- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- 2-1332-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00639-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- V. G.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Atsakovas
- Vaclovo Glinsko gamybinė įmonė
- Kreditorius
- "Šešupės ūkis", "Suvalkijos pienas"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2425-340/2020, kuria leista bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės bankroto administratoriui nukreipti išieškojimą į V. G. gamybinės įmonės savininkui nuosavybės teise priklausantį turtą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi V. G. gamybinei įmonei iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis palikta nepakeista.
2. 2020 m. gegužės 11 d. teisme gautas bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės bankroto administratorės UAB „FINANSINIŲ PARTNERIŲ GRUPĖ“ prašymas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui bei bankroto administravimo išlaidų padengimui leisti vykdyti išieškojimą iš bankrutavusios individualios įmonės savininkui priklausančio turto.
Atsiliepimas
3. 2020 m. birželio 4 d. atsiliepimu suinteresuotas asmuo V. G. nesutiko su bankroto administratorės prašymu, nurodydamas, kad negavo pasiūlymo dėl taikos sutarties su įmonės kreditoriais sudarymo, kad nėra aiški pirmosios eilės kreditorių sudėtis, kad bankroto administratorė neįvykdė kreditorių susirinkimo įpareigojimo atlikti bankrutavusio juridinio asmens atsiskaitymų analizę (reviziją).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės pašymą ir leido nukreipti išieškojimą į bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės savininkui V. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir administravimo išlaidoms padengti.
5. Teismas konstatavo, jog bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės teisinis statusas yra individuali įmonė, o individualios įmonės bankroto procesas nuo kitų įmonių skiriasi tuo, jog greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas. Individualios įmonės kaip civilinių santykių subjekto atsakomybės už prievoles specifika lemia, kad bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas.
6. Teismas nustatė, jog bankroto administratorė 2017 m. kovo 10 d. pranešimu siūlė įmonės savininkui V. G. pateikti pasiūlymą bankroto byloje sudaryti taikos sutartį. Teismas taip pat pastebėjo, jog bankroto administratorės siūlymas dėl taikos sutarties sudarymo V. G. atstovui buvo įteiktas ir kartu su kitais procesiniais dokumentais, todėl jis buvo informuotas apie galimybę sudaryti taikos sutartį, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
7. Įvertinęs bylos duomenis ir bankroto administratorės paaiškinimus, teismas konstatavo, jog VĮ „Turto bankas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas yra išspręstas, kreditorių sąrašas bankroto byloje patvirtintas, teismuose inicijuotų ginčų dėl kreditorių reikalavimų nėra.
8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės turto neužtenka jos prievolėms įvykdyti, todėl patenkino bankroto administratorės prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkui nuosavybės teise priklausantį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. V. G. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratorės prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Bankroto administratorė teismui pateiktame prašyme nepilnai išdėstė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą.
9.2. Neįvykdžius Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1746-381/2017, išdėstyto įpareigojimo išnagrinėti klausimą dėl VĮ „Turto bankas“ kreditorinio reikalavimo patikslinimo, liko neaiškus VĮ „Turto bankas“ kreditorinio reikalavimo (jo dydžio) pagrįstumas.
9.3. Bankroto administratorė neįvykdė bankrutavusios įmonės kreditorių komiteto 2018 m. vasario 27 d. nutarimo atlikti atsiskaitymų tarp V. G. gamybinės įmonės ir AB „Vilkyškių pieninė“ analizę (reviziją).
Atsiliepimas
2. V. G. gamybinės įmonės bankroto administratorė atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais esminiais atsikirtimais:
10.1. VĮ „Turto bankas“ finansinis reikalavimas nebuvo pateiktas teismui tikslinti, kadangi tam nėra pagrindo – patvirtintas reikalavimas yra tikslus ir teisingas, šio reikalavimo patvirtinimo klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi.
10.2. Bankroto administratorė, pasitelkdama įvairius specialistus, ne kartą analizavo V. G. gamybinės įmonės sudarytus sandorius su AB „Vilkyškių pieninė“, o teisininkai, atlikę išsamią analizę, padarė išvadą, jog AB „Vilkyškių pieninė“ nėra skolinga V. G. gamybinei įmonei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).
2. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria leista bankrutavusios individualios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui nukreipti išieškojimą į šios įmonės savininko turtą.
3. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas, jam spręsti taikytinos JANĮ nuostatos.
4. JANĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turtas gali būti parduodamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto.
5. Suinteresuotas asmuo V. G. atskirajame skunde teigia, jog buvo neįvykdyta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1746-381/2017, todėl nėra aiškus VĮ „Turto bankas“ finansinis reikalavimas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1746-381/2017, buvo sustabdytas atsakovo V. G. atžvilgiu vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0076/17/00808, iki bus išspręstas klausimas dėl antstolės žinioje esančio vykdomojo dokumento perdavimo bankroto bylą iškėlusiam teismui ir išnagrinėtas klausimas dėl kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis vykdomoji byla Nr. 0076/17/00808 buvo užbaigta, persiuntus vykdomąjį dokumentą V. G. gamybinės įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kaip minėta, suinteresuoto asmens V. G. teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis liko neįvykdyta, kadangi VĮ „Turto bankas“ finansinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo patikslintas. Su tokia V. G. pozicija nėra pagrindo sutikti.
6. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorę UAB „FINANSINIŲ PARTNERIŲ GRUPĖ“ pateikti prašymą dėl V. G. gamybinės įmonės kreditoriaus VĮ „Turto bankas“ patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo. 2018 m. balandžio 11 d. bankroto administratorė teismui pateikė informaciją apie V. G. gamybinės įmonės bankroto proceso eigą (b. t. V, l. 166). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje konstatavo, kad V. G. pateikti argumentai, jog skolos valstybei išieškojimus iš V. G. ir iš bankrutuojančios įmonės vykdant atskirai, gali būti nepagrįstai išieškota didesnė skola nei faktiškai V. G. ir (ar) jo įmonė buvo skolingi, yra nepagrįsti. Vadinasi, priešingai nei atskirajame skunde teigia suinteresuotas asmuo (apeliantas), pirmosios instancijos teismas po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties priėmimo nagrinėjo VĮ „Turto bankas“ kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimą.
7. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartimi buvo patvirtintas V. G. gamybinės įmonės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 602 640,21 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Šį Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinį reikalavimą sudaro V. G. gamybinės įmonės neįvykdytos mokestinės prievolės valstybei – mokestis už aplinkos teršimą, mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, gyventojų pajamų mokestis, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, pelno mokestis, pelno mokesčio delspinigiai, privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigiai, pridėtinės vertės mokestis, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, socialinio mokesčio delspinigiai, taip pat 658,60 Lt suma pagal teismo vykdomuosius dokumentus (b. t. II, l. 158). Į bankroto bylą pateikti duomenis, patvirtinantys Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi Valstybinė mokesčių inspekcija buvo pakeista kreditore VĮ „Turto bankas“ su patvirtintu 602 640,21 Eur dydžio reikalavimu. Taigi, bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės bankroto byloje yra patvirtintas joje esančiais duomenimis pagrįstas ir aiškaus dydžio VĮ „Turto bankas“ kreditorinis reikalavimas.
8. Pagal bankroto bylos medžiagoje esančius duomenis, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl nusikaltimu padarytos 331 094,33 Eur turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš nuteistojo V. G. VĮ „Turto bankas“ naudai. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad suinteresuoto asmens V. G. 331 094,33 Eur dydžio piniginė prievolė yra asmeninė jo prievolė, nustatyta įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-564/2015. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama juridinio asmens – V. G. gamybinės įmonės, o ne fizinio asmens V. G. bankroto byla. Vadinasi, juridinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo analizuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos tokio juridinio asmens dalyvio (šiuo atveju – individualios įmonės savininko) asmeninės prievolės pagrįstumo ar jos dydžio (apimties) teisingumo; šios neįvykdytos asmeninės prievolės dydis negali lemti juridinio asmens bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų pasikeitimo (padidėjimo ar sumažėjimo).
9. Apibendrinant tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintas aiškus visų bankrutavusio juridinio asmens kreditorių reikalavimų bendras dydis.
10. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde taip pat akcentavo, jog bankroto bylos procese nebuvo atlikta AB „Vilkyškių pieninė“ ir bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės sudarytų sandorių analizė, t. y. iš esmės apeliantas išreiškė poziciją, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į bankrutavusios individualios įmonės savininko turtą tol, kol dar galimai egzistuoja bankrutavusio juridinio asmens turtinės teisės į savo skolininką (skolininkus).
11. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai lemia teismo pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. V. G. gamybinės įmonės bankroto byla teisme nagrinėjama dar nuo 2013 m. Kaip šioje nutartyje jau įvardyta, JANĮ nustatytos teisinės prielaidos, sudarančios pagrindą leisti išieškojimą iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto, yra bankrutavusio neribotos civilinės atsakomybės asmens turto nepakankamumas kreditorių reikalavimams patenkinti. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bankrutavusios V. G. gamybinės įmonės nepatenkinti kreditorių reikalavimai sudaro 1 007 221,02 Eur. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. G. neįvardijo, kokio dydžio prievolės kreditoriumi bankrutavusi V. G. gamybinė įmonė gali būti AB „Vilkyškių pieninė“ atžvilgiu. Bankroto administratorė savo atsiliepime teigdama, kad sandorių su AB „Vilkyškių pieninė“ analizė (revizija) buvusi atlikta ir kad AB „Vilkyškių pieninė“ skola nenustatyta, pažymėjo, jog buvo tirta galima 3 574,04 Eur (12 340,44 Lt) dydžio AB „Vilkyškių pieninė“ skola. Net ir tuo atveju, jei AB „Vilkyškių pieninė“ skolą būtų galima laikyti realia, o tokią bankrutavusios individualios įmonės turtinę teisę likvidžia, 3 574,04 Eur dydžio turtinė teisė būtų pernelyg mažareikšmė lyginant su 1 007 221,02 Eur dydžio bankrutavusios įmonės kreditorių nepatenkintais reikalavimais, todėl negalėtų sudaryti pagrindo atmesti bankroto administratorės prašymo leisti išieškojimą iš individualios įmonės savininko turto.
12. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl suinteresuoto asmens V. G. atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.