- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- 1-192-175/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00451-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kaltinamasis
- J. P.
- Nukentėjusysis
- S. T., V. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorams Danai Rutkauskaitei, Renatai Staniulienei, kaltinamajam J. P., jo gynėjai advokatei Singridai Samoškienei, nukentėjusiosioms S. T., V. M., ekspertui Žydrūnui Mėgelaičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2007-10-16 Kaišiadorių r. apyl. teismo pagal LR BK 278 str. 1 d.šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius LR 2000-04-11 įsakymo “Dėl amnestijos akto” 1 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis J. P. 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 18:30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam P. T. į veido sritį, tuo padarydamas jam daugybinius veido kaulų lūžius (apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje; viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžį La Fort II; kairio skruostikaulio lūžį), kurie komplikavosi difuzine kaklo kairės pusės flegmona (pūlynu), mediastinitu (tarpuplaučio uždegimu), pūlingu pleuritu, abipusiu plaučių uždegimu, sepsiu, sepsiniu šoku, dauginiu organų funkcijų sutrikimu, nuo ko jis 2014-09-01 09:10 val. (duomenys neskelbtini) chirurgijos skyriuje mirė, tai yra nužudė P. T..
Kaltinamasis J. P. kaltu pilnai prisipažino. Paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 23 apie 17.30 val. važiuodamas iš darbo susiskambino su pažįstamu D. M., kurį pakvietė į svečius. Jam grįžus namo neužilgo atėjo D. M.. Jie gėrė degtinę, kai po kokių 20 minučių atėjo pažįstamas P. T., kuris buvo gerokai išgėręs. Po to visi trys gėrė degtinę, turėjo alaus. Begerdami jie kalbėjosi, nekonfliktavo. Jiems baigus gerti P. T. staiga tuščiu degtinės buteliu užsimojo prieš jį. Tuo metu jis jam sudavė tris smūgius į veidą ir palydėjo jį iš savo namų. T. nuo jo smūgių nenukrito, kraujo nebuvo. Jei būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Su civiliniais ieškiniais sutinka.
Nukentėjusioji S. T. paaiškino, kad 2014-08-24 apie 5 val. vakaro parėjo namo iš miško. Jos vyras P. T. sėdėjo virtuvėje ant kėdės, jis buvo visas ištinęs, mėlynas, labai kraujas bėgo iš nosies. Jis sakė, kad jį sumušė pas P.. Daugiau nieko ji neklausinėjo, tik iškvietė greitąją. Vyras neįvardijo kas jį sumušė, tik pasakė, kad pas P..
Nukentėjusioji V. M. paaiškino, kad 2014-08-27 ar 28 dieną jai paskambino mama ir paklausė ar ji žino, kad sumuštas jos tėvas. Kai nuėjo į ligoninę jo aplankyti, matė, kad jo veidas buvo sumuštas, jam buvo labai sunku kalbėti, gargaliavo. Jo paklausus kas jį sumušė, jis sakė, kad pas P. sumušė trise, spardė, sakė, kad vos spėjo pabėgti. Reiškia 2170 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Dar turi kvitą dėl laidojimo paslaugų. Į jas įeina šarvojimo salė. Šio kvito prie ieškinio nepridėjo, nes tuo metu neturėjo.
Liudytoja I. P. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras, todėl parodymus prieš savo vyrą duoti atsisako.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad 2014-08-24 T. matė trumpai. Jį matė apie 13-14 val., jis buvo sumuštas, buvo užsidėjęs akinius. Buvo sumuštos abi akys. Paklausus kas jį sumušė, jis atsakė, kad ,,S.‘‘ ir ,,F.‘‘. Jam yra žinoma, kad P. pravardžiuoja ,,P.‘‘.
Liudytojas J. K. paaiškino, kad apie įvykį nelabai ką prisimena.
Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsina liudytojo J. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju J. K. parodė, kad jis 2014-08-24 dieną apie 13:00 val. nuėjo į parduotuvę ir sutiko T. su dar vienu vyru, tik neatsimena, kas ten toks buvo. T. buvo su akiniais nuo saulės. Jis akinių niekada nenešioja, todėl paklausė, kas jam atsitiko. Kai P. T. nusiėmė akinius, pamatė, kad jo veidas buvo labai sumuštas. Jis pasakė, kad jį sumušė „ P.“, tačiau ar vienas, ar keli, jis nežino (t. 1., b.l. 94 ).
Ekspertas Žydrūnas Mėgelaitis paaiškino, kad savo pateiktą išvadą tvirtina pilnai. P. T. pagrindinė mirties priežastis buvo daugybiniai veido kaulo lūžiai, ypač apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje, kurie komplikavosi kaklo pūlynu, kuris nusileido žemyn į tarpuplautį, išsivystė tarpuplaučio uždegimas, plaučių uždegimas, sepsis ir P. T. mirė. Pūlynas galėjo gautis dėl to, kad T. kažkurį laiką piktnaudžiavo alkoholiu, buvo nusilpęs imunitetas, be to nebuvo gydomi jo dantys. Lūžio srityje galėjo būti cista, kaule būna susiformavęs mažas pūlinukas. Įvykus lūžiui toje srityje infekcija papuola į minkštuosius audinius ir išplinta po visą kūną. Nebuvo tinkamos organizmo gynybos, dar buvo kažkokia infekcija, tai sąlygojo tokį infekcijos išplitimą.Tos komplikacijos susiję su kaulo lūžimu, nes nejudinamos cistos gali būti visą gyvenimą ir niekuo nekenkti, kadangi kaulas lūžo, tai tie mikroorganizmai pateko į kraujotaką.Veide buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos ir veido kaulo lūžiai, tai rodo, kad tie sužalojimai yra būdingi suduotiems tiesioginiams smūgiams, jei būtų kažkokie nubrozdinimai atsikišusiose veido dalyse, tai būtų galima sakyti, kad buvo griuvimas. Šiuo atveju tokių dalykų nebuvo, buvo tik ribotos kraujosruvos ir šie lūžiai, todėl remdamasis tuo ir tvirtino, kad yra suduoti tiesioginiai smūgiai, o ne kažkoks griuvimas ar atsitrenkimas. Be žandikaulio lūžimo, dar konstatuoti akiduobės sienelės, skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, apatinio žandikaulio lūžiai, kraujosruvos kairės akies obuolio junginyje, kraujosruvos veido kairės pusės minkštuosiuose audiniuose.
Liudytoja K. P. (Z.) paaiškino, kad 2014-08-23 apie 17-18 val. P. T. atėjo pas ją į kiemą, buvo išgėręs. Jis atėjo prie laiptų ir paprašė, kad J. P. jam padėtų, nes jam labai buvo bloga, paprašė išgerti. J. P. buvo tik ką grįžęs iš parduotuvės, tai T. pasikvietė į kambarį. Ką jie kambaryje darė ji nežino. Kai jie įėjo į namą ji nieko nematė, tik matė kaip J. P. P. T. išlydėjo iš kambario ir padėjo jam nulipti laiptais.
Liudytojas D. M. paaiškino, kad 2014-08-23 buvo pas kaimyną J. P., su juo gėrė degtinę. Jiems besikalbant kažkas pasibeldė į duris. Tuo metu jie buvo dviese. Jonas atidarė duris ir užėjo pažįstamas P.. Baigus gerti, kas pasidarė P. nežino, jis griebė už butelio ir užsimojo prieš J., tai J. atėmė butelį ir sudavė T. į veidą, konkrečiai, į kurią vietą nepamena. T. sėdėjo, o P. atsistojo ir jam sudavė du ar tris kartus. P. T. išlydėjo pro duris, sugrįžo ir jie sėdėjo toliau. J. P. P. T. sudavė kumščiu. T. nenugriuvo, kraujo nebuvo.
Liudytojas D. P. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis, todėl parodymus duoti atsisako.
Liudytoja N. Š. paaiškino, kad 2014-08-23 P. T. užėjo į parduotuvę, nei dienos, nei valandos ji neprisimena. Jis paprašė vyno arba alaus skolon ir pasakė, kad jį sumušė, kad skauda. Matėsi, kad jis buvo sumuštas. Buvo patinusi dešinė veido pusė. Kas jį sumušė, ji neklausė, tačiau jis nurodė, kad jį sumušė P..
Liudytoja V. Ž. paaiškino, kad 2014-08-23 T. su jos tėvu K. B. atėjo pas ją į namus. Jie atėję paprašė stiklinės alui. Ji jiems padavė stiklinę ir jie nuėjo į pavėsinę gerti alaus. T. sumuštas nebuvo, nieko nesimatė, nei mėlynių, nei kraujo, buvo sveikutėlis. Apie P. T. sumušimą sužinojo tik tada, kai jis mirė.
Liudytojas K. B. paaiškino, kad 2014-08-23 buvo užėjęs pas dukrą V. Ž.. Su T. susitiko netoli dukros namų. P. T. turėjo alaus, jie jį išgėrė ir išsiskirstė. Kitą dieną T. nematė, pas jį užėjęs nebuvo. Sumušto jo nematė.
Motyvuojamoji dalis
Be pilno kaltinamojo J. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina:
parodymų patikrinimo vietoje metu, kaltinamasis J. P. patvirtino savo duotus parodymus (t. 1., b.l. 172-177 ).
Iš 2014-09-01 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta, niekas nepaimta (t. 1., b.l. 15-17 ).
Iš 2014-09-03 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. T. mirtis įvyko nuo veido kaulų lūžimų (dviejų žandikaulių ir skruostikaulio), kas komplikavosi kaklo flegmona, mediastinitu (t. 1., b.l. 27 ).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. T. mirė nuo daugybinių veido kaulų lūžių (apatinio žandikaulio lūžio kairio kampo srityje; viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžio La Fort II; kairio skruostikaulio lūžio), kurie komplikavosi difuzine kaklo kairės pusės flegmona (pūlynu), mediastinitu (tarpuplaučio uždegimu), pūlingu pleuritu, abipusiu plaučių uždegimu, sepsiu, sepsiniu šoku, dauginiu organų funkcijų sutrikimu. P. T. mirė 2014-09-01 09.10 val. Sužalojimai padaryti buku, riboto paviršiaus daiktu paveikus kairę veido pusę 3 ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Labiausiai tikėtina, kad jie padaryti suduodant smūgius kumščiu, ar kitu buku daiktu, spardant kojomis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ant neriboto paviršiaus (t.1., b.l. 28-33).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad kvietimas dėl traumos (sumuštas), nurodoma, jog sumuštas 08.23, vartojo alkoholį, preliminari diagnozė-smegenų sukrėtimas, įtariamas veido kaulų lūžis (t. 1., b.l. 60).
Iš 2014-09-26 apžiūros protokolo matyti, kad 2014-09-22 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktuose raštuose Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog 2014-09-12 20.19 val. ir 21.07 val. informacinėje sistemoje užfiksuoti neprisistačiusio asmens pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl P. T. nužudymo, kurie buvo įrašyti į CD. Apžiūros metu nustatyta, kad Centro informacinėje sistemoje 2014-08-24 16:55 val. yra užfiksuotas S. T. pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl vyro sumušimo. Perklausius minėto telefoninio pokalbio garso įrašą nustatyta, kad pokalbio trukmė yra 3 min. 15 s. Pagal pokalbio garso įrašą buvo sudaryta pokalbio stenograma-Priedas Nr. 1.
Taip pat apžiūros metu nustatyta, jog Centro informacinėje sistemoje 2014-09-12 20:19 val. ir 21:07 val. yra užfiksuoti neprisistačiusio asmens pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl P. T. nužudymo. Perklausius minėtų telefoninių pokalbių garso įrašą nustatyta, kad pirmo pokalbio trukmė yra 4 min. 41 s. Pagal pokalbio garso įrašą buvo sudaryta pokalbio stenograma- Priedas Nr. 2. Antro pokalbio trukmė yra 1 min. 19 s. Pagal pokalbio garso įrašą buvo sudaryta pokalbio stenograma - Priedas Nr. 3. Apžiūros metu telefoninių pokalbių garso įrašai įrašyti į kompaktinį diską (t. 1., b.l. 140-149 ).
Iš 2014-12-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajone, J. P., gim. (duomenys neskelbtini), vietiniai gyventojai vadina „p.“ arba „p.“. Kiti jį vadina „f.“ ( t.1., b.l.150).
Taigi, šioje byloje nustatyta, jog J. P. kartu su nukentėjusiuoju P. T., D. M., vartojant alkoholinius gėrimus P. T. be jokios priežasties užsimojus buteliu, kurio smūgio J. P. pavyko išvengti, jis sėdinčiam fotelyje P. T. sudavė dešinės rankos kumščiu 3 smūgius į veidą, į kairę jo pusę. Žudyti tikslo neturėjo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus to nebūtų padaręs. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino liudytojas D. M., liudytoja K. P. (Z.), kad pas kaltinamąjį 2014 m. rugpjūčio 23 d. apie 18 val. buvo atėjęs neblaivus nukentėjusysis, sekančią dieną, apie 15 val., ji matė, kad nukentėjusysis T. buvo smarkiai sumuštas, iš kaltinamojo sužinojo, kad šis nukentėjusiajam sudavė 3 smūgius į veidą, nes šis jam norėjo suduoti buteliu. Apie tai, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d. matė sumuštą nukentėjusįjį patvirtino ir liudytoja N. Š., K. B., E. B., J. K.. Byloje yra duomenys, kad nukentėjusysis nuėjo iš liudytojos V. Ž. ir vartojo alkoholį kartu su K. B.. Tiek pagal kaltinamojo, tiek apklaustų liudytojų parodymus, pas J. P. nukentėjusysis atėjo nesumuštas, tik stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Apklausti liudytojai K. B., E. B., J. K., nukentėjusioji V. M. nurodė, jog nukentėjusysis sužalojimo aplinkybes įvardijo sakydamas, kad jį sumušė „pas P.“, „p.“, „p.“ arba „p.“. Tiek remiantis apklaustų liudytojų parodymais, kiek remiantis 2014 m. gruodžio 22 d. tarnybiniu pranešimu, esančiu byloje (t 1., b.l. 150), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje tokią pravardę turi J. P.. Vienintelis liudytojas – E. B. teigė, jog nurodytą pravardę turi G. J., tačiau byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinta E. B. pateikta versija, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti G. J. ir ji nepasitvirtino. Taigi, darytina išvada, jog nukentėjusysis P. T. buvo sužalotas P. namuose, J. P. suduodant smūgius į veidą. Netikėti kaltinamojo parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad jie atitinka ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas aplinkybes. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių pasakoje, labiausiai tikėtina, kad jie padaryti suduodant smūgius kumščiu arba spardant kojomis, kas atitinka nustatytas P. T. sužalojimo aplinkybes. Atžymėtina, jog ir ekspertas nurodė, jog griuvimui tokie sužalojimai yra nebūdingi.
Šios aplinkybės leidžia teigti, jog tyčia buvo suduoti 3 smūgiai, smūgius kaip buvo minėta, kaltinamasis pripažino, tačiau, teigė nužudyti nenorėjęs. Smūgiai suduoti į galvą, gyvybiškai svarbų organą, girtaujant, dėl suduotų smūgių buvo sulaužyti veido kaulai, kas sukėlė komplikacijas, tapusias mirties priežastimi. P. T. mirtis yra tiesiogiai susijusi su patirtais sužalojimais, kuriuos padarė J. P.. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, kad T. galėjo būti sužalotas prieš ar po konflikto su J. P..
Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad P. T. mirtis įvyko dėl J. P. ranka suduotų smūgių į veido sritį. Tarp J. P. veiksmų ir kilusių pasekmių – P. T. mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas smūgiuodamas rankomis, kojomis, ar nusikaltimo įrankiu į pavojingas gyvybei žmogaus kūno vietas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-299-2003, 2K-629/2004, 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-169/2007 2K-281-2008, 2K-109/2009). Teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo motyvas buvo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, nes kitokių nusikalstamos veikos padarymo motyvų teismas nenustatė.
Byloje surinktų ir patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis J. P. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė P. T.. Tokiu būdu jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1d. pilnai įrodyta. Veika kvalifikuota teisingai.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 2170 Lt ( 628,47 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios V. M. pareikštas 2170 Lt ( 628,47 Eur) Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, iš pareikštos ieškinio sumos minusuojant vienkartinės laidojimo pašalpos dydžio sumą, kuri buvo išmokėta nukentėjusiajai valstybės. Todėl nukentėjusiajai V. M. iš kaltinamojo J. P. priteistina 1130 Lt ( 327, 27 Eur ) turtinei žalai atlyginti.
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl P. T. gydymo išlaidų pareiškė 5481,28 Lt ( 1587,48 Eur) civilinį ieškinį,kuris tenkintinas pilnai, nes žala padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų.
Sutinkamai su LR BPK 103 str. 6p. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos 184,35 Eur sumai, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam J. P. pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. P..
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat ir tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismas tokią išvadą daro todėl, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, gailisi dėl to kas įvyko, nukentėjusiųjų atsiprašė.
BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-412/2014). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013). Teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiojo P. T. elgesys turi būti vertinamas kaip provokuojantis bei turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
J. P. savo apklausose patvirtino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo joks konfliktas nekilo. Nurodė, jog jiems bekalbant nukentėjusysis staiga užsimojo tuščiu buteliu ir bandė jam suduoti, nors kaltinamasis smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tačiau nukentėjusysis aktyviu veiksmu stengėsi išprovokuoti konfliktą ir teisei priešingą kaltinamojo elgesį užsimodamas buteliu. Šiuo atveju kaltinamajam grėsė realus pavojus gauti buteliu smūgį į galvą. Ši jo versija bylos duomenimis nepaneigta. Įvykį matęs liudytojas D. M. patvirtino aplinkybę, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo joks konfliktas nevyko, tačiau matė, kaip P. T. užsimojo tuščiu buteliu, o po to kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamojo veiksmai apsiribojo vienkartiniu smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, yra pagrindas pripažinti, jog nukentėjusysis sąmoningai savo veiksmais provokavo ir skatino J. P. padaryti prieš jį nusikalstamą veiką, t.y. siekė sužaloti kaltinamąjį buteliu, tačiau pastarasis smūgio išvengė užsidengdamas kaire ranka, o dešine ranka smūgiuodamas nukentėjusiajam.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, baigtas. Kaltinamasis praeityje šešis kartus teistas, teistumas išnykęs, taip pat teismas atsižvelgia į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog jis turi šeimą, ja rūpinasi, seniūnija nusiskundimų kaltinamajam neturi, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam minimumui.
Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas
nusprendė:
J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 ( aštuonerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015 m. gegužės 22 d.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-09-04.
Nuteistajam J. P. kardomosios priemonės – suėmimo galiojimą pratęsti ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Iš J. P. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie SAM 1587,48 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš J. P. priteisti nukentėjusiajai V. M. 327, 27 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš J. P. priteisti 184,35 Eur proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – mobiliojo ryšio telefoną “NOKIAC2-01”, IMEI kodas (duomenys neskelbtini), J. P. mėlynos spalvos kepurę su snapeliu, mėlynos spalvos vyriškus džinsus, juodos su raudonos spalvos juostelėmis megztinį, rudos spalvos batus, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK daiktų saugykloje grąžinti I. P..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.