Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) UAB „Argamitas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Argamitas“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LIDL Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2016-05-16 tarp BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Argamitas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį nuo jos sudarymo momento (ab initio), kuria ieškovė UAB „CCM Baltic“ perleido atsakovei UAB „Argamitas“ dalį, sudarančią 22438,70 Eur, savo reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį UAB „LIDL Lietuva“ (skolininkas) bei susitarė, kad ieškovės UAB „CCM Baltic“ 22438,70 Eur skola atsakovei UAB „Argamitas“ bus laikoma padengta įskaitymo būdu tą dieną, kai trečiasis asmuo UAB „LIDL Lietuva“ perves 22438,70 Eur sumą atsakovei UAB „Argamitas“. 2016-07-22 UAB „Argamitas“ Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį UAB „LIDL Lietuva“ dėl 22438,70 Eur skolos priteisimo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. 2016-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-917-372/2016 Šiaulių apygardos teismas pripažino UAB „CCM Baltic“ nemokia ir iškėlė bankroto bylą. 2017-01-10 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-334-372/2017 patvirtinti BUAB „CCM Baltic“ kreditorių reikalavimai sudaro 3336483,67 Eur. BUAB „CCM Baltic“ yra neatsiskaičiusi su įkaito turėtoju AB „Citadele“ banku, 74-iais pirmos eilės kreditoriais - darbuotojais, 3-mis antros eilės kreditoriais - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriumi, Valstybine mokesčių inspekcija, VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru, ir 176-iais trečios eilės kreditoriais. Todėl minėta reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 6.930¹ str.) bei kreditorių interesus (CK 6.66 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia 2016-05-16 tarp UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Argamitas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir išsprendė tarp šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas nustatė, kad ieškovė 2016-05-16 neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl turėjo vadovautis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi nustatytos atsiskaitymų eilės, tačiau sudarė ginčijamą sandorį, kuris pažeidžia CK 1.80 straipsnį. Teismas nurodė, kad UAB „CCM Baltic“ buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises – visų pirma buvo nesilaikoma atsiskaitymų eilės su aukštesnės eilės kreditoriais, antra, tokiu būdu sumažėjo įmonės turtas ir galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad ir atsakovė UAB „Argamitas“ buvo nesąžininga. Kadangi ieškove su atsakove atsiskaitė tik dalinai – sumokėjo tik 2293,10 Eur (vos 1/10 dalį to, ką turėjo sumokėti), o dėl likusios dalies ieškovė perleido atsakovei teisę reikalauti iš trečiojo asmens 22438,70 Eur, ši aplinkybė turėjo sukelti pagrįstą abejonę atsakovei apie tai, kad ieškovė yra nemoki. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.66 str., todėl ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.1.Byloje nėra jokių duomenų, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu ieškovė buvo kam nors skolinga. Duomenų apie tai, kad kiti ieškinyje nurodyti ieškovės kreditoriai išsiėmė vykdomuosius raštus ir juos pateikė vykdymui, nėra. Faktą, kad ieškovės kreditoriai nebuvo išsiėmę ar pateikę vykdymui vykdomųjų raštų vykdymui patvirtina ir teismo sprendime konstatuotas faktas, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovės banko sąskaitoje buvo net 31790,28 Eur suma. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, nebuvo pažeistos CK 6.930¹ str. nuostatos, todėl nėra ir nebuvo pagrindo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu.

5.2. Pasisakydamas dėl būtinųjų actio Pauliana sąlygų buvimo, teismas sprendime konstatavo, kad yra visos sąlygos, kurioms esant reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia. Šiuo konkrečiu atveju, nėra visų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamų actio Pauliana taikymo sąlygų, nes reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, ieškovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų aukštesnės nei atsakovė eilės (pagal CK 6.930¹ str.) kreditoriams, sutarties sudarymo ieškovė netapo nemokia ir nebūdama nemokia, nesuteikė pirmenybės kitam kreditoriui, taip pat ieškovė privalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį tam, kad atsakovė iš statybos objekto išsivežtų savo mechanizmą, jog ieškovė savalaikiai pabaigtų statybos darbus trečiajam asmeniui ir gautų iš pastarojo apmokėjimą už juos. Nesant šių sąlygų, reikalavimo perleidimo sutartis negalėjo būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (atsakovės) UAB „Argamitas“ apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CK 1.80 ir 6.66 straipsniuose numatytų pagrindų egzistavimą, pripažįstant 2016-05-16 reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliantė savo poziciją grindžia tuo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu ieškovės kreditoriai buvo išsiėmė vykdomuosius raštus ir juos pateikė vykdymui. Taip pat teigia, kad nėra visų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų actio Pauliana taikymo sąlygų ir pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovei per dideles bylinėjimosi išlaidas. Su šiais apeliantės (ieškovės) argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė BUAB „CCM Baltic“, kaip generalinis rangovas, ir trečiasis asmuo UAB „LIDL Lietuva“, kaip užsakovas, 2015-10-22 sudarė Generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 dėl statybos darbų atlikimo statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 100-123 b. l.). Ieškovė ir atsakovė UAB „Argamitas“ 2015-11-27 sudarė mašinų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei išnuomojo statybinius mechanizmus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., 177-178 b. l.). Ieškovė už statybinių mechanizmų nuomą pilnai neatsiskaitė, todėl 2016-05-16 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/05/16/01, pagal kurią ieškovė perleido atsakovei teisę reikalauti iš trečiojo asmens 22438,70 Eur atsiskaitymo (1 t., 11-13 b. l.). Šios sutarties 3.5. p. taip pat numatyta, kad ieškovės prievolė atsiskaityti su atsakove bus pasibaigusi tik tada, kai su atsakove atsiskaitys trečiasis asmuo, o sutarties 6.3. p. numatyta, kad trečiajam asmeniui per 30 d. nuo sutarties pasirašymo neatsiskaičius su atsakove, ieškovės prievolė atsakovei bus laikoma nepasibaigusia. Liteko duomenimis, Šiaulių apygardos teisme 2016-06-14 gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Šiaulių apygardos teismo 2016-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-917-372/2016 ieškovei iškelta bankroto byla (1 t., 20-27 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2017-01-10 nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai 1864528,79 Eur sumai (1 t., 28-42 b. l.). Kadangi trečiasis asmuo su atsakove pagal reikalavimo perleidimo sutartį neatsiskaitė, atsakovė 2016-07-25 kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo iš ieškovės (1 t., 14-19 b. l.).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2016-05-31 dienai daliai įmonės darbuotojų vėlavo 24575,33 Eur atlyginimas ir atsiskaitymai (1 t., 44-45 b. l.), taipogi buvo apskaičiuotinas trumpais terminais mokėtinas 7261,30 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 17249,38 Eur socialinio draudimo mokestis, 786,29 Eur įmokos garantiniam fondui, 32360,80 Eur nepanaudotų kasmetinių atostogų atlygis. Iš pateiktos suvestinės matyti, kad ieškovo įsiskolinimas darbuotojams sudaro 219927,26 Eur (2 t., 104-105 b. l.). Įsiskolinimas darbuotojams absoliučia dauguma atvejų susidarė 2016 m. gegužės mėnesį, kai kuriais atvejais 2016 m. balandžio mėnesį (11744,39 Eur), o vienu atveju net sausio mėnesį (2892,32 Eur). Be to, 2016-05-01 dienai ieškovė turėjo 1268,49 Eur nepriemoką VMI (1 t., 46-47 b. l.), 2016-04-15 dienai turėjo 21087,42 Eur įsiskolinimą VSDF, balandžio mėnesį ieškovei papildomai buvo priskaičiuota 17614,20 Eur įmokų, tačiau ieškovei sumokėjus 13415,42 Eur sumą, 2016-05-01 liko 25286,20 Eur įsiskolinimo suma (1 t., 50-51 b. l.). Nustatyta, kad tokio dydžio sumą ieškovė gegužės mėnesį padengė, tačiau už gegužės mėnesį ieškovei buvo apskaičiuota 17381,15 Eur įmokų, birželio mėnesį 22480,01 Eur įmokų, tačiau ieškovė birželio mėnesį sumokėjo tik 5178,39 Eur, todėl 2016-07-15 jo įsiskolinimas VSDF buvo 34682,77 Eur, kuris per kitus tris mėnesius augo, tačiau nebuvo dengiamas, ir 2016-10-15 sudarė 74718,59 Eur.

Ieškovės banko sąskaitos išrašas įrodo, kad 2016-05-02 ieškovės atžvilgiu jau buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas VSDF, VMI, antstolių iniciatyva (2 t., 6-13 b. l.). Pagal pateiktus įrodymus iki sudarant ginčo sandorį ieškovė jau turėjo neįvykdytų ir nevykdomų prievolių kreditoriams pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, dėl kurių kreditoriai prašė išduoti vykdomuosius dokumentus: UAB „Talša“ 2016-04-21 (dėl 28962,24 Eur), UAB „Bikuvos prekyba“ 2016-05-24 (teismo nutartis įsiteisėjo 2016-01-19, ja patvirtintas 56262,22 Eur reikalavimas, bankroto byloje pateiktas nepadengtas 28911,25 Eur reikalavimas), UAB „Absoliuta“ 2016-05-23 (preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2016-04-22, priteista 4207,14 Eur), UAB „RENT2“ 2016-05-16 (preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2016-05-13, priteista 3109,73 Eur), UAB „Gelvora“ 2016-05-03 (nutartis įsiteisėjo 2016-04-27, priteista 36180,47 Eur), UAB „Visas labas“ 2016-05-13 (nutartis įsiteisėjo 2016-05-04, priteista 38686,72 Eur), UAB „Pristis“ 2016-05-26 (nutartis įsiteisėjo 2016-05-09, priteista 26839,66 Eur), UAB „Adista“ 2016-06-15 (nutartis įsiteisėjo 2016-05-10, priteista 54002,53 Eur); UAB „Adista“ 2016-05-24 (nutartis įsiteisėjo 2016-05-13, priteista 79424,46 Eur). Taip pat VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ naudai 2016-04-26 teismo įsakymu (įsiteisėjo 2016-05-20) priteista 35807,25 Eur; UAB „Doresta“ 2016-04-27 teismo įsakymu (įsiteisėjo 2016-05-23) priteista 6135,13 Eur; UAB A&B grupė“ 2016-04-28 teismo įsakymu (įsiteisėjo 2016-05-24) priteista 3948,75 Eur (2 t., 16-56 b. l.).

Pagal 2016-05-01 klientų įsipareigojimų nevykdymo ataskaitą matyti, kad ginčijamos 2016-05-16 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2531712,96 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2286428,50 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų - 215816,03 Eur, nuo 31 iki 60 dienų - 237400,82 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 338941,53 Eur, virš 90 dienų – 1494270,12 Eur (2 t., 57-63 b. l.). Pagal 2015-12-31 balansą ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2389801 Eur, iš kurių 2182267 Eur skolos tiekėjams, 20273 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 150372 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 36889 Eur kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (2 t., 69-70 b. l.). Ieškovė banko sąskaitose 2016-05-16 turėjo 31790,28 Eur (2 t., 64-68 b. l.).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, bankrutuojančios įmonės administratorius gali ginčyti anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius visais Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Bankroto administratorius, atstovaujantis ieškovę, ginčija 2016-05-16 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/05/16-1 CK 6.930¹, 6.66, 1.80 straipsniuose numatytais pagrindais.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Iš teisės normos teksto, kuriame įtvirtinta formuluotė „privalo atsiskaitymus atlikti šia eile“ matyti, kad teisės norma yra imperatyvi.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 13-16 punktuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog UAB „CCM Baltic“ 2016-05-16 sudarydama ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį jau buvo akivaizdžiai nemoki, o su finansiniais sunkumais susidūrė dar gerokai anksčiau, dėl ko eilė kreditorių dėl skolų išieškojimo kreipėsi į teismą, buvo skaičiuojamos ir nuo banko sąskaitos nurašomos mokestinės prievolės. UAB „CCM Baltic“ nemokumą patvirtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teisme, praėjus nepilnai mėnesiui po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, jau 2016-06-14, buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Nors apeliantė ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuotas faktas, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ieškovės banko sąskaitoje buvo net 31790,28 Eur suma, kas neva įrodo faktą, kad ieškovės kreditoriai nebuvo išsiėmę ar pateikę vykdymui vykdomųjų raštų vykdymui, tačiau šie apeliantės argumentai, atsižvelgiant į tai, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai ieškovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 2286428,50 Eur, t. y. 70 kartų viršijo banko sąskaitoje esančią sumą, vertintini kritiškai. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė 2016-05-16 dienai neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turėdama vadovautis CK 6.9301 str. 1 d. nustatytos atsiskaitymų eilės, jos nesilaikė, bet sudarė ginčijamą sandorį, pažeidžiantį CK 1.80 str., todėl pirmosios instancijos teismas šį sandorį pagrįstai pripažino niekiniu ir negaliojančiu.

Svarstant klausimą ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į nustatytas aplinkybes ir įvertina CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumos egzistavimą. Tai yra: 1) ar kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises; 3) ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) ar skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) ar trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir 2016-05-16 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat pripažįsta, kad sandoris sudarytas, pažeidžiant ir CK 6.66 straipsnio sąlygas. Visų pirma, ginčijamo sandorio sudarymo 2016-05-16 metu visa eilė kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB „CCM Baltic“ atžvilgiu, o 2017-01-10 nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinti net 176 kreditorių kreditoriniai reikalavimai. Antra, ginčijamas 2016-05-16 sandoris neabejotinai pažeidė BUAB „CCM Baltic“ kreditorių teises, kadangi BUAB „CCM Baltic“ iškelta bankroto byla, o įmonės turto neužtenka atsiskaityti su kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Šiuo atveju, UAB „CCM Baltic“ turėjo visą eilę nevykdomų įsipareigojimų ne tik VMI, VSDFV, bet ir visai eilei kreditorių pagal teismų sprendimus, tame tarpe ir darbuotojams (2016-05-31 dienai sudarė 24575,33 Eur) ir ginčijamas sandoris niekaip neatitiko protingo asmens elgesio standartų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017), kadangi sandorio sudarymo metu, UAB „CCM Baltic“ faktiškai buvo nemoki ir neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymėtina ir tai, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo suėjęs, o UAB „CCM Baltic“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių šioje byloje, taip pat bankroto byloje konstatuotų aplinkybių, vietoj ginčijamo sandorio UAB „CCM Baltic“ turėjo arba vykdyti atsiskaitymus su aukštesnės eilės kreditoriais, arba kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog akivaizdu ir tai, kad UAB „CCM Baltic“ buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises – visų pirma buvo nesilaikoma atsiskaitymų eilės su aukštesnės eilės kreditoriais, antra, tokiu būdu sumažėjo įmonės turtas ir galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus. Sandorio sudarymo atveju, atsakovė UAB „Argamitas“ taip pat buvo nesąžininga. Vien aplinkybė, kad ieškovė atsakovei apmokėjo vos dešimtąją dalį to, ką privalėjo, o dėl likusios dalies pasiūlė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, jau turėjo sukelti pagrįstą abejonę atsakovei apie tai, kad ieškovė yra nemoki. Juo labiau, kad atsakovei buvo žinoma, jog ir su keliais kitais subrangovais tame pačiame objekte buvo atsiskaitinėjama tokiu būdu, kas akivaizdžiai duoda pagrindo manyti, jog ieškovė yra nebemoki. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, yra visos sąlygos, numatytos, CK 6.66 str., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį ginčo reglamentavimą, byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistina 1210 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Taip pat iš atsakovės priteistina 505 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, kuris pirmosios instancijos teismo 2017-09-28 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (2 t., 150-151 b. l.).

Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Argamitas“, juridinio asmens kodas (duomenis neskelbtini), 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės BUAB „CCM Baltic“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš apeliantės UAB „Argamitas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 505 Eur (penkis šimtus penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.