- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-367-440/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09543-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., N. V., R. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10782-641/2014 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. V., N. V., R. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. kreipėsi su skundu į antstolį R. K. prašydamas panaikinti priimti patvarkymą dėl antrųjų R. B. asmeninio turto varžytynių skelbimo 2014-12-02 sustabdymo; nutraukti išieškojimo bylą iš R. B. asmeninio turto, vykdomą be vykdomojo rašto; sustabdyti visus išieškojimo veiksmus byloje Nr. 98-1064/11, kol civilinėje byloje Nr. 2-10107-907/2014 bus išnagrinėtas R. B. pareikštas ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Skundo netenkinimo atveju prašė teismo sustabdyti antstolio išieškojimo veiksmus iš R. B. asmeninio turto vykdomojoje byloje Nr. 98-1064/11 be vykdomojo rašto, kol bus išnagrinėtas R. B. pareikštas ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo; pirmąsias R. B. turto varžytynes laikotarpiu 2014-05-09-2014-05-16 pripažinti negaliojančiomis, nes vykdomosios bylos Nr. 98-1064/11 originalas tuo metu privalėjo būti teisme, o ne paliktas antstolio vykdymui; teismo nutartimi panaikinti antrųjų varžytynių skelbimą portale www.evarzytynes.lt. Nurodė, kad antstolio paskelbtos antrosios varžytynės yra neteisėtos, nes antstolis vykdo išieškojimą, neturėdamas vykdomojo dokumento, leidžiančio išieškoti iš asmeninio R. B. turto. Pažymėjo, kad jeigu nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš asmeninio sutuoktinio turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 586 straipsnio pažeidimą. Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2014-05-16 vykdomosios bylos originalas turėjo būti teisme, o ne paliktas antstolio vykdymui, todėl pirmųjų varžytynių organizavimas pripažintinas kaip antstolio neteisėtas veiksmas, taikant sukčiavimą (1-3 b.l.).
Antstolis R. K. 2014-12-01 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad sustabdyti visus išieškojimo veiksmus gali tik teismas. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis R. B. ieškinys pateiktas teismui, tačiau laikinoji apsaugos priemonė - išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, nepritaikyta. Pažymėjo, kad prašymas dėl 2014-12-02 numatytų antrųjų R. B. asmeninio turto varžytynių skelbimo sustabdymo atmestinas, nes įstatymas tokio procesinio veiksmo nenumato, o varžytynių atšaukimas galimas tik esant LR CPK 703 straipsnyje numatytiems atvejams. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurioms esant, būtų pagrindas atšaukti numatytą varžytynių skelbimą. Pareiškėjo prašymą nutraukti išieškojimo bylą iš R. B. asmeninio turto, vykdomą be vykdomojo rašto, remdamasis 2012-0712 Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, antstolis atmetė kaip nepagrįstą (5-7 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014m. gruodžio 22d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl išieškojimo iš R. B. turto, vykdomo be vykdomojo rašto, nutraukimo, dėl išieškojimo iš R. B. turto, kol bus nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10107-907/2014 sustabdymo ir dėl antrųjų varžytynių skelbimo sustabdymo, likusioje dalyje skundą dėl pirmųjų varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, dėl antrųjų varžytynių skelbimo panaikinimo, atmetė. Remdamasis vykdomosios bylos Nr. 98-1064/2011 medžiaga teismas nustatė, kad 2011-10-20 antstolio R. K. patvarkymu buvo priimtas vykdyti išieškotojo V. V. vykdomasis dokumentas Nr. 2-163-291/2011 dėl 32788,00 Lt išieškojimo iš skolininko A. B. pagal 2011-01-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovo A. B. 33000,00 Lt skolos, 6600,00 Lt delspinigių pagal skolos raštą, 1188,00 Lt žyminio mokesčio ir 400,00 Lt už teismo antstolio suteiktas paslaugas ieškovams V. V. ir N. V. Vykdymo procese 2013-03-04 antstolis priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo R. B. priklausančią 1/3 žemės ūkio paskirties sklypo dalį, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nurodant turto arešto mastą 17462,43 Lt. Teismas pažymėjo, kad 2013-08-19 nutartimi Šiaulių apygardos teismas patvirtino, kad prievolė išieškotojui yra ne asmeninė A. B. prievolė, o bendra sutuoktinių prievolė. Šiaulių apygardos teismas 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-788-267/2014 konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo A. B. prievolė įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, todėl skola gali būti išieškoma iš abiejų sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Šiaulių apygardos teismas 2014-09-15 ir 2014-11-03 nutartimis pareiškėjo argumentus, kad varžytinės neteisėtos, kadangi išieškoma iš svetimo turto, atmetė, kaip nepagrįstus, kadangi konkrečiu atveju prievolė įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, todėl skola gali būti išieškoma iš abiejų sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o prejudicinių faktų, nustatytų įteisėjusia teismo nutartimi ankstesnėse civilinėse bylose, iš naujo įrodinėti nereikia. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo keliami reikalavimai dėl išieškojimo iš pareiškėjo sutuoktinės asmeninio turto jau buvo keliami kitoje civilinėje byloje ir buvo išspręsti įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis, teismas sprendė, kad tapatus pareiškėjo reikalavimas antrą kartą nebegali būti nagrinėjamas, todėl civilinė byla šioje dalyje nutraukė. Remiantis tuo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10107-907/2014 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo užtikrino ieškovės – pareiškėjo sutuoktinės R. B. turtinius reikalavimus 26070,57 Lt sumai bei areštavo nekilnojamąjį turtą – 0,0601 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. V., teismas sprendė, kad ieškovės R. B. reikalavimas atsakovams A. B., V. V. ir N. V. užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl pareiškėjo skundo reikalavimo dėl išieškojimo sustabdymo, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 10107-907/2014, nebenagrinėjo ir bylą toje dalyje nutraukė. Dėl pirmųjų varžytynių pripažinimo negaliojančiomis teismas nurodė, kad šis reikalavimas atmestinas tuo pagrindu, kad LR CPK 510 straipsnio 3 dalis numato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų atlikimo, tačiau teismas, pripažinęs tai esant reikalinga, turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus rašytinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose Nr. 2-4490-841/2014 ir 2-4546-251/2014 minėtu laikotarpiu nuo 2014-05-09 iki 2014-05-16 laikinosios apsaugos priemonės dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pritaikytos nebuvo. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad vykdomosios bylos originalo buvimas teisme negali turėti įtakos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 29 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu persiųsdamas teismui skundą antstolis vykdomosios bylos nesustabdo, antstolis pasidaro vykdomosios bylos kopiją ir tęsia vykdymo veiksmus. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo argumentus dėl pirmųjų varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, nes vykdomosios bylos originalas, varžytynių proceso metu, buvo perduotas Šiaulių apylinkės teismui, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Dėl antrųjų varžytynių skelbimo portale www.evarzytynes.lt sustabdymo ir varžytynių skelbimo panaikinimo, teismas nurodė, kad antstolis 2014-12-01 patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. S-20257-14 R. B. priklausančio turto pardavimą iš antrųjų varžytynių atšaukė iki tol, kol teismas išspręs klausimą dėl skolininko skundo, todėl pareiškėjo skundo dalyje dėl varžytynių skelbimo 2014-12-02 sustabdymo teismas nebeanalizavo, bylą dalyje dėl antrųjų varžytynių skelbimo 2014-12-01 sustabdymo nutraukė. Pareiškėjo reikalavimą sustabdyti antrųjų varžytynių skelbimą teismas atmetė tuo pagrindu, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas atšaukti antrųjų varžytynių skelbimą, o Šiaulių apylinkės teismas ir Šiaulių apygardos teismas ne kartą patvirtino, kad prievolė išieškotojui yra ne asmeninė A. B. prievolė, o bendra sutuoktinių prievolė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo pripažinti pirmąsias varžytynes iš R. B. turto negaliojančiomis, vykdytomis be vykdomojo dokumento, taip pat pripažinti negaliojančiu antrųjų varžytynių skelbimą iš R. B. turto.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apylinkės teismui, nutraukus civilinę bylą, liečiančią išieškojimą iš asmeninio, R. B. turto, neturint antstoliui teismo išduoto vykdomojo rašto, leidžiančio atlikti išieškojimą iš turto veiksmus, antstolis viršijo savo įgaliojimus, tai yra atliko neteisėtus veiksmus be teisėto pagrindo kėsindamasis į to asmens turtą. Neteisėti antstolio veiksmai toliau buvo neteisėtai realizuojami areštuojant, vykdant pirmąsias varžytynes ir skelbiant antrąsias varžytynes iš R. B. turto. Iš antstolio atliktų neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtumas.
2. Nutraukus civilinę bylą dalyje dėl išieškojimo iš R. B. turto, neturi likti ir iš šio turto išieškojimo pasekmių, kadangi jos tampa niekinėmis, paliekamos be jokio teisinio pagrindo. Sutinkamai su LR CPK 629 straipsnio 2 dalimi, civilinę bylą dėl vykdymo veiksmų nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu, panaikinamos. O nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Kadangi antstolis viršijo savo įgaliojimus, jo įsitikinimu, teismas privalėjo savo iniciatyva nutraukti taip pat ir visus antstolio atliekamus vykdymo veiksmus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis R. K. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas.
Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas 2014-12-22 nutartyje išsamiai motyvavo ir nurodė, jog įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis yra konstatuota, kad A. B. skola V. ir N. V. nėra asmeninio pobūdžio, o yra bendra abiejų sutuoktinių prievolė kreditoriams, todėl antstolio vykdomas išieškojimas iš R. B. turto, nelaikytinas išieškojimu iš svetimo asmens turto. Teismų sprendimai šiuo klausimu įsiteisėję ir skolininkas A. B. kelti reikalavimus dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, nebegali, todėl teismas visiškai pagrįstai dėl šio reikalavimo civilinės bylos dalį nutraukė.
2. Skolininko A. B. argumentas, kad teismui nutraukus civilinę bylą pagal LR CPK 629 straipsnio 2 dalis, nutrauktina ir antstolio žinioje esanti ir vykdoma vykdomoji byla, niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Šiuos klausimus reglamentuoja skirtingos teisės normos. Antstolio nuomone, skolininkas, taip argumentuoja atskirąjį skundą, turėdamas nepakankami teisinių žinių. Be to pareiškėjas atskirajame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių 2014-11-26 skunde antstoliui skolininkas A. B. nekėlė ir teismas jų nenagrinėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Kaip matyti iš atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo A. B. reikalavimai dėl pirmųjų varžytynių pripažinimo negaliojančiomis, antrųjų varžytynių skelbimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktą atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas jo pareikštą skundą dėl antstolio R. K. veiksmų ir nutraukdamas civilinę bylą, liečiančią išieškojimą iš asmeninio R. B. turto, turėjo išspręsti ir visų taikytų vykdymo priemonių panaikinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentas bei pažymi, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas klaidingai supranta ir interpretuoja Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-22 priimtą nutartį.
Visų pirma pažymėtina, kad priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas jokia apimtimi netenkino pareiškėjo 2014-11-26 skundo dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas civilinę bylą dėl dalies pareiškėjo pateiktų reikalavimų - dėl išieškojimo veiksmų iš R. B. asmeninio turto vykdomojoje byloje Nr. 98-1064/11 be vykdomojo rašto nutraukimo, šių veiksmų sustabdymo, kol bus išnagrinėtas civilinis ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-10107-907/2014, nutraukė tuo pagrindu, kad šie reikalavimai jau buvo išspręsti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, o likusius pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Vadovaujantis LR CPK 293 straipsnio 3 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2S-510-372/2013, Nr. 2S-788-267/2014 ir 2S-818-440/2014, konkrečiu atveju nustatyta, kad pareiškėjo A. B. prievolė pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, todėl skola gali būti išieškoma iš abiejų sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo keliami reikalavimai dėl išieškojimo iš pareiškėjo sutuoktinės asmeninio turto jau buvo keliami kitoje civilinėje byloje ir buvo išspręsti įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo nutartimis, pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju pagrįstai sprendė, jog tapatus pareiškėjo reikalavimas antrą kartą nebegali būti nagrinėjamas, todėl civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl išieškojimo iš R. B. turto nutraukimo, o išvadas apie išieškojimo veiksmų iš R. B. turto nutraukimą apeliantas daro klaidingai vertindamas skundžiamos nutarties motyvus.
Dėl pareiškėjo nurodytų teiginių, kad 2014-12-22 nutartimi nutraukus civilinę bylą, turėjo būti nutraukta ir antstolio vykdomoji byla, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju civilinės bylos dalyje dėl skolininko pareikštų reikalavimų, kurie jau buvo išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nutraukimas LR CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuris numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, konkrečiu atveju neturi jokios sąsajos su LR CPK 629 straipsnyje numatytais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais. Apeliantas nepagrįstai tapatina civilinės bylos ir vykdomosios bylos nutraukimo institutus. Konkrečiu atveju atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas jokia apimtimi nepasisakė dėl išieškojimo iš R. B. turto nutraukimo bei antstolio veiksmuose nekonstatavo jokių vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą motyvavo tik klaidingai padaryta prielaida, jog teismas 2014-12-22 nutartimi nutraukė išieškojimą iš R. B. turto, jokių kitų motyvuotų argumentų nepateikė, konkrečiu atveju atsižvelgęs į atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantų atskirųjų skundų motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-22 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.