Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. gegužės 26 d. teisme pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, iškelta civilinė byla.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J. nepilnametės dukters M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą išlaikymą po 1/2 dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris tuo metu sudarė 400,00 Eur, todėl atsakovas privalėjo mokėti išlaikymą po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo momento 2018 m. gegužės 31 d., iki jos pilnametystės, ir išlaikymo sumą padidinti iki 685,50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki M. J. pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo atitinka nepilnametės M. J. interesus ir prašoma priteisti 685,50 Eur išlaikymo dydžio suma galėtų būti pakankama nepilnametės interesams ir poreikiams tenkinti, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovas D. J. turi dar du nepilnamečius išlaikytinius ir išlaikymo reikalavimas vienam vaikui, nepaneigia kito vaiko reikalavimo teisės, todėl turi būti atsižvelgta ir įvertinta, ar priteistas konkretus išlaikymo dydis vienam nepilnamečiui vaikui, nepažeis kitų nepilnamečių vaikų interesų ir jiems bus teikiamas / skiriamas objektyvus jų poreikius atitinkantis išlaikymas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo tenkinti. Nurodo, kad tuo metu, kai vyko jos ir atsakovo skyrybos ((duomenys neskelbtini)), šalys buvo susitarusios, kad atsakovas dukros išlaikymui mokės po 500,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini), mokslas per mėnesį kainuoja 400,00 Eur (350 Eur už mokslą, 50 Eur – maitinimas). Atsakovas nuo 2015 metų iki 2018 metų, iki kol šalys oficialiai išsiskyrė, mokėjo po 500 Eur kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui. Pasak ieškovės, šalys tarpusavyje buvo susitarusios, kad nutraukiant santuoką, atsakovas ir toliau mokės po 500,00 Eur dukros išlaikymui, tačiau sutartyje dėl santuokos nutraukimo buvo nustatyta sąlyga, jog atsakovas mokės po 200,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis dukros išlaikymui. Kartu šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriame susitarė, kad atsakovas ir toliau teiks išlaikymą dukrai po 500,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau šis susitarimas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtrauktas nebuvo, todėl teisiškai yra negaliojantis - dėl to ieškovė jaučiasi apgauta. 2020 metais atsakovas dukros išlaikymui sumokėjo sausio ir vasario mėnesį po 200,00 Eur, 2021 metais – sausio ir vasario mėnesį po 250,00 Eur ir 2022 metais – sausio ir vasario mėnesį po 200,00 Eur. Atsakovas šiuo metu nebemoka išlaikymo dukrai. Ieškovė į antstolius nesikreipė, tikėjosi, kad atsakovas pradės mokėti išlaikymą dukrai, be to, 1/3 dalis ieškovei priklausančio gyvenamojo namo yra įregistruota atsakovo vardu, nors iš tikrųjų šis turtas priklauso atsakovo tėvams, o esant geriems tarpusavio santykiams, ieškovė nenori, kad skolos išieškojimas būtų nukreiptas į šį turtą. Pasak ieškovės, šalių dukros M. poreikiai nuo 2018 metų pasikeitė, t.y. padidėjo; reikėjo atnaujinti dukros kambarį, pirkti naujus baldus; mokslas licėjuje brangsta kiekvienais metais – anksčiau buvo 278,00 Eur per mėnesį, o nuo šių metų rugsėjo - 348,00 Eur per mėnesį (su laikinai pritaikyta 30 proc. nuolaida). Ieškovė patvirtina dukros poreikius ir išlaidas, nurodytus ieškinyje. Be to, šalių dukra M. lanko sporto klubą, kuris kainuoja 22 Eur per mėnesį; taip pat ji sportuoja ir su asmeniniu treneriu. Paaiškina, kad išlaidos automobiliui yra įskaičiuotos į vaiko poreikių sąrašą, kadangi automobilis yra naudojamas dukros vežimui iš / į mokyklą. Komunalinės išlaidos taip pat įskaičiuotos į vaiko poreikių sąrašą, atitinkamai jos sunaudojamai daliai. Ieškovės pajamos sudaro: darbo užmokestis, kuris nuo šių metų birželio mėnesio yra 2000,00 Eur ,,į rankas“ bei 80,00 Eur išmoka, mokama vaikui ir savivaldybės; ieškovei taip pat finansiškai padeda jos tėvai. Po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko gyvenamasis namas bei 2006 metų gamybos automobilis, kuriuo šiuo metu naudojasi ieškovės tėvai; ieškovė turi kitą automobilį, kurį įsigijo lizingo būdu. Atsakovas su kita moterimi turi du vaikus.

Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko poziciją, išdėstytą išvadoje. Papildomai nurodo, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos skyriui ieškovės ir atsakovo šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, šeimai nebuvo taikoma nei atvejo vadyba, nei socialinių paslaugų teikimas. Šalių dukrai priteista 200,00 Eur per mėnesį suma nėra pakankama jos išlaikymui, kadangi vaiko poreikiai yra padidėję. Reikia įvertinti tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus; pažymi, kad išlaikymo reikalavimas vienam vaikui, nepaneigia kitų vaikų išlaikymo pareigos. Ieškovės reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas tuo atveju, jei atsakovas bus finansiškai pajėgus kartu teikti išlaikymą ir kitiems savo nepilnamečiams vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. J. ir atsakovas D. J. yra nepilnamečio vaiko M. J., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu šalys susitarė, kad D. J. teikia nepilnamečio vaiko M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sutarties pasirašymo metu sudarė 400,00 Eur, t. y. 200,00 (dviejų šimtų) Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinus minimalios mėnesinės algos dydį, D. J. mokės 1/2 dalį nustatyto naujo minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą), mokamomis iki einamojo mėnesio 30 (trisdešimtosios) kalendorinės dienos, o jeigu mėnesio 30 (trisdešimtoji) kalendorinė diena yra ne darbo ar švenčių diena, - iki pirmos po ne darbo ar švenčių dienos einančios darbo dienos, iki kol nepilnametis vaikas M. J. sulauks pilnametystės amžiaus ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. SD-42 patvirtina, kad šalių dukra M. J. nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini). Pagal M. J. mamos R. J. (ieškovės) pateiktą prašymą mokestis už mokslą buvo sumažintas dėl šeimos materialinės padėties ir pritaikyta nuolaida nuo bazinės 5550,00 Eur sumos.

2022 m. balandžio 11 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir R. J. sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1594, kuriuo pakeistas Mokymo sutarties Specialiųjų sąlygų 8 punktas, jį išdėstant taip, jog metinis mokestis už 2022 m. – 2023 m. sudaro 3480,00 Eur (arba 10 įmokų po 348,00 Eur).

Iš byloje esančio R. J. sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2022 metais mėnesinis mokestis už dukros M. J. mokslą (duomenys neskelbtini) sudarė 278,00 Eur. Šią aplinkybę ieškovė patirtino ir teismo posėdžio metu.

2022 m. sausio 20 d. sveikatingumo klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl fizinio aktyvumo patvirtina, kad M. J. lanko sveikatingumo sporto užsiėmimus sporto klube ,,(duomenys neskelbtini)“.

UAB ,,Klinike“ 2022 m. sausio mėn. odontologo išrašas patvirtina, kad M. J. buvo konsultacijai pas ortodontą, planuoja nešioti tiesinimo kapas.

2022 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. SD-55 bei 2022 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. gegužės 17 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad šalių dukra M. J. 2022 m. birželio 17-20 d. vyko į pažintinę kelionę į (duomenys neskelbtini), mokestis už kelionę apmokėtas iš ieškovės sąskaitos – 515 Eur ir 123 Eur.

2021 m. spalio 3 d. AB ,,Lietuvos draudimas“ asmens draudimo liudijimas patvirtina, kad R. J. ir M. J. yra apdraustos nuo nelaimingų atsitikimų ir darbingumo netekimo, draudimo laikotarpis 2021 m. spalio 30 d. – 2022 m. spalio 29 d., bendra draudimo įmoka – 181,00 Eur.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0610 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su dukra M. J. ir nuo 2021 m. spalio 8 d. kartu su dukra yra deklaravusi gyvenamąją vietą šiuo adresu (2021 m. spalio 8 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pažyma Nr. 2021-8-PD)-4424.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės: automobilis BMW 120D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis BMW, 330d xDrive.

Bylos duomenimis, automobilis BMW, 330d xDrive, apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. (draudimo įmoka – 119,35 Eur) ir transporto priemonių savanorišku draudimu nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. (bendra sutarties įmoka – 655,83 Eur).

Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 25 d. su kreditoriumi AB SEB banku sudarė Finansinio lizingo sutartį, automobilio BMW, 330d xDrive, įsigijimui, pagal kurią automobilio kaina – 21 000,00 Eur, pradinė įmoka – 4200,00 Eur, mėnesinė įmokos suma – 232,36 Eur (įmokos mokamos nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2026 m. rugpjūčio 30 d.).

Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, sąskaitų išrašai patvirtinta apie patirtas būsto, kuriame gyvena su vaiku, išlaikymo išlaidas bei už sumokėtas ryšio paslaugas.

2022 m. liepos 1 d. Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas patvirtina, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis sudaro 2260,88 Eur per mėnesį.

2022 m. liepos 1 d. teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas patvirtina, kad duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas Lietuvoje, nėra.

VĮ Registrų centras duomenimis, D. J. nuo 2021 m. gruodžio 22 d. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2021 m. spalio 25 d. duomenimis, atsakovui D. J. nuosavybės teise nuo 2017 m. spalio 26 d. priklauso 1/3 dalis pastato gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys gimimo įrašai patirtina, kad atsakovas D. J. kartu A. Z. turi du nepilnamečius vaikus: H. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. J. nepilnametės dukters M. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir priteisti nepilnamečiui vaikui M. J. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 685,50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra numatyta imperatyvi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Konstatavus esminį tėvų turtinės padėties ar vaikų poreikių pasikeitimą, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, teismas turi spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).

Ieškovė, prašydama padidinti 2018 m. birželio 27 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nuo 200,00 Eur iki 685,50 Eur, remiasi šiuo CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu – pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sprendžiant dėl šalių vaiko poreikių pasikeitimo ir jam patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad minimu teismo sprendimu iš atsakovo priteisus po 200,00 išlaikymą periodinėmis išmokomis, šalių dukrai buvo dvylika metų; šiuo metu šalių dukrai yra šešiolika metų. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad po 2018 m. birželio 27 d. teismo sprendimo praėjo daugiau nei 4 (ketveri) metai, pasikeitė šalies ekonominė situacija, pabrango prekės ir paslaugos, vaikas paaugo, padidėjo vaiko poreikiai, o kartu padidėjo išlaidos vaiko poreikiams. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė, jog šiuo aspektu aplinkybės yra pasikeitusios nuo 2018 metų. Kaip byloje nustatyta, šalių nepilnametė dukra M. J. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokestis už mokslą nuo praėjusių mokslo metų pabrango nuo 278,00 Eur iki 348,00 Eur per mėnesį (su ieškovei laikinai pritaikyta 30 proc. nuolaida). Vadovaujantis bylos medžiaga ir ieškovės paaiškinimais, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko M. J. poreikiai per 4 (ketverius) metus yra padidėję, o 2018 metais priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės šiai dienai nėra pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Taigi laikytina, jog šiuo metu galiojantis iš atsakovo priteistas 200,00 Eur išlaikymo dydis yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaikų poreikių. Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pastovų darbo užmokestį. Ieškovės gaunamos pajamos sudaro apie 2260,88 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį; ieškovė taip pat nurodė, kad jai yra mokama 80,00 Eur išmoka iš savivaldybės už vaiką. Kaip byloje nustatyta VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0610 ha žemės sklypas, ir pastatas – ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su dukra M. J. bei dvi transporto priemonės (automobilis BMW 120D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis BMW, 330d xDrive); ieškovė turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai už automobilio įsigijimą.

Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, nors teismas ir buvo įpareigojęs atsakovą pateikti pažymas apie visas gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2021 metų gyvena (duomenys neskelbtini), turi dar du nepilnamečius vaikus – H. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini). Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas turėjo įvertinti savo galimybes teikti išlaikymą vaikui, jis yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie jo sumažėjusį, apribotą darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kiekvienas iš tėvų turi mokėti po 267,00 Eur išlaikymą vaikui, t. y. pusę minimalaus atlyginimo. Teismo nuomone, atsakovas kaip vaiko tėvas turėtų būti suinteresuotas daugiau nei minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą (papildomą, kitą geriau apmokamą) ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių vaikas M. J. gyvena kartu su ieškovė, kuri nuolat rūpinasi kasdiene šalių nepilnametės dukros buitimi, vaiko sveikata, turi sekti vaiko ugdymą, vesti jį į užsiėmimus sporto klube, skirti laiką laisvalaikio praleidimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 730 Eur (533,65 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 266,83 Eur iš kiekvieno iš tėvų) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal LR Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal LR Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,5 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad visiems vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos yra 1371,00 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Ieškovė padidėjusius vaiko išlaikymo poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje, kuriuos patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė nurodė, jog dukros M. J. išlaikymui per mėnesį reikalinga 1371,00 Eur sumą sudaro šios išlaidos: maistui mokykloje – 105,00 Eur, maistas namuose – 243,00 Eur, rūbams – 83,33 Eur, ir avalynei – 30,00 Eur; patalynei, rankšluosčiams – 10,00 Eur; vaistams, vitaminams – 17,00 Eur; higienos reikmenims – 30,00 Eur; priemonės mokyklai – 20,00 Eur; išlaidos už vasaros stovyklą – 29,16 Eur; lavinimo priemonėms, pramogoms, laisvalaikiui –120,00 Eur; mokestis už mokslą 348,00 Eur; moksleivio autobuso bilietui - 4,25 Eur; išlaidos sporto klubui – 25,00 Eur; stomatologo paslaugoms: 13,33 Eur; gyvybės draudimui – 9,08 Eur; komunalinėms išlaidoms – 100,00 Eur; už telefoną – 23,00 Eur; Telia paslaugos – 38,00 Eur; KRATC paslaugos – 3,00 Eur; kuras automobiliui – 50,00 Eur; automobilio draudimas 5,00 Eur; automobilio Kasko draudimas – 27,33 Eur; automobilio lizingas – 116,00 Eur.

Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, teismui pateiktus rašytinius įrodymus bei vadovaudamasis anksčiau šiame sprendime išdėstytų aktualiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, sprendžia, jog ieškovės nurodomi nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, vitaminams ir mokyklinėms priemonėms bei transporto išlaidoms, yra pagrįstos, reikalingos ir atitinkančios protingumo reikalavimus.

Ieškovė taip pat į vaiko poreikius įtraukia įmokas už automobilio draudimą, automobilio lizingo įmokas bei įmokas už gyvybės draudimą. Vis tik teismas atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt., sprendžia, jog ieškovė nepagrįstai į vaiko poreikių sumą įtraukė įmokas už automobilio draudimą bei automobilio lizingo įmokas. Draudimo ir lizingo sutarčių sudarymas ir pagal šias sutartis mokamos įmokos nėra susijusios su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu ir nesusijęs su sąlygų jam visapusiškai vystytis sudarymu, todėl ši išlaidų dalis šalintina iš nepilnamečio vaiko poreikių.

Ieškovė taipogi nurodo, jog išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms kas mėnesį sudaro 120 Eur. Teismas pastebi, jog bilietų kainos tiek į filmus, tiek į spektaklius ar muziejus, vaikams paprastai būna su nuolaidomis, todėl galimai, vaiko lavinimui irgi yra patiriamos ženkliai mažesnės išlaidos.

Taip pat kyla pagrįstos abejonės dėl ieškinyje vaiko išlaidų suvestinėje nurodytoms vaikui tenkančiai būsto išlaikymo išlaidų dalis, kadangi yra nurodoma, kad vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis per metus sudaro 1200,00 Eur (100,00 Eur per mėnesį), be to, papildomai - Telia paslaugos – 38,00 Eur per mėnesį, KRATC paslaugos – 36,00 Eur per metus. Iš pateiktų duomenų teismas negali padaryti išvados, jog suvestinėje ieškovės nurodyta vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra pagrįsta ir protingo dydžio.

Teismas, įvertinęs šalių dukros amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat tai, jog šalių dukra privačioje mokykloje mokosi nuo 2017 m., taigi dar iki ginčo šalių santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium 2018 m., tai, kad ginčo šalys 2018 m. gegužės 31 d. buvo sudarę rašytinį tarpusavio susitarimą dėl papildomo išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui, kuriuo atsakovas buvo įsipareigojęs papildomai šalių dukrai skirti po 300,00 Eur išlaikymo kas mėnesį, kas rodo, kad dar 2018 m. šalys tarpusavyje buvo sutariusios, jog būtiniems vaiko poreikiam patenkinti reikalinga 700,00 Eur suma (po 200,00 Eur skiria abu tėvai ir papildomai atsakovas 300,00 Eur), bei kartu įvertinęs tai, kad vaikas neturi specialių poreikių, sveikatos problemų, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 800,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių dukros amžių ir yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Taip pat svarbu pažymėti, jog šalių dukrai kiekvieną mėnesį yra mokama po 80,00 Eur valstybės išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai. Ieškovė nurodė, jog gauna iš savivaldybės 80,00 Eur vaikui skirtus pinigus, šia suma nėra sumažinusi vaiko poreikių tenkinimui nurodomos sumos.

Įvertinus padidėjusius vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 800,00 Eur suma, valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 80,00 Eur, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po 360,00 Eur. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 360,00 Eur dydžio išlaikymu bei įvertinus tai, jog ieškovė iš savivaldybės administracijos kiekvieną mėnesį gauna 80,00 Eur išmoką vaikui, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, Kasacinio teismo formuojama praktika, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 685,50 Eur nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 360,00 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas, proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukros amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, tiek įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, tiek tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad nepajėgtų tokio dydžio išlaikymo teikti, kad būtų nedarbingas ar turėtų kokių tai sveikatos problemų. Todėl toks teismo nustatytas išlaikymo dydis laikytinas realiu, ir visa tai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą ir iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 360,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl padidinto išlaikymo teikimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatės laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta ir nėra per didelė.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (53 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 583,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovo priteistina 43,00 Eur žyminio mokesčio valstybei CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nagrinėjamoje byloje valstybė nepatyrė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, ir nuo kreipimosi į teismą dienos ((duomenys neskelbtini)) priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą M. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko M. J. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 583,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „žyminis mokestis“).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl padidinto išlaikymo teikimo vykdyti skubiai.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.