- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-2565-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01090-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro
- Pareiškėjas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje –V. J. ir Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T., dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą palikimui priimti pagal 2007-01-03 testamentą reg. Nr. IR-1260, išduotą Kauno 17-ajame notarų biure, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad 2007-01-30 palikėja S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išdavė testamentą, reg. Nr. RI-1260, kuriuo pareiškėjui A. K. paliko jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie bus grąžinti natūra atstatant nuosavybes teises į turėta turtą Kauno apskr., Pažaislio valse., Aukštųjų Amalių k., (pagrindas 2007 01 22 Kauno apskrities viršininko išvados Nr. 792, 793. 794 ir 795). 2007-01-30 išduotas testamentas tą pačią dieną, t.y. 2007-01-30 buvo registruotas ir VĮ Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre. Nurodė, kad pareiškėjui iki 2016 m. pradžios nebuvo žinomas faktas apie tai, jog palikėja S. J. yra mirusi. Aplinkybę, jog palikėja yra mirusi, pareiškėjas sužinojo iš V. K. telefoninio pokalbio metu, tik 2016 m. sausio mėnesį. Nurodė, jog svarbi aplinkybė yra ir tai, jog pareiškėjas nėra palikėjos S. J. giminaitis, todėl jis neturėjo jokių galimybių sužinoti apie palikėjos mirtį iš palikėjos artimos aplinkos. Taip pat pažymėjo ir tai, jog notaras, tvarkęs užvestą paveldėjimo bylą, taip pat jokia forma pareiškėjo neinformavo apie palikėjos mirtį, nors tokia pareiga notarui numatyta įstatyme, ir nors iš testamentų išrašo matyti, jog pareiškimas dėl palikimo priėmimo 2012-10-11 buvo pateiktas notarui Č. T., Elektrėnų savivaldybės 2-ajame notaro biure. Akivaizdu, jog notaras imdamasis visų įstatyme numatytų veiksmų galėjo ir turėjo sužinoti apie 2007-01-30 įregistruotą testamentą, bei informuoti apie palikėjos mirtį testamentinį paveldėtoją, t.y. pareiškėją, tačiau tas padaryta nebuvo. Taigi, pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti nei apie palikėjos S. J. mirti, nei apie atsiradusią pareigą įstatymų nustatytu laiku kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo po palikėjos mirties, dėl ko terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, o jo atnaujinimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2016-09-15 nutartimi (b.l. 68-74) pareiškėjo prašymą tenkino visiškai. Atnaujino 3 (trims) mėnesiams testamentiniam įpėdiniui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą ir praleistą terminą S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. rugpjūčio 19 d., palikimui priimti, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš suinteresuoto asmens V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 41,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų duomenų ir notaro parodymų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad testatorei mirus 2012-08-19 pareiškėjas turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduoti notarui pareiškimą apie S. J. palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė, o S. J. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos duktė V. J., kuriai 2012-11-21 Elektrėnų savivaldybės 2-ajame notaro biure buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, taip pat 2015-07-07 jai išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į S. J. palikimą. Nurodė, kad notaras tinkamai neįvykdė pareigos ir nepranešė pareiškėjui apie testatorės mirtį iškart po jos mirties, dėl ko pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjui testamentu palikta žemė, už kurią UAB „Elatum“ yra sumokėjęs palikėjai 200000 Lt, padarė išvada, kad atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą priimti palikimą galimai būtų pažeisti turtiniai pareiškėjo interesai. Tuo tarpu kaip nurodė notaras, V. J. pagal jai išduotus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus nuosavybės teisės į atkuriamus žemės sklypus nepaveldėjo. Taip pat nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų negalima neabejotinai spręsti, jog pareiškėjas apie S. J. mirtį sužinojo anksčiau, tuo labiau, jog ir liudytoju apklaustas V. K. parodė, jog 2016 m. sausio mėnesio antroje pusėje jis paskambino A. K., kuriam pokalbio metu pasakė, jog S. J. yra mirusi ir kadangi A. K. turėjo testamentą, kuriuo S. J. A. K. paliko jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie bus grąžinti natūra atstatant nuosavybes teises į turėta turtą, jis parekomendavo kreiptis pas advokatą D. M. ir kreiptis į teismą. Pareiškėjas su palikėja ryšių nepalaikė, taip pat nepalaikė ryšio ir su palikėjos artimaisiais. Nurodė, kad iš pareiškėjo pareiškimo ir liudytojo V. K. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad A. K. apie S. J. mirtį sužinojo tik 2016 m. sausio mėnesį, todėl kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo 2016 m. balandžio 8 d., teismo vertinimu jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir sužinojęs apie palikėjos mirtį per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į teismą.
Šalies argumentai
Apeliantė V. J. pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 77-81) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016-09-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti. Nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi civiline byla Nr. 3K-3-54/2014, kadangi minėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Nurodė, kad S. J. testamentas buvo oficialus ir patvirtintas notarės, todėl CK 5.33 str. numatyta testamento skelbimo tvarka netaikytina, t.y. notaras neturėjo pareigos paveldėtojų. Nurodo, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog V. K. atstovo advokato D. M. 2015-09-02 siųsta pretenzija V. J. dėl piniginių lėšų grąžinimo, kuri patvirtina, kad liudytas V. K. apie S. J. mirtį žinojo dar 2015 rugsėjį, tačiau šią aplinkybę pareiškėjui atskleidė kažkodėl tik po 5 mėnesių. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas apie S. J. mirtį sužinojo būtent 2016 m. sausio mėnesį, nes nėra įrodytas 2016 m. sausio mėnesį vykusio telefoninio pokalbio faktas. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai iš V. J. priteisė pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. K. atsiliepimu (b.l. 89-92) į pateiktą skundą, prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad CK 5.33 str. 1 d. ir CK 5.33 str. 2 d. normos, leidžiam manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Nurodo, kad pareiškėjas nėra palikėjos giminaitis, su palikėja jokių santykių nepalaikė, todėl jis neturėjo jokių galimybių sužinoti apie palikėjos mirtį iš palikėjos artimos aplinkos. Nurodė, kad pareiškėjo A. K. sužinojimo apie palikėjos S. J. mirtį faktą 2016 m. sausio pabaigoje patvirtinantis įrodymų šaltinis – liudytojo V. K. teismo posėdžių metu duoti parodymai. Taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog V. K. suinteresuotam asmeniui 2015 m. rusėjo mėn. reiškė pretenzijas dėl savo kreditorinių reikalavimų, kuriuos jis įgijo visiškai kitu pagrindu, niekaip neįrodo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas žinojo apie po palikėjos S. J. mirties atsiradusį palikimą dar 2015 m. rugsėjo mėn.
Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitą, t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimą asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas net nėra palikėjos S. J., mirusios 2012-08-19 giminaitis. Su palikėjos giminaičiais pareiškėjas ryšių nepalaikė, dėl ko yra akivaizdu, kad egzistavo svarbios aplinkybės sutrukdžiusiomis priimti palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nors apeliantė ir nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas apie S. J. mirtį sužinojo būtent 2016 m. sausio mėnesį, nes nėra įrodytas 2016 m. sausio mėnesį vykusio telefoninio pokalbio faktas, tačiau su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad apie 2016 m. sausio mėnesį minimą pokalbį ir jo turinį, teismo posėdžio metu paliudijo ir V. K.. Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d. numato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių teismui kiltų abejonių V. K. parodymų tikrumu. Aplinkybė, jog 2015-09-02 advokatas D. M. išsiuntė pretenziją V. J., kurioje buvo nurodyti duomenys ir apie S. J. mirties faktą bei palikimo priėmimą, niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog apie S. J. mirtį A. K. sužinojo anksčiau, nei 2016 sausio mėnesį vykusio telefoninio pokalbio metu.
Papildomai pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo, o ne priimamo palikimo apimties klausimas.
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje klausimą, nurodė, jog šiuo atveju suinteresuotas asmuo V. J. prieštaravo pareiškimui, todėl ji turi pareigą atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 41 EUR. Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, jog V. J. prieštaravo pareiškimui, niekaip neįtakoja A. K. susidariusių bylinėjimosi išlaidų dydžio. Pareiškėjas 41 euro žyminį mokestį privalėjo sumokėti už teikiamą pareiškimą nepriklausomai nuo to, ar V. J. prieštarautų, ar sutiktų su tokiu pareiškimu. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo taikyti CPK 443 str. 6 d. numatytą išimtį ir 41 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą perkelti V. J..
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra nei teisiškai nei faktiškai nepagrįsti, todėl nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina tik dalyje dėl 41 euro bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. J..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį pakeisti iš dalies.
Pareiškėjo A. K. prašymą dėl 41 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš V. J. atmesti.
Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.