Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. Z. dėl gauto atlyginimo už nesuteiktas teisines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Europos paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėtina, kad 2023 m. liepos 25 d. teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas nebuvo pagrįstas įrodymais, taigi teismas neturėjo pagrindo konstatuoti svarbių atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių, taip pat atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, t. y. kad atsakovas jau yra davęs paaiškinimus byloje, atsakovo prašymas netenkintas ir byla užbaigta nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 162² straipsnio 1 dalis).

Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas jai ir jos šeimai rengia procesinius dokumentus, atstovauja ją pagal įgaliojimą, taip pat liudytoja dirba pas jį MB „Europos paslaugos“. Prieš metus laiko atsakovas turėjo surašyti dokumentą ieškovei. Liudytoja matė, kad atsakovas turėjo rankose surašytą dokumentą ir girdėjo, kaip ieškovė telefonu reikalavo atsakovą grąžinti pinigus. Prieš kelis mėnesius atsakovas jai pasakė, kad ieškovė padavė jį į teismą dėl pinigų už netinkamai suteiktas teisines paslaugas grąžinimo. Atsakovas atsakingai žiūri į savo darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl nuostolių priteisimo

Iš bylos medžiagos matyti, jog tarp bylos šalių buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pašalinti procesinio dokumento trūkumus administracinėje byloje Nr. eI3-2842-821/2022, o ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui avansą ir likusią sumą po dokumento parengimo (b. l. 32). Ieškovė nurodo, kad atsakovas surašė 2022 m. vasario 10 d. raštą dėl trūkumų pašalinimo administracinėje byloje Nr. eI3-2842-821/2022 (b. l. 33-35). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (b. l. 123-129), nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. minėtoje administracinėje byloje ieškovė, siekdama pašalinti trūkumus, pateikė būtent tokį procesinį dokumentą, kuris pridėtas prie ieškinio. Pažymėtina, kad atsakovas savo paaiškinimuose bei liudytoja savo parodymuose patvirtino, kad atsakovas teikė teisines paslaugas ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas įrodymų, jog, vykdydamas šalių sutartį dėl teisinės pagalbos, būtų surašęs kitokio turinio dokumentą, teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovas, vykdydamas šalių sutartį dėl teisinės pagalbos, parengė byloje esantį 2022 m. vasario 10 d. raštą dėl trūkumų pašalinimo administracinėje byloje Nr. eI3-2842-821/2022 (b. l. 33-35, 123-129). Šiame kontekste paminėtina, kad teismo posėdyje atsakovas teigė, kad teisines paslaugas ieškovei teikė ir kaip fizinis asmuo, ir kaip MB „Europos paslaugos“ vadovas, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad į administracinę bylą pateiktas MB „Europos paslaugos“ pinigų priėmimo kvitas (b. l. 129) nėra pasirašytas bendrijos atstovo, teismo siūlytų duomenų, kad ginčo piniginės lėšos buvo apskaitytos, kaip mažosios bendrijos pajamos, atsakovas teismui neteikė, be to, ginčo sutartyje dėl teisinės pagalbos šios pagalbos teikėju yra nurodytas pats atsakovas, o ne mažoji bendrija. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas konstatuoja, kad sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė taip ieškovės ir atsakovo.

Šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl nuostolių atlyginimo netinkamai vykdant teisinių paslaugų sutartį. Ieškovė teigia, jog, atsakovui netinkamai vykdant teisinių paslaugų sutartį, ji nepagrįstai sumokėjo 250,00 Eur. Atsakovas nesutinka su reikalavimu, nurodydamas, jog ieškovas tinkamai atliko darbą ir gavo teisėtą atlygį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, jų įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui, šiuo atveju – ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo teisme (procesinio dokumento trūkumų pašalinimo), byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikę kokius nors teisiškai reikšmingus veiksmus su trečiaisiais asmenimis ieškovės vardu. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas už atlygį parengė ieškovei procesinį dokumentą, kurį ji pateikė teismui. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

CK 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus. Iš byloje esančios susirašinėjimo medžiagos elektroniniu paštu matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui ieškovės skundą nutarus laikyti nepaduotu, ieškovė pranešė atsakovui apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą. Nutartyje, kuria administracinę bylą nagrinėjęs teismas pareiškėjai (ieškovei) nustatė pakartotinį terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodė, jog pareiškėjos patikslintas skundas neatitinka visų ABTĮ reikalavimų. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog prašymą dėl skundo trūkumų šalinimo rengė remdamasis teismo nutartimi, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Jokių kitų dokumentų, kuriais vadovaudamasis atsakovas rengė prašymą, atsakovas neįvardijo. Taigi akivaizdu, kad atsakovas per protingą terminą nesiėmė jokių veiksmų ieškovės pavedimui tinkamai įvykdyti, parengė dokumentą, neatitinkantį jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismo vertinimu, toks atsakovo veikimas negali būti laikomas suderinamu su sąžiningo ir protingo elgesio standartu bei pažeidžia atsakovo sutartimi prisiimtas pareigas.

Tiek teismo posėdžio metu atsakovui teikiant paaiškinimus, tiek teikdamas į bylą paruošiamuosius dokumentus atsakovas patvirtino, jog rengė ieškovės prašomą parengti procesinį dokumentą, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta L. Š.. Tačiau pažymėtina, kad vien tik ta aplinkybė, jog atsakovas vykdė ieškovės prašymą, savaime nereiškia, jog atsakovas atliko paslaugą ieškovei, dėl kurios atlikimo buvo susitarta. Minėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog patikslintas skundas neatitinka visų ABTĮ reikalavimų. Vadinasi, atsakovas netinkamai parengė procesinį dokumentą.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nuo 2022 m. vasario 10 d. tinkamai nevykdė ieškovės jam duoto pavedimo, pažeidė CK 6.718 straipsnio 1 dalyje, CK 6.760 straipsnio 1 dalyje, jam nustatytas pareigas, todėl tai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji patyrė 250,00 Eur nuostolių, kurie patirti sumokėjus atsakovui šią sumą už netinkamai atliktas teisines paslaugas. Nurodo, jog dėl atsakovo netinkamo veikimo, jam parengus netinkamą procesinį dokumentą administracinis teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjos (ieškovės) skundą.

Byloje nėra ginčo, jog patyrė 250,00 Eur išlaidas administracinėje byloje, sumokėdama šią sumą atsakovui už teisines paslaugas.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas.

Pažymėtina, jog žalos atsiradimas neturi būti labai nutolęs nuo neteisėtų veiksmų. Minėta, jog atsakovas, nors ir nebuvo advokatu ar advokato padėjėju, sutartimi prisiėmė atsakomybę teikti ieškovei teisines paslaugas, t. y. parengti procesinį dokumentą teismui, tačiau parengė netinkamos formos ir turinio dokumentą, todėl darytina išvada, jog atsakovas paslaugos ieškovei tinkamai neatliko ir būtent dėl to ieškovė nepagrįstai sumokėjo atsakovui 250,00 Eur sumą. Šiuo atveju darytina išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo netinkamo veikimo ir ieškovės patirtų išlaidų (nuostolių).

CK 6.248 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pažymėtina, kad atsakovas įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją nepateikė, todėl, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad, teikdamas teisines paslaugas ir surašydamas netinkamos formos ir turinio dokumentą, buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek reikalinga tokio pobūdžio paslaugoms teikti. Taigi atsakovo kaltė yra nustatyta.

Nustačius visas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas dėl netinkamo ginčo sutarties vykdymo ieškovės reikalavimas dėl 250,00 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo

Atsakovas prašo teismo svarstyti klausimą dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl pareiškėjas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 250,00 sumą už atsakovo netinkamai atliktas teisines paslaugas. Išnagrinėjęs bylą teismas padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl bauda ieškovei neskirtina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis. Visiškai patenkinus ieškinio materialųjį teisinį reikalavimą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas ruošiant šią bylą. Iš pateiktų rašytinių įrodymu matyti, kad tarp ieškovės ir S. K. sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos (b. l. 48), kurios pagrindu S. K. priėmė iš ieškovės 250,00 Eur, mokėjimo pavadinimu nurodyta: „teisinės paslaugos“ (b. l. 6). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus, ieškovė teismui nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkinti ieškovės prašymo dėl 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Patenkinus materialųjį ieškinio reikalavimą, plačiau pasisakyti dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje yra 48,33 Eur (17,92+30,41) (b. l. 2, 173), todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei R. G. iš atsakovo A. Z. 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės R. G. prašymą dėl 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas ruošiant šią bylą priteisimo atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo A. Z. 48,33 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų trisdešimt trijų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias išlaidas į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Atsakovo A. Z. prašymo dėl baudos ieškovei R. G. skyrimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.