Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1443-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-13
Bylos Nr.: e2S-1443-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02536-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Suinteresuotas asmuo: J. R., R. R.

Kategorijos

3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės

Civilinė byla Nr. e2S-1443-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02536-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų J. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, J. R. ir R. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pareiškėja LDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) J. R. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. R. priklauso: 1) 1/2 buto, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 3) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 4) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 5) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 6) ½ lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); 7) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 8) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 9) 1/2 sutuoktinio R. R. gaunamo darbo užmokesčio iš darbovietės UAB „Fakto“ ir / ar kitų darboviečių; 10) viena kelių transporto priemonė (Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Pareiškėja nurodė, jog yra skolininkės J. R. kreditorė, o antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/22/01745 dėl 2 957 886,78 Eur žalos ir 3 094,22 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pareiškėjai iš skolininkės. Antstolis turto arešto aktais areštavo bendrą skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą, kuriame skolininkės turto dalis nenustatyta. Dėl šios priežasties, antstolis priėmė patvarkymą dėl pasiūlymo skolininkui nustatyti turto dalį, kuriuo skolininkei pasiūlė pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Skolininkė pateikė antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo, tačiau tokiu būdu turtas būtų padalintas pažeidžiant sutuoktinių turto prezumpciją, t. y. suinteresuotam asmeniui R. R. būtų priklausiusi daugiau nei ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam ir skolininkei priklausančio turto. Dėl šios priežasties, pareiškėja pateikė prieštaravimus dėl skolininkės pateikto sutikimo, o antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys J. R. ir R. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad skolininkei J. R. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso: 1) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 2) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 3) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 4) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 5) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); 6) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 7) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 8) kelių transporto priemonės Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu teismas netenkintų aukščiau nurodyto prašymo, suinteresuoti asmenys prašė nustatyti, kad skolininkei J. R. priklauso 1/3 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismui iš esmės patenkinus pareiškėjos pareiškimą, suinteresuoti asmenys prašė nustatyti, kad J. R. priklauso transporto priemonė Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

4. Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6795-845/2023 pareiškimą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininkei J. R. priklauso jos sutuoktinio suinteresuoto asmens R. R.: 1) 1/2 lėšų, gautų iki 2023 m. sausio 5 d. sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 2) 1/2 lėšų, gautų iki 2023 m. sausio 5 d. sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 3) 1/2 lėšų, gautų iki 2023 m. sausio 5 d. sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 4) 1/2 lėšų, gautų iki 2023 m. sausio 5 d. sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 5) 1/2 lėšų, gautų iki 2023 m. sausio 5 d. sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); 6) 1/2 lėšų, gautų iki 2023 m. sausio 5 d. sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 7) 1/2 lėšų, gautų iki 2023 m. sausio 5 d. sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 8) 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad skolininkės dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu valdomose transporto priemonėse Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra lygios 1/2. Teismas išaiškino, kad realizavus nurodytas transporto priemones, suinteresuotam asmeniui R. R. turi būti išmokėta ne mažesnė kaip pusė šių transporto priemonių rinkos vertės kompensacija, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininkės J. R. įsiskolinimams dengti. Kitą pareiškimo dalį teismas atmetė.

6. Teismas nustatė, jog skolininkė J. R. nuo 2012 m. vasario 3 d. yra sudariusi santuoką su R. R.; 2023 m. sausio 5 d. sudaryta vedybinė (povedybinė) sutartis, kuria sutuoktiniai nustatė, jog turtas, įgyjamas nuo vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo momento, yra turtą savo vardu įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šalių sudaryta vedybinė (povedybinė) sutartis pakeitė sutuoktinių įstatymo nustatytą turto teisinį režimą. Teismas sprendė, jog esant nurodytoms aplinkybėms, sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą iki vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo, t. y. iki 2023 m. sausio 5 d. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo iki sutuoktinių vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo, teismas nenustatė. Dėl šios priežasties, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti, jog skolininkei priklauso 1/2 dalis lėšų, gautų iki 2023 m. sausio 5 d., esančių jos sutuoktinio banko sąskaitose, tačiau nėra pagrindo nustatyti, kad skolininkei priklauso 1/2 sutuoktinio R. R. gaunamo darbo užmokesčio iš darbovietės UAB „Fakto“ ir / ar kitų darboviečių.

7. Spręsdamas dėl suinteresuotų asmenų prašymo nustatyti, kad skolininkei priklauso 1/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, jog prašymas buvo grindžiamas tuo, kad minėto buto pirkimui suinteresuoto asmens R. R. tėvai padovanojo 40 000 Lt, be to, nustatant 1/3 dalį buto, priklausančią skolininkei, būtų išsaugota didesnė dalis buto, kuriame auga du nepilnamečiai vaikai, taip apsaugant prioritetinius vaikų interesus. Teismas sprendė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys pateikė 2013 m. vasario 10 d. pinigų dovanojimo sutartį, kuri nėra įstatymo nustatyta (notarine) forma patvirtinta, byloje nėra įrodymų apie piniginių lėšų pervedimą, todėl esamomis aplinkybėmis, teismas nurodė negalintis vertinti sudaryto sandorio realumo ir pagrįstumo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad suinteresuoti asmenys nurodė, jog nukrypus nuo sutuoktinių lygių dalių principo nurodytu būdu, pareiškėjo teisių pažeidimo mastas pinigine išraiška nebūtų ženklus. Teismo vertinimu, suinteresuoti asmenys tokiais teiginiais iš esmės sutinka, jog nepriklausomai nuo nustatytos buto dalies (1/2 ar 1/3), dalis buto būtų realizuota už sąlyginai nedidelę kainą, be to, potencialiems varžytinių dalyviams nebūtų patraukli buto dalis, kuriame gyvena šeima su nepilnamečiais vaikais. Šiuo atveju, nesant pagrįstų įrodymų, apie pažeidžiamas nepilnamečių vaikų teises, neturint duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, nukrypti nuo lygių dalių principo teismas pagrindo nenustatė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nustatė, kad skolininkei bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jos sutuoktiniu priklauso 1/2 dalis ginčo buto.

8. Spręsdamas dėl prašymo nustatyti, kad skolininkei priklauso vienas iš dviejų šeimos automobilių, teismas sprendė, jog nėra galimybės nustatyti transporto priemonių rinkos verčių, kurios galimai skiriasi, todėl teismas nevertino aplinkybių ir nespekuliavo teiginiais dėl galimos transporto priemonės vertės, jei ji asmeninės nuosavybės teise priklausytų skolininkei. Transporto priemonės yra nedalomas turtas, t. y. nors automobiliai bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir priklauso skolininkei ir jos sutuoktiniui, tačiau net juos ir atidalinus, jų realizacija tiek teisiškai, tiek techniškai nebūtų įmanoma (arba beveik neįmanoma). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog skolininkei priklauso 1/2 dalis su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomose transporto priemonėse – Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jas realizavus suinteresuotam asmeniui R. R. turi būti išmokėta ne mažesnė nei 1/2 dalis minėtų transporto priemonių rinkos vertės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys J. R. ir R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, nustatant, kad suinteresuotam asmeniui J. R. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso: 1) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 2) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 3) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 4) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 5) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); 6) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 7) lėšos, 2023 m. sausio 5 d. buvusios suinteresuoto asmens R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 8) kelių transporto priemonės Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jei teismas netenkintų šių prašymų, suinteresuoti asmenys prašo nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui J. R. priklauso: 1) 1/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 3) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 4) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 5) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 6) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); 7) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); 8) 1/2 lėšų, esančių sutuoktinio R. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB Revolut Bank); 9) automobilis Honda Jazz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Skirtingai nei skundžiamoje nutartyje pasisakė pirmosios instancijos teismas, suinteresuoti asmenys prašė nustatyti, kad skolininkės sutuoktiniui priklauso visas butas, tuo tarpu visą likusį turtą, t. y. vedybinės sutarties pasirašymo metu suinteresuoto asmens R. R. vardu atidarytose banko sąskaitose buvusias lėšas bei abu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis suinteresuotų asmenų valdomus automobilius, buvo prašoma pripažinti skolininkei J. R. tenkančia turto dalimi. Tokį savo prašymą suinteresuoti asmenys grindė iš esmės dviem aplinkybėmis – nepilnamečių vaikų, gyvenančių bute, interesais bei skolininkės sutuoktinio tėvų prisidėjimu prie buto įsigijimo. Tuo tarpu reikalavimas pripažinti, kad skolininkei J. R. priklauso 1/3 dalis buto, buvo suformuluotas tik kaip alternatyvus, taikytinas tik tuo atveju, jeigu teismas netenkintų suinteresuotų asmenų pagrindinio reikalavimo – pripažinti, kad visas butas priklauso skolininkės sutuoktiniui, o kitas likęs turtas – skolininkei.

Atsiliepimas

9.2. Teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl suinteresuotų asmenų atsiliepime suformuluoto prašymo pripažinti, kad suinteresuotam asmeniui R. R. priklauso visas butas, o skolininkei J. R. – visas likęs suinteresuotų asmenų turtas, kuriuo jie disponavo povedybinės sutarties sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog teismas nesiėmė pareigos atidžiai įvertinti suinteresuotų asmenų argumentus ir į juos atsakyti priimant skundžiamą nutartį. Tai suinteresuotiems asmenims sudaro pagrindą manyti, kad teismas pakankamai neįsigilino į suinteresuotų asmenų išdėstytas aplinkybes ir argumentus, juos ignoravo, o tai tiesiogiai nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liko neatskleista bylos esmė, nes teismas nenagrinėjo vaikų ir kreditoriaus interesų pusiausvyros tokiu atveju, jeigu visas butas būtų pripažintas skolininkės sutuoktiniui, o visas kitas likęs turtas – skolininkei tenkančia turto dalimi.

9.3. Nustatant suinteresuotiems asmenims priklausančias turto (o ypatingai buto) dalis, visų pirma, privaloma atsižvelgti į suinteresuotų asmenų vaikų interesus. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Panašaus pobūdžio bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl galimybės nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, aukštesnės instancijos teismai jau yra pasisakę, jog vaikų interesai yra lemiantys sprendžiant klausimą, ar egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad butas yra vienintelis suinteresuotiems asmenims priklausantis būstas, kuriame jie gyvena su dviem mažamečiais vaikais. Teismui nustačius, kad skolininkei priklauso dalis buto, ji (t. y. skolininkei tenkanti buto dalis) neabejotinai bus realizuojama, o vaikai neišvengiamai neteks saugios gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoti asmenys prašo visą butą pripažinti skolininkės sutuoktinio asmenine nuosavybe, tuo tarpu visą likusį pareiškėjos prašomą atidalinti turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pripažinti skolininkės asmenine nuosavybe.

9.4. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir tuo pagrindu, kad skolininkės sutuoktinio tėvai finansiškai prisidėjo prie buto įsigijimo, padovanodami skolininkės sutuoktiniui dalį (40 000 Lt) buto įsigijimui skirtų lėšų. Teismas šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje įvertino vieninteliu sakiniu ir konstatavo, kad pinigų dovanojimo sutartis nėra įstatymo nustatyta (notarine) forma patvirtinta, byloje nėra įrodymų apie piniginių lėšų pervedimą. Visgi, pažymėtina, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio nuostata numatė, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė nei 50 000 Lt, turi būti notarinės formos. Šiuo atveju, dovanojimo sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnyje numatytos sumos neviršijo, todėl sutartis neprivalėjo būti sudaroma notarine forma ir tai negalėjo tapti pagrindu teismui kritiškai vertinti tokio sandorio realumą ir pagrįstumą.

9.5. Jeigu teismas spręstų, kad egzistuoja pagrindas butą pripažinti asmenine skolininkės sutuoktinio nuosavybe, suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad 2023 m. sausio 5 d. skolininkės sutuoktinio sąskaitose buvusios lėšos (4 734,36 Eur) bei abi jo vardu registruotos transporto priemonės (Honda Jazz ir Renault Clio) būtų pripažintos asmenine skolininkės nuosavybe, į kurią būtų galima nukreipti vykdomą išieškojimą. Toks turto atidalijimas esmingai pareiškėjos interesų nepažeistų – dalis buto (nepriklausomai nuo to, kokia ta dalis – 1/2, 1/3 ar 1/4) būtų realizuota už sąlyginai nedidelę kainą. Potencialiems buto varžytinių dalyviams dalis buto, kuriame gyvena šeima su mažamečiais vaikais, nebūtų ypatingai patrauklus pirkinys, dėl ko, net ir buto dalies realizavimo atveju, būtų galima objektyviai prognozuoti gana žemą buto dalies pardavimo kainą, tačiau tai vis tiek lemtų, kad mažamečiai vaikai netektų saugios gyvenamosios vietos, nes į butą, kuriame gyvena vaikai, nuosavybės teises įgytų tretieji asmenys.

9.6. Jeigu teismas spręstų, kad viso buto pripažinimas skolininkės sutuoktinio nuosavybe reikštų pernelyg didelį nukrypimą nuo sutuoktinių lygių dalių principo (su kuo suinteresuoti asmenys dėl jau išdėstytų priežasčių nesutinka), suinteresuoti asmenys teismui buvo suformulavę alternatyvų prašymą, prašydami nustatyti, kad skolininkei asmeninės nuosavybės teisėmis tektų 1/3 buto, tuo tarpu likęs turtas būtų pripažintas asmenine skolininkės sutuoktinio nuosavybe. Tokį alternatyvų reikalavimą suinteresuoti asmenys grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis – t. y. prioritetine nepilnamečių vaikų interesų apsauga (tokiu atveju būtų išsaugota didesnė dalis buto, kuriame auga du nepilnamečiai vaikai) ir faktu, jog skolininkės sutuoktinio tėvai ženkliai prisidėjo prie buto įsigijimo.

10. Pareiškėja LDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas atskleidė bylos esmę ir pakankama apimtimi įvertino visus apeliantų argumentus. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra bylos aplinkybių neatskleidimo požymių, reikia vertinti aplinkybių apimtį (visumą) ir pobūdį, juos patvirtinančius įrodymus. Teismas atsižvelgė į visus byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašymus, taip pat visus juos įvertino. Tai, kad teismas nutartyje galimai nepasisakė dėl kurių nors konkrečių apeliantų ar pareiškėjos teiginių, savaime nereiškia, kad šie teiginiai nebuvo įvertinti.

10.2. Teismas įvertino apeliantų pateiktus motyvus, kurie neva leidžia nukrypti nuo prezumpcijos, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, ir konstatavo, kad nesant pagrįstų įrodymų apie pažeidžiamus nepilnamečių vaikų interesus, apeliantams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas yra dalinamas lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 abiem sutuoktiniams. Apeliantai atskirajame skunde kartoja tuos pačius motyvus, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir ištirti.

Šalies argumentai

10.3. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad buvo būtina nukrypti nuo prezumpcijos, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, vien todėl, kad apeliantai turi du nepilnamečius vaikus, o nustačius lygias apeliantams priklausančio buto dalis neva bus pažeisti jų nepilnamečių vaikų interesai. Su šiais apeliantų argumentais sutikti nėra pagrindo. Vien aplinkybė, kad padalinus butą lygiomis dalimis skolininkei priklausanti 1/2 buto dalis vykdymo procese bus realizuota, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Kita 1/2 dalis buto ir toliau nuosavybės teise priklausys skolininkės sutuoktiniui, todėl, priešingai nei teigia apeliantai, apeliantų vaikų interesai nebus pažeisti ir vaikai toliau galės gyventi to paties buto dalyje.

10.4. Atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartis yra realinis sandoris ir sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo neatlygintinai apdovanotajam momento, apeliantams neįrodžius pinigų dovanojimo sutarties realumo, pagrįstai buvo atsisakyta nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos.

10.5. Nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos pažeistų pareiškėjos turtinius interesus. Pareiškėja yra skolininkės kreditorė pagal įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje e2A-300-516/2022, pagal kurią iš skolininkės kartu su kitais atsakovais solidariai priteistas 2 957 886,78 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, taip pat bylinėjimosi išlaidos. Skolininkė jokio kito, asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį pareiškėja galėtų nukreipti išieškojimą, neturi, todėl nukrypimas nuo prezumpcijos, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios, neabejotinai pažeistų tiek pareiškėjos, tiek jos kreditorių interesus, nes pareiškėja yra bankrutavusi finansų įstaiga.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjos LDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą dėl skolininkės J. R. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Apeliantai atskiruoju skundu argumentuoja, kad teismas netinkamai įvertino bylos medžiagą ir nepagrįstai nenukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, prašo nustatyti, kad butas priklauso skolininkės sutuoktiniui, o visas kitas turtas – skolininkei; arba tenkinti alternatyvų reikalavimą, nustatant, kad skolininkei priklauso 1/3 dalis buto.

Dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo

14. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

15. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

16. Pabrėžtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 667 straipsnyje apibrėžtą paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Taigi, šiuo atveju, skirtingai, nei pavyzdžiui, santuokos nutraukimo bylose, nėra sudaromas bendras sutuoktinių turimo turto balansas ir nėra sprendžiama dėl bendros turto masės padalijimo sutuoktiniams, o yra nustatomos kiekvieno iš sutuoktinių turimos nuosavybės dalys į kiekvieną iš turto objektų. Dėl to apeliantų teismui teiktas, taip pat ir atskirajame skunde formuluojamas prašymas tam tikru būdu padalinti sutuoktiniams tarpusavyje visą jų turimą turtą (sąskaitų lėšas ir automobilius priskiriant skolininkei, o butą – skolininkės sutuoktiniui), iš esmės neatitinka klausimų, kurie gali būti ir yra sprendžiami procese pagal CPK 667 straipsnį, pobūdžio ir, atitinkamai, teismo pagrįstai nebuvo tenkinti.

17. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

18. Nurodyta įstatyme įtvirtinta sutuoktinių po santuokos sudarymo įgyto turto lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta, sutuoktiniams įrodžius, kad jų nuosavybės dalys yra kitokios (CPK 178 straipsnis). Viena iš priemonių, kuriomis gali būti nustatomos kitokios sutuoktinių turto dalys, yra vedybų sutartis. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (CK 3.102 straipsnio 1 dalis). Vedybų sutartis, sudaryta iki santuokos įregistravimo, įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 straipsnio 2 dalis).

19. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo ir iki apeliantų 2023 m. sausio 5 d. povedybinės sutarties sudarymo, 1/2 dalimi priklauso apeliantei, nes, kaip minėta, iki povedybinės sutarties sudarymo galiojo sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, kuri nebuvo paneigta, t. y. apeliantai nepateikė duomenų, kad iki povedybinės sutarties sudarymo turtas būtų įgytas ne jungtinės nuosavybės teise ir ne lygiomis dalimis, kaip kad nustatyta įstatyme. 2023 m. sausio 5 d. povedybine sutartimi, apeliantai susitarė, kad atskirojo turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas nustatomas nuo sutarties sudarymo dienos (e. t. 1, b. l. 58). Taigi, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 1/2 skolininkės turto dalį į pinigines lėšas iki 2023 m. sausio 5 d., taip pat 1/2 skolininkės nuosavybės dalį į automobilius, tinkamai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

20. Atskirajame skunde apeliantai argumentuoja, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl sutuoktinių nuosavybės teisės dalių į santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Grįsdami skundo teiginius, apeliantai nurodo, kad teismas neįvertino butui įgyti skolininkės sutuoktiniui tėvų dovanotų piniginių lėšų bei neatsižvelgė į apeliantų nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismo nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nustatant apeliantams po 1/2 nuosavybės dalį į nurodytą butą.

21. Pirma, apeliantai, grįsdami prašymą nustatyti kitokias (ne po 1/2 dalį) nuosavybės dalis į nurodytą butą, argumentuoja, kad butui įsigyti buvo panaudoti skolininkės sutuoktinio tėvų pastarajam dovanoti pinigai. Grįsdami šiuos teiginius, apeliantai pateikė 2013 m. vasario 10 d. pinigų dovanojimo sutartį (e. t. 1, b. l. 42). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo pateikta įrodymų apie realų dovanotų pinigų perdavimą, taip pat ir apie tokių dovanotų pinigų panaudojimą įsigyjant nurodytą butą (CPK 178, 185 straipsnis). Pastebėtina, kad nurodytos dovanotos sumos nebūtų pakakę butui įsigyti, t. y. dalis reikiamų lėšų, tikėtina, priklausė sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise ir ši prezumpcija nebuvo paneigta. Iš byloje esančios 2013 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, įsigijo abu apeliantai bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaip sutuoktiniai (e. t. 1, b. l. 52). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog nuosavybės teisės į minimą butą įregistruotos abiem sutuoktiniams. Taigi, duomenų, jog ginčo butas sutuoktiniams priklausytų nelygiomis dalimis ar būtų kurio nors iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, byloje nėra.

22. Antra, apeliantai, grįsdami prašymą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nustatant skolininkės nuosavybės dalį į ginčo butą, argumentavo poreikiu prioritetiškai ginti nepilnamečių vaikų interesus.

23. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Tai reiškia, jog nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išimtiniais atvejais.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai aukščiau nurodytų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių turto prezumpcijos, neįrodė ir nepagrindė (CPK 178, 185 straipsnis). Iš esmės vienintelė aplinkybė, kuria tokį prašymą grindė apeliantai, yra tai, jog į skolininkei priklausančią turto dalį gali būti nukreiptas išieškojimas. Tai savaime nėra išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Apeliantų nurodomas argumentas apie tai, jog nustačius, kad skolininkės sutuoktiniui priklauso didesnė ginčo buto dalis nei skolininkei, būtų apsaugoti apeliantų vaikų interesai, nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip mažareikšmis – apeliantai patys sutinka su aplinkybe, jog nepaisant to, kokia buto dalis bus nustatyta kaip priklausanti skolininkei, tikėtina, jog minima dalis buto būtų parduota už mažesnę nei rinkos kainą, o potencialiam varžytinių laimėtojui teiktų spręsti klausimą dėl tolimesnio disponavimo butu, kuriame gyvena šeima su nepilnamečiais vaikais. Taigi, didesnės buto dalies nustatymas skolininkės sutuoktiniui nepagerintų apeliantų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų ir/ar jų interesų apsaugos. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškojimas galimai būtų nukreiptas į skolininkei priklausančią turto dalį, atitinkamai, apeliantai nepateikė įrodymų ir argumentų, kad skolininkės sutuoktiniui tenkanti turto dalis nebūtų pakankama esminiams vaikų interesams užtikrinti.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apeliantų nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad sutuoktiniai augina nepilnamečius vaikus, nėra pakankamos, jog būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-573-823/2014, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-845-565/2013, 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1159-781/2013), todėl prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

26. Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei dėstomi argumentai leistų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl esminių apeliantų argumentų, kuriais buvo grindžiamas jų prašymas. Tai, kad teismas nedetalizavo tam tikrų aplinkybių, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai dėl teismo nutarties pagrįstumo, nes, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar teismo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Taigi, pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro apeliantų argumentai apie nepakankamai atskleistą bylos esmę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, taip pat argumentavo, kodėl atmeta apeliantų reikalavimus, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą, kaip minėta, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

30. Pareiškėja LDB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo priteisti iš apeliantų 484 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą; pateikia tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus (DOK-26004). Šie duomenys apie turtėtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos apimtį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjai iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 484 Eur apeliaciniame procese patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (j. a. k. 112040690) lygiomis dalimis iš apeliantų J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) iš kiekvieno apelianto.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė