- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-28-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03366-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- D. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018 iš atsakovo nepilnametės dukters M. J. išlaikymui priteistą išlaikymą po 1/2 dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris tuo metu sudarė 400 Eur, todėl atsakovas privalėjo mokėti išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo momento 2018 m. gegužės 31 d., iki jos pilnametystės, ir išlaikymo sumą padidinti iki 685,50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, iš atsakovo dukros išlaikymui buvo priteistas išlaikymas – ½ dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris tuo metu sudarė 400 Eur, todėl atsakovas privalėjo mokėti išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo momento iki jos pilnametystės. Nurodo, kad šalys nutraukdamos santuoką sudarė papildomą susitarimą dėl vaiko papildomo išlaikymo teikimo, kuris teismui nebuvo teikiamas. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja teikti papildomą išlaikymą – 300 eurų dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, todėl atsakovo teikiamo išlaikymo bendras dydis – 500 eurų dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki einamojo mėnesio 30 (trisdešimtosios) kalendorinės dienos, o, jeigu mėnesio 30 (trisdešimtoji) kalendorinė diena yra ne darbo ar švenčių diena – iki pirmos po ne darbo ar švenčių dienos einančios darbo dienos, iki kol nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės amžiaus, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas pageidaujant atsakovui, kad 500 Eur suma nebūtų fiksuota teismo sprendimu, atsakovas žinojo, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažiau kaip bendra 1000 Eur suma. Teigia, kad per šį laikotarpį vaiko poreikiai, ekonominė situacija pasikeitė, o 500 Eur suma nėra pakankama vaiko poreikiams tenkinti, kadangi taip pat padidėjo ir vaiko mokslų mokestis (duomenys neskelbtini) (348 Eur). Pažymi, kad vaikas papildomai lanko treniruotes sporto klube (duomenys neskelbtini), vasaromis ilsisi stovyklose, kurių paslaugos ganėtinai brangios. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) organizuoja keliones, vaiko kelionei į (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo 638 Eur, tačiau šios išlaidos nėra galutinės. Nurodo, kad ieškovė su dukra gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris atiteko po ištuokos su atsakovu. Teigia, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jo pajamos turėtų būti pakankamos, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus bei ženkliau prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo. Pasak ieškovės, abiem tėvams lygiomis dalimis pasidalijus šiuo metu dukros išlaikymui reikalingą pinigų sumą, kiekvienam tektų po 685,50 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jo finansinė padėtis yra labai sunki. Atsakovo teigimu, teismui priėmus sprendimą dėl skyrybų, pagal skyrybų sutartį dukros išlaikymui jis privalo skirti po 200 Eur kas mėnesį iki kol dukra sulauks pilnametystės amžiaus, taipogi su ieškove jie buvo susitarę, kad jis papildomai skirs po 300 Eur dukros mokslams, jeigu jo finansinė padėtis leis tai daryti, ir šio susitarimo, kuris nebuvo įrašytas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jis laikėsi. Nurodo, kad finansinė padėtis kardinaliai pasikeitė, kadangi atsakovas daugiau nei dvejus metus neturi nuolatinio darbo, pastovių pajamų, taip pat pasikeitė ir šeimyninė padėtis – turi du mažamečius vaikus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų). Pažymi, kad ieškinyje yra reikšmingų netikslumų, sąmoningai siekiant padidinti prašomą sumą, kadangi ieškinyje nurodoma minimalaus atlyginimo suma (toliau – MMA) 730 Eur (bruto reikšmė), kai tuo tarpu minimalaus mėnesinio atlyginimo ,,į rankas” (neto reikšmė) yra 533 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po 267 Eur. Nurodo, kad ieškovė automobilio lizingo sutartį, automobilio Kasko draudimą, išlaidas kurui, elektros energijos sąskaitas, bando pateikti kaip tiesiogines išlaidas vaiko išlaikymui, nurodydama, kad vaiko išlaikymui skiriama suma per metus siekia 16 452 Eur, nors pagal ieškovės pateiktą darbo užmokesčio pažymą ieškovės mėnesinis atlyginimas (neto) yra apie 1400 Eur, kas per metus sudarytų apie 16 800 Eur. Teigia, kad ieškovė 98 procento visų savo pajamų skiria vaiko išlaikymui, kas neatitinka tikrovės. Kyla abejonių dėl ieškovės motyvų objektyvumo ir sąžiningumo, siekiant padidinti vaiko išlaikymo sumą iki 685,50 Eur per mėnesį.
3. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo atitinka nepilnametės šalių dukros interesus ir prašoma priteisti 685,50 Eur išlaikymo dydžio suma galėtų būti pakankama nepilnametės interesams ir poreikiams tenkinti, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinius ir išlaikymo reikalavimas vienam vaikui, nepaneigia kito vaiko reikalavimo teisės, todėl turi būti atsižvelgta ir įvertinta, ar priteistas konkretus išlaikymo dydis vienam nepilnamečiui vaikui, nepažeis kitų nepilnamečių vaikų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018 M. J. priteisto išlaikymo dydį, ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 25 d.) priteisė iš atsakovo išlaikymą M. J. po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo 583 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, priteisė iš atsakovo 43 Eur žyminio mokesčio valstybei, kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5. Dėl pasikeitusių vaiko poreikių teismas nurodė, kad šiuo atveju vaikui išlaikymas buvo priteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d., sprendimu, tai yra daugiau kaip prieš keturis metus. Per šį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė situacija, pabrango prekės ir paslaugos, o ir be to, išaugo vaiko poreikiai. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikiai yra pasikeitę. Pažymėjo, kad dukros mokslai (duomenys neskelbtini) per metus pabrango nuo 278 Eur iki 348 Eur per mėnesį pritaikius 30 procentų nuolaidą. Teismas atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad iš atsakovo dukrai priteistas 200 Eur išlaikymas yra neproporcingas ir negali patenkinti pasikeitusių vaiko poreikių.
6. Dėl šalių turtinės padėties teismas nurodė, kad ieškovė dirba, gauna pastovų darbo užmokestį – 2260,88 Eur (neatskaičius mokesčių), gauna 80 Eur išmoką vaikui iš savivaldybės, taip pat turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su dukra, taip pat dvi transporto priemones – BMW 120d ir BMW 330d. Pažymi, kad ieškovė turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai už automobilio įsigijimą. Teismas nustatė, kad atsakovas pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), turi du nepilnamečius vaikus, duomenų apie turtinę padėtį neteikia, nors buvo įpareigotas tokius duomenis pateikti. Pažymėjo, jog atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali teikti vaikui būtiną išlaikymą, be kita ko pažymint, jog vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta.
7. Dėl priteistino išlaikymo dydžio teismas nurodė, kad ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, jog vaiko per mėnesį patiriamos išlaidos yra 1371 Eur. Teismas pažymėjo, jog ieškovė į vaiko poreikius įtraukė įmokas už automobilio draudimą, lizingo įmokas už jį, bei gyvybės draudimą. Be to, teismas vaiko laisvalaikio išlaidas (120 Eur) laikė per didelėmis, nes įprastai bilietai į filmus, spektaklius vaikams, yra taikomos nuolaidos. Taip pat nurodė, kad abejotinos ir nurodytos komunalinės išlaidos 100 Eur per mėnesį, Telia paslaugos 38 Eur per mėnesį, KRATC paslaugos 36 Eur per metus. Teismas atsižvelgęs į vaiko amžių, jo poreikius, į tai, kad vaikas neturi specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, sprendė, kad ieškovės reikalaujama suma 685,50 Eur suma yra per didelė ir ją sumažino iki 360 Eur sumos. Pažymėjo, jog ieškovė taip pat papildomai gauna 80 Eur išmoką vaikui.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, priteisiant iš atsakovo išlaikymą M. J. po 685,50 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, tuo atveju, jeigu teismas prašymo, netenkins, prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT- 8405-793/2018, kuriuo buvo nuspręsta, jog atsakovas nepilnametės dukros M. J. išlaikymui turi mokėti ½ dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalios mėnesinės algos dydžio (buvo nurodytas mėnesinės algos dydis; ant popieriaus", t.y. bruto), o Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinus minimalios mėnesinės algos dydį, ½ dalį nustatyto naujo minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus dėl nepilnamečio vaiko poreikių, juos vertino prieštaringai. Tinkamai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų apie turtą ir gaunamas pajamas. Šiuo atveju atsakovo suprastėjusi turtinė padėtis grindžiama tik paties atsakovo deklaratyviais paaiškinimais. Pažymi, jog apeliantė pateikė nuotraukas apie atsakovo gyvenimo sąlygas, kurių finansiškai sunkiomis pavadinti negalima. Mano, kad atsakovas sąmoningai neteikė duomenų apie turtinę padėtį. Nurodo, kad atsakovo vaikai yra mažamečiai, o M. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dėl ko jos poreikiai neabejotinai yra didesni.
8.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog dukrai buvo priteistas 200 Eur išlaikymas, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu nuspręsta priteisti išlaikymą atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą, kurios ½ dalis 2018 metais buvo 361 Eur (be kasmetinės indeksacijos). Teigia, kad teismas priteisdamas 360 Eur išlaikymą dukrai, faktiškai išlaikymo sumą ne padidino o sumažino. Mano, jog vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos nepilnamečio vaiko naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo pagrindų
11. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria apeliantės ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo tenkintas iš dalies, išlaikymo sumą nepilnametei dukrai padidinant iki 360 Eur sumos. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas, pirma - neteisingu byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu, kuriais grindžiami pasikeitę nepilnamečio vaiko poreikiai, antra – neteisingu šalių (tėvų) turtinės padėties įvertinimu.
12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo apeliantė reikalauja padidinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018 priteistą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai M. J. iki 685,50 Eur sumos, pagrįstumo.
13. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl aplinkybių, kad apeliantė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018 nutraukta apeliantės ir atsakovo santuoka, sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta šalių 2018 m. gegužės 31 d. sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu šalys susitarė, kad atsakovas teikia nepilnamečiui vaikui M. J., išlaikymą – 1/2 dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris sutarties pasirašymo metu sudarė 400 Eur, tai yra 200 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybei padidinus minimalios mėnesinės algos dydį, atsakovas mokės 1/2 dalį nustatyto naujo minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą), mokamomis iki einamojo mėnesio 30 (trisdešimtosios) kalendorinės dienos, o jeigu mėnesio 30 (trisdešimtoji) kalendorinė diena yra ne darbo ar švenčių diena, - iki pirmos po ne darbo ar švenčių dienos einančios darbo dienos, iki kol nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės amžiaus ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad šalys 2018 m. gegužės 31 d. sudarė papildomą susitarimą dėl išlaikymo teikimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti papildomą 300 Eur išlaikymą, bendrai dukros išlaikymui skiriant 500 Eur sumą. Papildomas susitarimas patvirtintas abiejų šalių parašais.
14. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-395-313/2018).
15. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė grįsdama pasikeitusius vaiko poreikius pateikė vaiko poreikių lentelę bendrai 1371 Eur sumai per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Šiuo atveju šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju šalių dukros poreikiai atsižvelgiant į pasikeitusį vaiko amžių, į tai, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018 įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip keturi metai, ekonominę situaciją (pabrangusias prekes, paslaugas) yra neabejotinai pasikeitę, dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi vaiko poreikių lentelėje nurodytus duomenis, pateiktus rašytinius įrodymus, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju apeliantė įrodė (CPK 178 straipsnis), jog vaikui kas mėnesį yra būtina 1371 Eur suma ir ar, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino netinkamai.
18. Pirma, pažymėtina, kad vaiko poreikių lentelėje (metams) nurodytos komunalinės išlaidos 1200 Eur sumai (100 Eur per mėnesį), už telefono paslaugas 276 Eur (23 Eur per mėnesį), kitos TELIA paslaugos 456 Eur (38 Eur per mėnesį), KRATC paslaugos 36 Eur, asmeninės išlaidos – avalynės 360 Eur (30 Eur per mėnesį), rūbai 1000 Eur (83,33 per mėnesį), lavinimo išlaidos 1440 Eur (120 Eur per mėnesį) nėra pagrįstos ir protingo dydžio, kadangi mokslo metai bei šildymo sezonas netrunka visus metus ir išlaidos įvairioms reikmėms, šildymui nėra patiriamos visus metus. Taip pat vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos nurodytos poreikių lentelėje yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (higienos ir švaros prekės, vaistai ir pan.), taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį nėra poreikio pirkti vaikui drabužius, batus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepilnametis vaikas turi teisę į pramogas ir laisvalaikį, tačiau išlaidos kultūriniam lavinimui bei pramogoms turi būti protingos. Laikytina, kad šiuo atveju nurodytos 120 Eur per mėnesį išlaidos vaiko laisvalaikio pramogoms yra per didelės, kadangi kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įprastai vaikams muziejuose ir kituose lankytinuose objektuose taikomos nuolaidos, o ir be to, išlaidos šiai apimčiai nėra pagrįstos ir rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
19. Antra, į šalių dukros poreikių lentelę įtrauktos išlaidos (metams) automobilio kurui (100 Eur), automobilio draudimas (60 Eur), automobilio KASKO draudimas (328 Eur), automobilio lizingas (1392 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė nepagrįstai į vaiko poreikių sumą įtraukė įmokas už automobilio draudimą bei automobilio lizingo įmokas, kadangi minėtos išlaidos nėra susijusios su vaiko poreikiais, o su asmeniniu apeliantės interesu tenkinimu, tai yra iš esmės siekiant vaikui priteisto išlaikymo sąskaita dengti automobilio lizingo įmokas ir eksploatacijos kaštus. Pažymėtina, kad į vaiko poreikių lentelę taip pat įtrauktos ir 51 Eur viešojo transporto išlaidos (moksleivio bilietas). Šiuo atveju matyti, kad ieškovė ir šalių dukra gyvena (duomenys neskelbtini) miesto centrinėje dalyje (duomenys neskelbtini), dukra lanko (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šalių dukra taip pat yra pakankamo amžiaus ((duomenys neskelbtini)metų) naudotis viešuoju transportu, ką nurodė ir pati apeliantė ieškinyje nurodydama dukros patiriamas viešojo transporto išlaidas, byloje nėra jokių duomenų, jog šalių dukra dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių turi poreikį tokiomis transporto priemonėmis, dėl ko iš atsakovo priteista išlaikymo suma būtų dengiamos automobilio lizingo įmokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė vaiko poreikius, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuodamas, jog apeliantės nurodyta bendra 1371 Eur išlaikymo suma yra per didelė ir neatspindinti realių vaiko poreikių.
20. Kita vertus, sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, pakankamai neatsižvelgė į šalių turtinę padėtį ir iki ieškinio pateikimo atsakovo teiktą išlaikymą dukrai. Kaip minėta (nutarties 14 punktas) viena iš išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų yra ir pasikeitusi tėvų turtinė padėtis. Teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, tai yra laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti ir proporcingas tėvų galimybėms.
21. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tai yra išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarp šalių 2018 m. gegužės 31 d. buvo sudarytas susitarimas dėl išlaikymo teikimo šalių nepilnametei dukrai, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti dukrai papildomą 300 Eur išlaikymą, kadangi dalis sumos (200 Eur) teikiant teismui pasirašytą 2018 m. gegužės 31 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo priteista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018. Pažymėtina, kad šis šalių rašytinis susitarimas patvirtintas abiejų šalių parašais. Susitarimo 1 punkte nurodyta, kad atsakovo bendro teikiamo išlaikymo dydis yra 500 Eur.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutikdamas su ieškinio reikalavimais nurodė, kad jo turtinė padėtis yra suprastėjusi, dėl ko negali teikti apeliantės prašomo nustatyti išlaikymo, tačiau atsakovas, kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), neteikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, valdomą turtą. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti pažymas apie visas gaunamas pajamas ir turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. teismo posėdyje atsakovas buvo pakartotinai įpareigotas tokius duomenis pateikti, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, tokių duomenų atsakovas neteikė (pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 4 d. garso įrašo 4.20 min. -7.00 min.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), duomenų apie sveikatos sutrikimus byloje nėra, atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie bet kokias kitas aplinkybes, galinčių riboti jo darbingumą, todėl atsižvelgiant į tai, kas aptarta ir į tai, kad atsakovas visiškai jokių duomenų apie turtinę padėtį neteikia, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas sąmoningai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties ir jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, teikti dukrai didesnį išlaikymą, nei nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018, atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių dukros poreikius (nutarties 11-19 punktai), atsižvelgdama į tai, kad šalių dukrai apeliantės ir atsakovo susitarimu buvo teikiamas 500 Eur išlaikymas (nutarties 21-22 punktas), į tai, kad atsakovas neteikė jokių įrodymų pagrįsti suprastėjusios turtinės padėties fakto (nutarties 23 punktas), nutaria, kad šiuo atveju yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus, tai yra pakeičiant teismo sprendimo dalį, kurią dukrai priteistas 360 Eur išlaikymas, šią sumą padidinant iki 500 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurą bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.
26. Apeliantė pateikė įrodymus, kad patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų – teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Pažymėtina, jog apeliantės bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės reikalavimai tenkinti iš dalies (72,89 proc.), todėl apeliantei iš atsakovo priteistina 801,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat iš atsakovo priteistina 54,87 Eur žyminio mokesčio valstybei CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 11-24 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šalių dukrai priteistas 360 Eur išlaikymas šią sumą padidinant iki 500 Eur sumos, taip pat pakeičiant ir teismo sprendimo dalį, kurią paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus jog patyrė 100 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų ir 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ginčo dalyką, nutariama, kad apeliantės apeliacinis skundas yra patenkintas 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo apeliantei priteistina 770 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8405-793/2018 M. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gegužės 25 d.) priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko M. J. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. J. 801,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovei R. J..
Priteisti iš atsakovo D. J. 54,87 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „žyminis mokestis“).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. J. 770 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apeliantei R. J..