorės 112,35 Eur reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nesutinka su nemokumo administratorės nurodytais argumentais ir išdėstytais faktais, kad šiuo pažeidimu iš esmės buvo siekiama ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų. Teismo manymu, atsiskaitymai buvo susiję su įmonės veiklos tęstinumą lemiančiais kreditoriais ir skirti bendrovei būtinoms paslaugoms apmokėti, todėl šiuo pagrindu bankrotas nepripažintinas tyčiniu.
Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto neperdavimo
Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai tvarkyti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
Pagal šią įstatymo nuostatą apgaulingu ir (ar) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
Pažymėtina, kad netinkamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį bendrovės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019, 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams.
Nemokumo administratorė prašyme nurodo, kad dalį įmonės dokumentų jai perdavė buvusio įmonės vadovo sesuo. Kokių dokumentų administratorei neperdavė buvęs įmonės vadovas, konkrečiai neįvardijo, tačiau tvirtino, kad iš gautų dokumentų negalima nustatyti bendrovės veiklos rezultatų, turto masto ir struktūros 2018 metais. Administratorei taip pat neperduotas balanse nurodytas turtas. Posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino, kad pareiškėjai žinoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) administratorė bendravo su ja dėl dokumentų gavimo, tačiau ar ši įmonė kokius nors dokumentus perdavė administratorei, jam nežinoma.
Byloje nėra duomenų, kad buvęs bendrovės vadovas dokumentus, kurie būtų reikšmingi nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neišsaugojęs. Be to, tokių aplinkybių nenurodė ir pati pareiškėja. Buvęs įmonės vadovas dėl neperduoto turto nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-254-838/2020, kurioje nemokumo administratorė dalyvauja, matyti, kad visas kilnojamasis turtas už 10 000 Eur buvo perleistas, o gauti pinigai panaudoti įmonės reikmėms. Šis turto perleidimo sandoris nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis, todėl buvęs įmonės vadovas neturi ką ir perduoti.
Taigi, šiuo atveju pats faktas dėl dokumentų ir turto neperdavimo, teismo vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį sukelti įmonei bei jos kreditoriams žalą ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir (ar) apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat to, kad buvęs įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų bei turto apsaugos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju remiantis pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą.
Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visetas neleidžia konstatuoti priežastinio ryšio tarp suinteresuotų asmenų veikimo (neveikimo) ir įmonės tyčinio privedimo prie bankroto, nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas nepripažintinas tyčiniu pareiškėjos nurodomų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtintų tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Klaipėdos apygardos teismą.