- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-2222/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00639-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. G. gamybinės įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui V. G. gamybinei įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui V. G. gamybinei įmonei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas laiku nemoka privalomųjų mokėjimų biudžetui, ieškinio pateikimo dieną atsakovo įsiskolinimas valstybei sudarė 1 430 310,03 Lt, iš atsakovo ir jo savininko turto vykdomas išieškojimas pagal 12 vykdomųjų bylų, priverstinio išieškojimo veiksmai nerezultatyvūs. Pasak ieškovo, šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas yra nemokus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti atsakovo V. G. gamybinės įmonės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, uždrausti perduoti įmonės turtą kitiems asmenims. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo.
Teismas nustatė, kad atsakovas turi 26 savo vardu registruotas transporto priemones, atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, ieškovo nurodyta 1 430 310,03 Lt skola yra pradelsta, atsakovas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 40 856,53 Lt. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovo atžvilgiu yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų nesiėmus ateityje gali nelikti atsakovo turto, reikalingo bankroto procedūrai atlikti ir kreditorių skoloms padengti (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. G. gamybinė įmonė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. teismo nutartį – panaikinti atsakovo piniginių lėšų, esančių bankų atsiskaitomosiose sąskaitose, areštą.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, jei bus taikytas areštas atsakovo sąskaitoms, atsakovas negalės atsiskaityti su pieno teikėjais, dėl šios priežasties pieno tiekėjai gali nutraukti tiekti atsakovui produkciją ir tokiu būdu būtų sužlugdyta atsakovo veikla. Teismas skundžiama nutartimi gynė tik ieškovo interesus, nes areštavus atsakovo lėšas, jis negalės vykdyti veiklos, atsiskaityti su pieno tiekėjais, kitais kreditoriais ir ieškovu. Pasak atsakovo, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą; šiuo atveju pritaikius lėšų, esančių atsakovo banko sąskaitose, areštą, atsakovas prarastų pieno tiekėjus, kurie yra tiesioginis atsakovo pajamų šaltinis. Pažymi, kad atsakovas yra mokus, per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. liepos 25 d. ieškovui sumokėjo 82 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį. Nurodo, jog apelianto teiginys, kad jis yra mokus, veikia pelningai ir gali atsiskaityti su ieškovu yra nepagrįstas; atsakovo įsiskolinimas ieškovui nuolat didėja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimas nėra išspręstas (CPK 179 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės paties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako. Atskirojo skundo dalyką sudaro prašymas panaikinti lėšų, esančių atsakovo banko sąskaitose, areštą.
Atskiruoju skundu įrodinėjama, kad areštavus atsakovo lėšas, esančias banko sąskaitose, atsakovas neturės galimybės atsiskaityti su pieno tiekėjais, kurie yra pagrindinis atsakovo pajamų šaltinis, ir tokiu būdu gali būti sužlugdyta atsakovo veikla.
Pažymėtina, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ekonomiškumo principą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).
Byloje neginčijama, kad pagrindinė atsakovo veikla yra pieno supirkimas ir pardavimas, todėl akivaizdu, kad areštavus pinigines lėšas yra apribotos atsakovo galimybės vykdyti veiklą. Negalėdamas disponuoti apyvartinėmis lėšomis, atsakovas negalėtų tęsti ūkinės veiklos ir gauti pajamų, kas iš esmės prieštarautų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamiems tikslams.
Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti ir leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti atsiskaitymus su pieno tiekėjais. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga leisti atsakovui iš areštuotų lėšų ne tik atsiskaityti su pieno tiekėjais, tačiau taip pat leisti atsakovui V. G. gamybinei įmonei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat su darbuotojais bei mokėti privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Dėl nurodytų aplinkybių skundžiama nutartis pakeičiama, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su pieno teikėjais, ieškovu, darbuotojais bei mokėti privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį.
Leisti V. G. gamybinei įmonei (į. k. 165723975) iš Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartimi areštuotų atsakovo V. G. gamybinės įmonės piniginių lėšų vykdyti atsiskaitymus su pieno tiekėjais, ieškovu Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, darbuotojais bei mokėti privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.