- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-07
- Bylos Nr.
- 2S-1159-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04604-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., M. M. M.
- Pareiškėjas
- UAB „Balto“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4027-845/2013 pagal pareiškėjo UAB „Balto“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys S. M., M. M. M., antstolė B. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
pareiškėjas UAB „Balto“ (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui M. M. M. (toliau - Skolininkas) priklauso: 1) ½ dalis darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, gaunamų iš Skolininko sutuoktinės S. M. (toliau - sutuoktinė) darbovietės – Lietuvos liaudies kultūros centro; 2) ½ dalis darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, gaunamų iš Skolininko sutuoktinės darbovietės – Vilniaus universiteto. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaras išdavė vykdomuosius įrašus – notarinio registro Nr. 1810, 1811, 1812, kuriais buvo nustatyti reikalavimai išieškoti iš Skolininko skolą, palūkanas vekselio turėtojo – Pareiškėjo naudai. 2009 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę ir pateikė vykdomuosius įrašus vykdymui. Pažymėjo, kad antstolė 2012 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymais nukreipė išieškojimą į Skolininko sutuoktinės turtą ir įpareigojo Pareiškėją kreiptis į teismą dėl Skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. (toliau - antstolė) sutiko su pareiškėjo pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vykdo 2009 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1810, 1811, 1812 dėl skolos išieškojimo iš Skolininko išieškotojo UAB „Balto“ naudai. Pažymėjo, jog Pareiškėjas pateikė prašymą dėl Skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Skolininkas ir jo sutuoktinė yra vedę nuo 1988 m. gegužės 14 d., todėl jų turtas, įgytas santuokoje, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad Skolininko vardu yra registruota tik transporto priemonė, Renault 9, (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto pastarasis neturi. VSDFV duomenimis, Skolininkas dirba UAB „Leidybos idėjos“ bei VšĮ „Kita komunikacija“, tačiau iki šiol darbovietės išskaitymų iš jo darbo užmokesčio neatliko. Pažymėjo, jog kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, Skolininkas neturi. Tuo tarpu Skolininko sutuoktinė dirba Lietuvos liaudies kultūros centre ir Vilniaus universitete, tačiau kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią ½ dalį darbo užmokesčio, gaunamo jo sutuoktinės, yra pagrįstas.
Suinteresuotas asmuo S. M. (Skolininko sutuoktinė) su Pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad jos sutuoktinio skola yra susijusi su neapmokėtais vekseliais, kuriuos jis pasirašė. Be to, skola yra sietina su UAB „Leidybos idėjos“ skola pagal sąskaitas už spaudos paslaugas. Šiuo metu ši įmonė yra bankrutuojanti. Prašė atsižvelgti į aplinkybę, jog išlaiko nepilnametę dukrą.
Skolininkas atsiliepimo į pateiktą pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė tenkinti Pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, ir nustatė Skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine laikant, kad Skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine esančio turto, o būtent: ½ dalis darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, gaunamų iš Skolininko sutuoktinės darbovietės – Lietuvos liaudies kultūros centro ir ½ dalis darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, gaunamų iš Skolininko sutuoktinės darbovietės – Vilniaus universiteto. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Skolininko skola yra išieškoma pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. notaro vykdomuosius įrašus vekselio turėtojui – Pareiškėjui. Šiai dienai Skolininko skola Pareiškėjui sudaro 32 343, 15 Lt, taip pat 243 Lt dydžio mokestis notarui už vykdomuosius įrašus ir 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo vekselio neapmokėjimo dienos iki visiško vekselio apmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes, teismų praktiką, padarė išvadą, kad Skolininko prievolė yra asmeninė. Be to, teismas byloje nustatė, kad santuoka tarp Skolininko santuoka buvo sudaryta 1988 m. gegužės 14 d. (b. l. 21). Byloje duomenų, jog tarp Skolininko ir jo sutuoktinės buvo sudaryta vedybų sutartis, nėra. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog Skolininko prievolės negalima išieškoti iš jo asmeninio turto, todėl išieškojimas gali būti vykdomas iš Skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 3.112 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, Pareiškėjo prašymas padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis ir nustatyti Skolininko dalį nuo jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, buvo patenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skolininko sutuoktinė S. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2013 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirajame skunde sutuoktinė nurodė, kad apie sutuoktinio pasirašytus vekselius nieko nežinojo, todėl nesutinka, kad juose nurodyta suma būtų išieškoma iš jos atlyginimo. Pažymėjo, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad vekseliu patvirtintas finansinis įsipareigojimas buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Prašė atkreipti dėmesį, kad jos sutuoktinis 2012 m. kovo mėn. sudarė kelias ilgalaikes darbo sutartis, ir bendra sutuoktinio nuolatinių pajamų suma sudarys ne mažiau nei 1 900 Lt per mėnesį, todėl būtinybės nukreipti išieškojimą į jos atlyginimą, nėra. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ji su Skolininku išlaiko nepilnametę dukrą. Be to, kadangi byloje buvo paliesti nepilnamečio vaiko interesai, į teismo procesą turėjo būti įtraukta Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Skolininko sutuoktinė taip pat mano, kad CPK 667 straipsnio norma taikoma tik nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atžvilgiu, tuo tarpu būsimas atlyginimas nėra šis turtas.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkanti, ir prašė palikti nepakeistą ginčo nutartį. Antstolė nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar Skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš Skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. byloje nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraatsakovės solidariosios atsakomybės. Remiantis VSDFV duomenimis nustatyta, kad Skolininkas dirba LR Seimo kanceliarijoje bei VŠĮ Kita komunikacija, asociacijoje „Infobalt“ Skolininkas nedirba nuo 2013 m. kovo 4 d. Pažymėjo, kad Skolininko sutuoktinė nepateikė kriterijų, kurių pagrindu teismas turėtų nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo, o tik nurodė, kad augina nepilnametę dukrą. Tačiau ir nepilnamečio vaiko auginimas negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus išieškojimo procese.
Pareiškėjas ir Skolininkas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė vykdo 2009 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus m. 24-ojo notarų biuro notaro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1810, 1811, 1812 dėl skolos išieškojimo iš Skolininko išieškotojo UAB „Balto“ (buvęs UAB „Logotipas“, b. l. 11) (Pareiškėjo) naudai (b. l. 4, 5, 6, 8, 9). Bendra išieškojimo suma sudaro 38 600, 03 Lt. 2012 m. rugpjūčio 27 d. siūlymu antstolė pasiūlė Pareiškėjui kreiptis į teismą dėl Skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo (b. l. 7). 2013 m. vasario 8 d. prašyme Pareiškėjas nurodė teismui, jog šiai dienai taikos sutartis nėra sudaryta, Skolininkas konkrečių pasiūlymų dėl taikos sutarties sąlygų nėra pateikęs (b. l. 91).
Skolininko sutuoktinė atskirajame skunde teigia, kad apie sutuoktinio verslo skolą ji nieko nežinojo, todėl išieškojimas iš jos atlyginimo neturi būti vykdomas. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi jis niekaip neįtakoja būtinybės nustatyti Skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Skolininko prievolė, kylanti iš paprastųjų vekselių, yra asmeninė jo prievolė. Tokios pačios nuomonės yra ir Skolininko sutuoktinė. Tokiu atveju ši prievolė turi būti vykdytina iš Skolininko asmeninio turto, o jeigu pastarojo Pareiškėjo reikalavimams patenkinti neužtenka, likusi skolos dalis turėtų būti išieškoma iš Skolininko bendro turto su sutuoktine dalies (CK 3.112 straipsnis). Vykdymo procese ši sąlyga pasižymi tuo, jog antstolis sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis, gali priimti tik nustatęs, jog skolininko asmeninio turto nėra ar neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 666 straipsnio 1 dalis). 2012 m. rugpjūčio 27 d. siūlyme antstolė pažymėjo, kad Skolininkas registruoto nekilnojamojo turto neturi, ir jo vardu yra registruotas automobilis Renault 9, v/n BVC521, 1985 m. (b. l. 7). Šio siūlymo turinys patvirtina, jog antstolė atliko visus jos kompetencijai priskirtus būtinus veiksmus nustatant Skolininko turtą bei jo sudėtį, tačiau šio turto nebuvo pakankamai Pareiškėjo reikalavimams tenkinti. Todėl antstolė, remdamasi CPK 667 ir 667 straipsniais, pagrįstai pasiūlė Pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu dėl Skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nustatymo.
Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje atskleisdamas CPK 667 straipsnio turinio esmę yra išaiškinęs, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje H. Ž., S. B. ir kt. v. P. A., bylos Nr. 3K-3-423/2006).
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ½ dalis Skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio priklauso nuosavybės teise Skolininkui, ir nepažeidė nepilnamečio vaiko interesų bei viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Skolininko ir jo sutuoktinės nepilnametis vaikas yra išlaikomas abiejų tėvų, byloje duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Taigi, Skolininko sutuoktinei neįrodžius būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, išskaitos iš jos darbo užmokesčio ½ dalies, kuri priklauso jos sutuoktiniui, bus vykdomos vadovaujantis CPK 736 straipsniu. Aplinkybė, kad sutuoktiniai augina nepilnametę dukrą, pats savaime nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kadangi abiems tėvams taikoma pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus, jokių duomenų apie tai, kad vaiką išlaiko tik sutuoktinė, jog sutuoktinių turtas ar turtinės prievolės yra padalintos, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad nėra pagrindo sutikti su sutuoktinės argumentu dėl būtinybės į bylą įtraukti Vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Taip pat pažymėtina, kad Skolininko sutuoktinė nepagrįstai susiaurina CPK 667 straipsnyje vartojamą „turto“ sąvoką, teigdama, kad turtas – tai yra tik nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Taigi, atsižvelgiant į šią teisės normą, Skolininko sutuoktinė klaidingai suvokia kas yra „turtas“.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.