Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-317-284/2014pagal ieškovės Pakruojo ūkininkių kredito unijos ieškinį atsakovams Ž. P. ir R. P. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas R. P. pateikė prieštaravimus dėl 2014 m. balandžio 1 d. teismo priimto preliminaraus sprendimo, kurie iš esmės analogiški atsakovės Ž. P. pateiktiems prieštaravimams. Nurodė, kad pagal 2012 m. teismo sprendimą, restitucija Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai neturėtų būti taikoma savarankiškai. Kadangi Pakruojo ūkininkų kredito unija turėjo grąžinti 1,7 mln. Lt, tai nereiškia, kad Pakruojo ūkininkų kredito unija gali taikyti restituciją jo ir Ž. P. atžvilgiu.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1.Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad 2011-01-27 Šiaulių apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-18 nutartimi priteistai iš ieškovės 1 717 481,46 Lt Rozalimo BŽŪB taikė restituciją tik tarp Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos, o Šiaulių apygardos teismo 2010-06-23 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-10 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutartimis išnagrinėti paskolų laidavimo, pasėlių pardavimo, pinigų mokėjimo, (duomenys neskelbtini) Z. P. išieškojimo veiksmų teisėtumas ir pripažinta, kad sumokėti pinigai ieškovei teisėtai.

2.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė vienašališkai taikė lyg ir restituciją atsakovui, pripažindama, kad paskola negrąžinta. Teismas neatsižvelgė į atsakovų prašymą nustatyti restitucijos būdą.

3.Teismas neatsižvelgė į atsakovų pateiktus argumentus ir nurodytus teismų sprendimus, kad paskolos grąžintos jau 2008 m., pinigais gautais už parduotus Rozalimo ŽŪB pasėlius. Ieškovas pripažino, kad atsakovės paskola grąžinta iš pinigų, gautų per (duomenys neskelbtini) Z. P., o paskolos grąžinimas nėra pripažintas neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, verčia atsakovą sumokėti paskolą antrą kartą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-25 nutarčiai, kurioje pasisakyta, kad Rozalimo ŽŪB pasėlius pardavė teisėtai.

4.Teismas neatsižvelgė į tai, kad R. P., kaip laiduotojo, pareiga sumokėti už atsakovės paskolą pasibaigusi jau nuo 2008 metų, kai buvo grąžinta paskola. To, kad paskolą grąžino už atsakovą Rozalimo ŽŪB, pardavusi grūdus, per (duomenys neskelbtini) Z. P., neneigė ir ieškovė.

5.Laidavimas, paskolos išdavimas, paskolos dengimas vyko 2008 metais, o 2012-09-18 nutartimi taikyta ieškovei restitucija. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikdama ieškinį praleido ieškinio padavimo terminą.

Teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant restitucijos klausimus. Ieškovas pats taikė vienašališkai restituciją atsakovams, teigdamas, kad paskolos negrąžintos, nors ieškiniuose apeliacinis teismas taikė restituciją tik pačiam ieškovui, o ne atsakovams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apeliacinio skundo motyvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija 2008 m. vasario 29 d. su atsakove Ž. P. (M.) sudarė sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4–6 b. l.) dėl 60000,00 Lt sąskaitos kredito limito suteikimo su 16,00 proc. metinių palūkanų norma, sąskaitos kredito limito galiojimo laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2008 m. gegužės 29 d. 2008 m. vasario 29 d. ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija su R. P. sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b. l.), kuria laiduotojas užtikrino 2008 m. vasario 29 d. kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. Šios sutartys nėra panaikintos ir galioja.

Atsakovei nesilaikant sutartinių įsipareigojimų ir ieškovei pareikalavus papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, 2008 m. gegužės 30 d. ieškovė su Rozalimo ŽŪB sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laiduotojas užtikrino 2008 m. vasario 29 d. kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą. 2008 m. rugpjūčio 13 d. iš Rozalimo ŽŪB gautų piniginių lėšų buvo dengtas atsakovės Ž. P. įsiskolinimas ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai pagal sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. 59675,17 Lt skola, 4475,64 Lt delspinigių, viso 64150,81 Lt. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-96-71/2011) nutarta pripažinti laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir Rozalimo ŽŪB, negaliojančia ir taikyti restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą. Pakruojo ūkininkų kredito unijai gautas iš Rozalimo ŽŪB pinigines lėšas Ž. P. skolos dengimui gražinus, atsakovės Ž. P. skola liko nepadengta.

Dėl prievolės įvykdymo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2011m. sausio 27d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012m. rugsėjo 18d. nutartimi priteisus iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1 717 481,46 Lt Rozalimo BŽŪB, taikyta restitucija tik tarp Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos. Šiaulių apygardos teismo 2010m. spalio 23d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2011m. spalio 10 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. gegužės 25 d. nutartimis išnagrinėti paskolų laidavimo, pasėlių pardavimo, pinigų mokėjimo, (duomenys neskelbtini) Z. P. išieškojimo veiksmų teisėtumas ir pripažinta, kad ieškovei sumokėti pinigai teisėtai. Skola buvo grąžinta, todėl dabar atsakovai verčiami sumokėti skolą antrą kartą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto teiginiai nėra pagrįsti.

Konkretų sandorį pripažinus negaliojančiu, restitucijos taikymas priklauso nuo aplinkybės, ar sandoris po jo sudarymo buvo vykdomas, t. y. ar jis buvo visiškai ar iš dalies įvykdytas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl restitucijos taikymo, yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą, vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant prieš tai buvusią padėtį. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-96-71/2011) nusprendė pripažinti laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės ir Rozalimo ŽŪB, negaliojančia bei taikyti restituciją, kuri buvo įvykdyta ir šalys atstatytos į buvusią padėtį. Tai reiškia, kad Pakruojo ūkininkų kredito unija gautas iš buvusio laiduotojo Rozalimo ŽŪB pinigines lėšas, Ž. P. skolos dengimui, gražino. Tokiu būdu, atsakovės Ž. P. skola Pakruojo ūkininkų kredito unijai liko nepadengta ir atsakovės prievolė kreditoriui (ieškovui) nepasibaigė.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog pritaikius restituciją, Rozalimo ŽŪB ir Pakruojo ūkininkų kredito unija buvo grąžintos į pirminę padėtį, todėl atsakovės Ž. P. skola pagal 2008 m. vasario 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) liko nepadengta.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantų teiginius, jog ieškovė prašo taikyti šioje byloje restituciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Ž. P. skola pagal 2008 m. vasario 29 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tebėra nepadengta, o prievolė nėra pasibaigusi kitais teisiniais pagrindais (Civilinio kodekso 6 knygos IX skyrius) , ieškovė atsakovams reiškia reikalavimą pagal 2008 m. vasario 29 d. sąskaitos kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. vasario 29 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju reikalavimai kildinami iš sutartinių teisinių santykių. Šiaulių apygardos teismui 2011-01-27 sprendimu pripažinus laidavimo sutartis, sudarytas 2008-05-30 tarp Pakruojo kredito unijos ir Rozalimo ŽŪB negaliojančiomis, pripažinus negaliojančiu Rozalimo ŽŪB ieškovei išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir taikius restituciją, šalys buvo grąžintos į pirminę padėtį. Teisėjų kolegija pasikartoja, kad šiuo atveju, galiojant 2008 m. vasario 29 d. kreditavimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės Ž. P. prievoliniai įsipareigojimai turi būti vertinami pagal galiojančios sutarties nuostatas. Ieškovas Pakruojo kredito unija įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, suteikė ir išmokėjo kreditą, todėl atsakovės prievolė yra jį grąžinti visų sutartinių įsipareigojimų apimtimi. Atsakovei nevykdant šios prievolės, ieškovė turėjo teisę iš skolininkės ir laiduotojo reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovų prašymą nustatyti restitucijos būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kadangi restitucijos klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti tokių atsakovų prašymų ir nustatinėti restitucijos būdo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, įpareigoja atsakovą sumokėti paskolą antrą kartą, nes paskola Rozalimo ŽŪB 2008 metais padengta, ir jo, kaip laiduotojo, pareiga sumokėti už atsakovės paskolą yra pasibaigusi jau 2008 metais. Teisėjų kolegija pažymi, kad buvusio laiduotojo–Rozalimo ŽŪB prievolės pagal 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykdytos atlikus išieškojimą pagal jo 2008 m. gegužės 30 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną 1 710 000,00 Lt sumos vekselį, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu laidavimo sutartis, sudarytas 2008 m. gegužės 30 d. tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir Rozalimo ŽŪB, tarp jų ir 2008-05-30 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laiduotojas Rozalimo ŽŪB užtikrino 2008 m. vasario 29 d. kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą pripažinus negaliojančiomis, pripažino negaliojančiu Rozalimo ŽŪB išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir taikė restituciją. Todėl atsakovės Ž. P. skola Pakruojo kredito unijai pagal Rozalimo ŽŪB 2008 m. gegužės 30 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir vekselį, liko nepadengta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė Ž. P. gautą iš ieškovės 60000,00 Lt indėlio pereikvojimą, turėjo grąžinti iki 2008 m. gegužės 29 d., tačiau ji nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir negražino nei dalies skolos. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas. Atsakovas R. P. yra laidavęs už kredito gavėjos atsakovės Ž. P. įsipareigojimus ieškovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai. Nagrinėjamu atveju, pagrindinė skolininkė Ž. P. neįvykdė savo pareigos grąžinti ieškovei indėlio pereikvojimą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš R. P., kaip laiduotojo. Kaip ir minėta, pagrindinė prievolė nėra įvykdyta, nėra pripažinta negaliojančia, 2008-02-29 Laidavimo sutarties tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir R. P. 2 punktas numatė laidavimo sutarties galiojimą iki visiško Unijos ir skolininko 2008-02-29 overdrafto sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų įvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir R. P. laidavimas nėra pasibaigęs (CPK 6. 76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

Pagal LR CK 6.81 straipsnį, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Šiuo atveju atsakovų pareiga yra solidari, todėl ieškovė Pakruojo ūkininkų kredito unija turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu atsakovai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovai Ž. P. ir R. P., neatsiskaitydami su ieškove, pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškinį tenkino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog apelianto teiginys, kad jam reikia padengti paskolą antrą kartą, yra visiškai nepagrįstas.

Kolegija pažymi, kad nors Šiaulių apygardos teismo 2010-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-73-71/2010, LAT 2012-05-25 nutartimi (duomenys neskelbtini) Z. P. išieškojimo veiksmai ir buvo pripažinti teisėtais, tai neturi jokios įtakos atsakovės Ž. P. prievolei grąžinti gautą kreditą, kadangi atsakovės Ž. P. skola ieškovei liko nepadengta, o tai, kad antstolės išieškojimo veiksmai pripažinti teisėtais, neturi įtakos šio ginčo nagrinėjimui.

Apeliantas apeliaciniame skunde prašo sujungti 2-315-284/2014, 2-284-287/2014, 2-316-287/2014 ir 2-317-284/2014 bylas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apelianto prašymas yra nepagrįstas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apelianto minimos civilinės bylos Nr. 2-315-284/2014, 2-284-287/2014, 2-316-287/2014 ir nagrinėjama byla nėra tapačios bylos, nors apeliantas šiose bylose yra atsakovas. Minėtose bylose nagrinėjami klausimai dėl kitų laidavimo sutarčių.

Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisako, nes vertinant skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, jie yra teisiškai nereikšmingi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto R. P. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinis skundas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindais. Nagrinėjamoje byloje, patirtos 11,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (207 b. l.). Atmetus atsakovo R. P. apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos 11,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) 11,25 Lt (vienuolika litų 25 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.