- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-22
- Bylos Nr.
- e2-45-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- Viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- „ BTA Baltic Insurance Company“
atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės atstovui advokatui G. D..
Trečiojo asmens „ BTA Baltic Insurance Company“ atstovui V. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei, trečiajam asmeniui „ BTA Baltic Insurance Company“ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą priteisimo, tretysis asmuo „ BTA Baltic Insurance Company“
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2021-03-26 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) teismui nustačius, kad ieškinys reiškiamas praleidus LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str.1 d. nustatytą 30 dienų terminą, atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui pateikti; priteisti M. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminės atstovės J. B. 50 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovu ieškinyje nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Vyriausybės. 2021-06-07 patikslino ieškinį atsakovais nurodydami VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę ir Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2021-08-09 teismo rezoliucija byloje trečiuoju asmeniui įtrauktas „ BTA Baltic Insurance Company“. Remiantis 2021-10-20 ieškovo pareiškime nurodytu prašymu atsisakius ieškovei reikalavimų atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinių ligoninių kasų, teismo rezoliucija atsakovu byloje liko tik VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė.
2. Ieškinyje nurodė šias faktines aplinkybes:
3. Ieškovė J. B. yra mažamečio M. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina ir įstatyminė atstovė (CK 3.157 str. 1 d.).
4. Mažamečiui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl įgimtos galvos sukamojo raumens deformacijos (nepatikslinta, kodas pagal TLK-10-AM Q68.00) VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ buvo teiktos medicininės paslaugos – 2019-11-25 atlikta dešiniojo galvos sukamojo raumens miotomija. Miotomiją atliko ortopedas-traumatologas (duomenys neskelbtini). Tačiau po atliktos operacijos sutriko mažamečio dešinės rankos funkcija – mažametis M. B. valdė dešinės rankos plaštaką ir pirštus, tačiau visiškai negalėjo sulenkti rankos per alkūnę, pakelti ištiestą ranką į priekį ir į šoną.
5. Pooperaciniu laikotarpiu nestebint mažamečio judesių pagerėjimo, 2020 m. vasario mėn. ieškovė kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Kauno klinikose atlikus MRT nustatyti mažamečio dešinio peties rezginyje, viršutinio kamieno srityje bei C5 ir C6 nervinių šaknelių distalinėse dalyse – pleksopatijos požymiai, atliktoje plexus brachialis UG – tarp skaleninių raumenų C5 ir C6 nervinės šaknelės sustorėjusios, edemiškos – uždegiminiai pakirtimai. 2020-03-04 Kauno klinikose atlikta paciento operacija – jos metu rastas pažeistas C5 ir C6 šaknelių vientisumas ties šaknelių susijungimu į kamieną (2020-03-12 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašas). Kauno klinikose operaciją atlikęs gydytojas ieškovei paaiškino, kad VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ mažamečiui 2019-11-25 buvo netinkamai atlikta miotomija. Taigi būtent netinkamai VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ mažamečiui suteikta paslauga sąlygojo būtinumą atlikti papildomą operaciją Kauno klinikose.
6. Pažymėtina, kad po VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ 2019-11-25 atliktos miotomijos M. B. sveikatos būklė yra pablogėjusi ir net po Kauno klinikose atliktos operacijos iki šiol mažamečio sveikata nėra atsistačiusi. Mažametis sunkiai pakelia, valdo dešinę ranką, nesulenkia jos per alkūnę, todėl sumažėjo galimybės pilnavertiškai judėti, atlikti kasdienius veiksmus (valgyti, rengtis, žaisti, paimti aukščiau esančius daiktus, juos išlaikyti), savarankiškai dalyvauti socialinėje veikloje. Dėl 2019-11-25 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje atliktos operacijos padarytų sužalojimų vaikas negali lankyti darželio, nes jam būtina nuolatinė priežiūra.
7. Ieškovė pastebėjo, kad po operacijos vaikas tapo irzlesnis, sunkiai ryžtasi atlikti kasdienius veiksmus, stokoja savarankiškumo bei iniciatyvos, nenoriai atlieka veiksmus, kuriuos anksčiau atlikdavo vos paskatintas (kaip pavyzdžiui paimti žaislą, daiktą ir pan.). Taip pat, išryškėjo mažamečio nepasitikėjimas savimi. Nėra abejonių, kad liekamieji sveikatos sutrikimai turės įtakos vaiko galimybėms ateityje pilnavertiškai pasirūpinti savimi, dirbti, mokytis bei socializuotis.
8. Be to, po VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė 2019-11-25 atliktos operacijos vaikas pradėjo dar labiau lenkti galvą į dešinę pusę, taip kompensuodamas dešinės rankos neveiksnumą. Vaiko raidos įvertinimą 2020-05-28 atlikusi psichologė-psichoterapeutė A. K. nurodė, kad vaiko kalba yra sutrikusi. Anot specialistės, vaiko kalbos sutrikimui įtakos turėjo vaiko dėl operacijos patirtas stresas bei narkozė. Šiai dienai vaikui reikalinga logoterapeuto, kineziterapeuto, ergoterapeuto pagalba.
9. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė 2020-06-05 sprendimus dėl M. B. specialiųjų poreikių Nr. STS-1611, STS-1612. Su ieškiniu pateikiama Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 1237 patvirtina, kad M. B. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozės kodas pagal TLK-10-AM G54.0, G56.9, Q68.00 (G54.0 – peties rezginio ligos; G56.9 – rankos mononeuropatijos; Q68.00 – įgimta galvos sukamojo raumens deformacija, nepatikslinta).
10. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020-06-05 specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1238 patvirtina, kad M. B. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
11. Dėl mažamečiam sūnui 2019-11-25 operacijos metu padarytų sužalojimų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai ir padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kuri 2021-01-15 sprendimu (ieškovei sprendimas išsiųstas 2021-01-25) konstatavo, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje M. B. padaryta nebuvo, o ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo netenkintas.
12. 2022-01-18 teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad po sūnaus M. operacijos pastebėjo, kad jis nevaldo dešinės rankos. Ligoninėje jokie tyrimai iš karto po operacijos nebuvo daromi. Praėjus savaitei po operacijos, buvo išrašyti namo. Daktaras (duomenys neskelbtini) praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po operacijos pasikonsultavo su Kauno klinikomis ir dar po mėnesio užregistravo konsultacijai į Kauno klinikas. Po operacijos, atliktos Kauno klinikose, jiems buvo pasakyta, kad tai atsitiko dėl chirurgo klaidos. Šiuo metu užsiima rankos atstatymu. Po metų ar dviejų vaikas gal išmoks kompensuoti. Po operacijos vaikų ligoninėje lankėsi kas savaitę, bet jie nieko nesprendė. Šiuo metu vaikui reikalinga nuolatinė pagalba, sunku valgyti, reikia padėti apsirengti, 2-3 kartus per savaitę eina į reabilitaciją. Kad pilnai atsistatytų, jis turi pastoviai mankštintis, nenutrūkstamai sportuoti. Pradžioje vaikas neleido net liesti rankos, po mankštos jautėsi didelis nuovargis. Vaikas buvo irzlus, bijojo daktarų. Visi patyrė stresą dėl vaiko, jam po operacijos sunyko raumuo. Jeigu Kauno klinikose nebūtų sėkmingai padaryta operacijai, vaikui būtų sunykęs raumenynas. Vaiko vystymasis sutrikęs – vėluoja kalba, daug ko nedaro, valgo su kaire ranka, sunkiai pavyksta atlikti tam tikrus veiksmus. Darželį lanko ne visada – pirmiau gydymas, po to – darželis. Visas svoris yra ant kairės pusės, nėra atsistatę visi raumenys. Viską išmoko daryti su kaire ranka ir tai kompensuoja sveikos laikysenos sąskaita. Prognozės, kad vaikas visiškai pasveiks, niekas nedavė. Viskas priklauso nuo to kiek bus dirbama. Dėl kreivakaklystės gydymo siuntimo negavo nei karto. Vaikas patyrė daug operacijų, narkozių, didžiulį stresą. Visos daktarų konsultacijos mokamos, dar reikalinga 2-3 metų intensyvi reabilitacija.
Šalies argumentai
13. Ieškovės atstovas advokatas R. S. papildomai 2024-02-02 posėdžio metu paaiškino, kad vaikui buvo būtina nuolatinė priežiūra, kentėjo jo raida, vaikas sunkiai valdo dešinę ranką, nesulenkia jos per alkūnę, jam sunku paimti daiktus, dalyvauti socialinėje veikloje. Šiandieninė vaiko būklė pagerėjusi, tačiau pagerėjimas nėra ženklus. Vaiko šeima gali daugiau investuoti į vaiko atstatymą. Vaiko viršutinė rankos dalis nuo peties iki alkūnės jautresnė, po intensyvesnės mankštos, galva pakrypsta į dešinę, kad kompensuoti rankos silpnumą. Dešine ranka gali padaryti daugumą veiksmų, bet negali atlikti jokių sukamųjų judesių atgal. Kad ranka kitokia, pastebi ir vaikai darželyje. Prasidėjo užgauliojimai, tam tikros patyčios. M. pradėjo dėl to kompleksuoti. M. bėgdamas nuleidžia ranką. Lankosi pas logopedą. Kairės ir dešinės pusės veido raumenų tonusas skiriasi. M. nepasveiks 100 procentų. Tam tikrus padarinius jis jaus visą gyvenimą.
Atsiliepimas
14. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Pateikė atsiliepimą, kurį posėdžiu metu palaikė. Nurodo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir prašo ją taikyti. Ieškovė nenurodo svarbios priežasties dėl kurios terminas turėtų būti atstatytas. Ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Teigia, kad ligoninės suteiktos medicininės paslaugos ieškovės sūnui buvo savalaikės, teisingos ir tinkamos. Ne tik ortopedas – traumatologas (duomenys neskelbtini) diagnozuodamas bei gydydamas įgimtą kreivakaklystę pasirinko tinkamą gydymą, laiku atliko visus reikiamus tyrimus ligos diagnozei bei išsivysčiusioms komplikacijoms nustatyti ir gydyti, bet ir kiti ligoninės darbuotojai, specialistai bei personalas sąžiningai ir atsakingai atliko savo pareigas teikdami ieškovės sūnui sveikatos priežiūros paslaugas.
Šalies argumentai
16. Tretysis asmuo AAS ‚BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atskirąją nuomonę dėl patikslinto ieškinio. Prašo ieškinį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, byloje Ieškovės teikiami argumentai ir rašytiniai įrodymai (UAB „Ungės“ išvada dėl teiktų gydymo paslaugų), yra subjektyvūs ir jais remiantis nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas atlyginti 50 000 Eur dydžio neturtines žalos yra visiškai pagrįstas. Byloje yra pateikti kompetentingų institucijų specialistų - gydytojų konsultantų išvados, kuriomis remiantis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 56-. Komisijos sprendime, kuriame konstatavo, kad Atsakovo įstaigoje, žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Ieškovės sūnui, nebuvo padaryta. Sutinkamai su LR civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d. yra nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos ir laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galia. Šiuo atveju byloje pateiktas yra Komisijos 2021 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 56- ir jis laikomas oficialu rašytiniu įrodymu bei turi prezumpcijos galią. Todėl remiantis aukščiau pateiktais argumentais ir rašytiniais įrodymais, teigia, kad Sveikatos priežiūrą teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo teisėti, atlikti, vadovaujantis LR teisės aktais ir įstaigos vidaus dokumentais, atsižvelgiant į gydymo standartus, o medicinos paslaugos buvo teiktos labai operatyviai, dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Nesutinka su ieškovės byloje pateikta specialisto, privataus eksperto UAB „Ungė“ vadovo P. P. išvada. Mano, kad išvada kuria remiasi Ieškovė yra niekuo nepagrįsta ir turi būti vertinama kritiškai. Trečiajam asmeniui žinoma Ieškovės nurodomo specialisto P. P. kompetencija teismo ekspertas (UAB „UNGE“, į.k. 302497187, adresas: Vasaros 3-ioji g. 12, Nemenčinėlės k., Vilniaus r., teismo medicinos gydytojas ekspertas dr. P. P.). Pagal turimą, viešai prieinamą informaciją, nurodomas ekspertas yra biomedicinos mokslo krypties mokslų daktaras apgynęs disertaciją tema „Mirtinų galvos smegenų traumų (griūvant ir krintant) klinikiniai ir teismo medicininiai ypatumai“, taip pat minimoje bendrovėje atliekami gyvų ir mirusių asmenų tyrimai, deontologiniai tyrimai ir konsultacijos, konsultuojama draudiminių įvykių atvejais taip pat tėvystės ar giminystės klausimais. Tačiau nėra jokių duomenų apie jo kaip gydytojo traumatologo, ortopedo ar chirurgo specializaciją, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos pateikti teisingas ir nedviprasmiškas išvadas šioje byloje. Jo pateiktos išvados yra grindžiamos tik paties Ieškovės atstovo pateiktais subjektyviais teiginiais ir atliktos taip kaip pačiai Ieškovei atrodė teisingai. Manome, kad minimo specialisto išvada yra subjektyvi ir negali būti vertinama kaip tinkamas rašytinis įrodymas byloje 2021-01-01 neliko prievolės gydymo įstaigoms drausti savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą ir 2019-09-01 sudarytą draudimo sutartį, galiojusią nuo 2019-10-21 iki 2020-10-21, kadangi prašoma tik neturtinės žalos atlyginimo, šis įvykis laikytinas nedraudiminiu.
Žemesnės instancijos teismas
17. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-06-05 sprendimu M. B. nustatytas lengvas neįgalumo lygis (nuo 2020-05-21 iki 2022-05-20), o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020-06-05 specialiųjų poreikių nustatymo pažyma nustatyta, kad M. B. (nuo 2020-05-21 iki 2022-05-20) nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
18. Teismo medicinos gydytojas dr. P. P. pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad:
18.1. 2019-11-25 VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ pacientui M. B. gim. (duomenys neskelbtini) buvo netinkamai suteikta medicininė paslauga -atlikta dešinio galvos sukamojo raumens miotomija, nes operacijos metu buvo pažeistos C5 ir C6 šaknelės ties susijungimu į kamieną.
18.2. Po operacijos M. B. nustatytos komplikacijos: sutrikusi paciento dešinės rankos funkcija – pacientas valdo dešinės rankos plaštaką ir pirštus, tačiau visiškai negali sulenkti rankos per alkūnę, pakelti ištiestą ranką į priekį ir į šoną nėra būdingos šiai operacijai, o komplikacijos atsirado dėl gydytojo (ų) klaidos, netinkamai atliktos operacijos, nes C5 ir C6 šaknelės anatomiškai yra giliau nei galvos sukamasis raumuo (m. sternocleidomastoideus), kuris buvo operuojamas.
18.3. Operacijos metu, operaciją atlikęs traumatologas, pažeidė C5 ir C6 šaknelės ties susijungimu į kamieną, kurios yra anatomiškai giliau nei operuotas raumuo.
18.4. Paciento M. B. įgimta liga galvos sukamojo raumens deformacijos (nepatikslinta, kodas pagal TLK-10-AM Q68.00) negalėjo nulemti pooperacinės komplikacijos ar turėti įtakos operacijos rezultatams.
18.5. Dėl 2019-11-25 padarytų operacijos metu gydytojų klaidų pacientui M. B. (pažeistų C5 ir C6 šaknelių vientisumas ties šaknelių susijungimu į kamieną) susidariusios tolesnės komplikacijos tikėtina atsilieps paciento sveikatai, gyvenimo kokybei ateityje, ir egzistuoja visiško nepasveikimo rizika.
19. Teismo medicinos gydytojas dr. P. P. pateikė teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0024/22, kurioje nurodė, kad:
19.1. Neuroma yra gerybinis neneoplastinis nervų skaidulų ir Schwann ląstelių augimas, įprastai trauminės kilmės.
19.2. M. B. nustatytos neuromos padarymo pobūdis ( mechanizmas) yra trauminės kilmės, chirurginės procedūros metu siuvant, tai patvirtina histologinio tyrimo duomenys- „nerve bei fibroziniame audinyje rasti keli chirurginiai siūlai“.
20. Specialistas P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu dirba kaip privatus ekspertas. Ieškovės advokato prašymu buvo atlikta konsultacija. Paaiškino, kad vaikui, t.y. M. B. buvo įgimta kreivakaklystė. Pradžioje bandoma masažuoti, bet jei tai nepadeda – operacijos metu įpjaunamas raumuo. Vaikui po Operacijos sutriko rankos funkcija. Vaikų ligoninės operacijos protokole ši komplikacija nėra įrašyta. Tai patvirtina Kauno klinikose atliktas magnetinis rezonansas bei operacija. Tai sprendžia neurologas ir neurochirurgas. Pažeistas nervų šaknelių C5 ir C6 vientisumas. Nervų galai išdalinti iš rando. Tai šiek tiek giliau, nei atliktas pjūvis. Užtenka rankos sudrebėjimo, kad taip atsitiktų. Ligoninė komplikacijos neįrašė. Nervų susiuvimas turi būti kuo greitesnis. Ar pilnai vaikas atsistatys atsakyti negali. Dėl jokių kitų priežasčių nervas negalėjo būti pažeistas. Dėl reabilitacijos savalaikiškumo – kuo anksčiau, tuo geriau. Gali atsistatyti pilnai.
21. Liudytojas daktaras (duomenys neskelbtini) parodė, kad pacientas prieš operaciją buvo kruopščiai tiriamas, buvo atmestos visos galimos gretutinės patologijos. Nustatyta diagnozė, paskirtas konservatyvus gydymas, kuris nepadėjo, tada buvo nuspręsta operuoti. Po operacijos pasireiškė operuotos pusės rankos funkcijos deficitas. Viskas buvo fiksuota medicininiuose dokumentuose. Pacientas buvo kruopščiai tiriamas, stengiamasi nustatyti priežastį. Buvo konsultuotas vaikų ligoninėje, universitetinėje ligoninėje. Buvo paskirtas konservatyvus gydymas, skirta reabilitacija. Iki operacijos Kauno klinikose nebuvo įtariama nervų vientisumo pažeidimo. Nervų vientisumas atstatytas savalaikiai. Po jo atliktos operacijos buvo tik dalinis rankos funkcijos deficitas. Konsultavę neurochirurgai paskyrė konservatyvų gydymą – B grupės vitaminai bei reabilitacija. Jis yra gydytojas ortopedas -traumatologas. Savarankiškai dirba nuo 2005 metų. Per metus atlieka 1- 2 tokias operacijas. Tokios operacijos metu atliekamas vienas pjūvis, išdalinami minkštieji audiniai matomumo ribose, pasluoksniui iki galvos sukamojo raumens- atliekama miotomija – įpjovimas. Po raumeniu giliau eina magistralinės kraujagyslės, procesas kruopštus. Pažeistos nervinės struktūros yra giliau ir užpakaliau buvusio pjūvio. Pjūvio projekcijoje jų neturėtų būti. Jo išvada, kad buvo netipinė jų eiga arba jos buvo įtrauktos į pagrindinės ligos sąlygotas sąaugas ar sklaidos sutikimus. Operacijos eiga buvo natūrali. Neturi duomenų, kad galėjo padaryti nervų vientisumo pažeidimą. Kreipimasis į Kauno klinikas, jo nuomone, buvo savalaikis. Iki to buvo išnaudoti visi konservatyvūs gydymo būdai, reabilitacija. Rankos funkcijos deficito priežastį buvo siekiama nustatyti visomis galimybėmis. Rankos funkcijos sutrikimas galimas ir dėl kitų priežasčių – pooperacinio rando, kraujo krešulių .Dėl patoliginiame audinyje rastų siūlų paaiškino, kad tos vietos kur rasti siūlai traumatologai nesiuva. Tikėtina, kad antros operacijos metu bandant pašalinti patologinį audinį buvo bandoma siūlo pagalba pakelti tą vietą ir siūlą naudoja kaip laikiklį. Odai siūti naudoja netirpstančius, o poodžiui- tirpstančius siūlus. Tokie siūlai tyrimo metu ( tame tarpe magnetinio rezonanso ) būtų buvę matomi. Jei operacijos metu įvyktų komplikacija - būtų pažeistas nervas, jis iš karto kviestų neurochirurgą iš universitetinės ligoninės. Į klausimą ar galima pastebėti kad nervas nutraukiamas atsakė, kad jei jis matomas chirurginėje žaizdoje – taip, jei netipinėje vietoje ar raumenyse - galima ir nepastebėti.
22. Liudytojas M. U. teismo posėdžio metu parodė, kad yra neurochirurgas, dirba Kauno klinikose, vaiką, t.y. M. B. yra operavęs ir yra prižiūrintis gydytojas. Vaikas pas jį apžiūrai ir konsultacijai atvyksta kartą per metus. Operacijos metu buvo atlikta nervų struktūrų segmentų revizija, buvo rasti pažeistas C5 ir C6 nervų šaknelių vientisumas. Operacijos metu nerado normalaus nervų vientisumo, rado randinį audinį. Randas – nenormali struktūra, buvo sutrikęs nervų laidumas. Pacientas negalėjo lenkti rankos per alkūnę. Nervas, kuris eina per šias šakneles, dalyvauja rankos lenkime per alkūnę. Laiko, kad laiko tarpas, kuris buvo skirtas konservatyviam gydymui buvo normalus. Po operacijos paciento būklė pagerėjo, atsirado rankos judesys per alkūnės sąnarį. Reabilitacinis gydymas labai svarbus. Pasisakydamas dėl visiško pasveikimo galimybės nurodė, kad gali būti liekamųjų reiškinių. Judesio amplitudė didžiąja dalimi atgauta, tik negali įvertinti kiek yra jėgos. Papildomai apklaustas posėdžio metu paaiškino, kad operacijos metu jis pašalino patologinį audinį, atliko nervų rekonstrukciją. Kadangi simptomai ( rankos funkcijos sutrikimai) atsirado staiga, tai negali būti įgimtas dalykas. Sveikame nerve rado patologinio audinio intarpą. Judesių amplitudė atsistatė visa, jėga – nepilnai. Dėl patologiniame audinyje rastų chirurginių siūlų paaiškino, kad jie atsirasti jo atliekamos operacijos metu negalėjo, nes pirma pašalinamas patologinis audinys, po to susiuvami nervai. Šalindami patologinį audinį jie siūlų jo stabilizavimui nenaudoja, nes taip dar labiau pažeistų nervus. Patologinis audinys nerve ir yra nervo vientisumo pažeidimas. Jei tai būtų įgimtas dalykas – simptomatika būtų išryškėjusi anksčiau. Fleksopatija – funkcinis sutrikimas.
23. Liudytoja V. R. parodė, kad yra vaikų neurologė. Dirbo Telšių ligoninėje. Vaiką konsultavo 6 savaitės po operacijos jo dešinė rankytė kabojo, buvo be funkcijos. Priežastys gali būti įvairios – uždegimas, trauma. Nesulenkė rankos per riešo, ypač per peties sąnarį. Jokių tyrimų nedarė, nes tikėjosi, kad nuo reabilitacijos atsistatys.
24. Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021-01-15 sprendimu Nr.56 nustatė, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje M. B. nebuvo padaryta. Pareiškėjos J. B. prašymo atlyginti žalą netenkinti.
25. Valstybinės Teismo Medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDG 51/2023 ( 01) nurodyta, kad atlikus ekspertizę nustatyta, kad
25.1. 2019-11-25 VšĮ „ Klaipėdos ligoninė“ pacientui M. B. buvo tinkamai diagnozuotas susirgimas ( įgimta dešinioji kreivakaklystė) taikyta visuotinai medicinos praktikoje priimta tyrimo ir gydymo taktika, suteikta medicininė paslauga – atlikta dešiniojo galvos sukamojo raumens miotomijos operacija.
25.2. Sprendimas operuoti, esant neefektyviam konservatyviam įgimtos kreivakaklystės gydymui, priimtas pagrįstai. Po miotomojos operacijos sutriko paciento dešinės rankos funkcija ( negalėjo sulenkti rankos per alkūnės sąnarį, ištiestos rankos pakelti į priekį ir į šoną, esant pilnam plaštakos ir pirštų valdymui), kas nėra būdinga tokiai operacijai. Tai galėjo įvykti pažeidus C5 ir C6 nugarinių nervų priekines šakas, ties jų sujungimu į dešinio peties rezginio antraktikaulinės dalies viršutinį kamieną.
25.3. VšĮ “Klaipėdos ligoninė“ atlikta M. B. operacija atitiko tokiai patologijai taikomus gydymo standartus bei reikalavimus. Kadangi taikytas konservatyvus gydymas buvo neefektyvus, todėl M. B. diagnozuotą įgimtą kreivakaklystės patologiją buvo galima pašalinti tik operaciniu būdu.
25.4. 2019-11-25 VšĮ „Klaipėdos ligoninės“ ortopedas traumatologas (duomenys neskelbtini), atlikdamas M. B. Miotomijos operaciją, jos metu pažeidė C5 ir C6 nugarinių nervų priekines šakas, ties jų sujungimu į dešinio petinio rezginio antraktikaulinės dalies viršutinį kamieną.
25.5. Po operacijos, atsiradus paciento dešinės rankos funkcijos sutrikimui, buvo tinkamai ir pagal medicinos standartus ieškomos šio sutrikimo priežastys.
25.6. 2020-03-04 Kauno klinikose M. B. atliktos operacijos metu paimta visa pooperacinė medžiaga, pagal įprastą tvarką, siunčiama histologiniam tyrimui, kuris yra reikalingas pooperacinės diagnozės pagrindimui. Tai nėra biopsijos medžiaga, kuri yra paimama iki operacijos klinikinės diagnozės patvirtinimui.
25.7. Pooperacinėje medžiagoje ( pašalintos C5 ir C6 nugarinių nervų sustorėjusių galų neuromos) histologiškai nustatyta amputacinė neuroma, susiformavusi nervų galuose gijimo pasekoje, po nervų pažeidimo miotomijos operacijos metu 2019-11-25.
25.8. Įvertinus pateiktus medicininius dokumentus, galima teigti, kad šiuo metu, paciento M. B. dešinės rankos judesiai yra atsistatę praktiškai iki normalios amplitudės. Išlikęs tik kiek sunkesnis lenkimas per dešinės alkūnės sąnarį, tačiau pasistengęs pacientas judesį padaro.
25.9. VšĮ „Klaipėdos ligoninė“ pacientui M. B. buvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos ir medicininė pagalba, išskyrus tai, kad miotomojos operacijos metu buvo pažeistos C5 ir C6 nugarinių nervų priekinės šakos, ties jų sujungimu į Dešinio petinio rezginio antraktikaulinės dalies viršutinį kamieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Ieškovė J. B. yra mažamečio M. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina ir įstatyminė atstovė. M. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl įgimtos galvos sukamojo raumens deformacijos VšĮ „Klaipėdos vaikų ligoninė“ buvo teiktos medicininės paslaugos – 2019-11-25 atlikta dešiniojo galvos sukamojo raumens miotomija. Miotomiją atliko ortopedas-traumatologas (duomenys neskelbtini). Po atliktos operacijos sutriko mažamečio dešinės rankos funkcija – mažametis M. B. valdė dešinės rankos plaštaką ir pirštus, tačiau visiškai negalėjo sulenkti rankos per alkūnę, pakelti ištiestą ranką į priekį ir į šoną. Pooperaciniu laikotarpiu nestebint mažamečio judesių pagerėjimo, 2020 m. vasario mėn. Kauno klinikose atlikus MRT nustatyti mažamečio dešinio peties rezginyje, viršutinio kamieno srityje bei C5 ir C6 nervinių šaknelių distalinėse dalyse – pleksopatijos požymiai, atliktoje plexus brachialis UG – tarp skaleninių raumenų C5 ir C6 nervinės šaknelės sustorėjusios, edemiškos – uždegiminiai pakirtimai. 2020-03-04 Kauno klinikose atlikta paciento operacija – jos metu rastas pažeistas C5 ir C6 šaknelių vientisumas ties šaknelių susijungimu į kamieną. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė 2020-06-05 sprendimus dėl M. B. specialiųjų poreikių Nr. STS-1611, STS-1612. Su ieškiniu pateikiama Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 1237 patvirtina, kad M. B. nustatytas lengvas neįgalumo lygis, diagnozės kodas pagal TLK-10-AM G54.0, G56.9, Q68.00 (G54.0 – peties rezginio ligos; G56.9 – rankos mononeuropatijos; Q68.00 – įgimta galvos sukamojo raumens deformacija, nepatikslinta).Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020-06-05 specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-1238 patvirtina, kad M. B. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Dėl 2019-11-25 operacijos metu padarytų sužalojimų Ieškovė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta tvarka kreipėsi į Pacientų sveikatai ir padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kuri 2021-01-15 sprendimu (ieškovei sprendimas išsiųstas 2021-01-25) konstatavo, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje M. B. padaryta nebuvo, o ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo netenkintas.
Dėl ieškinio reikalavimų
Dėl ieškinio senaties
27. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nelemia skolininko prievolės pasibaigimo, tačiau šio termino pasibaigimas, jeigu jį taikyti prašo skolininkas, reiškia tai, kad kreditorius praranda teisę reikalauti įvykdyti prievolę teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-611/2021, 22 punktas). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas).
29. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).
30. Taigi, teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).
31. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į įstatymo nuostatą (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo- toliau PTŽAĮ 25 straipsnio 1 dalis) ieškovė į teismą turėjo kreiptis per 30 dienų nuo tos dienos, kai ji sužinojo apie Komisijos sprendimą.
32. Teismo vertinimu, kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė pateikė ieškinį kartu su prašymu atnaujinti terminą dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės ir jame detaliai nurodė svarbias priežastis, dėl kurių ji praleido PTŽAĮ numatytą 30 dienų terminą ir ieškinio dėl Komisijos sprendimo nepateikė per PTŽAĮ nustatytą terminą.
33. Iš byloje pateiktų ieškovės įrodymų matyti, kad ieškovė apie Komisijos 2021-01-15 sprendimą, kuris ieškovei buvo siunčiamas el. paštu, sužinojo 2021-01-26. Tačiau dėl objektyvių priežasčių, neturėdami specialių medicininių žinių nei ieškovė, nei jos atstovas neturėjo galimybių įvertinti, ar Komisija tinkamai išsprendė jos prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Negalėdama įvertinti Komisijos sprendimo pagrįstumo, ieškovė nedelsiant kreipėsi į teismo medicinos ekspertą, kuris 2021-02-04 – 2021-02-25 atliko tyrimą. Ir tik teismo medicinos ekspertui parengus išvadas, kurias ieškovė el. paštu gavo 2021-03-01, tapo žinoma, kad Komisija 2021-01-15 sprendimu netinkamai išsprendė ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, susidarė teisinė situacija, kuri galbūt pažeidžia teisėtus ieškovės interesus, todėl dėl svarbių priežasčių praleistas terminas ieškiniui pateikti, atnaujintinas.
34. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad yra būtina atnaujinti terminą siekiant užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Galbūt neteisėtas Komisijos sprendimas iš esmės pažeidžia imperatyvias teisės normas dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo instituto taikymo bei pažeidžia viešą interesą, taip pat, sukuria teisinį neapibrėžtumą. Dėl nurodytų priežasčių teismas netaiko ieškinio senaties ir ginčą išsprendžia iš esmės.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (taikoma įstatymo redakcija, galiojusi laikotarpiu 2019-08-03 – 2019-12-31.). Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
36. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – numatytos LR Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė ( LAT 2020-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-266-469/2020).
Dėl atsakovės darbuotojų veiksmų (ne) teisėtumo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas
37. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-28 nutartis Nr. e2A-781-330/2017).
39. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ieškovės argumentais ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pacientui padaryta operacija buvo atlikta netinkamai, su komplikacijomis.
40. Nors pacientui M. B. dešiniojo galvos sukamojo raumens miotomijos operaciją 2019-11-25 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje atlikęs gydytojas ortopedas traumatologas (duomenys neskelbtini) neigia, kad operacijos metu buvo pažeistos C5 ir C6 nervų šaknelės ties sujungimu į kamieną, tačiau tai įrodyta byloje surinktais įrodymais: specialisto daktaro P. P. išvadomis, jo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, liudytojo neurochirurgo M. U. parodymais, liudytojos neurologės V. R. parodymais, Valstybinės Teismo Medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 51/2023 ( 01) išvadomis, 2020-03-12 Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašu. Nors operaciją M. B. atlikęs daktaras (duomenys neskelbtini) teigė, kad operacijos eiga buvo natūrali, neturi duomenų, kad galėjo padaryti nervų vientisumo pažeidimą, o patologiniame audinyje, išimtame Kauno klinikose atliktos operacijos metu rasti chirurginiai siūlai negalėjo būti palikti jo darytos operacijos metu, tačiau pacientui pasekmės atsirado iš karto po raumens miotomijos operacijos atlikimo – sutriko paciento dešinės rankos funkcija. 2020 m. vasario mėn. Kauno klinikose atlikus MRT nustatyti mažamečio dešinio peties rezginyje, viršutinio kamieno srityje bei C5 ir C6 nervinių šaknelių distalinėse dalyse – pleksopatijos požymiai, atliktoje plexus brachialis UG – tarp skaleninių raumenų C5 ir C6 nervinės šaknelės sustorėjusios, edemiškos – uždegiminiai pakirtimai. 2020-03-04 Kauno klinikose atlikta paciento operacija – jos metu rastas pažeistas C5 ir C6 šaknelių vientisumas ties šaknelių susijungimu į kamieną. Pacientas negalėjo lenkti rankos per alkūnę. Operacijos metu buvo atlikta nervų struktūrų segmentų revizija, buvo rasti pažeistas C5 ir C6 nervų šaknelių vientisumas (2020-03-12 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikų medicininių dokumentų išrašas). Kaip paaiškino Kauno klinikose operaciją atlikęs daktaras M. U. jis operacijos metu nerado normalaus nervų vientisumo, rado randinį audinį. Randas – nenormali struktūra, buvo sutrikęs nervų laidumas. Pacientas negalėjo lenkti rankos per alkūnę. Nervas, kuris eina per šias šakneles, dalyvauja rankos lenkime per alkūnę. Patologiame audinyje rasti chirurginiai siūlai negalėjo atsirasti jo atliekamos operacijos metu, nes pirma pašalinamas patologinis audinys, tik po to sujungiami nervai ir atstatomas jų vientisumas. Šalindami patologinį audinį jie siūlų jo stabilizavimui nenaudoja, nes taip dar labiau pažeistų nervus. Tai, kad daktaras (duomenys neskelbtini), atlikdamas pacientui M. B. dešiniojo galvos sukamojo raumens miotomijos operaciją 2019-11-25 pažeidė C5 ir C6 nugarinių nervų priekines šakas, ties jų sujungimu į dešinio petinio rezginio antraktikaulinės dalies viršutinį kamieną kategoriškai pasisakyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte.
41. Tačiau remiantis ekspertizės aktu bei daktaro (duomenys neskelbtini) parodymais, darytina išvada, kad 2019-11-25 VšĮ „ Klaipėdos ligoninė“ pacientui M. B. buvo tinkamai diagnozuotas susirgimas ( įgimta dešinioji kreivakaklystė), taikyta visuotinai medicinos praktikoje priimta tyrimo ir gydymo taktika, suteikta medicininė paslauga – atlikta dešiniojo galvos sukamojo raumens miotomijos operacija. Sprendimas pacientą operuoti, esant neefektyviam konservatyviam gydymui, priimtas pagrįstai. Atlikta VšĮ Klaipėdos ligoninėje operacija atitiko tokiai patologijai taikomus gydymo standartus bei reikalavimus. Po operacijos atsakovė bei jos darbuotojai ieškojo komplikacijos priežasčių. Buvo konsultuotasi su kitomis gydymo įstaigomis ir to pasekoje Kauno klinikose atlikta operacija, kurios metu atkurtas nervų šaknelių vientisumas. Tiek daktaras (duomenys neskelbtini), tiek neurologė V. R., nurodė, kad rankų funkcijos sutrikimo priežastys gali būti įvairios – randas, kraujosrūva, kt. Todėl buvo pagrįstai tikimasi, kad vaikui padės konservatyvus gydymas. Todėl natūralu, kad po operacijos atsiradus komplikacijai nustatyti jos priežastį ir parinkti gydymo metodiką reikėjo laiko. Kauno klinikose operaciją atlikęs daktaras M. U. nurodė, kad laiko tarpas, kuris buvo skirtas konservatyviam gydymui buvo normalus.
Dėl priežastinio ryšio
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio taipogi nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net ir pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010, 2010m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
44. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tarp VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė nekokybiškai suteiktų paslaugų ir M. B. 2019-11-25 operacijos metu padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys – šias aplinkybes patvirtina Valstybinės medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-11-29 ekspertizės aktas, specialisto išvada, kurioje pažymėta, kad būtent po 2019-11-25 atliktos miotomijos M. B. sveikata pablogėjo. Po 2019-11-25 atliktos miotomijos nustatytos komplikacijos: sutrikusi paciento dešinės rankos funkcija – pacientas valdo dešinės rankos plaštaką ir pirštus, tačiau visiškai negali sulenkti rankos per alkūnę, pakelti ištiestą ranką į priekį ir į šoną. Remiantis specialisto išvadomis, liudytojų parodymais bei ekspertizės aktu šios komplikacijos nėra būdingos galvos sukamojo raumens miotomijai, o kilusios komplikacijos atsirado būtent dėl gydytojo klaidos, netinkamai atlikus operaciją, nes C5 ir C6 šaknelės anatomiškai yra giliau nei galvos sukamasis raumuo (m. sternocleidomastoideus), kuris 2019-11-25 ir buvo operuojamas. Paciento M. B. įgimta liga galvos sukamojo raumens deformacijos (nepatikslinta, kodas pagal TLK-10-AM Q68.00) negalėjo nulemti pooperacinės komplikacijos ar turėti įtakos operacijos rezultatams. Taigi, tarp gydymo įstaigos neteisėtų veiksmų ir M. B. padarytų sužalojimų yra būtinasis priežastinis ryšys.
Dėl kaltės
45. Pagal CK 6.248 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Tuo tarpu remiantis tos pačios nuostatos 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
46. Pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).
47. Bylos duomenys liudija, kad 2019-11-25 miotomiją M. B. atlikęs VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė gydytojas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus (CK 6.248 str. 3 d.). Teikdama pacientui sveikatos priežiūros paslaugas, gydymo įstaiga (operaciją atlikęs gydytojas) pažeidė pagrindinę savo, kaip profesionalo pareigą, dėti maksimalias pareigas, kad gydymo paslauga būtų tinkamai suteikta, dėl ko ir kreipiamasi į medikus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, byla Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
48. Taigi konstatuotina, kad sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės (gydytojo) kaltė preziumuojama.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
49. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
50. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintas Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įsigaliojo 2020 m. sausio 10 d. Šioje byloje vertinamos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos 2019 m. (2019-11-25 atlikta dešiniojo galvos sukamojo raumens miotomija), todėl Aprašas ginčo išsprendimui nėra taikomas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ginčui persikėlus į teismą, jis nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka, o deliktinės atsakomybės taikymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CK normomis. Tai reiškia, kad teismas, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, nėra saistomas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytų kriterijų ir Apraše nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių, Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelėje nustatytų kriterijų ir balų sistemos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022 19 punktas). Teismas, visais atvejais nustatydamas kompensacijos dėl žalos pacientų sveikatai dydį, vadovaujasi CK normomis ir šiame kodekse nustatytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-893-330/2022).
51. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar įmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
52. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).
53. Ieškovė prašo priteisti 50 000 neturtinės žalos atlyginimo. Remiasi, tuo, kad dėl gydymo įstaigos neteisėtų veiksmų mažametis buvo priverstas patirti fizinį skausmą dėl papildomai atliktos operacijos Kauno klinikose. Vaiko vystymasis sutrikęs – vėluoja kalba, daug ko nedaro, valgo su kaire ranka, sunkiai pavyksta atlikti tam tikrus veiksmus. Darželį lanko ne visada – pirmiau gydymas, po to – darželis. Visas svoris yra ant kairės pusės, nėra atsistatę visi raumenys. Viską išmoko daryti su kaire ranka ir tai kompensuoja sveikos laikysenos sąskaita. Prognozės, kad vaikas visiškai pasveiks, niekas nedavė. Vaikas patyrė daug operacijų, narkozių, didžiulį stresą. Visos daktarų konsultacijos mokamos, dar reikalinga 2-3 metų intensyvi reabilitacija. M. nepasveiks 100 procentų. Tam tikrus padarinius jis jaus visą gyvenimą.
54. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-06-05 sprendimu M. B. nustatytas lengvas neįgalumo lygis (nuo 2020-05-21 iki 2022-05-20), o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020-06-05 specialiųjų poreikių nustatymo pažyma nustatyta, kad M. B. (nuo 2020-05-21 iki 2022-05-20) nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ekspertizės akte nustatyta, kad „šiuo metu paciento M. B. dešinės rankos judesiai yra atsistatę praktiškai iki normalios amplitudės. Išlikęs tik kiek sunkesnis lenkimas per dešinės alkūnės sąnarį, tačiau pasistengęs, pacientas judesį padaro“ (ekspertizės akto Nr. EDG 51/2023(01) išvados 8 punktas). Tą patį iš esmės teigia ir Kauno klinikose pacientą operavęs daktaras M. U.
55. Teismas, įvertinęs tai, kad operacijos metu padaryta klaida, kurios pasekoje vaikui buvo pažeistos C5 ir C6 nugarinių nervų priekinės šakos, ko pasekoje pacientui sutriko dešinės rankos funkcija ir dėl įvykusios komplikacijos Kauno klinikose buvo atlikta antra operacija ir dėl to vaikas patyrė fizinius bei dvasinius išgyvenimus, į rankos funkcijos sutrikimus, kurių pasekoje vaikui pasireiškė dvasiniai išgyvenimai, todėl laiko, kad jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
56. Nustatydamas žalos dydį teismas atsižvelgia į pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, nustatytą neįgalumo lygį, dabartinę M. B. sveikatos būklę, į patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, į tai, kad atsakovo darbuotojai apart operacijos metu įvykusios komplikacijos, kitas sveikatos priežiūros paslaugas suteikė tinkamai, teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais neturtinę žalą įvertina 5000 EUR suma.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys materialine prasme pagrįstas, tik prašoma neturtinė žala sumažintina. Dėl to ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
59. Šiuo atveju ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas tik dalinai, tačiau ieškinys iš esmės buvo pagrįstas.
60. Remiantis LAT 2023-01-04 nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-7-75-916/2023 suformuluota taisykle, kad “ tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes” ir atsižvelgiant į tai, kad kaip minėtas ieškinys iš esmės pagrįstas, atsakovas dėl pareikšto didesnio reikalavimo papildomų išlaidų nepatyrė ir priteisus tik dalį patirtų išlaidų priteista kompensacija netektų prasmės, ieškovas iš esmės nukentėtų, patirtos išlaidos neviršija rekomendacijų, todėl jos priteistinos pilnumoje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui pateikti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti M. B., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminės atstovės J. B. iš VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė 5000 neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei iš atsakovės Viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės 5515 EUR bylinėjimosi išlaidų ( 4126 EUR išlaidų advokato pagalbai ir 1389 EUR teismo medicinos specialisto išvados parengimui).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.