Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-45-267/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-01-21
Bylos Nr.: 2A-45-267/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00211-2014-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas: R. P., G. Š.
Ieškovas: Pakruojo ūkininkų

Kategorijos

24.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-45-267/2015;Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00211-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 24.1.; 36.2.; 44.5.1.; 63.2.; 121.21. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-284-287/2014 pagal ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovams G. Š. ir R. P. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. Š. ir R. P. 60253,07 Lt negrąžinto sąskaitos kredito, 59,89 Lt delspinigių, viso 60294,96 Lt, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. kovo 12 d. ieškovė su atsakovu G. Š. sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028 dėl 60000,00 Lt sąskaitos kredito limito suteikimo su 16,00 proc. metinių palūkanų norma, sąskaitos kredito limito galiojimo laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. Be to, 2008 m. kovo 12 d. ieškovė su R. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 08-00028, kuria laiduotojas užtikrino 2008 m. kovo 12 d. kredito linijos sutarties Nr. 08-00028 vykdymą, pagal kurią G. Š. gavo iš unijos 60000,00 Lt overdraftą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. Sąskaitos kreditavimo sutarties 13.3 punktas numatė, kad atsakovas sąskaitos kreditą privalėjo padengti ne vėliau kaip kitą unijos darbo dieną po sąskaitos kredito laikotarpio pabaigos, bet ne vėliau kaip paskutinę galiojimo laikotarpio dieną, tačiau atsakovas G. Š. nesilaikė sutartinių įsipareigojimų. Kadangi termino praleidimas laikomas prievolės pažeidimu ir sutarties nevykdymu, bei sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas užtraukia civilinę atsakomybę ir sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas, todėl atsakovui G. Š. 2008 m. gegužės 20 d. buvo išsiųstas reikalavimas dėl papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ieškovė reikalavo, kad iki 2008 m. gegužės 30 d. pagal overdrafto sutartį Nr. 08-00028 būtų pateiktos ieškovei ją tenkinančios papildomos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (laidavimas, garantija, įkeitimas ir (ar) hipoteka). Atsakovas su reikalavimu susipažino pas ieškovę. 2008 m. gegužės 30 d. ieškovė su Rozalimo ŽŪB, atstovaujama bendrovės vadovo R. G., sudarė laidavimo sutartį Nr. 57, kuria laiduotojas užtikrino 2008 m. kovo 12 d. kredito linijos sutarties Nr. 08-00028 vykdymą, pagal kurią G. Š. gavo iš unijos 60000,00 Lt overdraftą, kuris turėjo būti grąžintas iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. 2012 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-417/2012) paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-96-71/2011), kuriame nutarta pripažinti laidavimo sutartį Nr. 57, sudarytą tarp ieškovės ir Rozalimo ŽŪB, negaliojančia bei nutarta taikyti restituciją, dėl ko atsakovas G. Š. liko skolingas ieškovei, kadangi 2008 m. rugpjūčio 13 d. iš Rozalimo ŽŪB gautų piniginių lėšų buvo padengtas atsakovo G. Š. įsiskolinimas ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai pagal sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028, t. y. 60235,07 Lt skola, 59,89 Lt delspinigių, viso 60294,96 Lt. Ieškovė 2013 m. kovo 27 d. atsakovui G. Š. išsiuntė pranešimą dėl skolos sumokėjimo, kuriuo nustatė papildomą terminą įsiskolinimui padengti ir įspėjo, kad neįvykdžius sutarties per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Pranešimą atsakovas gavo. Kadangi sutartiniai įsipareigojimai neįvykdyti ir ginčo išspręsti šalių susitarimu ieškovei nepavyko, todėl ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė priteisti solidariai iš atsakovų 60235,07 Lt negrąžinto sąskaitos kredito, 59,89 Lt delspinigių, viso 60294,96 Lt, bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

Atsakovas R. P. 2014 m. balandžio 28 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2014 m. kovo 31 d. teismo priimto preliminaraus sprendimo ir prašė Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. preliminarų sprendimą panaikinti. Atsakovas nurodė, kad paskola jau 2008 m. buvo grąžinta iš pinigų, gautų pardavus Rozalimo ŽŪB pasėlius įmonei UAB „Robusta“ pagal antstolės Z. P. aktą. Rozalimo žemės ūkio bendrovės sumokėtus pinigus už paskolą grąžino G. Š. 2008 m. ir tai matyti civilinėje byloje iš pateiktų dokumentų, o pagal preliminarų sprendimą ta pati suma būtų antrą kartą išieškoma iš G. Š.. Teigė, kad ieškovė turėtų teisiškai kvalifikuoti ieškinio dalyką, nes pagal ieškinį negalima suprasti ar teismo prašoma taikyti restituciją, ar priteisti neva nesumokėtą paskolą. Pagal CK 1.80 str. 4 d. turtas, buvęs pripažinto negaliojančio sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo. Paskola grąžinta 2008 m., ieškovas turi visus dokumentus, susijusius su paskolos išdavimu, grąžinimu, todėl juos turi pateikti ieškovas.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovo R. P. prieštaravimus nurodė, jog su jais nesutinka, prašė juos atmesti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas R. P., būdamas atsakovui G. Š. suteikto overdrafto laiduotoju, klaidina teismą, teigdamas, kad G. Š. išduotas kreditas unijai yra grąžintas 2008 m., neteisingai aiškina tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius ir visiškai nepagrįstai ieškovui siūlo negrąžintą skolą išsiieškoti iš UAB „Robusta“. Nurodė, kad G. Š. panaudojo sutarties 60000,00 Lt kreditą, kuris buvo suteiktas jam pagal 2008 m. kovo 12 d. sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028 iki 2008 m. rugpjūčio 12 d., ir jo negrąžino, 2008 m. kovo 12 d. sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. 08-00028 įvykdymą užtikrino R. P., pasirašydamas 2008 m. kovo 12 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00028, bei Rozalimo ŽŪB, pasirašydama 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartį Nr. 57 ir vekselį. 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutarties Nr. 57 ir vekselio pasirašymas tarp unijos ir Rozalimo ŽŪB buvo tik papildoma G. Š. suteikto kredito grąžinimo garantija, kuri neatleido atsakovo R. P. nuo jo prievolės pagal 2008 m. kovo 12 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00028 ir kaip nors kitaip nepakeitė šios sutarties sąlygų.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2014-06-27 sprendimu paliko nepakeistą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. preliminarų sprendimą, kuriuo priteista solidariai iš atsakovų G. Š. ir R. P. 60253,07 Lt negrąžinto sąskaitos kredito, 59,89 Lt delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 452,00 Lt žyminio mokesčio ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, remdamasis byloje nustatytais duomenimis, atmetė atsakovų argumentus dėl tinkamo 2008 m. kovo 12 d. Sąskaitos kreditavimo sutarties Nr. 08-00028 įvykdymo kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nurodydamas, kad ieškovės atsakovui G. Š. suteiktas 60000,00 Lt sąskaitos kredito limitas buvo užtikrintas vienu iš prievolės užtikrinimo būdu – atsakovo R. P. ir Rozalimo ŽŪB laidavimu, tačiau įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo spendimu pripažinus negaliojančia Laidavimo sutartį Nr. 57 ir taikius restituciją, ieškovės suteiktas atsakovui G. Š. 60000,00 Lt sąskaitos kredito limitas liko ieškovei negrąžintas. Teismas, remdamasis kitų teismų sprendimais nustatė, kad ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija gavo pinigus iš Rozalimo ŽŪB pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip laiduotojui Rozalimo ŽŪB atsakant už G. Š. neįvykdytą prievolę grąžinti 60000 litų kredito limitą ieškovei pagal 2008 m. kovo 12 d. Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028. Sprendė, kad būtent ši teismų nustatyta aplinkybė yra reikšminga nagrinėjamos bylos kontekste, t. y. šiuo atveju ieškovės ir atsakovų G. Š. bei R. P. tarpusavio santykiams ir nurodė, kad pastaroji aplinkybė neturi jokios reikšmės ieškovės ir pasėlių pirkėjo UAB „Robusta“ santykiams, nes pastarųjų asmenų tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimas, jų apimtis ir teisių gynimo būdai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi ieškovė savo reikalavimus kildina būtent iš ieškovę ir atsakovus – kredito gavėją G. Š. bei laiduotoją R. P. – siejančių sutartinių prievolių.

Šalies argumentai

Teismas taip pat atmetė atsakovo R. P. motyvus dėl to, jog byloje neaiškūs ieškovės reikalavimai (ar ieškiniu prašoma priteisti nesumokėtą paskolą, ar taikyti restituciją), nes šiuo atveju ieškovė jokių sandorių neginčija, o taip pat ir neprašo taikyti sandorio negaliojimo pasekmių – restitucijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad pagal atsakovo R. P. ir ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2008 m. kovo 12 d. pasirašytą Laidavimo sutarties Nr. 08-00028 1 punktą, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovo G. Š. neįvykdytas prievoles pagal Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028 įvykdytų ir atsakovas R. P. kaip laiduotojas, nes pastarasis Laidavimo sutartimi Nr. 08-00028 įsipareigojo įvykdyti atsakovo G. Š. neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028, t. y. atsakyti tokia pačia apimtimi kaip ir atsakovas G. Š.. Todėl konstatavo, kad šiuo nagrinėjamu atveju abiems atsakovams kyla solidari pareiga atsakyti ieškovui pagal sutartines prievoles.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovas R. P., nesutikdama su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014‑06-27 sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-284-287/2014. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantas mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas negali priimti sprendimų, paneigiančių 2012-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį ir mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas neteisėtas, prieštaraujantis minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutarčiai, prieštarauja toje byloje nagrinėtoms ir išsiaiškintoms aplinkybėms. Teigia, kad toje byloje išnagrinėti paskolų laidavimo, pasėlių pardavimo, pinigų mokėjimo, antstolės Z. P. išieškojimo veiksmų teisėtumas ir pripažinta, kad sumokėti pinigai ieškovei Pakruojo ūkininku kredito unijai teisėti.Apeliantas taip pat mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino Rozalimo ŽŪB pasėlių pardavimą ir pinigų mokėjimą Pakruojo ūkininkų kredito unijai teisėtais ir dėl to teisėtai gautais pinigais pati ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija jau 2008 m. padengė visų minėtų atsakovų paskolas. Pati ieškovė neneigia, kad paskola atsakovo jau 2008 m. buvo grąžinta iš pinigų gautų iš UAB „Robusta“ per antstolę Z. P.. Kaip minėta, tiek pasėlių pardavimas, tiek pinigų gavimas už pasėlius, pripažinti Lietuvos Aukščiausiame Teisme teisėtais.Atsakovo teigimu, Pakruojo rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, nekreipė dėmesio, kad ieškovė vienašališkai taikė restituciją atsakovui, pripažindama, kad paskola negrąžinta. Ieškovė, teigdama, kad paskola yra negrąžinta nei atsakovo, nei už jį laidavusių asmenų, prieštarauja pati sau, teigdama, kad 2008 m. už atsakovą paskolą grąžino laiduotojas Rozalimo ŽŪB.Apeliantas nurodo, kad laidavimas, paskolos išdavimas, paskolos dengimas vyko 2008 m., o 2012-09-18 nutartimi taikyta ieškovei restitucija. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, pateikdama ieškinį, praleido ieškinio padavimo terminą pagal CK 6.66 str. 3 d.Apelianto teigimu, Pakruojo rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas minėtas civilines bylas, neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant restitucijos klausimus. Ieškovė pati taikė vienašališkai restituciją atsakovams, teigdama, kad paskolos negrąžintos, nors ieškiniuose minėtas apeliacinis teismas taikė restituciją tik pačiai ieškovei, o ne atsakovams. Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvardindamas sąvokos „restitucija“, realiai pritaikė restituciją atsakovams, nors iš bylos aplinkybių matyti, kad restitucija nebegalima. Apeliantas nurodo, kad ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipėsi į Pakruojo apylinkės teismą dėl priteistinų sumų atsakovams Z. P., V. S., G. Š., J. M. ir solidariam atsakovui R. P.. Visose keturiose bylose apeliantas yra atsakovas, ieškovė ieškinius atsakovams grindžia tais pačiais pagrindais, todėl taupant proceso šalių ir valstybės (teismų) lėšas, šiuo apeliaciniu skundu apeliantas pageidauja, kad Šiaulių apygardos teismas nagrinėtų apelianto skundus viename posėdyje, sujungiant visas minėtas keturias civilines bylas Nr. 2-317-284/2014, Nr. 2-315-284/2014, Nr. 2-284-287/2014, Nr. 2-316-287/2014.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas netinkamai aiškina tarp jo ir ieškovės susidariusių teisinių santykių pobūdį bei Šiaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-73-71/2010 ir Nr. 2-96-71/2011 priimtų sprendimų įtaką ieškovės ir atsakovo teisiniams santykiams. Ieškovė šioje byloje neprašo taikyti restitucijos, jos reikalavimai kyla iš santykių su atsakovais G. Š. ir R. P. (pagal 2008 m. kovo 12 d. sąskaitos kreditavimo sutarti Nr. 08-00028 ir 2008 m. kovo 12 d. laidavimo sutartį Nr. 08-00028), o atsakovo minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose (Nr. 3K-3-454/2009, Nr. 3k-3-46/2008, Nr. 3K-3-536/2013) nagrinėtos aplinkybės neturi nieko bendra su nagrinėtomis šioje byloje. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 nenagrinėjo paskolų laidavimo teisėtumo. Taip pat pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 laidavimo sutartis, sudarytas 2008 m. gegužės 30 d. tarp Pakruojo ŪKU ir Rozalimo ŽŪB (iš viso 18 sutarčių, tuo pačiu ir Nr. 57 dėl laidavimo už G. Š.) pripažino negaliojančiomis, pripažino negaliojančiu Rozalimo ŽŪB unijai išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir taikė restituciją – priteisė iš unijos 1717481,46 Lt bankrutuojančiai Rozalimo ŽŪB. Nors antstolė Z. P. buvo įvykdžiusi išieškojimą pagal Rozalimo ŽŪB Unijai išduotą 2008 m. gegužės 30 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Unijos naudai (pagal 2008 m. liepos 12 d. turto pardavimo Rozalimo ŽŪB pasiūlytam pirkėjui – UAB ,,Robusta“ – aktą), šį vekselį Šiaulių apygardos teismui 2011 m. sausio 27 d. sprendimu pripažinus negaliojančiu ir pritaikius restituciją bei iš Pakruojo ŪKU priteisus 1717 481,46 Lt, unija turėjo grąžinti visus antstolės Z. P. išieškotus pinigus. Be to, nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė praleido ieškinio padavimo terminą, numatytą CK 6.66 str. 3 d., šios bylos kontekste visiškai nepagrįstas, nes ieškovės pareikštam ieškiniui šio straipsnio nuostatos netaikytinos, nes tai ne actio Pauliana ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl piniginių sumų pagal šalių pasirašytas sąskaitos kreditavimo ir laidavimo sutartis priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo spendimu pripažinus negaliojančia Laidavimo sutartį Nr. 57 ir taikius restituciją, ieškovės suteiktas atsakovui G. Š. 60000,00 Lt sąskaitos kredito limitas liko ieškovei negrąžintas. Konstatavo, kad pagal atsakovo R. P. ir ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2008 m. kovo 12 d. pasirašytą Laidavimo sutarties Nr. 08-00028 1 punktą, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovo G. Š. neįvykdytas prievoles pagal Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028 įvykdytų ir atsakovas R. P. kaip laiduotojas, nes pastarasis Laidavimo sutartimi Nr. 08-00028 įsipareigojo įvykdyti atsakovo G. Š. neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028, t. y. atsakyti tokia pačia apimtimi kaip ir atsakovas G. Š.. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į jo pateiktus duomenis, jog atsakovo G. Š. prievolė, už kurios tinkamą įvykdymą apeliantas laidavo, buvo įvykdyta dar 2008 metais. Taip pat apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja aukštesniųjų teismų priimtiems sprendimams bei, kad ieškovė praleido ieškinio padavimo senaties terminą.

Visų pirma atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio senaties pagal CK 6.66 str. 3 d. Šiame straipsnyje, kaip teisingai pastebi ir ieškovė, reglamentuojama ieškinio senatis actio Pauliana atveju, t. y. kai kreditorius ginčija skolininko sudarytus sandorius. Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio teismui matyti, kad ieškovė siekia piniginių sumų, atsiradusių dėl sutartinių įsipareigojimų, pagal paskolos ir laidavimo sutartis, neįvykdymo, priteisimo, o sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimas byloje nėra keliamas. Be to, pažymėtina, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), todėl atsižvelgus į tai, kad apeliantas neturi teisės kelti naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.), o prašymas dėl senaties taikymo buvo pareikštas būtent apeliaciniame skunde, apeliantas šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, spręstina, kad šių apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas neprivalo vertinti, todėl plačiau jų neanalizuoja.

Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu padarė 2012-05-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčiai prieštaraujančias išvadas, kad paskola, už kurią apeliantas laidavo, ieškovei buvo grąžinta 2008 metais antstolei Z. P. pardavus kitam laiduotojui – Rozalimo ŽŪB, priklausiusius pasėlius UAB „Robusta“. Apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino Rozalimo ŽŪB pasėlių pardavimą ir pinigų mokėjimą Pakruojo ūkininkų kredito unijai teisėtais ir dėl to teisėtai gautais pinigais pati ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija jau 2008 m. padengė visų atsakovų paskolas. Atsakovas taip pat teigia, kad šiuo atveju negalima restitucija atsakovų atžvilgiu, kadangi kitoje civilinėje byloje 2011-01-27 Šiaulių apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-18 nutartimi restitucija buvo taikyta tik tarp Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį civilinėse bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 12 d. tarp ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir atsakovo G. Š. buvo sudaryta terminuota Sąskaitos kreditavimo sutartie Nr. 08-00028, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui G. Š. 60000,00 Lt sąskaitos kredito limitą su 16,00 proc. metinių palūkanų norma, užtikrinimui ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija 2008 m. kovo 12 d. su atsakovu R. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 08-00028, pagal kurią atsakovas R. P. įsipareigojo paskolos gavėjui G. Š. tinkamai neįvykdžius ieškovei visų ar dalies prievolių pagal 2008 m. kovo 12 d. Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028 sumokėti ieškovei negrąžintą paskolą overdraftą per 10 dienų nuo ieškovės pranešimo apie tai, kad gavėjas laiku negrąžino overdrafto. Tačiau 2008 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta dar viena Laidavimo sutartis Nr. 57 tarp ieškovės ir Rozalimo ŽŪB, pagal kurią laiduotoja Rozalimo ŽŪB taip pat užtikrino 2008 m. kovo 12 d. kredito linijos sutarties Nr. 08-00028 vykdymą. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.), Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, be kita ko, Laidavimo sutartis Nr. 57 pripažinta negaliojančia, taip pat negaliojančiu pripažintas ir paprastasis neprotestuotinas vekselis, išduotas 2008 m. gegužės 30 d. Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB 1710000 Lt Pakruojo ūkininkų kredito unijai, tuo pačiu taikyta restitucija, priteisiant iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1717481,46 Lt bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei.

Įvertinusi šias nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2011-01-27 sprendimu pripažinus negaliojančiais 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartį Nr. 57 ir Rozalimo ŽŪB Pakruojo ūkininkų kredito unijai išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei taikius restituciją – priteisus iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1717481,46 Lt bankrutuojančiai Rozalimo ŽŪB, ieškovė grąžino visas antstolės Z. P. išieškotas pagal šį vekselį lėšas, todėl atsakovo G. Š. sutartinės prievolės liko neįvykdytos. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad skola ieškovei buvo grąžinta 2008 metais, tokių įrodymų nepateikė nei vienas iš atsakovų. Priešingai, Šiaulių apygardos teismui 2011-01-27 sprendimu taikius restituciją, Pakruojo ūkininkų kredito unija iš buvusios laiduotojos Rozalimo ŽŪB gautas pinigines lėšas gražino Rozalimo ŽŪB, todėl paskola liko negrąžinta. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis LR CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (LR CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Atsižvelgęs į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo G. Š. skola pagal 2008-03-12 sąskaitos kreditavimo Nr. 08-00028 liko nepadengta.

Atmetant apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, prieštaraujančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-25 nutartyje padarytoms išvadoms, pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010 Šiaulių apygardos teisme nebuvo sprendžiamas klausimas dėl laidavimo sutarčių įvykdymo, t. y. nebuvo sprendžiamas atsakovų prievolių įvykdymo ieškovei klausimas, priešingai nei mano apeliantas, šioje byloje buvo sprendžiamas antstolės atliktų veiksmų – turto pardavimo – teisėtumo klausimas. Iš Šiaulių apygardos teismo 2010-06-23 sprendimo minėtoje byloje turinio matyti, kad ieškinį ieškovė UAB „Agrokoncernas“ grindė aplinkybėmis, jog antstolės surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ir jo pagrindu sudarytas pirkimo – pardavimo sandoris yra neteisėti, pažeidžiantys ieškovės bei kitų kreditorių interesus, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, padarė išvadą, kad antstolė Z. P. nepažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą atlikti vykdymo veiksmus pagal gautą vykdomąjį įrašą, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį LR CPK 602 straipsnio bei LR ĮBĮ imperatyvioms nuostatomis. Iš šių nustatytų duomenų akivaizdu, kad apelianto minimoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą dėl skolos pagal kreditavimo ir laidavimo sutartis grąžinimo.

Apeliantas taip pat teigia, kad visi atsakovai (kaip suprantama ir pagal kitas kreditavimo sutartis), tarp jų ir atsakovas G. Š., savo prievoles yra įvykdę, nes grąžino skolą Rozalimo ŽŪB, o Rozalimo ŽŪB grąžino paskolas už juos ieškovei, todėl pagal skundžiamą teismo sprendimą atsakovai turėtų mokėti antrą kartą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog paskola buvo grąžinta laiduotojai Rozalimo ŽŪB, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 nustatyta, jog 2008-08-29 iškėlus bankroto bylą Rozalimo ŽŪB ir bankroto administratoriui perėmus bendrovės dokumentus, J. M., J. B., G. Š. (atsakovo šioje byloje), K. B., V. S., Ž. M. kasos pajamų orderių įmonės dokumentuose nerasta, pateiktų kasos pajamų orderių atsiradimo ir pasirašymo aplinkybės nežinomos, pinigai bendrovei pagal šiuos orderius sumokėti nebuvo. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nei atsakovas G. Š., nei atsakovas R. P. nepateikė jokių įrodymų dėl kredito grąžinimo ieškovei.

Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad ieškovė vienašališkai siekia taikyti restituciją atsakovų atžvilgiu, kai Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimu restitucija taikyta tik tarp ieškovės ir Rozalimo ŽŪB, vertina kaip visiškai nepagrįstus ir atkreipia dėmesį, kad apeliantas neteisingai supranta ne tik restitucijos instituto esmę, bet iš šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų turinį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės reikalavimai kyla iš sutartinių teisinių santykių, t. y. paskolos ir laidavimo sutarčių, o Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimas šiuo konkrečiu atveju yra svarbus tik dėl to, kad juo pripažinus ieškovės ir Rozalimo ŽŪB sudarytą laidavimo sutartį Nr. 57 ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiais, taikius restituciją, priteisiant iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1717481,46 Lt bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei, laikoma, kad G. Š. paskola nėra grąžinta. Išaiškintina apeliantui, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl negrąžinto sąskaitos kredito priteisimo, remiasi teisės normomis dėl netinkamo prievolių vykdymo, jų užtikrinimo ir nesiekia šioje byloje taikyti restitucijos, kuri taikoma tik tuomet, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.), nei vieno iš minėtų restitucijos taikymo pagrindų ieškovės ieškinyje nėra nurodyta, šioje byloje jie nenurodomi kaip ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas (CPK 135 str.).

Jau minėta, kad 2008 m. kovo 12 d. tarp ieškovės Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir atsakovo G. Š. buvo sudaryta terminuota Sąskaitos kreditavimo sutartis Nr. 08-00028, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui G. Š. 60000,00 Lt sąskaitos kredito limitą su 16,00 proc. metinių palūkanų norma, užtikrinimui ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija 2008 m. kovo 12 d. su atsakovu R. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. 08-00028, pagal kurią atsakovas R. P. įsipareigojo paskolos gavėjui G. Š. tinkamai neįvykdžius ieškovei visų ar dalies prievolių pagal 2008 m. kovo 12 d. Sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028 sumokėti ieškovei negrąžintą paskolą overdraftą per 10 dienų nuo ieškovo pranešimo apie tai, kad gavėjas laiku negrąžino overdrafto. Laidavimo sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško unijos ir skolininko kredito linijos sutarties Nr. 08-00028 sąlygų įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes bei kreditavimo ir laidavimo sutarčių turinius, daro išvadą, kad minėtų sutarčių pagrindu apeliantas, skolininkui G. Š. nevykdant ar netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, įgijo pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, o ieškovė – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Skolininkui nustatytu terminu negrąžinus gauto kredito, apeliantas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavęs aplinkybę, kad atsakovo G. Š. skola pagal 2008-03-12 sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. 08-00028 nėra grąžinta, ieškovės reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų G. Š. ir R. P. 60253,07 Lt negrąžinto sąskaitos kredito, tenkino visiškai. Apelianto argumentus, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo palūkanas, teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus tuo pagrindu, kad laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Apeliantas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą sujungti Pakruojo rajono apylinkės teismo išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-317-284/2014, Nr. 2-315-284/2014, Nr. 2-284-287/2014 ir Nr. 2-316-287/2014, kadangi visose keturiose bylose apeliantas yra atsakovas, ieškovė yra ta pati – Pakruojo ūkininkų kredito unija, ieškiniai apeliantui ir kitiems atsakovams grindžiami tais pačiais motyvais.

CPK 136 straipsnio, reglamentuojančio kelių ieškinio reikalavimų sujungimą ir išskyrimą, 4 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs teismo (teismų) žinioje esant kelias vienarūšes bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelias bylas pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyriumi. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, matyti, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos ir nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-914-357/2014, Nr. 2A-46-440/2015, Nr. 2A-44-372/2015 pagal apelianto apeliacinius skundus Pakruojo rajono apylinkės teismo išnagrinėtose bylose Nr. 2-317-284/2014, Nr. 2-315-284/2014, Nr. 2-316-287/2014. Atsižvelgus į tai, kad minėtose bylose ieškiniai yra grindžiami skirtingomis aplinkybėmis – skirtingomis paskolos ir laidavimo sutartimis, minėtose bylose atsakovai, išskyrus apeliantą, nėra tapatūs, be to civilinės bylos Nr. 2A-914-357/2014 ir Nr. 2A-46-440/2015 apeliacine tvarka jau yra išnagrinėtos, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad sujungiant likusias dvi civilines bylas civiliniai ginčai bus išnagrinėti greičiau bei ekonomiškiau. Be to, pagal byloje pateiktus duomenis nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog šios civilinės bylos susijusios taip, kad negali būti išnagrinėtos atskirai ir yra tikslinga jas sujungti.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės iš esmės teisėto ir pagrįsto skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui, yra pertekliniai, todėl teisėjų kolegija plačiau jų neanalizuoja.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo sutarčių institutą, todėl tenkindamas ieškinį (palikdamas nepakeistą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. preliminarų sprendimą) bylą išsprendė iš esmės teisingai. Dėl šios priežasties, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nors ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos ieškovei nepriteistinos (93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiDanutė BurbulienėVytautas KursevičiusLina Muchtarovienė