Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Justė Visakavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1026-1030/2023, išnagrinėtoje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. Z. dėl gauto atlyginimo už nesuteiktas teisines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1026-1030/2023 iš atsakovo A. Z. priteista 250,00 Eur nuostoliai, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 250,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Priimdamas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą teismas nustatė, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pašalinti procesinio dokumento trūkumus administracinėje byloje Nr. eI3-2842-821/2022, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui avansą ir likusią sumą po dokumento parengimo. Atsakovas, vykdydamas šalių sutartį dėl teisinės pagalbos, parengė byloje esantį 2022 m. vasario 10 d. raštą dėl trūkumų pašalinimo administracinėje byloje Nr. eI3-2842-821/2022. Ieškovė už atsakovo suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 250,00 Eur. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi išaiškino, kad 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nurodyti skundo trūkumai, pateiktame 2022 m. vasario 10 d. rašte dėl trūkumų pašalinimo, nepašalinti ir teismas pakartotinai nurodė pašalinti paduoto skundo ir teismo nurodytus trūkumus iki 2022 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės skundą ir visus jo patikslinimus laikė nepaduotais. Teismas konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2022 m. vasario 10 d. tinkamai nevykdė ieškovės jam duoto pavedimo, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.718 straipsnio 1 dalyje, CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, jam nustatytas pareigas, todėl tai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nors ir nebuvo advokatu ar advokato padėjėju, sutartimi prisiėmė atsakomybę teikti ieškovei teisines paslaugas, t. y. parengti procesinį dokumentą teismui, tačiau parengė netinkamos formos ir turinio dokumentą, todėl darytina išvada, jog atsakovas paslaugos ieškovei tinkamai neatliko ir būtent dėl to ieškovė nepagrįstai sumokėjo atsakovui 250,00 Eur sumą. Šiuo atveju darytina išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamo veikimo ir ieškovės patirtų išlaidų (nuostolių). Atsakovas įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją nepateikė, todėl, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad, teikdamas teisines paslaugas ir surašydamas netinkamos formos ir turinio dokumentą, buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek reikalinga tokio pobūdžio paslaugoms teikti. Taigi atsakovo kaltė yra nustatyta. Nustačius visas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas dėl netinkamo ginčo sutarties vykdymo ieškovės reikalavimas dėl 250,00 Eur nuostolių priteisimo tenkintas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas trimis etapais: Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis); Antra, priėmus prašymą, skiriamas teismo posėdis, patikrinama, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino (CPK 368 straipsnis) ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis); Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu pagal proceso atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu.

Minėta, jog antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas turi įvertinti, ar nepraleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą, o kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aplinkybės, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais

Pareiškėjo teigimu, jam žodine proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1026-1030/2023 nebuvo suteikta teisinė galimybė tinkamai ginti savo teisėtus interesus teismo posėdžių metu, nes ieškovas R. G. nedalyvavo nei viename teismo posėdyje. Nors atsakovas A. Z. teismo teisėjos Monikos Lapukaitės teismo posėdžio metu prašė pakviesti ieškovą R. G., teismo teisėja neatsižvelgė į atsakovo teisėtą prašymą ir nepakvietė į teismo posėdžius ieškovės R. G.. Civilinės bylos Nr. 2-1026-1030/2023 duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 10 d. 11.00 val. vykusiame teismo posėdyje atsakovas A. Z. pateikė prašymą iškvieti ieškovę R. G. į teismo posėdį, nes turi jai užduoti papildomų klausimų. Teismo žodine nutartimi atsakovo prašymas netenkintas, ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, nenustačius tam pagrindų. Atsakovas 2023 m. birželio 14 d. pateikė prašymą iškvieti ieškovę į teismo posėdį. Teismo rezoliucija nurodyta, kad klausimas dėl ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje jau išspręstas teismo posėdžio metu, todėl pakartotinai nespręstinas. Byla išnagrinėta 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu. 2023 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas A. Z. teikė civilinėje byloje apeliacinį skundą, tačiau 2023 m. spalio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes nustatytu terminu apeliantas neištaisė procesinio dokumento trūkumų. Jau apeliaciniame skunde atsakovas nurodė aplinkybes, jog jam nebuvo suteikta teisinė galimybė tinkamai ginti savo teisėtus interesus teismo posėdžių metu, nes ieškovas R. G. nedalyvavo nei viename teismo posėdyje ir atsakovas negalėjo užduoti ieškovei klausimų. Nors pareiškėjas tikslios datos, kada sužinojo apie aplinkybes jo manymu sudarančios pagrindą proceso atnaujinimui, nenurodo, akivaizdu, jog pareiškėjui minimos aplinkybės, buvo neabejotinai žinomos, bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. gavus teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, todėl konstatuotina, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikimo terminas, nustatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas. Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą neteikė, termino praleidimo priežasčių nenurodė.

Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo nurodomų proceso atnaujinimo pagrindų.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi, pareiškėjas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžia antstolės Vidos Daugirdienės 2024 m. spalio 7 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-4-51809, kurio vykdomoji byla nutraukta pasikeitus išieškotojui UAB „Lanlita“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), kuri yra reorganizuota ir išregistruota. Teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, bei nesudarančių pagrindo proceso atnaujinimui. Visų pirma, pažymėtina, kad toks patvarkymas kartu su prašymu į bylą nepateiktas (CPK 178 straipsnis), antra, šių aplinkybių nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo, trečia, jos neturi esminės reikšmės bylai. Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Aplinkybės jog ieškovė perleido savo reikalavimą kitam kreditoriui ir ar vykdymo procese atsiradusios kitos aplinkybės po bylos išnagrinėjimo, nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, ši sąvoka yra vertinamoji. Pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Taigi pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

Kaip jau buvo minėta, 2023 m. kovo 10 d. 11.00 val. vykusiame teismo posėdyje atsakovas A. Z. pateikė prašymą iškvieti ieškovę R. G. į teismo posėdį, nes turi jai užduoti papildomų klausimų. Teismo žodine nutartimi atsakovo prašymas netenkintas, ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, nenustačius tam pagrindų. Atsakovas 2023 m. birželio 14 d. pateikė prašymą iškvieti ieškovę į teismo posėdį. Teismo rezoliucija nurodyta, kad klausimas dėl ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje jau išspręstas teismo posėdžio metu, todėl pakartotinai nespręstinas. CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta teismo posėdžio pirmininko teisė pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį. Teismas pasinaudodamas šia teise nusprendė, kad pagrindo pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu nebuvo. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių kokius klausimus norėjo išsiaiškinti juos ieškovei užduodamas teismo posėdyje, kurie būtų turėję įtakos kitokio sprendimo priėmimui ar kokios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, netenkinus tokio pareiškėjo prašymo. Kadangi teisės taikymo klaida, turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą, teismo vertinimu, nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, įvertinus pareiškėjo argumentus kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, konstatuoti, jog buvo padaryta teisės taikymo klaida, kuri daro sprendimą neteisėtu, nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, taip pat nenustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendime būtų padaryta kokia nors, o juo labiau aiški, teisės normos taikymo klaida.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkte numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, be to, prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, atsisakytina atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1026-1030/2023 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo (atsakovo) A. Z. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. 2-1026-1030/2023.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.