- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-845-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03741-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Skolininkas
- K. K.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (skolininko) K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties, kuria nustatyta skolininko K. K. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad ½ dalis K. K. pajamų, esamų ir būsimų lėšų priklauso skolininkui K. K.; nustatyti, kad automobilis MG ZR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, priklauso skolininkui K. K., nustatyti, kad automobilis BMW Z3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 metų gamybos, priklauso K. K.. Tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad terminas pareiškimui dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo paduoti yra praleistas, pareiškėjas prašė šio termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir praleistą terminą atnaujinti.
Nurodė, kad 2012-05-08 gavo antstolio R. V. 2012-04-23 raštą Nr. 0128/12/00400, kuriame antstolis nurodė, kad yra areštuotas bendras skolininko turtas su kitais asmenimis, minėtas turtas nėra padalintas ir nėra aišku, kokia šio turto dalis priklauso skolininkui. Todėl pareiškėjui kaip išieškotojui pasiūlyta, siekiant įvykdyti Vilniaus miesto dešimtojo notarų biuro 2012 m. sausio 18 d. vykdomąjį įrašą Nr. P1-191, kreiptis į Vilniaus miesto antrąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo.
Skolininkas K. K. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad teisme yra iškelta civilinė byla, kurioje ginčijamas išieškojimo pagrindu esantis vykdomasis įrašas. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu skolininko turto dalis būtų nustatoma, tai atsižvelgiant į tai, kad skolininko sutuoktinė turi du nepilnamečius vaikus ir yra vaiko priežiūros atostogose, jai turėtų būti palikta didesnė bendro turto dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą pareiškimui dėl skolininko turto dalies nustatymo paduoti ir pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo patenkino visiškai: nustatė, kad skolininkui K. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. K. priklauso ½ dalis K. K. ir K. K. banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, ½ dalis K. K. darbo užmokesčio pajamų, automobilis MG ZR, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos; nustatė, kad automobilis BMW Z3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 metų gamybos, priklauso skolininko sutuoktinei K. K..
Vertindamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo pareiškėjas padavė per antstolio nustatytą 20 dienų terminą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kaip buvo nurodyta antstolio pranešime, tačiau teismas 2012-05-30 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą ir išaiškino pareiškėjui, kad su pareiškimu reikia kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą. Kadangi teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą priimta jau pasibaigus antstolio nustatytam terminui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo, teismas sprendė, kad jog terminas pareiškimui paduoti praleistas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių.
Pažymėjo, kad aplinkybė, jog teisme yra ginčijamas išieškojimo pagrindu esantis vykdomasis įrašas, neturi įtakos pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo nagrinėjimui. Minėtoje civilinėje byloje nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nėra ir antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo.
Skolininko dalį bendrame turte teismas nustatė taikydamas CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog skolininko sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat ji išlaiko nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo bendroje jungtinėje nuosavybėje, nes santuoka nėra nutraukta, sutuoktiniai gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, todėl jų prievolė išlaikyti vaikus yra bendra. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų turtiniai interesai bus apsaugoti naudojantis įstatymo nustatytais išieškojimo apribojimais, numatančiais turtą ir pinigines lėšas, iš kurių negali būti išieškoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimo netenkinti.
Skolininkas nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjui praleistą terminą pareiškimui paduoti, nes šis terminas yra naikinamasis, be to pareiškėjas neįrodė buvus svarbias priežastis jam atnaujinti. Pasak pareiškėjo, teismų praktikoje - Vilniaus apygardos teismo 2012-01-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-130-115/2012, pripažinta, kad terminas pareiškimui pagal CPK 667 str. paduoti negali būti atnaujinamas.
Teismas neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, jog tai, kad kitoje byloje yra ginčijamas išieškojimo pagrindu esantis vykdomasis įrašas, neturi įtakos pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatyto nagrinėjimui.
Teismas nepagrįstai pripažino, kad skolininkui priklauso ½ dalis K. K. vardu esančių piniginių lėšų, nes neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus ir nenukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Skolininkas teigia, kad bendrus du vaikus ir jį išlaiko viena sutuoktinė, todėl pareiškimo tenkinimo atveju skolininkui priskirta sutuoktinės pajamų dalis turėjo būti mažintina bent iki 1/4.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo skundą atmesti, o skundžiama nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjas nurodyto, kad nagrinėjamos bylos ir skolininko nurodytos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-130-115/2012 aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą kreipėsi per antstolio nustatytą terminą, t.y. nepraleidęs antstolio nustatyto 20 dienų termino. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2S-130-115/2012 pareiškėja į teismą kreipėsi žymiai praleidusi antstolio jai nustatytą terminą kreiptis į teismą. Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas ir išaiškino, kad tokiu atveju pareiškėja į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo gali kreiptis po metų.
Teismo išvadą, kad kitoje byloje ginčijamas išieškojimo pagrindu esantis vykdomasis įrašas neturi įtakos pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatyto nagrinėjimui, pagrindžia teismo pirmininko 2012-12-18 nutartis, kurioje teismo pirmininkas, spręsdamas klausimą dėl bylų sujungimo, nusprendė, kad bylos nagrinėjamos skirtinga teisena, o jų nagrinėjami reikalavimai nėra tarpusavyje tiesiogiai susiję.
Įstatyme nėra įtvirtina prezumpcija, jog vaikų išlaikymas ar skaičius leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas pagrįstai vertino kitas reikšmingas aplinkybes - kad santuoka nėra nutraukta, šalys veda bendrą ūkį ir todėl prievolė išlaikyti vaikus nėra tik sutuoktinės prievolė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Skolininkas nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino pareiškėjo praleistą terminą pareiškimui paduoti. Kreipiantis į teismą CPK 667 str. 1 d. pagrindu termino atnaujinimas nėra galimas, nes pagal įstatymą pakartotinai nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, ir turto dalis nenustatyta, pagal tuos pačius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš turto nutraukimo dienos. Be to, pareiškėjas neįrodė buvus svarbias priežastis jam atnaujinti.
Aantstolis R. V. 2012-04-23 siūlymu dėl skolininko turto dalies nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/00400 pasiūlė išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams per dvidešimt dienų kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b.l. 96). Antstolio siūlymas pareiškėjui įteiktas 2012-05-08, todėl paskutinė diena pareiškimui pateikti buvo 2012-05-28. Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pareiškėjas padavė pateikė per antstolio nustatytą terminą (c.b. 2-6349-871/2012 l. 1-2, 3), tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-30 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Vilniaus mieto 2 apylinkės teismui ir išaiškino pareiškėjui, kad su pareiškimu reikia kreiptis į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepraleido antstolio nustatyto termino kreiptis į teismą. Be to, iki pakartotinio pareiškimo nustatyti skolininko turto dalį pateikimo antstolis išieškojimo iš bendro turto nebuvo nutraukęs.
Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tai, kad kitoje byloje yra ginčijamas išieškojimo pagrindu esantis vykdomasis įrašas, neturi įtakos pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatyto nagrinėjimui.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad minėtoje civilinėje byloje nėra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (tai patvirtina ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-4098-631/2013 eigą), taip pat nėra ir antstolio patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo.
CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nukrypti galima tik šio kodekso nustatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuoja CK 3.123 str.
Įrodymai, kokie yra skolininko vaikų poreikiai, kiek konkrečiai lėšų buvo skiriama jų išlaikymui, kad ženkliai sumažės jiems skiriamas išlaikymas ir vaikų interesai realiai nukentės, į bylą nėra pateikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kitas reikšmingas aplinkybes - kad santuoka nėra nutraukta, šalys veda bendrą ūkį, todėl prievolė išlaikyti vaikus nėra tik sutuoktinės prievolė. Todėl skolininko nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, nėra pakankamos, kad būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo nakinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.