Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje –V. J. ir Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą palikimui priimti pagal (duomenys neskelbtini) testamentą reg. Nr. IR-1260, išduotą Kauno 17-ajame notarų biure, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) palikėja S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išdavė testamentą, reg. Nr. RI-1260, kuriuo pareiškėjui A. K. paliko jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie bus grąžinti natūra atstatant nuosavybes teises į turėta turtą (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2007 01 22 Kauno apskrities viršininko išvados Nr. 792, 793. 794 ir 795). (duomenys neskelbtini)išduotas testamentas tą pačią dieną, t.y. (duomenys neskelbtini)buvo registruotas ir VĮ Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre. Nurodė, kad pareiškėjui iki 2016 m. pradžios nebuvo žinomas faktas apie tai, jog palikėja S. J. yra mirusi. Aplinkybę, jog palikėja yra mirusi, pareiškėjas sužinojo iš V. K. telefoninio pokalbio metu, tik 2016 m. sausio mėnesį. Nurodė, jog svarbi aplinkybė yra ir tai, jog pareiškėjas nėra palikėjos S. J. giminaitis, todėl jis neturėjo jokių galimybių sužinoti apie palikėjos mirtį iš palikėjos artimos aplinkos. Taip pat pažymėjo ir tai, jog notaras, tvarkęs užvestą paveldėjimo bylą, taip pat jokia forma pareiškėjo neinformavo apie palikėjos mirtį, nors tokia pareiga notarui numatyta įstatyme, ir nors iš testamentų išrašo matyti, jog pareiškimas dėl palikimo priėmimo 2012-10-11 buvo pateiktas notarui Česlovui Tomaševičiui, Elektrėnų savivaldybės 2-ajame notaro biure. Akivaizdu, jog notaras imdamasis visų įstatyme numatytų veiksmų galėjo ir turėjo sužinoti apie (duomenys neskelbtini)įregistruotą testamentą, bei informuoti apie palikėjos mirtį testamentinį paveldėtoją, t.y. pareiškėją, tačiau tas padaryta nebuvo. Taigi, pareiškėjas objektyviai negalėjo žinoti nei apie palikėjos S. J. mirti, nei apie atsiradusią pareigą įstatymų nustatytu laiku kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo po palikėjos mirties, dėl ko terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, o jo atnaujinimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pateiktą pareiškimą palaikė. Papildomai nurodė, kad UAB „Elatum“ (duomenys neskelbtini)su S. J. sudarė sutartis, kuriomis ji įsipareigojo parduoti UAB „Elatum“ žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2007-01-22 Kauno apskrities viršininko išvadas Nr. 792, Nr. 793, Nr. 794, Nr. 795 už 200000 Lt. Teigė, kad atsižvelgus į tai, jog nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procesas yra gana ilgas, o S. J. buvo senyvo amžiaus, siekiant užtikrinti sutarčių įvykdymą, su ja buvo sutarta, jog ji jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie bus grąžinti natūra atstatant nuosavybės teises į turtą pagal 2007-01-22 Kauno apskrities viršininko išvadas Nr. 792, 793, 794, 795, testamentu paliks A. K..

Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad apie S. J. mirtį pareiškėjas sužinojo tik 2016 m. sausį. Be to, pareiškėjas nors ir teigia, kad apie S. J. mirties faktą sužinojo tik 2016 m. sausio mėnesį, tačiau dėl termino atnaujinimo su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėnesį, t.y. dar po trijų mėnesių nuo neva tai mirties fakto sužinojimo. Manytina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio mėn. turėjo imtis aktyviu veiksmų kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti temina priimti palikimą, tačiau to nepadarė net daugiau nei 3 mėnesius. Nurodo, kad tai, jog pareiškėjui apie palikėjos mirtį tapo žinoma dar 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtina V. K. atstovo advokato D. M. 2015-09-02 siųsta pretenziją V. J. dėl piniginių lėšų grąžinimo. Pabrėžia ir tai, kad pažįstamus V. K. ir pareiškėją A. K. atstovauja tas pats advokatas D. M., kuris apie faktą dėl S. J. mirties žinojo bent jau 2015 m. rugsėjo 02 d. Suinteresuotojo asmens vertinimu, iš nurodytų aplinkybių labiau tikėtina, kad pareiškėjas per trečiuosius asmenis apie S. J. mirtį žinojo daug ankščiau nei nurodo savo pareiškime, todėl terminą priimti palikimui praleido dėl savo aplaidumo ar nerūpestingumo.

Suinteresuotas asmuo taip pat teigia, jog pareiškėjo nežinojimas apie palikėjos S. J. mirtį, nes pareiškėjas nėra S. J. giminaitis, taip pat nelaikytina svarbia ir objektyviai priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjui laiku ir tinkamai priimti palikimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini)testamento sudarymo dieną testatorei S. J. buvo 78 metai. Nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas, žinodamas, kad jam testamentu visiškai svetimas senyvo amžiaus asmuo užrašė turtą, būtų dėjęs bent minimalias pastangas pasidomėti, ar palikėja S. J. nėra mirusi (CPK 178 str). Tuo labiau, kai pareiškėjas gyvena Vilniuje, o testatorės gyvenamoji vieta buvo Elektrėnų raj. sav. Pretenduojantys į palikimą asmenys turi būti patys aktyvūs, tačiau, kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjas per laikotarpi nuo testamento sudarymo (2007 01 30) iki dabar, t.y. per daugiau nei 9 metus, pats nesidomėjo apie testatorę, jos sveikatą ir būklę, ypač žinant, kad palikėja yra senyvo amžiaus ir pareiškėją su testatore nesieja jokie giminystės ryšiai. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad palikimo vietos atsiradimo notaras tinkamai neatliko įstatyme numatytos pareigos informuoti pareiškėją, juolab kad testamentas buvo įregistruotas testamentų registre jo sudarymo dieną. Kad notaras nebuvo paskelbęs viešai informacijos apie palikimo atsiradimą, duomenų nėra (CPK 178 str.), todėl mano, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie palikimo atsiradimą, tačiau tinkamai neįgyvendino savo teisių, buvo nerūpestingas. Teigia, kad įstatyminė įpėdinė V. J., S. J. dukra, palikimą priėmė 2012-10-11, paveldėtu turtu sąžiningai rūpinosi ir rūpinasi iki šiol, todėl sprendimas pratęsti terminą palikimui priimti turės neigiamų padarinių įpėdinės teisių ir pareigų apimčiai, tuo labiau, kad iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių priežasčių. Nurodo, kad nuo termino palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu praleista nepateisinamai daug laiko, palikėja mirė 2012 m. rugpjūčio 19 d., suinteresuotas asmuo palikimą priėmė, juo rūpinosi, išlaikė, o pareiškėjas ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti, todėl termino pratęsimas, nesant svarbių termino praleidimo aplinkybių, negali būti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo principą ir neigiamai paveiks suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus.

Siunteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog nors į bylą yra pateiktos (duomenys neskelbtini)sutartys, kuriomis S. J. įsipareigojo parduoti UAB „Elatum“ žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal Kauno apskrities viršininko išvadas, tačiau į bylą nepateikti notariškai patvirtinti įgaliojimai, kuriais S. J. būtų įgaliojusi pirkėją atstovauti ją atkuriant ir įstatymų nustatyta tvarka jos vardu įforminant nuosavybės teises į minėtą turtą, be to, iš pateiktų Kasos išlaidų orderių Nr. 65, 66, 67, 68 matyti, jog nei UAB „Elatum“ įmonės vadovas, nei vyr. finansininkas jų nėra pasirašęs, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar minėti pinigai S. J. apskritai buvo sumokėti.

Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog notaras jai testamento nepaskelbė ir apie savo motinos S. J. sudarytą testamentą ji sužinojusi tik gavusi teismo siųstą pareiškėjo pareiškimą su priedais. Nurodė, kad savo motinos palikimą ji paveldėjo pagal įstatymą kaip įstatyminė įpėdinė ir nei apie motinos sudarytą testamentą, nei apie motinos sudarytas žemės pradavimo sutartis, nei apie išduotus įgaliojimus tvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus ji nieko nežinojo. Nurodė, jog motinos paveldėtą turtą sudarė gyvenamasis namas, kuriame motina gyveno apie 15 m., žemė ir piniginės lėšos – 32000 Lt, kurias motina buvo gavusi už anksčiau parduotą iš savo vyro paveldėtą žemės sklypą. Teigė, kad ji netiki, jog jos motina būtų gavusi 200000 Lt grynais ir jais disponavusi, nes už tokius pinigus ji būtų nupirkusi savo anūkui mašiną, būtų pinigus išdalinusi anūkams. Teigė, jog ji pradėjo tvarkytis žemės nuosavybės atkūrimo dokumentus, tačiau kokiu tikslu 2015 m. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama panaikinti 2007-01-22 išvadą Nr. 792 neprisimena.

Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Česlovas Tomaševičius parodė, kad V. J. 2012-10-11 kreipėsi pas notarą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo. Buvo patikrintas testamentų registras ir paaiškėjo, kad palikėja (duomenys neskelbtini)buvo sudariusi testamentą notarės R. I. notaro biure, todėl buvo raštu kreiptasi į šią notarę su prašymu pateikti testamento kopiją. 2012-10-26 minėta notarė atsiuntė atsakymą ir testamento kopiją ir tuomet paaiškėjo, kad palikėja dalį turto paliko kitam asmeniui – A. K.. Teigė, kad 2012-11-21 V. J. buvo paskelbtas testamentas ir išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Notaro teigimu, greičiausiai V. J. jam pasakiusi, kad žemės sklypų, kurie turėjo būti grąžinti natūra atstatant nuosavybės teises S. J., jau nėra, t.y. nuosavybės teisė į žemės sklypus atkurta ir jie parduoti, todėl jis testamentinio įpėdinio neieškojo ir testamento jam neskelbė. Be to, notaras nurodė, kad nuo 2012-10-19 iki 2012-10-26 jis atostogavo, todėl galimai gauto rašto ir testamento iš notarės R. I. nepastebėjo, viskas buvo tiesiog įsiūta į bylą. Taip pat notaras teigė, jog vadovaujantis tarp notarų susiformavusia praktika ir 2008-10-17 Teisingumo ministro patvirtinta Testamentų skelbimo tvarka, notaras nei įstatyminių, nei testamentinių paveldėtojų neieško, į testamento paskelbimą jų nekviečia, informacijos apie palikimo atsiradimą skelbti viešai neprivalo, išskyrus tuos atvejus, kai paveldi valstybė ar yra sudarytas asmeninis testamentas. Teigė, jog nagrinėjamu atveju jis pareiškėjo A. K. neieškojo, testamento jam nepaskelbė. Nurodė, kad pagal išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą V. J. nuosavybės teisės į atkuriamus žemės sklypus nepaveldėjo. Pažymėjo, jog prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Liudytojas V. K. parodė, kad A. K. pažįsta nuo 2011 m., kai iš jo pirkdavo išvadas ir gaudavo įgaliojimus atkurti nuosavybės teises į žemę. Teigė, kad 2011 m. jis iš A. K. už 200000 Lt pirko ir 2007-01-22 Kauno apskrities viršininko išvadas Nr. 792, Nr. 793, Nr. 794, Nr. 795 dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemes esančias Kauno apkr. Pažaislio valsč., Aukštųjų Amalių k. Teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba apie 3-4 m. nevykdė projektavimo darbų ir tik 2015 m. pavasarį Nacionalinės žemės tarnybos specialistė, pakvietusi jį dėl projekto rengimo pasakė, kad pagal minėtas išvadas nuosavybės teises į žemę ruošiasi atsikurti paveldėtoja V. J.. Jis kreipėsi į UAB „Elatum“ kur tarp jo ir bendrovės buvo pasirašyta teisių ir pareigų perleidimo sutartis ir į notarą, kuris išdavė liudijimą, kuriuo nurodė, kad S. J. palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiosios duktė V. J.. Susisiekęs su V. J., jis paprašė grąžinti pinigus už išvadas ir tada tvarkytis dokumentus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Nors V. J. ir jos atstovė J. P. 2 mėn. vis žadėjo grąžinti pinigus, tačiau vėliau persigalvojo, pinigų negrąžino, todėl jis V. J. 2015-09-02 pateikė pretenziją dėl piniginių lėšų grąžinimo. Teigė, jog 2016 m. sausio mėnesio antroje pusėje jis paskambino A. K., kuriam pokalbio metu pasakė, jog S. J. yra mirusi. Kadangi jis turėjo testamentą, kuriuo S. J. A. K. paliko jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie bus grąžinti natūra atstatant nuosavybes teises į turėta turtą, jis parekomendavo kreiptis pas advokatą D. M. ir kreiptis į teismą, nes pinigai sumokėti.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini)išdavė testamentą, reg. Nr. RI-1260, kuriuo pareiškėjui A. K. paliko jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie bus grąžinti natūra atstatant nuosavybes teises į turėta turtą (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2007 01 22 Kauno apskrities viršininko išvados Nr. 792, 793. 794 ir 795) (b.l. 4). (duomenys neskelbtini)išduotas testamentas tą pačią dieną, t.y. (duomenys neskelbtini)buvo registruotas ir VĮ Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre (b.l. 5). Taip pat nustatyta, kad UAB „Elatum“ (duomenys neskelbtini)su S. J. sudarė sutartis, kuriomis ji įsipareigojo parduoti UAB „Elatum“ žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2007-01-22 Kauno apskrities viršininko išvadas Nr. 792, Nr. 793, Nr. 794, Nr. 795 už kurias pirkėjas sumokėjo pardavėjai 200000 Lt (b.l. 18-29).

Suinteresuotas asmuo byloje V. J. ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo A. K. reikalavimą ir patvirtinančių, jog pareiškėjas apie S. J. mirtį sužinojo tik 2016 m. sausio mėn.

CK 5.33 straipsnyje įtvirtinto testamento paskelbimo instituto esmė yra ta, jog palikimo atsiradimo vietos notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį, privalo paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta notaro, paskelbusio testamentą, pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Toks teisinis reglamentavimas leidžia manyti, kad įstatymų leidėjas numatė, jog galimos situacijos, kai asmuo gali nežinoti nei apie jam atsiradusią subjektinę teisę paveldėti, nei apie galimą palikimo sudėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas testamento paskelbimo procedūrą ir notaro pareigą nustatyti visus įpėdinius bei pranešti jiems apie testamento turinį, tokiu reglamentavimu siekė užtikrinti, kad būtų įgyvendinta tikroji testatoriaus valia ir po jo mirties turtas atitektų ne įpėdiniams pagal įstatymą, o testamente nurodytiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Iš byloje pateiktų duomenų ir notaro parodymų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad testatorei mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjas turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduoti notarui pareiškimą apie S. J. palikimo priėmimą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė, o S. J. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos duktė V. J., kuriai 2012-11-21 Elektrėnų savivaldybės 2-ajame notaro biure buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, taip pat 2015-07-07 jai išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į S. J. palikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybę, jog palikėja yra mirusi, jis sužinojo iš V. K. telefoninio pokalbio metu tik 2016 m. sausio mėnesį.

Elektrėnų sav. 2-ojo notaro biuro notaras teismo posėdžio metu nurodė, kad V. J. 2012-10-11 kreipėsi į notarą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo, patikrinus testamentų registrą paaiškėjo, kad palikėja S. J. (duomenys neskelbtini)buvo sudariusi testamentą notarės R. I. notaro biure, todėl buvo raštu kreiptasi į šią notarę su prašymu pateikti testamento kopiją ir nors, 2012-10-26 minėta notarė atsiuntė atsakymą ir testamento kopiją iš kurios paaiškėjo, kad palikėja dalį turto paliko kitam asmeniui – A. K., tačiau notaras teismo posėdžio metu patvirtino, jog nagrinėjamu atveju jis pareiškėjo A. K. neieškojo ir testamento jam nepaskelbė, taip pat viešai neskelbė informacijos apie palikimo atsiradimą. Notaro teigimu, jis testamentinio įpėdinio neieškojo ir testamento jam neskelbė greičiausiai dėl to, kad V. J. jam pasakiusi, kad žemės sklypų, kurie turėjo būti grąžinti natūra atstatant nuosavybės teises S. J., jau nėra, t.y. nuosavybės teisė į žemės sklypus atkurta ir jie parduoti, be to, notaras nurodė, kad nuo 2012-10-19 iki 2012-10-26 jis atostogavo, todėl galimai gauto rašto ir testamento iš notarės R. I. nepastebėjo, viskas buvo tiesiog įsiūta į bylą, taip pat notaras teigė, jog vadovaujantis tarp notarų susiformavusia praktika ir 2008-10-17 Teisingumo ministro patvirtinta Testamentų skelbimo tvarka, notaras nei įstatyminių, nei testamentinių paveldėtojų neieško, į testamento paskelbimą nekviečia, informacijos apie palikimo atsiradimą skelbti viešai neprivalo.

Pareiškėjas nurodė, jog su testatore jokių santykių nepalaikė ir aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, pareiškėjas būtent įvardija tai, jog jis nežinojo, kad S. J. yra mirusi. Pažymėtina, kad pati V. J. tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas gyvena Vilniuje, o testatorės gyvenamoji vieta buvo Elektrėnų raj. sav., kad apie testatorės sudarytą testamentą pareiškėjo naudai ji nieko nežinojo, pareiškėjo ji nemačiusi ir jis su velione nepalaikė jokių ryšių.

Taigi, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad notaras tinkamai neįvykdė pareigos ir nepranešė pareiškėjui apie testatorės mirtį iškart po jos mirties, dėl ko pareiškėjas praleido terminą priimti palikimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti terminą priimti palikimą.

Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Elatum“ (duomenys neskelbtini)su S. J. sudarė sutartis, kuriomis ji įsipareigojo parduoti UAB „Elatum“ žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2007-01-22 Kauno apskrities viršininko išvadas Nr. 792, Nr. 793, Nr. 794, Nr. 795 už kurias pirkėjas sumokėjo pardavėjai 200000 Lt (b.l. 18-29). Taigi, V. J. ir jos atstovės argumentai, kad ji netiki, jog jos motina S. J. būtų gavusi 200000 Lt grynais ir jais disponavusi, nes už tokius pinigus ji būtų nupirkusi savo anūkui mašiną, būtų pinigus išdalinusi anūkams, kad į bylą nepateikti notariškai patvirtinti įgaliojimai, kuriais S. J. būtų įgaliojusi pirkėją atstovauti ją atkuriant ir įstatymų nustatyta tvarka jos vardu įforminant nuosavybės teises į minėtą turtą, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar minėtos sutartys buvo sudarytos, ar pinigai S. J. apskritai buvo sumokėti, teismo vertinimu yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nei suinteresuotas asmuo nei jos atstovė teismui nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų.

Taip pat teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Taigi, įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjui testamentu palikta žemė, už kurią UAB „Elatum“ yra sumokėjęs palikėjai 200000 Lt, darytina išvada, kad atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą priimti palikimą galimai būtų pažeisti turtiniai pareiškėjo interesai. Tuo tarpu kaip nurodė notaras, V. J. pagal jai išduotus paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus nuosavybės teisės į atkuriamus žemės sklypus nepaveldėjo.

Be to, suinteresuotojo asmens atstovė nurodė, kad tai, jog pareiškėjui apie palikėjos mirtį tapo žinoma dar 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtina V. K. atstovo advokato D. M. 2015-09-02 siųsta pretenziją V. J. dėl piniginių lėšų grąžinimo. Pabrėžė ir tai, kad pažįstamus V. K. ir pareiškėją A. K. atstovauja tas pats advokatas D. M., kuris apie faktą dėl S. J. mirties žinojo bent jau 2015 m. rugsėjo 02 d., o atsižvelgus į tarp UAB „Elatum“ ir V. K. 2015-05-20 sudarytą Teisių ir paslaugų perleidimo sutartį, pareiškėjui apie S. J. mirtį tapo žinoma gal ir dar anksčiau. Taigi, suinteresuotojo asmens vertinimu, iš nurodytų aplinkybių labiau tikėtina, kad pareiškėjas per trečiuosius asmenis apie S. J. mirtį žinojo daug ankščiau nei nurodo savo pareiškime, todėl terminą priimti palikimui praleido dėl savo aplaidumo ar nerūpestingumo. Be to, nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas, kad palikėja yra senyvo amžiaus, visiškai nepalaikė ryšių su testatore, nesidomėjo jos sveikata, todėl dėl savo neaktyvumo praleido terminą priimti palikimą.

Teismas nesutinka su šia suinteresuotojo asmens V. J. ir jos atstovės pozicija, kadangi iš byloje pateiktų duomenų negalima neabejotinai spręsti, jog pareiškėjas apie S. J. mirtį sužinojo anksčiau, tuo labiau, jog ir liudytoju apklaustas V. K. parodė, jog 2016 m. sausio mėnesio antroje pusėje jis paskambino A. K., kuriam pokalbio metu pasakė, jog S. J. yra mirusi ir kadangi A. K. turėjo testamentą, kuriuo S. J. A. K. paliko jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kurie bus grąžinti natūra atstatant nuosavybes teises į turėta turtą, jis parekomendavo kreiptis pas advokatą D. M. ir kreiptis į teismą. Atsižvelgus į tai, minėti V. J. ir jos atstovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nesutiktina ir su suinteresuotojo asmens pozicija, kad pareiškėjas turėjo prievolę nuolat domėtis testatorės sveikatos būkle. Atsižvelgtina į tai, kad testamento palikimas yra vienašalis sandoris, sudaromas laisva šalies valia, todėl testatorius turi teisę palikti palikimą testamentu bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir tai nesukelia teisinių įsipareigojimų būsimam įpėdiniui pagal testamentą aktyviai domėtis testatoriaus sveikatos būkle ar testamento atsiradimu. Sprendžiant ar pareiškėjo įvardintos aplinkybės yra svarbios pateisinti termino praleidimą, svarbu atsižvelgti į įpėdinio santykį su palikėjos aplinka. Šiuo atveju, pareiškėjas su palikėja ryšių nepalaikė, taip pat nepalaikė ryšio ir su palikėjos artimaisiais. Teismas pripažįsta, kad bet kuris įpėdinis turi pareigą būti pakankamai rūpestingas ir atidus, kad laiku įgyvendintų savo teisę į palikimą, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebendravo su palikėja, būtų neprotinga tikėtis, kad pareiškėjas nuolatos privalėtų domėtis ar S. J. dar nėra mirusi. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjo paminėtos aplinkybės laikytinos pakankami svarbiomis, kad pateisintų termino priimti palikimą praleidimo faktą.

Iš pareiškėjo pareiškimo ir liudytojo V. K. paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad A. K. apie S. J. mirtį sužinojo tik 2016 m. sausio mėnesį, todėl kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo 2016 m. balandžio 8 d., teismo vertinimu jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir sužinojęs apie palikėjos mirtį per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į teismą.

Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasis minėtų kasacinio teismo nutarčių motyvais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo praleidimo termino palikimui priimti priežastys yra svarbios, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, toks terminas turi būti atnaujintas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas byloje patyrė 41 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, b. l. 6), kurias prašo atlyginti. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo V. J. prieštaravo pareiškimui, todėl ji turi pareigą atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 41 EUR.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nagrinėjamoje byloje sudaro 5,40 EUR. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš V. J. priteistina 5,40 EUR už procesinių dokumentų įteikimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.57 str., CPK 96 str., 442 str. 13 p., 576-578 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti 3 (trims) mėnesiams testamentiniam įpėdiniui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą ir praleistą terminą S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 41,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,40 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.