Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 170 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant dalį bausmės, paskirtos pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, ir E. K. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis (duomenys neskelbtini) – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Nukentėjusiajai J. K. iš E. K. priteista 7 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš E. K. nukentėjusiajai J. K. priteista 500 Eur proceso išlaidų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, E. K. mobiliojo ryšio telefonai „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini)“ IMEI Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. nuteistas už tai, kad viešai tyčiojosi, niekino, kurstė diskriminuoti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe ir jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus:

1.1. jis 2022 metais, tikslesnė data ir valanda ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, viešoje erdvėje, socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ programėlės „(duomenys neskelbtini)“ grupėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, naudodamasis tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, patalpino vaizdo ir garso įrašą, kuriame pasisakė apie grupės narių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vaikus, kad jie turi degti pragare, išsakydamas ketinimus atlikti smurtinius veiksmus prieš „(duomenys neskelbtini)“ vaiką, žadėdamas jį „apmyžti“, „apšikti“, „nurėžti galvą“, taip pat grasindamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ vaikui „nurėš galvą tam jų benkartui“, bei pasisakė apie vaikus apskritai, vadindamas juos „benkartais nacistiniais šliūchomis“, „šiukšlėmis“, „naciais“, „didžiausia problema“, „žertvomis“, „jobanais žydais“, „nacistiniais priešais“, „augančiais žydais“, sakydamas, kad „vaikai yra niekam tikę“, „juos reikia naikinti“, „pjaustyti“, „nurėžti galvas“, „į konclagerį juos visus“, „jie turi degti pragare“ ir kad pagrindinis jo susirašinėjimo grupės tikslas bus naikinti vaikus, o tie, kurie bus grupėje, „gaus užsiimti vaikų naikinimais“. Tokiu būdu E. K. viešai tyčiojosi, niekino, kurstė diskriminuoti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe ir jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus (vaikais).

2. Be to, E. K. terorizavo žmogų, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, bei sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą:

2.1. jis laikotarpiu nuo 2023 metų vasario mėn. pabaigos iki 2024 m. vasario 20 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas tyrimo metu nenustatytose vietose, naudodamas mobiliojo ryšio telefonus, sistemingai ir periodiškai vaizdo ir garso skambučiais, trumposiomis ir garso žinutėmis įvairiu paros metu, skambindamas ir rašydamas žinutes bei balso pranešimus ne mažiau kaip 200 kartų, bei iš socialinių tinklų paskyrų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rašė laiškus ir ne mažiau kaip 392 garso žinutes į J. K. turimas socialinių tinklų paskyras „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriose necenzūriniais ir vulgariais žodžiais užgauliojo, pravardžiavo, žemino J. K., sakydamas, kad ji yra „šliucha, žertva, adaptuota valkata, bomžė, kurva, šiukšle nusičiulpusi, vaflistė, šliundra nusičiulpusi, nuopisa, (duomenys neskelbtini) šliucha“, grasino užmušti, sunaikinti bei kitaip susidoroti su J. K., sakydamas, kad „sutikęs ją ir jos snukį sudaužys“, „sudegins plaukus“, „subadys“, „žemins ir žalos“, „pasmaugs“, „papjaus“, „žalos jos sveikatą“, „pribadys, rankas ir kojas sulaužys“, „peilį įkiš į antrą pusę“, „žandikaulį sulaužys ir suspardys“, „apšiks ir apmyš“, „į asfaltą galvą sudaužys“, „kai parvažiuos į (duomenys neskelbtini) sutraumuos, perlauš per pusę, bus (duomenys neskelbtini), pribadys jos pilvą su benkartu“, linkėjo jai „prisigerti vaistų ir nugaišti“, žinodamas jos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), sakė, kad ji visur stebima, grasino atvažiuoti ir su ja pats susidoroti arba tai padaryti per kitus asmenis. J. K. bandant išvengti E. K. naudojamo psichinio smurto bei siekiant nutraukti bendravimą su E. K., jį užblokuojant telefone, socialiniuose tinkluose, tęsdamas nusikalstamą veiką, E. K. skambučiais, rašydamas iš naujai sukurtos anketos „(duomenys neskelbtini)“ socialiniuose tinkluose, bandydamas su ja susisiekti per kitus asmenis (duomenys neskelbtini)), toliau sistemingai grasino ir reikalavo tęsti bendravimą, atblokuoti socialiniuose tinkluose, gąsdino, kad ji turėsianti problemų, jei nutrauks bendravimą, liepė bendrauti jo vykdomų tiesioginių transliacijų socialiniuose tinkluose metu, siekdamas ją kontroliuoti, reikalavo pateikti išklotines, su kuo ji bendrauja, įjungti garsiakalbį pokalbių su kitais asmenimis metu, kad galėtų klausytis jos pokalbių, grasino paviešinti jos nuotraukas, dėl kurių, anot jo, jai bus gėda. Be to, 2024 m. vasario mėn., tiksli data ir valanda nenustatyta, gyvos transliacijos „(duomenys neskelbtini)“ platformoje metu gąsdino turintis jos nuogos nuotraukų, filmuotos medžiagos, kur ji nuoga ar tarp judviejų atliekamas lytinis aktas, teigdamas galintis pasidalinti viešai, jei tik žmonės sumokės. Tokiu būdu E. K. laikotarpiu nuo 2023 metų vasario mėn. pabaigos iki 2024 m. vasario 20 d. terorizavo J. K., grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką bei sistemingai baugino ją, naudodamas psichinę prievartą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

3. Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendį: 1) taikyti BK 75 straipsnį, atiedant paskirtos bausmės vykdymą; 2) pakeisti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį – iš E. K. priteisti J. K. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

3.1. E. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 170 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje. Nusikaltimas, numatytas BK 170 straipsnio 3 dalyje, yra nesunkus, o nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, yra apysunkis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. K. savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymą. Prisipažindamas dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. E. K. supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, jos neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų. E. K. yra charakterizuojamas teigiamai, nėra konfliktiškas, kokybiškai atlikdavo savo darbines pareigas.

3.2. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad E. K. veika būtų sukėlusi nukentėjusiai sunkias pasekmes. Nukentėjusioji byloje yra pareiškusi 30 000 Eur civilinį ieškinį, tačiau šis ieškinys nėra pagrįstas. E. K. iš dalies atlygino žalą ir įsipareigojo sumokėti kitą dalį, kurią priteis teismas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Vertinant tai, kas paminėta, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skunde padaryta išvada, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, t. y. tikslinga taikyti BK 75 straipsnį.

Dėl civilinio ieškinio

3.3. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas pasisakė, jog nekyla abejonių dėl to, kad E. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Teismas tokią išvadą iš esmės grindė tik nukentėjusios J. K. parodymais, nes ieškovė (duomenys neskelbtini) išvadų dėl jos (duomenys neskelbtini), jos eigos ir perspektyvos nėra pateikusi. Pagal pateiktą (duomenys neskelbtini) dokumentaciją matyti, kad J. K. yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas teisingai pastebėjo, kad nukentėjusioji iki susipažinimo su E. K. turėjo (duomenys neskelbtini), patirdavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kortelėje šie duomenys matyti, tačiau teismui (duomenys neskelbtini) kortelės nepristatė.

3.4. Aplinkybė, jog J. K. turėjo panašių (duomenys neskelbtini) problemų iki (duomenys neskelbtini) metų, matyti ir iš pakartotinai jos pristatytos (duomenys neskelbtini) suvestinės. Pagal pateikus įrodymus matyti, kad J. K. jau sirgo paminėtomis (duomenys neskelbtini) iki susipažindama su E. K. Šiuo klausimu joks (duomenys neskelbtini) nėra pasisakęs, todėl tik galima daryti prielaidą, jog E. K. veiksmai galėjo sukelti (duomenys neskelbtini) suaktyvėjimą. Yra (duomenys neskelbtini) dokumentai, kad (duomenys neskelbtini) metais nukentėjusi pastoviai konsultavosi su (duomenys neskelbtini), jai buvo išrašomi (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad E. K. nusikalstamą veiką vykdė laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2024 m. vasario 20 d. Nukentėjusioji 2023 m. sausio 30 d. savo noru buvo atvykusi pas E. K. į (duomenys neskelbtini), jie kartu bendravo, todėl galima daryti išvadą, kad tuo metu jų santykiai nebuvo konfliktiški. J. K. tuo metu jau vartojo (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) ji išvyko tik (duomenys neskelbtini).

3.5. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų matyti, kad J. K. (duomenys neskelbtini) problemos pasireiškė (duomenys neskelbtini) metais ir tęsiasi iki šiol, nors tuo laikotarpiu E. K. nebuvo inkriminuojama jokia nusikalstama veika. Yra pateikta (duomenys neskelbtini) įstaigos (duomenys neskelbtini) pažyma, jog nukentėjusioji baigė (duomenys neskelbtini) ir buvo išrašyta iš (duomenys neskelbtini) įstaigos. Taip pat pateikti (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl teisės į išmoką, nurodant, kad „blogiausia yra kelionės planavimas, judėjimas“, ir (duomenys neskelbtini) pažyma dėl (duomenys neskelbtini) išmokai gauti. Remiantis šiomis (duomenys neskelbtini) pažymomis, kuriose nėra tiksliai nustatyta nukentėjusios diagnozė, tuo klausimu nesant (duomenys neskelbtini) išvados, nėra galimybės nustatyti, kokią žalą patyrė nukentėjusioji.

3.6. Teismas nuosprendyje teisingai atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji savo patirtus emocinius išgyvenimus, kurie pablogino jos (duomenys neskelbtini), galėjo patirti ne tik dėl E. K. veiksmų, bet ir dėl jos (duomenys neskelbtini) veiksmų, kuris buvo ją sumušęs, iki šiol vyksta intensyvus (duomenys neskelbtini) procesas. Pagal bylos duomenis E. K. nusikalstamą veiką vykdyti baigė 2024 m. vasario 20 d., tačiau pateikti pagrindiniai (duomenys neskelbtini) dokumentai dėl J. K. (duomenys neskelbtini) yra už 2024 metus ir vėliau. Kadangi J. K. (duomenys neskelbtini) procesas vyko ir vyksta iki šio laiko, jai tai taip pat sukelia dideles emocines pasekmes, todėl neatmetama versija, kad pagrindinė jos (duomenys neskelbtini) priežastis yra (duomenys neskelbtini) veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pasirinko neteisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir nustatyta piniginė satifikacija yra per didelė. Nuteistojo vertinimu, priteistos žalos dydis neturėtų viršyti 2 000 Eur.

4. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) V. K. atsiliepimu prašo atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad E. K. padarė tinkamas išvadas, pakeitė savo elgesį, ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog taikyti E. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo. Taip pat, įvertinus E. K. asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, teisme nagrinėjama dar viena byla, nukentėjusioji ir jos (duomenys neskelbtini) buvo terorizuojami ilgą laiką, E. K. ir toliau siuntinėja grasinančio ir žeminančio turinio žinutes nukentėjusiajai), teismas padarė išvadą, kad E. K. iš ankstesnių teistumų bei atliekamo ikiteisminio tyrimo išvadų nedaro ir nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti E. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo.

4.2. Teisiamojo posėdžio metu E. K. buvo sutikęs su priteistina 8 000 Eur žalos atlyginimo suma, tačiau apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistiną civilinio ieškinio sumą iki 2 000 Eur. Tokia E. K. nurodyta suma neatitinka nukentėjusios patirtų dvasinių išgyvenimų. Atsiliepime sutinkama su teismo nuomone, kad priteistas 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms ir atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir teismų praktiką. Padaryta išvada, jog nėra pagrindo tenkinti E. K. apeliacinį skundą ir priteistą neturtinės žalos sumą sumažinti.

5. Nukentėjusiosios J. K. atstovas (duomenys neskelbtini) J. Z. atsiliepimu prašo atmesti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą ir iš E. K. priteisti nukentėjusiajai J. K. jos dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl bausmės skyrimo

5.1. Iš nukentėjusiosios pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad E. K. savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė ir siuntė žeminančio pobūdžio pranešimus iki pat teismui išeinant priimti nuosprendžio. E. K. ir šiuo metu tęsia savo nusikalstamus veiksmus: terorizuoja nukentėjusiąją J. K., grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, bei toliau sistemingai ją baugina, naudodamas psichinę prievartą, tais pačiais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais būdais ir priemonėmis. E. K. rašytose žinutėse laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. sausio mėn. užfiksuoti grasinimai susidoroti su nukentėjusiąja ir jos (duomenys neskelbtini). Visa tai patvirtina, kad E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamuosiuose posėdžiuose išsakytas prisipažinimas ir galėjimasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, yra nenuoširdūs. E. K. tinkamai nubausti ir atgrasyti nuo vykdomų nusikalstamų veikų buvo tik vienintelis būdas – skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

5.2. Teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino tai, kad net ir bylos nagrinėjimo teisme metu E. K. toliau siuntinėjo įvairaus pobūdžio žinutes nukentėjusiajai, be to, atsižvelgė į tai, kad yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kur E. K. taip pat yra kaltinamasis. Visa tai teismui leido daryti neabejotiną išvadą, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad E. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju taikyti E. K. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo. E. K. atliktų veiksmų apimtis ir jų kiekis rodo, kad tai nebuvo vienkartinis pykčio protrūkis, o, priešingai, tai buvo sistemingi ir suplanuoti veiksmai, kuriems atlikti reikėjo nemažai laiko. E. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskyrė jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę, sumažintiną vienu trečdaliu. Taigi dar labiau sumažinti ar švelninti E. K. skirtą bausmę nebuvo teisinio pagrindo. Nukentėjusiosios atstovas papildomai atkreipė dėmesį, jog apeliacinis skundas grindžiamas teismų praktika, kuri suformuota ne analogiško pobūdžio bylose, todėl teismui ja remtis nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

5.3. Dėl neteisėtų tyčinių E. K. veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusios sveikata. Nukentėjusiajai nustatytas (duomenys neskelbtini) dėl jos (duomenys neskelbtini) būklei padarytos žalos. Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuolat pasikartojančios (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji dėl E. K. vartojamos psichinės prievartos, grasinimų ir terorizavimo tapo (duomenys neskelbtini). Jai iki šiol yra tęsiamas (duomenys neskelbtini), t. y. ji prarado (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) veiklos gaunamas pajams. Byloje nukentėjusios yra pateikti (duomenys neskelbtini) dokumentai, kurie patvirtino, kad jos (duomenys neskelbtini) būklė ženkliai pablogėjo nuo (duomenys neskelbtini). Visi apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) būklės pablogėjimą nuo (duomenys neskelbtini) yra nepagrįsti. Tai, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) lankėsi pas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo spręsti, jog jos apsilankymai buvo dėl sutrikusios (duomenys neskelbtini) būklės. Nukentėjusioji neneigė, kad turi (duomenys neskelbtini) ir mažomis dozėmis vartoja (duomenys neskelbtini), tačiau jokių kitų nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini) būklės nukentėjusioji iki (duomenys neskelbtini) neturėjo.

5.4. Dėl E. K. veikos, nuolatinių grasinimų, nukentėjusiajai prasidėjo (duomenys neskelbtini), ji iki šiol be (duomenys neskelbtini), gyvena nuolatinėje baimėje. (duomenys neskelbtini) konsultacijas tebelanko, geria (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji bijo viena išeiti iš namų, ėmė vengti susitikti su draugais, ji bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Nustatyta, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) būklė ir (duomenys neskelbtini) jai sukelia sunkumus kasdienėje veikloje. Jai sunku planuoti keliones, judėti, įskaitant keliones į darbo vietą, į prekybos centrą ir pan. Ji bijo viešų erdvių, šurmulio prekybos centre ar gatvėje, todėl beveik neišeina iš namų. Nuo (duomenys neskelbtini) ji yra labai išvargusi, išsekusi fiziškai ir emociškai, jai sunku sukaupti dėmesį, jaučia (duomenys neskelbtini). J. K. pagal (duomenys neskelbtini) požymius įstatymų nustatyta tvarka yra skirta (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti. Jai yra skiriamos (duomenys neskelbtini) nustatyto dydžio išmokos (duomenys neskelbtini), nes faktiškai ji (duomenys neskelbtini).

5.5. E. K. nieko nebijo, iš teismo posėdžių, kuriuose buvo nagrinėjama byla, viešoje erdvėje viešai tyčiojosi, skelbdamas, kad jam nieko nebus, kad niekas nieko jam nepadarys. Paskelbus nuosprendį, jis viešoje erdvėje skelbėsi, kad vyks į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai teisminio nagrinėjimo metu atlygino vos 200 Eur neturtinės žalos. E. K. iki šiol įvairiuose socialiniuose tinkluose toliau rašo, kad su nukentėjusiąja susidoros, platina jos nuotraukas, vaizdo įrašus. Visa tai mato J. K. (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini), buvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kiti žmonės. Dėl šio įvykio nukentėjusioji patyrė didelius emocinius, dvasinius išgyvenimus, susirgo (duomenys neskelbtini), tapo (duomenys neskelbtini) ir iki šiol kenčia (duomenys neskelbtini), nuolat patirdama (duomenys neskelbtini), kurios neretai kartojasi net po keletą kartų per dieną. Taip stipriai neigiamai paveikta jos (duomenys neskelbtini) būklė galimai neliks be pasekmių. Šiandien (duomenys neskelbtini) prognozės dėl nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) yra nepalankios. Ji negali (duomenys neskelbtini), nes ir toliau kenčia E. K. tyčinius neteisėtus veiksmus.

5.6. Teismas nukentėjusiosios baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažino ir tenkino iš dalies, t. y. nukentėjusiajai priteisė 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi E. K. 200 Eur neturtinės žalos atlygino, tai galutinė priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 7 800 Eur. Atsiliepime padaryta išvada, jog civilinis ieškinys iš dalies buvo tenkintas pagrįstai.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. K. ir jo gynėjas (duomenys neskelbtini) P. K. prašė tenkinti apeliacinį skundą, t. y. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nukentėjusioji J. K. ir (duomenys neskelbtini) V. K. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad be realaus laisvės atėmimo nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų, be to, pats nuteistasis sutiko, jog nukentėjusiajai savo veiksmais padarė žalą ir ją įvertino 8-10 tūkst. Eur, tik baigiamojoje kalboje persigalvojo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje dėl E. K. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šiuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar nuteistajam E. K. buvo paskirta teisinga bausmė ir ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti jos vykdymą, taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl to, ar nukentėjusiajai J. K. priteistas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir proporcingas.

Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės pagrįstumo ir galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis)

9. Nors nuteistasis E. K. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9.1. Pastebėtina, jog, prašydamas atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymą, nuteistasis nenurodo jokių argumentų, kodėl teismas turėtų būtent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

9.2. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog E. K. yra teistas, t. y. anksčiau teistas du kartus, paskirtas bausmes yra atlikęs, teistumas neišnykęs (t. 4, b. l. 22–27), be to, iš (duomenys neskelbtini) sistemos „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose yra išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. K. nuteistas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 15 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisnį tyrimą E. K. pagal BK 284 straipsnį, nes įžvelgti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje (t. 6, b. l. 106–108); (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 27 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą E. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, nes įžvelgti civiliniai teisiniai santykiai (t. 6, b. l. 109–112). Visos aptartos aplinkybės rodo, jog nusikalstamų veikų darymas nebėra atsitiktinis įvykis nuteistojo gyvenime, o greičiau dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų nedaro visiškai jokių išvadų ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų.

9.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė į daug reikšmingų aplinkybių, t. y. buvo įvertinta, jog E. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra nesunkus, o kita apysunkis nusikaltimas. Atkreiptinas dėmesys, jog E. K. yra ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, administracinės nuobaudos galioja (t. 4, b. l. 1–21). Nuteistasis E. K. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau nedirbantis, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi (t. 3, b. l. 176–178), kas rodo, jog jokių stiprių socialinių ryšių nėra sukūręs. Nuteistojo E. K. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug E. K. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius, už kurias buvo nuteistas, neteisėtų veiksmų – tiek nusikalstamų veikų, tiek administracinių nusižengimų – sistemingumas, reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, be to, naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimas po nusikalstamų veikų padarymo, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje E. K. nebenusikals. Tą patvirtina ir nukentėjusiosios J. K. pateikti telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kad E. K. net ir bylos nagrinėjimo teisme metu jai siuntinėjo grasinančio pobūdžio žinutes (t. 5, b. l. 88–98). Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės neužkardė E. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pat teismas, skirdamas bausmę, negali remtis galbūt įvyksiančiomis hipotetinėmis aplinkybėmis, t. y. E. K. pažadu įsidarbinti, atlyginti žalą, laikytis įstatymų ir vesti su teisės normomis suderintą gyvenimo būdą.

9.4. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų labiau neigiamai charakterizuoja E. K. asmenybę, ankstesnis nusikalstamas veikimas rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas be reikšmingo laisvės atėmimo nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo stilių. Pirmosios instancijos teismas E. K. už apysunkį nusikaltimą (pagal BK 145 straipsnio 2 dalį) paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o už nesunkų nusikaltimą (pagal BK 170 straipsnio 3 dalį) paskyrė arešto bausmę, bausmių dydžius nustatė artimus minimaliems. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta tik E. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ir / ar atidėti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, paskyrus bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatyta jos trukmė atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Pirmosios instancijos teismas proporcingumo principo įgyvendinimą užtikrino, už padarytas nusikalstamas veikas paskirdamas mažesnę, negu įstatyme numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmės trukmę.

9.5. Visos aptartos aplinkybės iš tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad nuteistojo pataisos procesas nebūtų itin efektyvus, nors savo kaltę ir padarytas nusikalstamas veikas jis pripažįsta, tačiau iš esmės dėl savo elgesio kaltina aplinką ir susiklosčiusią situaciją bei pačią nukentėjusiąją. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad šios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe. Papildomai pažymėtina, jog nuteistasis E. K., būdamas (duomenys neskelbtini), niekur nedirba, nukentėjusiajai yra atlyginęs tik itin nedidelę žalos dalį (200 Eur), be to, nesistengia imtis priemonių ir elgtis proaktyviai, kad jam pavyktų atlyginti likusią priteistos žalos dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog E. K. gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl jau anksčiau nurodytų argumentų, be to, panašu, kad gailėjimasis yra formalus, nes viso proceso metu E. K. ir toliau siuntinėjo nukentėjusiajai grasinančio pobūdžio žinutes.

10. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nesama pagrindo E. K. taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl nukentėjusiajai J. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo

11. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš E. K. priteisti 30 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 5, b. l. 57–99). Nukentėjusiosios J. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžiu J. K. iš E. K. priteistas 7 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. K. prašo sumažinti nukentėjusiajai J. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 2 000 Eur.

11.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

11.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

11.3. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

11.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, jog dėl E. K. veikos, nuolatinių grasinimų, nukentėjusiajai prasidėjo (duomenys neskelbtini), ji iki šiol be (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) konsultacijas tebelanko, geria (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji bijo viena išeiti iš namų, ėmė vengti susitikti su draugais, ji bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Nustatyta, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) būklė ir (duomenys neskelbtini) jai sukelia sunkumus kasdienėje veikloje: jai sunku planuoti keliones, judėti, įskaitant keliones į darbo vietą, į prekybos centrą ir pan. Ji bijo viešų erdvių, šurmulio prekybos centre ar gatvėje, todėl beveik neišeina iš namų. Nuo (duomenys neskelbtini) ji yra labai išvargusi, išsekusi fiziškai ir emociškai, jai (duomenys neskelbtini). J. K. pagal (duomenys neskelbtini) požymius įstatymų nustatyta tvarka yra skirta pagalba (duomenys neskelbtini) tenkinti. Pažymėtina, jog aptartos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios būkle, yra reikšmingos ir turi įtakos, sprendžiant klausimą dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tuo labiau, jog, kaip jau minėta, dėl E. K. veiksmų nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) problemų patiria ir šiandien.

11.5. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, visas nurodytas aplinkybes tinkamai įvertino ir į jas atsižvelgė. Teismas nustatė, jog nukentėjusioji J. K. iki šiol lankosi pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl įvykio vartoja atitinkamus (duomenys neskelbtini), ilgą laiką yra (duomenys neskelbtini), suprastėjo jos gyvenimo kokybė, įvykio pasekmes jaučia iki šiol. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl E. K. veiksmų nukentėjusioji J. K. patyrė (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pas (duomenys neskelbtini) pradėjo lankytis (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 165–198; t. 6, b. l. 2–16), paskutinis apsilankymas įvyko (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 196–197), paskutinė pažyma dėl (duomenys neskelbtini) buvo išduota nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 107–110). Nukentėjusiosios J. K. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusioji dar iki susipažinimo su E. K. turėjo (duomenys neskelbtini) problemų, taip pat atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusioji savo patirtus emocinius išgyvenimus, kurie pablogino jos (duomenys neskelbtini), galėjo patirti ne tik dėl E. K. veiksmų, bet ir dėl jos (duomenys neskelbtini) veiksmų (jis buvo ją sumušęs, iki šiol vyksta intensyvus (duomenys neskelbtini) procesas). Teismas taip pat įvertino ir E. K. elgesį po nusikaltimo padarymo, t. y. nors teisme savo kaltę pripažino visiškai ir savo elgesį vertino kritiškai, iš nukentėjusiosios pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad E. K. savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė ir toliau siuntė žeminančio pobūdžio pranešimus (t. 5, b. l. 88–98). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė ir į E. K. turtinę padėtį. Nors pastarasis nedirba, registruotas (duomenys neskelbtini) tarnyboje, tačiau yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) problemų neturi, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą.

11.6. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojamas žmogus ir prieš jį smurtaujama sukeliant fizinį skausmą, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, smurtavimo pobūdis, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Nagrinėjamu atveju yra itin svarbios aplinkybės, jog E. K. nusikalstamos veikos buvo besitęsiančios ilgą laiką, taip pat ir vykstant procesui, dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusioji J. K. patyrė sunkias (duomenys neskelbtini) pasekmes, negalėjo tęsti (duomenys neskelbtini), o tai sąlygojo ženklų (duomenys neskelbtini) pablogėjimą, suprastėjusi (duomenys neskelbtini) yra esama kondicija, kurios trukmė šiandien dar yra neaiški, o tai rodo, jog nusikalstama veika galimai nukentėjusiajai sukėlė negrįžtamas pasekmes. Visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą nukentėjusiajai priteisti didesnį nei vidutinišką neturtinės žalos atlyginimą.

11.7. Papildomai pastebėtina, jog sunki nuteistojo materialinė padėtis nėra vienintelis ir pagrindinis kriterijus, į kurį turi atsižvelgti teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį. Iš viso to, kas aptarta anksčiau, matyti, jog pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino vienodai išsamiai, todėl priteista 7 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir neturi būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai J. K.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

12. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

12.1. Pažymėtina, jog byla buvo nagrinėjama dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo, kuris yra atmetamas. Taigi nukentėjusiosios susitarimas, kad jos interesams apeliacinės instancijos teisme atstovautų profesionalus teisininkas, kuris parengtų atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, yra laikytinas tinkama savo procesinių teisių gynybos realizavimo forma. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje dalyvavo tik pati nukentėjusioji J. K. be atstovo. Taigi nukentėjusiosios atstovas J. Z. teikė tik atsiliepimą į apeliacinį skundą. Bylos medžiagoje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) sumokėjo 500 Eur (t. 6, b. l. 90).

12.2. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje aptartų ir byloje nagrinėtų teisinių klausimų pobūdis yra ganėtinai sudėtingas, susijęs tiek su paskirtos bausmės pagrįstumu, tiek su neturtinės žalos atlyginimu, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teismas mano, jog 500 Eur proceso išlaidų atlyginimas už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, yra pagrįstas, atitinka (duomenys neskelbtini) skirtą darbo laiką ir žmoniškųjų išteklių sąnaudas, todėl neturi būti mažinamas. Taigi iš nuteistojo E. K. nukentėjusiajai J. K. priteistina 500 Eur turėtų procesų išlaidų už (duomenys neskelbtini) suteiktas teisines paslaugas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. K. nukentėjusiajai J. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.