Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ir atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Gatvių apšvietimas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Gatvių apšvietimas“, tretiesiems asmenims V. R., K. P., A. S., G. Š., A. M., A. K. dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. AD2-41 pripažinimo negaliojančiu, uždarosios akcinės bendrovės ,,Gatvių apšvietimas“ 2020 m. sausio 13 d. valdybos posėdžio sprendimų pagal protokolą Nr. 32 panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovių apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. 2021 m. kovo 3 d. apeliacinės instancijos teisme gauti papildomi ieškovo rašytiniai paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo rašytinius paaiškinimus atsisako priimti, nes ieškovas savo argumentus išdėstė apeliaciniame skunde, o Civilinio proceso kodekso 323 straipsnyje numatytas draudimas keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui.

14. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. AD2-789 ketverių metų kadencijai išrinkti penki UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos nariai – G. Š., A. S., A. S., ieškovas D. A., A. M.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. AD2-2187 ieškovas D. A. atšauktas iš UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos narių, K. P. išrinkta UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos nare. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD2-17 A. S. atšauktas iš UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos narių. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. AD2-41 A. K. paskirtas UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos nariu, iki bus išrinktas nepriklausomas valdybos narys konkurso būdu. Iš UAB „Gatvių apšvietimas“ 2020 m. sausio 15 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 32 nustatyta, kad 2020 m. sausio 13 d. valdybos posėdžio metu nutarta nuo 2020 m. sausio 13 d. atšaukti ieškovą D. A. iš UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 3 dalimi, Darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalimi, praradus pasitikėjimą. Vadovaujantis DK 104 straipsnio 2 dalimi, ieškovui D. A. nutarta paskirti vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir atsiskaityti už visas nepanaudotas kasmetines atostogas DK nustatyta tvarka. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. AD2-41; panaikinti 2020 m. sausio 13 d. UAB ,,Gatvių apšvietimas“ valdybos posėdžio sprendimus pagal protokolą Nr. 32 dėl ieškovo atšaukimo iš UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų ir dėl laikinai einančio UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigas asmens paskyrimo; grąžinti ieškovą į UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigas; priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Tiek ieškovas, tiek atsakovės pateikė dėl šio teismo sprendimo apeliacinius skundus. Atsakovės skundžia tam tikras sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas, ieškovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

15. Atsakovės nagrinėjamu atveju prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. AD2-41 pripažinimo negaliojančiu ir 2020 m. sausio 13 d. UAB ,,Gatvių apšvietimas“ valdybos posėdžio sprendimų pagal protokolą Nr. 32 dėl ieškovo atšaukimo iš UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų panaikinimo. Ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu teismas nuspręstų, kad jis yra praleistas. Nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, pateikdamas skundą dėl 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. sausio 13 d. akcininkų sprendimų panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir darbo užmokesčio priteisimo dėl neteisėto atleidimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad pateiktas skundas neatitinka rūšinio teismingumo taisyklių. Ieškovas minėtą nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas 2020 m. balandžio 1 d. ieškovo atskirąjį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties nuorašas ieškovui buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 3 d. Gavęs nurodytą nutartį, ieškovas parengė ieškinį ir 2020 m. balandžio 13 d. kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Ieškovas pažymėjo, kad nėra profesionalus teisininkas, savo teises gynė savarankiškai, o atstovavimo sutartį su advokatu T. B. sudarė tik 2020 m. rugpjūčio 17 d.

16. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytą 30 dienų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo pareikšti. Ši teismo išvada yra padaryta tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, argumentuota, todėl kolegija papildomų argumentų nenurodys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17. Atsakovės apeliaciniame skunde ginčija nutarties dalį, kuria ieškovui senaties terminas atnaujintas.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. senato nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“).

19. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nulėmė tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos, neteisingai įvertino bylos teismingumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, nors sutiktina su atsakovėmis, kad ieškovas turėjo galimybę kreiptis teisinės pagalbos, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo atmesti ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovas, kreipdamasis į Regionų apygardos administracinį teismą, nusprendė savo pažeistas teises ginti savarankiškai. Skundo pateikimo Regionų apygardos administraciniam teismui metu (2020 m. vasario 3 d.) ieškovas ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidęs nebuvo, o į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu kreipėsi nedelsdamas po to, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovas aktyviai siekė apginti pažeistas savo teises. Nors pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas ir lėmė tai, kad senaties terminas kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą buvo praleistas, tačiau, kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad ieškovas aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, veikė operatyviai ir sąžiningai, vertinant pagal sąžiningo ir atidaus elgesio standartą, sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Kitaip būtų sudarytos sąlygos pernelyg formaliai taikyti ieškinio senaties institutą.

20. Nurodytais argumentais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovui ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. AD2-41 pripažinimo negaliojančiu

21. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. AD2-41, kuriuo A. K. išrinktas UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos nariu, iki bus išrinktas nepriklausomas valdybos narys konkurso būdu. Reikalavimą grindžia tuo, kad A. K. atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos nariu išrinktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl sprendimą dėl ieškovo atšaukimo iš atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų priėmė neteisėtos sudėties valdyba. Atsakovės nesutiko su ieškovo reikalavimu ir laikėsi pozicijos, kad A. K. atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos nariu išrinktas pagrįstai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė 2020 m. sausio 9 d. negalėjo paskirti A. K. UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos nariu, iki bus išrinktas nepriklausomas valdybos narys konkurso būdu. Taigi, spręsdamas šalių ginčą ir vertindamas ieškovo atleidimo iš pareigų teisėtumo klausimą, teismas laikėsi pozicijos, jog UAB „Gatvių apšvietimas“ laikinas valdybos narys A. K. nuo 2020 m. sausio 9 d. buvo paskirtas neteisėtai, todėl nelaikomas teisėtu įmonės valdybos nariu. Tačiau teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ginčijamą įsakymą pripažinti negaliojančiu. Atsakovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. K. valdybos nariu paskirtas neteisėtai, o ieškovas ginčija sprendimo dalį, kuria atsisakyta pripažinti negaliojančiu ginčijamą įsakymą.

23. Ieškovas nurodo, kad inicijuojant jo atšaukimą iš atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų bendrovėje buvo likę tik du nepriklausomi valdybos nariai, o likę trys valdybos nariai buvo savivaldybės valdomos įmonės atstovai, taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“ patvirtino aprašo (toliau – Aprašas) 7.1 papunkčio nuostatos. Atsakovės UAB ,,Gatvių apšvietimas“ Įstatų 12.2 punkte nustatyta, kad bendrovės valdyba sudaroma iš penkių narių, renkamų 4 metų laikotarpiui. Pagal Įstatų 13 punktą bendrovės valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Aprašo 1 punkte numatyta, kad jis reglamentuoja fizinių asmenų atranką į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą, kai kolegialaus organo narius skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba renka valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Kaip numatyta Aprašo 7.1 papunktyje, atranką inicijuojantis subjektas siekia, o kai leidžia turimas balsų skaičius ar sprendimo teisės – užtikrina, kad įmonės kolegialiame organe nepriklausomų narių skaičius sudarytų ne mažiau kaip 1/2 valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus (redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 8 d.). Ieškovo nuomone, bendrovės vienintelei akcininkei laikinai paskyrus A. K. valdybos nariu ir taip neužtikrinus Apraše nurodyto privalomo nepriklausomo valdybos narių skaičiaus, buvo pažeista imperatyvi Aprašo nuostata. Atsakovės mano, jog A. K. paskyrimo metu galiojusiame teisiniame reguliavime buvo teisės spraga; siekdama ją užpildyti, taip pat užtikrinti nepertraukiamą valdybos darbą, akcininkė priėmė sprendimą paskirti laikiną valdybos narį, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas nepriklausomas valdybos narys.

24. Vertinant sprendimo paskirti A. K. laikinu valdybos nariu teisėtumą, svarbu akcentuoti tai, jog tokio sprendimo priėmimo metu galiojusios Aprašo nuostatos nenumatė galimybės, atsilaisvinus nepriklausomo bendrovės valdybos nario pareigoms, į šias pareigas išrinkti kitą asmenį, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus išrinktas nepriklausomas bendrovės valdybos narys. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad būtinybę paskirti A. K. laikinu valdybos nariu lėmė tai, kad buvo privalu užtikrinti nepertraukiamą valdybos veiklą.

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. AD2-17 A. S. buvo atšauktas iš UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos narių. Atšaukus A. S., UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybą sudarė 4 nariai – G. Š., A. S., A. M., K. P.. Taigi akivaizdu, jog po A. S. atšaukimo valdybos kvorumas išliko, valdyba ir toliau galėjo veikti bei priiminėti sprendimus. Dėl šios priežasties kaip nepagrįsti atmestini atsakovių argumentai, jog A. K. paskirti buvo būtina, kad būtų užtikrintas valdybos darbo tęstinumas.

27. Po A. K. paskyrimo valdybos nariai buvo G. Š., A. S., A. M., K. P. ir A. K.. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepriklausomi valdybos nariai buvo G. Š., A. S., o A. M., K. P. ir A. K. buvo paskirti akcininkės Klaipėdos miesto savivaldybės.

28. Vertindama, kiek toks atsakovės, kaip akcininkės, sprendimas atitiko teisinio reguliavimo nuostatas (konkrečiai – Aprašo 7.1 papunktį), kolegija pažymi, jog šiuo atveju svarbu įvertinti tiek pačios normos formuluotę, jos paskirtį, tiek jos santykį su kitų teisės aktų normomis, tiek teisinio santykio ar situacijos, kurioje taikoma ši norma, specifiką.

31. Pagal jau minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 7.1 papunkčio nuostatas, atranką inicijuojantis subjektas siekia, o kai leidžia turimas balsų skaičius ar sprendimo teisės – užtikrina, kad įmonės kolegialiame organe nepriklausomų narių skaičius sudarytų ne mažiau kaip 1/2 valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus.

32. Taigi A. K. paskyrimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo nuostatos numatė, jog kolegialiame įmonės organe nepriklausomų narių skaičius turi sudaryti ne mažiau nei pusę valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus, o savivaldybės administracijos direktoriui nustatyta pareiga užtikrinti, kad kolegialus organas buvo suformuotas pagal nurodytus reikalavimus. Pažymėtina, jog jokiame teisės akte nebuvo numatyta išlyga, kad nepriklausomų organų narių skaičius, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti mažesnis nei pusė. Taigi bendrovės vienintelė akcininkė – savivaldybė – turėjo veikti taip, kad būtų užtikrintas šio reikalavimo laikymasis. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybė buvo vienintelė įmonės akcininkė, akivaizdu, jog turimas balsų skaičius ir sprendimo teisės jai leido užtikrinti, kad valdybos narių sudėtis atitiktų teisės aktų nuostatas. Tačiau atsakovė, atšaukusi A. S. iš valdybos narių, pati savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, kad valdyboje nebeliko pakankamo nepriklausomų narių skaičiaus.

34. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, ar konkreti teisės nuostata laikytina imperatyviąja, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

35. Į. A. 7.1 papunkčio turinį lingvistine prasme, taip pat šios normos santykį su kitais nurodytais šio pobūdžio santykius reglamentuojančiais poįstatyminiais aktais ir įstatymais, kolegija daro išvadą, jog Aprašo 7.1 papunktis suformuluotas kaip imperatyvas. Tokią išvadą pagrindžia ir tas faktas, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo papildytas 23¹ straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, jog valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti: 1) bent vienas valstybės tarnautojas, atitinkantis šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus; 2) fiziniai asmenys (ne mažiau kaip 1/2 valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės įstatuose nurodyto kolegialaus organo narių skaičiaus), atitinkantys šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytus bendruosius, specialiuosius ir nepriklausomumo reikalavimus (toliau – kolegialaus organo nepriklausomi nariai). Taigi reikalavimas dėl kolegialaus organo sudėties įtvirtintas įstatymo lygmeniu. Nors šis įstatymo pakeitimas priimtas po ginčijamo įsakymo priėmimo, tačiau jis leidžia spręsti apie įstatymo leidėjo poziciją šiuo klausimu: darytina išvada, jog nepriklausomos valdybos sudėties užtikrinimas yra svarbi aplinkybė, sąlygojanti jos teisėtumą; imperatyvas, kurio turi būti laikomasi. Kolegija mano, jog iš esmės toks reguliavimas sąlygotas būtinybės užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi, įvertinus Aprašo 7.1 papunkčio turinį, tikslą, reikšmę, jo santykį su kitais teisės aktais, konstatuotina, jog reikalavimas dėl kolegialaus organo sudėties yra imperatyvus.

36. Pažymėtina, jog 26 punkte padarytą išvadą patvirtina ir tas faktas, kad 2020 m. liepos 9 d. įsigaliojo Aprašo 7¹ punktas, kuris numato, jog tais atvejais, kai atsilaisvina valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės, išskyrus tas valstybės ar savivaldybės valdomas bendroves ar jų dukterines bendroves, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kolegialaus organo nepriklausomų narių pareigos ir dėl to kolegialus organas negali priimti sprendimų, nes neužtikrinamas sprendimams priimti nustatytas minimalus dalyvaujančiųjų posėdyje kolegialaus organo narių skaičius, į atsilaisvinusias valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nepriklausomų narių pareigas atranką inicijuojantis subjektas Aprašo 4 punkte nustatyta tvarka išrenka, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams, valstybės tarnautojus arba kitus atranką inicijuojančio subjekto pasirinktus asmenis, kol bus išrinkti valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nepriklausomi nariai. Taigi įstatymo leidėjas pripažino esant būtiną poįstatyminiame akte įtvirtinti išimtį, kad išimtiniais atvejais kolegialaus organo sudėtis gali neatitikti reikalavimo dėl nepriklausomų narių skaičiaus. Tai papildomai pagrindžia reikalavimo dėl kolegialaus organo sudėties imperatyvumą.

37. Ankstesniuose punktuose nurodytais argumentais pripažintina, jog, ginčijamu įsakymu paskiriant A. K. laikinu valdybos nariu ir taip neužtikrinus privalomo nepriklausomų narių skaičiaus valdyboje, buvo pažeista imperatyvi Aprašo 7.1 papunkčio nuostata dėl nepriklausomų narių skaičiaus valdyboje.

38. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog A. K. valdybos nariu paskirtas neteisėtai, nusprendė, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamo įsakymo, kuriuo A. K. paskirtas valdybos nariu, nes ieškovo ginčijamas įsakymas atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. Ieškovas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi.

39. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

40. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais skirtas ne tik ieškinį dėl sprendimo negaliojimo pareiškusio akcininko teisėms apginti – jis sukuria teisines pasekmes bendrovei, kitiems akcininkams, kartais ir tretiesiems asmenims, todėl taikant šį gynimo būdą turi būti siekiama bendrovės bei akcininko interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad suteikiant teisę ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą; detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesus. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali paralyžiuoti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros.

41. Doktrinoje nurodoma, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas, taikomas, jei akcininko teisės negali būti apgintos kitomis, proporcingumo principą labiau atitinkančiomis, priemonėmis. Kasacinio teismo pažymėta, kad, taikant sprendimo negaliojimo gynimo būdą, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą sprendimą negaliojančiu. Taip pat proporcingumo principas lemia, kad tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal teismų praktiką negalima pripažinti negaliojančiais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukeliančių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui. Pagrindas taikyti sprendimo negaliojimą kaip gynimo būdą yra ne bet koks, o nemažareikšmis teisių pažeidimas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, kai pažeidžiamos procedūrinės susirinkimo organizavimo taisyklės – sušaukimo, kvorumo ir pan., taip pat ir tais atvejais, kai pats sprendimų priėmimo turinys yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalga Nr. AC-50-1).

42. Remdamasi nurodyta teismų praktika, kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ginčijamo įsakymo panaikinimo pasekmes proporcingumo principo aspektu. Visų pirma, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovas turi subjektinę teisę ginčyti įsakymą, ieškovas ieškinio reikalavimą dėl atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos sprendimo, kuriuo jis atšauktas iš atsakovės generalinio direktoriaus pareigų, grindžia aplinkybe, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus ginčijamą 2020 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. AD2-41 buvo sudaryta neteisėtos sudėties atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ valdyba, todėl ji negalėjo spręsti klausimo dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovo pareikštas reikalavimas dėl 2020 m. sausio 13 d. UAB ,,Gatvių apšvietimas“ valdybos posėdžio sprendimų dėl ieškovo atšaukimo iš UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų panaikinimo yra susijęs su reikalavimu dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. AD2-41 pripažinimo negaliojančiu. Įvertinusi tikslą, dėl kurio ieškovas ginčija įsakymą, ir tai, jog nagrinėjamas ginčas iš esmės yra individualaus pobūdžio – dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kolegija konstatuoja, jog ginčijamą įsakymą pripažinus negaliojančiu būtų sukeltos neproporcingos siekiamam rezultatui pasekmės, be to, ieškovo teisės šiuo atveju gali būti apgintos ir kitu alternatyviu būdu – pripažįstant, jog A. K. valdybos posėdyje, kurio metu ieškovas buvo atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų, dalyvavo neteisėtai, ir šiuo aspektu įvertinus valdybos posėdžio teisėtumą. Taigi pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo ginčijamą įsakymą pripažinti negaliojančiu.

43. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ginčijamas įsakymas atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, vertintinas kritiškai. Tokia išvada paneigiamas vienas iš esminių teisės principų – įstatymas atgal negalioja. Be to, šis pirmosios instancijos teismo argumentas kritikuotinas ir tuo aspektu, jog įsakymo atitiktis šiuo metu galiojančiam teisiniam reguliavimui, t. y. Aprašo 7¹ punktui, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl 2020 m. sausio 13 d. valdybos posėdžio sprendimų pagal protokolą Nr. 32 dėl ieškovo atleidimo iš pareigų teisėtumo

44. Pripažinus, jog A. K. laikinu valdybos nariu buvo paskirtas neteisėtai, konstatuotina, jog atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ 2020 m. sausio 13 d. valdybos posėdžio metu, t. y. kai buvo priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų, teisėti atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos nariai buvo keturi asmenys: G. Š., A. S., A. M., K. P.. Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad nepriklausomomis valdybos narėmis G. Š., A. S., o A. M. ir K. P. buvo paskirtos akcininkės Klaipėdos miesto savivaldybės. Taigi valdybą, nepažeidžiant ABĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatų, sudarė daugiau nei trys nariai.

45. Pagal UAB „Gatvių apšvietimas“ Įstatų 12.2 punktą įmonės valdybą sudaro 5 valdybos nariai. Pagal UAB „Gatvių apšvietimas“ Valdybos darbo reglamento 2.9 punktą valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau nei 2/3 valdybos narių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kvorumui reikalingas 3 narių skaičius.

46. Ieškovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo kvorumui reikalingą narių skaičių. Visų pirma, sutiktina su ieškovo argumentu, jog, sprendžiant dėl valdybos narių skaičiaus, reikalingo tam, kad susidarytų kvorumas, atsižvelgiama į bendrovės įstatuose nurodytą valdybos skaičių, o ne į faktinį tuo metu esantį valdybos narių skaičių. Kolegijos nuomone, laikantis priešingos pozicijos, t. y. jog kvorumas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio narių skaičiaus, hipotetiškai galėtų susiklostyti situacija, kad, esant itin mažam faktiniam valdybos narių skaičiui, lyginant su nustatytuoju įstatuose, valdybos sprendimai būtų laikomi legitimiais. Tokią kolegijos poziciją patvirtina sisteminė Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų analizė. Įstatymas leidžia bendrovės valdybos narių skaičių įtvirtinti bendrovės įstatuose ir nustato tik minimalų valdybos narių skaičių, kuris turi būti ne mažesnis nei trys. Tam, kad valdyba galėtų priimti sprendimus ir jos posėdis būtų laikomas įvykusiu, būtina, kad posėdyje dalyvautų daugiau kaip 2/3 valdybos narių, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje valdybos narių skaičius (ABĮ 35 straipsnio 5 dalis). Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktų valdybos narių lieka mažiau kaip 2/3 įstatuose nurodyto jų skaičiaus arba jų skaičius tampa mažesnis kaip trys (ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

47. Atsakovės mano, jog kvorumas turi būti apskaičiuojamas pagal matematikos taisykles. Jų teigimu, kadangi, skaičiuodami 2/3 nuo penkių valdybos narių, gauname 3,33, tai pagal matematines apvalinimo taisykles gauname skaičių trys.

48. Kolegija laikosi pozicijos, jog matematinės apvalinimo taisyklės, turint omenyje tą faktą, jog skaičiuojame žmones, nustatant kvorumą, neturėtų būti taikomos, t. y. gavus skaičių, didesnį nei trys, laikytina, jog kvorumui reikalingas 4 narių skaičius. Kolegija tokią poziciją grindžia kvorumo taisyklės paskirtimi: kvorumo taisyklė nustatyta, siekiant užtikrinti maksimalų kolegialaus organų sprendimų legitimumą. Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostatas, valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 ir daugiau valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Įvertinus formuluotę „2/3 ir daugiau valdybos narių“, matyti, jog 2/3 yra minimaliausia kvorumo riba, todėl darytina išvada, jog, kai pagal matematikos taisykles skaičiuodami kvorumo narių skaičių gauname sveikąjį skaičių ir skaičių po kablelio, būtų teisinga ir protinga kvorumui reikalingą narių skaičių suapvalinti iki papildomo vieno nario, šiuo konkrečiu atveju – 4 narių.

49. Iš 2020 m. sausio 15 d. valdybos posėdžio, vykusio 2020 m. sausio 13 d., protokolo Nr. 32 nustatyta, kad šiame posėdyje dalyvavo 3 teisėti valdybos nariai – A. M., G. Š., K. P., ir neteisėtas valdybos narys A. K.. Kadangi valdybos posėdyje dalyvavo 3 teisėti valdybos nariai, pripažintina, kad posėdyje dalyvavusių narių skaičiaus kvorumui nepakako.

50. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 19 straipsnio 10 dalyje nustatytos taisyklės dėl bendrovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais taikomos ne tik pripažįstant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, bet ir sprendžiant dėl kitų bendrovės organų sprendimų negaliojimo – tiek valdymo organų (vienasmenių ar kolegialių), tiek priežiūros organų. Kadangi ginčijamą 2020 m. sausio 13 d. sprendimą valdyba priėmė, nesant narių kvorumo, konstatuotina, jog valdybos posėdis buvo neteisėtas dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės normoms, todėl šio posėdžio metu priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš generalinio direktoriaus pareigų pripažintinas negaliojančiu.

51. Dėl ieškovo reikalavimo dalies panaikinti valdybos sprendimą dėl laikinai einančio UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigas asmens paskyrimo bus pasisakyta vėlesnėse nutarties dalyse, išsprendus kitus klausimus, kurie turi įtakos šio reikalavimo pagrįstumui.

Dėl ieškovo reikalavimų grąžinti į darbą ir priteisti išmoką už priverstinės pravaikštos laiką

52. Pripažinus, jog 2020 m. sausio 13 d. valdybos posėdžio metu priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų yra negaliojantis, spręstina dėl ieškovo reikalavimo grąžinti jį į darbą ir priteisti išmoką už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas buvo atleistas iš UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 3 dalimi, Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, praradus pasitikėjimą.

53. Lietuvos teismų praktikoje CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos įvardijamos kaip fiduciarinės, t. y. pasitikėjimu tarp įmonės ir jos vadovo grįstos pareigos. Juridinio asmens valdymo organų santykis yra fiduciarinis juridinio asmens atžvilgiu, nes jie yra svetimo turto valdytojai. Įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu, o tai reiškia, kad bet kuriuo momentu, esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Pradėdamas eiti tokias pareigas asmuo turi žinoti, kad, nelikus fiduciarinių santykių, jis gali būti atšauktas iš pareigų. Akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012). Pažymėtina, jog fiduciarinis santykių pobūdis lemia, kad jį paskyrusio subjekto teisė atšaukti įmonės vadovą nesiejama su tokiomis sąlygomis kaip vadovo kaltė, neteisėti veiksmai ar pan., atšaukimą gali lemti ir kitos priežastys (pvz., prasti įmonės veiklos rezultatai). Atšaukimo taikymui taip pat nėra būtina, kad vadovo veiksmais įmonei būtų padaryta turtinė žala.

54. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrovės ir jos administracijos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusiems santykiams, susijusiems su administracijos vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir darbo apmokėjimo tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu, taikomos darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1200/2001; kt.).

55. Ieškovas reiškia reikalavimą grąžinti į darbą. Kolegija mano, jog nėra pagrindo tenkinti tokio ieškovo reikalavimo, turint omenyje tą faktą, jog jo ir buvusio darbdavio nebesieja fiduciariniai santykiai, o darbdavio teisė atšaukti įmonės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti. Taigi teisėjų kolegija nusprendžia, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo pažeistos ieškovo teisės turi būti ginamos taikant DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą: ieškovas negrąžintinas į darbą; darbo santykiai pripažintini nutrauktais sprendimo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis).

56. DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad neteisėtai atleistam darbuotojui iš darbdavio priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau nei už vienerius metus.

57. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant 2002 m. DK 300 straipsnio nuostatas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, pažymima, kad 2002 m. DK 300 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/216). Ši norma turi būti taikoma atsižvelgiant į jos paskirtį ir siekiamus tikslus, taip pat neatskirtai nuo darbo teisės subjektų principų: lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo ir pan., įtvirtintų Darbo kodekse. Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018). Taigi, sprendžiant dėl kompensacijos adekvatumo, vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgtina, – priverstinės pravaikštos trukmė ir jos priežastys.

58. 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta naujovė, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau nei už vienerius metus, iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto, ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo ir paskirties.

59. Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriose ginčo santykiams taikytas DK, pasisakoma, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Dėl to darytina išvada, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-284/2020).

60. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1, 5.4 punktais, vidutinis darbuotojo darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną apskaičiuojamas bendrą už tris prieš tai ėjusius mėnesius priskaitytą darbo užmokesčio sumą padalijant iš darbuotojo faktiškai dirbtų dienų skaičiaus. Kaip nustatyta iš ieškovo pateiktos darbo užmokesčio pažymos, ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis sudarytų 276,90 Eur (neatskaičius mokesčių). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 buvo patvirtintas vidutinis 20,9 darbo dienų per mėnesį skaičius 2019 m., todėl vidutinis vieno mėnesio ieškovo darbo užmokestis apskaičiuotinas taip: 276,90 Eur * 20,9 darbo dienų = 5 787,21 Eur. Nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl išmokos suma sudarytų 69 446,52 Eur (5 787,21 Eur * 12 mėn.).

61. Nagrinėjamu atveju, vertinant išmokos už priverstinę pravaikštą dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, svarbu įvertinti tokias reikšmingas aplinkybes: darbo santykių trukmę, priverstinės pravaikštos trukmę ir to priežastis. Darbo santykiai ieškovą ir UAB „Gatvių apšvietimas“ siejo nuo 2016 m. spalio 31 d. Ieškovas iš vadovo pareigų valdybos sprendimu atšauktas 2020 m. sausio 13 d. Ieškovas bendrosios kompetencijos teismui ieškinį pateikė tik 2020 m. balandžio 14 d, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimams reikšti. 2020 m. gegužės 5 d. teismui pateiktas patikslintas ieškinys. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog teismui paskyrus parengiamąjį posėdį, kuris turėjo įvykti 2020 m. liepos 13 d., ieškovas 2020 m. liepos 9 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes šiuo metu neturi atstovo. Kitas parengiamasis posėdis paskirtas 2020 m. rugpjūčio 24 d. 2020 m. spalio 1 d. išnagrinėjęs bylą ir atidėjęs sprendimo paskelbimą iki 2020 m. spalio 21 d., teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir į bylą įtraukti trečiuosius asmenis. Taigi ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmei įtakos turėjo nuo atsakovių nepriklausiusios aplinkybės. Laikotarpis, už kurį skaičiuojamos išmokos, užsitęsė tiek dėl ieškovo veiksmų (į teismą jis kreipėsi praleidęs senaties terminą, tikslino ieškinį, teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes neturi atstovo), tiek ir dėl priežasčių, objektyviai nepriklausančių nuo atsakovių. Šias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pakankamu pagrindu ieškovui priteistinos išmokos už priverstinės pravaikštos sumą sumažinti iki 23 148,84 Eur, t. y. skaičiuoti už 4 mėnesius (5 787,21 Eur * 4) (suma neatskaičius mokesčių). Tokia suma, teisėjų kolegijos vertinimu, užtikrins šalių interesų tarpusavio pusiausvyrą, t. y. neleis ieškovui nepagrįstai praturtėti, o kartu ir nesukels atsakovei neproporcingų pasekmių.

62. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbuotojui taip pat priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Kadangi darbo santykiai tarp šalių tęsėsi ilgiau nei 2 metus, tačiau trumpiau nei ketverius metus, ieškovui priklausytų vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 5 787,21 Eur (neatskaičius mokesčių). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog 2020 m. sausio 13 d. vykusiame UAB „Gatvių apšvietimas“ valdybos posėdyje, kurio metu buvo priimtas sprendimas atšaukti ieškovą iš generalinio direktoriaus pareigų, taip pat buvo spręstas klausimas dėl išmokos ieškovui skyrimo ir nutarta, vadovaujantis Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, skirti ieškovui vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, atšaukus iš pareigų Darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, taip pat atsiskaityti su ieškovu už nepanaudotas atostogas. Nurodytoje Darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Kolegija laikosi pozicijos, jog neteisėto darbo sutarties nutraukimo atveju darbuotojui neturėtų būtų kompensuojama didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų buvusi pažeista jo teisė dirbti. Kadangi valdybos sprendimas paskirti ieškovui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką nėra naikinamas, pagal DK 218 straipsnio 4 dalį ieškovui priklausanti tokio paties dydžio kompensacija nepriteistina.

63. Ieškovas taip prašė pripažinti negaliojančiu posėdžio metu priimtą sprendimą dėl laikinai einančio UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigas asmens paskyrimo. Kolegija atmeta šį reikalavimą, nes, nusprendus negrąžinti ieškovo į darbą, tokio reikalavimo tenkinimas neturėtų jokios įtakos subjektinėms ieškovo teisėms – ieškovo teisės apgintos pritaikius kitas Darbo kodekse numatytas pasekmes.

Dėl bylos procesinės baigties

64. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas: tenkintina dalis ieškinio; panaikintinas 2020 m. sausio 13 d. UAB ,,Gatvių apšvietimas“ valdybos posėdžio sprendimas pagal protokolą Nr. 32 dėl ieškovo atšaukimo iš UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų; pripažintina, jog ieškovas iš UAB ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų atšauktas neteisėtai; pripažintina, jog, ieškovo negrąžinus į darbą, darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; ieškovui iš atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ priteistina 23 148,84 Eur (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; kita ieškinio dalis atmestina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas paskirstymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

65. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovėms bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas. Vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jie iš esmės yra patenkinti, ir teisėjų kolegija laiko, kad bylą ieškovas iš esmės laimėjo.

66. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas proceso pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 957,78 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl, tenkinus pagrindinius ieškovo ieškinio materialinius reikalavimus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. iš Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių apšvietimas“ lygiomis dalimis priteistina po 652,59 Eur. Ieškovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos lygiomis dalimis iš visų trijų atsakovių priteistinos įvertinus tai, kad priimdamas ginčijamą įsakymą, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įgyvendino atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės – vienintelės atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ akcininkės, teises ir atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ ginčijamo valdybos posėdžio sprendimo atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su ginčijamu įsakymu, atsakovių pozicija bylos nagrinėjimo metu sutapo, savo procesiniuose dokumentuose jos pateikė argumentus dėl visų ieškovo reikalavimų nepagrįstumo ir iš esmės visos trys atsakovės ginčijo visus ieškovo reikalavimus.

67. Kadangi ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, apeliacinės instancijos teismui priimant naują sprendimą – tenkinant dalį ieškinio, CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu, valstybei iš atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ priteistina 595,85 Eur (75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl valdybos sprendimo neteisėtumo, 520,85 Eur už turtinį reikalavimą) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

68. Ieškovas pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 2 057,03 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, jog šios išlaidos patirtos tiek už apeliacinio skundo, tiek už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių. Iš esmės patenkinus ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus ir atmetus atsakovių apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 685,68 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

69. Kadangi ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, apeliacinės instancijos teismui tenkinus dalį apeliacinio skundo, CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu, valstybei iš atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ priteistina 595,85 Eur (75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl valdybos sprendimo neteisėtumo, 520,85 Eur už turtinį reikalavimą) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti dalį ieškinio.

Panaikinti 2020 m. sausio 13 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,Gatvių apšvietimas“ valdybos posėdžio sprendimą pagal protokolą Nr. 32 dėl ieškovo D. A. atšaukimo iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų.

Pripažinti neteisėtu ieškovo D. A. atšaukimą iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Gatvių apšvietimas“ generalinio direktoriaus pareigų. Negrąžinti ieškovo D. A. į darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gatvių apšvietimas“, pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovui D. A. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatvių apšvietimas“ 23 148,84 Eur (dvidešimt tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 84 ct) (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui D. A. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatvių apšvietimas“, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės lygiomis dalimis po 652,59 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 59 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gatvių apšvietimas“ priteisti 595,85 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 85 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį.

Priteisti ieškovui D. A. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatvių apšvietimas“, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės lygiomis dalimis po 685,68 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 68 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gatvių apšvietimas“ priteisti 595,85 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 85 ct) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.