- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- eA-1511-575/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06325-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-1511-575/2025 dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. P. (I. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 24S240365 (toliau – ir Sprendimas) panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; 2) panaikinti 2024 m. lapkričio 6 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S24858, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
2. Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimas ir 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimas (toliau kartu – ir Sprendimai) yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
3. Migracijos departamentas Sprendimus grindė aplinkybėmis, jog gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2024 m. spalio 18 d. išvadą 19-852(S) (toliau – ir VSD išvada). VSD išvada apie tikėtiną grėsmę yra paremta išimtinai hipotetiniais teiginiais, nenurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais savo valia siektų būti lojalus Rusijos režimui arba veiktų prieš Lietuvą ar jos sąjungininkes.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas paaiškino, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), kurioje dirbo, yra civilinė, komercinė įmonė, kurioje nėra ir niekada nebuvo Rusijos valstybės kapitalo tiesiogiai ar netiesiogiai. Visi pagrindiniai Bendrovės klientai yra privačios įmonės, o Sprendimuose nurodytos bendrovės yra visiškai mažareikšmiai klientai. Pažymoje nurodyti viešieji pirkimai vyko 2016–2019 metais, iki pilnavertės Rusijos invazijos į Ukrainą, esant visiškai kitai geopolitinei situacijai. Pareiškėjas nurodė, kad VSD padarė nepagrįstą išvadą jog Bendrovė, dalyvaudama viešuose konkursuose, dėl patikimumo ir saugumo teikiant paslaugas, turi būti tikrinama atsakingų Rusijos institucijų.
5. Bendrovei niekada nebuvo ketinama taikyti ir nebuvo taikomos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir NATO valstybių sankcijos. Pareiškėjas 2002–2010 metais dėl savo veiklos buvo priverstas bendradarbiauti su ryšio sistemas kontroliuojančiais organais, pradedant eksploatuoti ryšio sistemas dėl licencijuotų sąlygų vykdymo patikrinimų, radijo dažnių, belaidžių sistemų duomenų perdavimo ir kt., o nuo 2010 metų šios pareigos perėjo specialiai šiam darbui priimtam darbuotojui. Nurodytos funkcijos pareiškėjui buvo priskirtos prieš 14 metų, dar prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, esant visiškai kitai geopolitinei situacijai.
6. VSD teigia, kad „turimais duomenimis S. F. (vienas iš įmonės akcininkų), pripažino, kad jo Rusijoje registruota ir veikianti Bendrovė bendradarbiauja su stambiausiais ir pagrindiniais Rusijos telekomunikacijų operatoriais, vadovaudamiesi Rusijos teisės aktais“. Sprendimuose nėra jokių nuorodų iš kur VSD gavo šią informaciją, pareiškėjas negali tokių teiginių komentuoti, nei į juos atsikirsti, nes neiškus jų kontekstas ir šaltinis. Pareiškėjas savo aukštai kvalifikuotą veiklą siekia perkelti į Lietuvą ir ES bei visiškai nutraukė veiklą Rusijoje. Pareiškėjas Lietuvoje įsteigė įmonę, kuri užsiima ta pačia veikla – interneto ryšio paslaugomis. Pareiškėjas siekia perkelti ne tik visą savo šeimą, bet visą verslą į Lietuvą bei nutraukti visus ryšius su Rusija. Pareiškėjas nuo 2022 metų iki Sprendimų priėmimo turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Leidimas išduotas esant tai pačiai geopolitinei situacijai – po Rusijos pilno masto įsiveržimo į Ukrainą, institucijoms žinant visą tą pačią informaciją apie pareiškėjo darbinę veiklą Rusijoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nebus išduoti leidimai laikinai gyventi ir jo šeimos nariams (sutuoktinei bei nepilnamečiam vaikui). Taigi, pareiškėjui ir jo šeimai teks išvykti į Rusiją, kur jie gali būti persekiojami dėl savo pozicijos Rusijos režimo atžvilgiu. Iš Rusijos pareiškėjas išvyko Rusijos pradėto agresyvaus karo Ukrainoje pradžioje, o Lietuvoje dirbo savo įmonėje.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje ginčijami Sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir VSD išvada.
9. Atsakovas nurodė, kad Sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Migracijos departamento ar VSD išvadose nėra neigiama Bendrovės veikos kryptis, kapitalas, ar asociacijos apibrėžtis. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad Bendrovė užsiima IP tranzito ir specialaus ryšio kanalų tiekimu, telefono ryšių paslaugų teikimu. Bendrovė, dalyvaudama viešuose konkursuose, dėl patikimumo ir saugumo teikiant paslaugas, turi būti tikrinama atsakingų Rusijos Federacijos institucijų. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės (Rusijos Federacijos institucijos sudarė mažą Bendrovės klientų dalį ar pelną, Bendrovei nebuvo taikomos ES sankcijos, tikslai Lietuvoje, politinė pažiūros ir kt.), nepaneigia nustatytų ir nenuginčijamų ryšių buvimą. Pareiškėjas skunde patvirtino VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, kad Bendrovės vienas iš klientų buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių vertinimas ir ryšiai pateikti VSD išvadoje. Sprendimuose Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika (Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir nepilnametis vaikas, pareiškėjo darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) ir kt.), kurie, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą bei remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, nėra labiau reikšmingos negu Lietuvos nacionalinis saugumas.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. VSD nurodė, kad Sprendimai priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad, vadovaudamiesi Rusijos Federacijos teisės aktais, telekomunikacijų operatoriai Rusijoje privalo bendradarbiauti su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (toliau – ir FSB), kuri yra viena iš trijų svarbiausių Rusijos žvalgybos tarnybų, ne tik užtikrinanti Rusijos režimo stabilumą šalies viduje, bet ir tiesiogiai dalyvaujanti.
13. Bendrovės bendradarbiavimą su Rusijos valstybe patvirtina ir tai, jog Bendrovė yra Rusijos viešųjų pirkimų dalyvė, kurios didžiausia klientė viešuosiuose pirkimuose – minėta Rusijos valstybės kontroliuojamos kompanijos (duomenys neskelbtini) dukterinė įmonė (duomenys neskelbtini). Taigi, VSD įvertino, kad pareiškėjas, dirbdamas Bendrovėje ir turėdamas ryšių su „(duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose (strateginės reikšmės įmonėse, įstaigose, organizacijose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pažymėjo, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.
II.
14. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. gruodžio 5 d., nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir dėl 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
16.1. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas, 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. rugsėjo 26 d., pildydamas klausimyną bei atsakydamas į 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos), nurodė, kad 2002–2022 m. dirbo Bendrovėje techniniu direktoriumi.
16.2. Migracijos departamentas, 2024 m. spalio 18 d. gavo teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintą VSD raštą (duomenys neskelbtini), kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pildydamas 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. rugsėjo 26 d. Migracijos departamento klausimynus, asmuo nurodė, kad 2002–2022 m. dirbo Bendrovėje techniniu direktoriumi. Bendrovė užsiima IP tranzito ir specialaus ryšio kanalų tiekimu, telefono ryšių paslaugų teikimu, 2016–2019 m. dalyvavo penkiuose viešuose pirkimuose ir juos laimėjo, aptarnavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Federacinę valstybinę unitarinę įmonę (duomenys neskelbtini) ir televizijos ir radijo kompaniją (duomenys neskelbtini). Bendrovė, dalyvaudama viešuose konkursuose, dėl patikimumo ir saugumo teikiant paslaugas, turi būti tikrinama atsakingų Rusijos Federacijos institucijų.
16.3. Pareiškėjas, 2024 m. rugsėjo 19 d. pildytame Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad palaikė ryšius su asmenimis NATO ir ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, pagal veiklos sritis buvo priverstas kreiptis į Rusijos ryšių sritis kontroliuojančius organus. Pareiškėjo pareigos apėmė techninės dokumentacijos, susijusios su ryšių tinklais, paruošimas, dalyvavimas komisijose, įvedant ryšių tinklus į eksploataciją, ir kitos pareigos.
16.4. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 26 d. pildytame Migracijos departamento klausimyne pateikė informaciją, kad 2002–2010 m. dėl savo veiklos buvo priverstas bendradarbiauti su ryšio sistemas kontroliuojančiais organais (duomenys neskelbtini), pradedant eksploatuoti ryšio sistemas dėl licencijuotų sąlygų vykdymo patikrinimų, radijo dažnių, belaidžių sistemų duomenų perdavimo ir kt., o nuo 2010 m. šios pareigos perėjo specialiai šiam darbui priimtam darbuotojui. Tai reiškia, kad nuolatinis įmonės bendravimas su Rusijos institucijomis vyko ir toliau. Viešai prieinamais duomenimis (duomenys neskelbtini) yra Federalinė ryšių, informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba, kuri yra pavaldi Rusijos skaitmeninės plėtros ir žiniasklaidos ministerijai ir yra atsakinga už ryšių, technologijų ir žiniasklaidos reguliavimą. (Duomenys neskelbtini) taip pat kontroliuoja duomenų apsaugą ir radijo dažnių tarnybą. Turimais duomenimis S. F. (vienas iš įmonės akcininkų), pripažino, kad jo Rusijoje registruota ir veikianti Bendrovė bendradarbiauja su stambiausiais ir pagrindiniais Rusijos telekomunikacijų operatoriais, vadovaudamiesi Rusijos teisės aktais. Telekomunikacijų operatoriai Rusijoje privalo bendradarbiauti su FSB, kuri yra viena trijų svarbiausių Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų, užtikrinanti ne tik Rusijos režimo stabilumą šalies viduje, bet ir tiesiogiai dalyvaujanti Rusijos karinėje agresijoje prieš Ukrainą bei vykdanti aktyvią žvalgybinę veiklą NATO ir ES valstybėse. FSB aktyviai veikia prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus siekdama rinkti svarbią informaciją ir daryti Rusijos interesus atitinkančią įtaką Lietuvos politiniams procesams, FSB vykdoma žvalgybinė veikla prieš Lietuvą kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos telekomunikacijų operatoriai su FSB bendradarbiauja pagal SORM sistemą. Taip pat jie privalo užtikrinti SORM sistemos veikimą. SORM sistemos tikslas – užtikrinti, kad Rusijos žvalgybos ir teisėsaugos struktūros turėtų technines galimybes kontroliuoti telefonų pokalbių ir interneto ryšį. Bendrovės bendradarbiavimą su Rusijos valstybe patvirtina ir tai, kad Bendrovė yra Rusijos viešųjų pirkimų dalyvė. Šios įmonės klientės viešuosiuose pirkimuose yra Rusijos akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (pagrindinis akcininkas Rusijos valstybinė įmonė (duomenys neskelbtini), kuriai dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sankcijas taiko Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija, ES), darbo raudonosios vėliavos ordino federacinė valstybinė unitarinė įmonė (duomenys neskelbtini).
16.5. Sprendimais Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimai priimti remiantis VSD išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsisakymas motyvuotas aplinkybėmis, kad pareiškėjas 2002–2022 m. dirbo Rusijos Federacijos Bendrovėje techniniu direktoriumi. Darbas šioje įmonėje reiškia, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taip pat, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
17. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs bylai aktualius teisės aktus ir teismų praktiką, įvertinęs VSD išvadą, nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Teismas akcentavo, kad VSD išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Teismas įvertino, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, kad nei Sprendimuose, nei VSD išvadoje nėra neigiama Bendrovės veiklos kryptis, kapitalas, ar asociacijos apibrėžtis. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės (Rusijos Federacijos institucijos sudarė mažą Bendrovės klientų dalį ar pelną, Bendrovei nebuvo taikomos ES sankcijos, tikslai Lietuvoje, politinė pažiūros ir kt.), nepaneigia nustatytų ir nenuginčijamų ryšių buvimą. Pareiškėjas skunde patvirtino VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, kad Bendrovės klientais buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių vertinimas ir ryšiai pateikti VSD išvadoje. Taigi, teismas įvertino, kad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigė VSD nustatytų aplinkybių ir pateiktos išvados.
19. Sprendimuose konstatuota ir nagrinėjant bylą neginčijamai nustatyti faktai, jog pareiškėjas nuo 2002–2022 m. dirbo Rusijos Federacijos Bendrovėje techniniu direktoriumi. Migracijos departamento nustatyta, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją ir Baltarusiją. Pareiškėjas vykimo į kilmės šalį priežasčių nenurodė, todėl teismas įvertino, kad šios aplinkybės, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina pareiškėjo pažeidžiamumą ir kartu didina pagrįstą tikimybę, jog jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD surinkta informacija leido teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginiuose sektoriuose ir valstybės institucijose.
20. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
21. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis turėjo galiojusį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nepaneigia Migracijos departamento vertinimo. Be to, kaip pažymėjo teismas, 2022 m. teisės aktai nenumatė klausimyno pildymo, todėl pareiškėjo biografijos faktai dėl darbinių ryšių su kilmės šalimi paaiškėjo jam tik užpildžius klausimyną, todėl pagrįstai ir teisėtai atsakovas, vadovaudamasis VSD išvada, priėmė Sprendimus, panaikindamas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir atsisakydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją.
23. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją ir Rusiją, o tai, kaip nurodė teismas, suponuoja išvadą, jog jo ryšiai su Rusijos Federacija nėra nutraukti. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad su kilmės šalimi pareiškėją tebesieja glaudūs ryšiai.
24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad, Migracijos departamentui neįvertinus šeiminių ryšių ir atsisakius išduoti leidimą, nebus išduoti leidimai laikinai gyventi ir jo šeimos nariams, todėl pareiškėjui ir jo šeimai teks išvykti į Rusiją, kur jie gali būti persekiojami dėl savo pozicijos Rusijos režimo atžvilgiu, teismas nurodė, kad Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, pagal kurias nustatyta, jog pareiškėjas dažnai vyksta į kilmės šalį, su kuria tebesieja glaudūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai; tai, kad šeima tam tikrą laiką gyvena Lietuvoje ir kitos akcentuojamos aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, jog Sprendimai neteisėti. Pareiškėjas siekia gyventi Lietuvoje, tačiau jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir leisti jam laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimuose nurodoma, jog 2002–2010 metais dėl savo veiklos buvo priverstas bendradarbiauti su ryšio sistemas kontroliuojančiais organais ((duomenys neskelbtini)), pradedant eksploatuoti ryšio sistemas dėl licencijuotų sąlygų vykdymo patikrinimų, radijo dažnių, belaidžių sistemų duomenų perdavimo ir kt., o nuo 2010 metų šios pareigos perėjo specialiai šiam darbui priimtam darbuotojui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytos funkcijos pareiškėjui buvo priskirtos prieš 14 metų, dar prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, esant kitai geopolitinei situacijai. Toks pareiškėjo biografijos faktas negali būti inkriminuojamas jam bei iliustruoti galimą grėsmę.
26. Teismas įvertino, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovo teiginiais, jog Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Teismas taip pat nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti VSD atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui vertinimu.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas skunde nurodė, kad funkcijos jam buvo priskirtos prieš 14 metų, dar prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, esant kitai geopolitinei situacijai, tačiau teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Bendrovėje pareiškėjas dirbo 20 metų ir darbo santykius nutraukė vos prieš 2 metus, o tai sudaro rimtą pagrindą manyti, kad šiuo metu nėra praėjęs pakankamas laiko tarpas, per kurį būtų visiškai išnykę ryšiai su darbo aplinka (bendradarbiais, darbo metu užmegztais kontaktais ir kt.). Pareiškėjo darbas techninio direktoriaus pareigose buvo kvalifikuotas, reikalaujantis specifinių žinių bei įgūdžių, o tai reiškia, jog pareiškėjas buvo svarbus ir neeilinis Rusijos Bendrovė darbuotojas, pareiškėjas periodiškai vyksta į Rusiją, o tai reiškia, jog pareiškėjas nėra nutraukęs ryšių su savo kilmės valstybe, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus.
28. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų), kodėl pareiškėjui būtina gyventi Lietuvoje, kokių funkcijų Bendrovėje jis negalėtų atlikti neturėdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, neįrodė savo ketinimų gyventi būtent Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas būtent su Lietuva sieja savo ateitį.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais ir nėra pagrindo jų naikinti. Teismui konstatavus Sprendimų teisėtumą, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo teismas netenkino, teismas nusprendė, jog jis neįgijo ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Sprendimą; 2) panaikinti 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimą; 3) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė tiek procesinės, tiek materialinės teisės taikymo pažeidimus. Išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, padaryta teismui vadovaujantis VSD išvadoje išdėstytais faktais, kurie dalinai neatitinka tikrovės. Dėl to buvo padaryta esminė klaida dėl pareiškėjo santykių su Rusijos valstybe prigimties bei apimties, taip pat nevertintos kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo bei jo šeimos teisėtus interesus, todėl yra naikintinas.
33. Pareiškėjas teigia, kad, nustačius galimą (prognozuojamą, o ne realią) grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas turėjo taikyti proporcingą poveikio priemonę pareiškėjui, t. y. negalėjo atsisakyti išduoti leidimo gyventi. Atsakovas privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo mažamečių vaikų interesus. Migracijos departamentas ir teismas privalėjo atsakyti į klausimą, ar hipotetinės grėsmės valstybės saugumui, galinčios kilti tik neapibrėžtoje ateityje, užtenka, kad būtų esmingai paveikti pareiškėjo, jo šeimos interesai gyventi Lietuvoje.
34. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad skundo argumentai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių ir institucijos pateiktos išvados.
35. Pareiškėjo atsakymai į klausimyno klausimus, t. y. asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo, rodo jo poziciją. Pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė turi daryti įtaką sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo pavojingumo nacionaliniam saugumui. Teismai formuoja atitinkamą teisės taikymo taisyklę užsieniečių pavojaus nacionalinio saugumo bylose taip, kad tokiose bylose neužtenka nustatyti, jog pareiškėjas dirbo komercinėje Rusijos įmonėje (nagrinėjamu atveju pareiškėjas dirbo informacinių technologijų sferoje), bet vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Nagrinėjamoje byloje visos kitos aplinkybės (Rusijos agresijos pasmerkimas ir Krymo nurodymas kaip Ukrainos) ir kitų grėsmę nurodančiu faktų nebuvimas rodo, kad grėsmė valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, jog pareiškėjas dirbo su agresyviu režimu menamai sietinose institucijose (konkrečiu atveju aptarnaujančiu, techniniu darbuotoju – aplinkosaugos srityje), nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali. Teismas sprendime nevertino realios pareiškėjo pozicijos Rusijos režimo klausimu.
36. Vertinant leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimą /atsisakymą išduoti šeiminių ryšių kontekste, pareiškėjo teigimu, svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas apie asmens grėsmės valstybės saugumui vertinimą, akcentavo asmens teisės į šeimos bei privatų gyvenimą gerbimą, akcentuodamas visų aplinkybių tinkamo įvertinimo svarbą, siekiant nustatyti, ar leidimo laikinai gyventi neišdavimas yra būtinas, neišvengiamas, o priemonė – proporcinga.
Šalies argumentai
37. Pareiškėjas, nurodydamas argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024. Pareiškėjas taip pat nurodo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punktą, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus ir prieina prie išvados, jog teismas netinkamai vertino VSD išvadą, Sprendimų proporcingumo bei būtinumo atsakovas neįrodė. Byloje Sprendimai grindžiami tik bendrąja prevencija, kas sudaro pagrindą Sprendimus panaikinti.
Atsiliepimas
38. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimą.
39. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamento ir VSD išvadose nėra neigiama Bendrovės kryptis, kapitalas ar asociacijos apibrėžtis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs prejudicinę reikšmę turintį sprendimą nagrinėjamai bylai (žr. 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2597-552/2024).
40. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas 8 metus (nuo 2002 m. iki 2010 m.) palaikė ryšį su (duomenys neskelbtini), o toks nuolatinis įmonės bendravimas su Rusijos institucijomis vyko ir toliau. Taip pat, atsakovo teigimu, išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, buvo padaryta ne jo politinių pažiūrų pagrindu, bet atsižvelgus į jo darbinius ryšius, kurie suponuoja jo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023; 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2527-1047/2024). Pareiškėjo pildomame klausimyne išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimų neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023). Atsakovas pastebėjo ir tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos valdžiai.
Atsiliepimas
41. Atsakovas nurodo, kad Sprendimuose Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika (Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė ir nepilnametis vaikas, pareiškėjo darbą ir kt.), kurie, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą bei remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, nėra labiau reikšmingos negu Lietuvos nacionalinis saugumas. Be to, pareiškėjas dažnai kerta Lietuvos–Baltarusijos sieną.
42. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo sutuoktinė ir dukra šiuo metu neturi galiojančių leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimų nepagrįstumo. Be to, atsakovo vertinimu, tikėtina, jog pareiškėjas iki šiol gali palaikyti ryšius su likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Taip pat buvo surinkti prieinami duomenys apie pareiškėją (ryšiai su Lietuvos Respublika, sienos kirtimai, darbas ir pan.) ir įvertinti Sprendimuose.
Atsiliepimas
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
44. VSD nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
45. VSD vertinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog surinkti duomenys leidžia teigti, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą priimti Sprendimus. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą laikinai gyventi, ir dėl 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
47. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Teismas, konstatavęs Sprendimų teisėtumą, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Sprendimą; 2) panaikinti 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendimą; 3) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės ir materialinės teisės taikymo pažeidimus, priimtas sprendimas iš esmės pažeidžia pareiškėjo bei jo šeimos teisėtus interesus, VSD išvadoje išdėstyti faktai dalinai neatitinka tikrovės.
49. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
50. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
51. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
53. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
54. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
55. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sutinka su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.
57. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Bendrovė užsiima IP tranzito ir specialaus ryšio kanalų teikimu, telefono ryšių paslaugų teikimu. Bendrovė 2016–2019 metais dalyvavo 5 viešuose pirkimuose ir juos laimėjo, aptarnavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Federacinę valstybinę unitarinę įmonę (duomenys neskelbtini), televizijos ir radijo kompaniją (duomenys neskelbtini). Bendrovė, dalyvaudama viešuose konkursuose, dėl patikimumo ir saugumo teikiant paslaugas, turi būti tikrinama atsakingų Rusijos Federacijos institucijų. Pareiškėjas, 2024 m. rugsėjo 19 d. pildytame Migracijos departamento klausimyne nurodė, kad palaikė ryšius su asmenimis NATO ir ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, pagal veiklos sritis buvo priverstas kreiptis į Rusijos ryšių sritis kontroliuojančius organus. Pareiškėjo pareigos apėmė techninės dokumentacijos, susijusios su ryšių tinklais, paruošimas, dalyvavimas komisijose, įvedant ryšių tinklus į eksploataciją, ir kitos pareigos. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 26 d. pildytame Migracijos departamento klausimyne pateikė informaciją, kad 2002–2010 m. dėl savo veiklos buvo priverstas bendradarbiauti su ryšio sistemas kontroliuojančiais organais ((duomenys neskelbtini)), pradedant eksploatuoti ryšio sistemas dėl licencijuotų sąlygų vykdymo patikrinimų, radijo dažnių, belaidžių sistemų duomenų perdavimo ir kt., o nuo 2010 m. šios pareigos perėjo specialiai šiam darbui priimtam darbuotojui.
58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Bendrovei nebuvo taikomos ES ir NATO valstybių sankcijos, VSD išvadoje nurodyti viešieji pirkimai vyko 2016–2019 metais (iki Rusijos invazijos į Ukrainą), Migracijos departamentas sprendimuose nurodė, jog 2002–2010 metais pareiškėjas dėl savo veiklos buvo priverstas bendradarbiauti su ryšio sistemas kontroliuojančias organais (duomenys neskelbtini), pradedant eksploatuoti ryšio sistemas dėl licencijų sąlygų vykdymo patikrinimo, radijo dažnių, belaidžių sistemų duomenų perdavimo, tačiau šios funkcijos buvo priskirtos dar prieš Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nurodo pavienes faktines aplinkybes, kurios nepaneigia jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas įvertino, jog pareiškėją su Bendrove sieja ilgalaikiai darbo santykiai (20 metų), kuriuos nutraukė tik 2022 metais. Pareiškėjo darbas, užimant techninio direktoriaus pareigas, buvo kvalifikuotas ir reikalaujantis specifinių žinių bei įgūdžių, o tai reiškia, jog pareiškėjas buvo svarbus ir neeilinis Bendrovės darbuotojas. Pareiškėjas bendradarbiavo su Rusijos Federacijos valstybinėmis institucijomis, kurių aplinka yra griežtai kontroliuojama žvalgybos tarnybų.
59. Svarbi bylai aplinkybė ir ta, kad pareiškėjas, turėdamas teisę gyventi ir užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje suteikiančius dokumentus, periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 45 kartus, kas suponuoja išvadą, jog nėra nutraukęs ryšių su savo kilmės valstybe.
60. Sprendimai grindžiami ne tik VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu Bendrovėje vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šių Sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atsakymais į klausimyno klausimus (asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo), turi šeimą, nepilnametę dukterį, nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, todėl jo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 6 d. Sprendime nurodė, jog pareiškėjo sutuoktinė ir nepilnametė duktė taip pat periodiškai vyksta į Rusijos Federaciją, o tai taip pat reiškia, jog pareiškėjo šeimos nariai nėra nutraukę ryšių su savo kilmės valstybe.
61. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė laikinai gyventi Lietuvoje, remiantis Įstatymu, yra ribojama dėl būtinumo apsaugoti visai visuomenei svarbų interesą – valstybės saugumą. Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas nagrinėjamu atveju laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumą ir Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
63. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose (žr. 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1384-624/2024; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1542-492/2024) buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
64. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019 ir kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
65. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
66. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.