Šiaulių apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas antstolio R. K. patvarkymas, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti R. B. skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis nurodė, kad dėl 2013-03-04 turto arešto akto Nr. S-83-13, kurį skundė pareiškėja, teismas jau yra pasisakęs 2013-04-19 nutartyje (byla Nr. 2-3015-650/2013), kurioje nurodė, kad antstolis pagrįstai taikė areštą skolininko A. B. sutuoktinės R. B. turimam nekilnojamam turtui. Be to, 2013-08-19 nutartyje (byla Nr. 2S-510-372/2013) teismas taip pat jau yra pripažinęs, kad prievolė išieškotojui yra ne asmeninė pareiškėjos sutuoktinio A. B., o bendra sutuoktinių, todėl ji gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Nurodė, kad pareiškėja skunde nepagrįstai kelia klausimus, dėl kurių jau yra pasisakę teismai. Antstolio teigimu, apie paskelbtas varžytines jis skolininkę informavo CPK nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad ji buvo informuota tinkamai.

Šiaulių apylinkės teisme 2014-05-27 gautas patikslintas pareiškėjos R. B. skundas dėl antstolio veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas 2014-06-12 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, o patikslintą skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad dėl pareiškėjos skundžiamo 2013-03-04 turto arešto akto Nr. S-83-13 teisėtumo teismas jau yra pasisakęs 2013-04-19 nutartyje (byla Nr. 23-3015-650-2013) ir pažymėjęs, kad antstolis pagrįstai taikė areštą skolininko sutuoktinės turimam nekilnojamam turtui. Taip pat nurodė, kad 2013-08-19 nutartyje (byla Nr. 2S-510-372/2013) teismas pripažino, kad A. B. prievolė, kilusi išieškotojui iš žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio yra ne asmeninė, o solidari, nes atitiko sutuoktinių interesus, todėl gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių A. B. ir R. B. turto. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su antstolio patvarkyme nurodytais argumentais, kad pareiškėja skunde iš naujo kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių teismų jau buvo pasisakyta, todėl pakartotinai jų neanalizavo.

Teismas nustatė, kad pranešimas apie paskelbtas pirmąsias varžytines R. B. buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), o jo neįteikus, persiųstas adresu (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos argumentus apie tai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie paskelbtas varžytines, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo, nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ir tik jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kadangi pareiškėja R. B. patikslintą skundą paduodama tiesiogiai teismui nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pareiškėjos patikslintą skundą teismas atsisakė priimti.

Atskirąjį skundą pateikė suinteresuotas asmuo A. B., kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-12 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, kurios turinys prieštarauja LR nacionalinėms teisės ir tarptautinėms normoms, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-12 nutartį išieškojimo byloje dėl slėpimo ir nepranešimo apie bylos nagrinėjimą, bandymo sukurti ir suklastoti neteisėtą išieškojimo bylą iš R. B. paveldėto turto asmenine teise, sustabdyti išieškojimo veiksmus visose bylose (Nr. 98-1064/11, Nr. 2-4546-251/2014 ir Nr. 2-4490-841/2014) dėl sutuoktinės paveldėto turto iki Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suteiks nemokamo advokato paslaugas (prašymas paduotas 2014-06-18), išsamiai išnagrinėti išieškojimo bylą iš esmės visiškai pasikeitus bylos aplinkybėms nuo 2012-11-26 datos, įvykdžius nekilnojamojo daikto – sklypo perdavimą, taikant restituciją, panaikinant sutuoktinės R. B. turto arešto aktą Nr. S-83-13 kaip neteisėtą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Mano, kad anksčiau priimtos neteisėtos teismo nutartys ir teismo pasisakymai yra prieštaraujantys įstatymams, nutartys yra negaliojančios, todėl jomis grindžiama 2014-06-12 teismo nutartis yra niekinė, priimta ne pagal konkrečius įstatymo straipsnius. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje R. B. parašo nėra, taip pat nėra ir leidimo pirkti A. B. sklypą šeimos reikmėms, ji apie tai nežinojo ir sklypą A. B. pirko ne šeimos interesams tenkinti, o sau, todėl remtis ankstesne ir klaidinga teismo nuomone teismas neturėjo pagrindo.Teigia, kad nukreipti išieškojimą iš apelianto sutuoktinės asmeninės nuosavybės, kai ji aiškiai nepriklauso abiejų sutuoktinių nuosavybei, materialinės teisės normos nenumato. Tai aiškus įstatymo nesilaikymas, ydingas interpretavimas ir kėsinimasis, naudojant teisines priemones apgaulės būdu, be teismo sprendimo parduoti varžytynėse apelianto sutuoktinės turtą. Tokia teismo pozicija iškreipia teisingumą, atsiranda spaudimas ir neabejotinai keliama grėsmė nacionaliniam saugumui. Mano, kad nutartyje minimas R. B. nusižengimas paduodant skundą teismui tiesiogiai yra ne kas kita, kaip išsisukinėjimo atvejis. Teismas ir antstolis R. B. per prievartą apgaulės būdu bando įtraukti į bylą kaip dalyvę, nors R. B. nėra bylos dalyvis, jai nepareikštas joks ieškinys, jos pavardės nėra vykdomajame rašte, ji nėra šalis šioje byloje, todėl ji negalėjo ir neturėjo kitokio būdo, kaip skundą (bei nuosavybės teisę įrodančių dokumentų kopijas) paduoti tiesiogiai į teismą. Todėl teismo teiginys, jog skundas atmestinas dėl to, kad R. B. nesikreipė į teismą per antstolį, yra ne kas kita, kaip aiškus šališkumas, ydinga nuomonė ir paslėpta teisinė pagalba antstoliui, manipuliuojant procesu, toliau neteisėtai vykdyti išieškojimą iš R. B. turto.Nurodo, kad nutartyje sąmoningai nutylima informacija, kaip ir ankstesnėse teismų nutartyse, kad skolos kildinimo objektas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), po neįvykusių varžytynių yra visas perduotas atgal išieškotojams N. ir V. V. natūra. Nutartyje absoliučiai nutylimas bylos aplinkybių pasikeitimas, o tik išryškinami skolos dydžiai ir skolos likutis. Nutartis naikintina kaip slepianti, nutylinti ir nenagrinėjanti pagrindinių faktų, jog sklypas perduotas natūra ir jokios skolos iš R. B. N. ir V. V. priteisti ne tik negalima, bet ir neįmanoma.Šioje ir ankstesnėse teismo nutartyse (iš kurių imami klaidingi duomenys) visi sprendimai buvo priimti už akių, jai nežinant ir visiškai slaptai. Jei teismas turi tokią privilegiją nagrinėti skundus už akių, tai nereiškia, kad susidarius byloje neaiškiai ir ginčytinai situacijai, ir toliau turi būti tai daroma, kartojamos tos pačios frazės ir klaidingai taikomi ar savaip interpretuojami CK straipsniai. Teismas atvirai sukčiauja, nes jokiu raštu apie apelianto sutuoktinės paduotus skundus 2014-04-26 ir 2014-05-26 teismas nepranešė, kad užvesta nauja byla Nr. 2-4490-841/2014 ir kad ji bus nagrinėjama 2014-06-12 taip pat nepranešta.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad apeliantė A. B. skolos išieškojimo byloje nėra šalis, jai nepareikštas ieškinys ir ji nėra atsakovė, vykdomajame rašte nėra apeliantės pavardės, pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jos parašo, sutuoktinis sklypą pirko ne šeimos, o savo interesais be apeliantės leidimo ir savo lėšomis, todėl teismo nutartį laiko nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantės asmeninis turtas (duomenys neskelbtini) nėra bendra jungtinė šeimos nuosavybė, todėl ši teismo nutartis yra naikintina.Joks išieškojimas į asmeninės nuosavybės teise priklausanti turtą negali būti nukreipiamas jei yra bendro jungtinio turto. Tik neužtenkant jungtinio turto, gali būti nukreipiamas išieškojimas į asmeninį turtą. Toliau vykdyti išieškojimą nei iš asmeninio, nei iš jungtinio turto nebėra prasmės, nes A. B. nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo iš jo atimtas ir nuo 2012-11-26 yra perduotas išieškotojams.Nurodo, kad teismas nepriėmė 2014-05-26 skundo papildymo tiesiogiai, nesustabdė varžytynių ir keliamų klausimų nenagrinėjo ir tuo suteikė patogią pagalbą antstoliui toliau vilkinti bylą ir neteisėtai išieškoti sutuoktinio nebeegzistuojančias skolas nuo 2012-11-26, po žemės sklypo perdavimo išieškotojams, iš apeliantės asmeninio turto. Mano, kad teismas 2014-06-12 nutartyje akivaizdžiai vengia nagrinėti klausimus dėl apeliantės asmeninio turto nustatymo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų bei apeliacinės instancijos teismui pateiktų atskirųjų skundų, pareiškėja reiškia reikalavimą dėl turto arešto 2013-03-04 akto Nr. S-8313 panaikinimo ir ginčija vykdymo veiksmus, konkrečiai varžytines, jų paskelbimą, sutuoktinio skolą išieškant iš jos asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Byloje nustatyta, kad antstolio R. K. kontoroje užvestoje vykdomoje byloje Nr. 98-1064/11 2013-03-04 antstolis priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštuota R. B. priklausanti žemės ūkio paskirties žemės sklypo 1/3 dalis, turto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nurodant turto arešto mastą 17462,43 Lt. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, dėl pareiškėjos skundžiamo 2013-03-04 turto arešto akto Nr. S-83-13 teisėtumo, teismas jau yra pasisakęs. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3015-650/2013 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02024-2013-6) 2013-04-19 išnagrinėjo tapatų pareiškėjų A. B. ir R. B. skundą dėl antstolio veiksmų areštuojant R. B. turtą ir skundus atmetė, nuspręsdamas, kad pareiškėjų skundų argumentai, jog antstolis neturėjo teisės areštuoti pareiškėjos R. B. turto yra nepagrįsti. Šiaulių apygardos teismas 2013-08-19 išnagrinėjo atskirąjį skundą dėl 2013-04-19 nutarties ir paliko ją nepakeistą. Kadangi Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-19 nutartis yra įsiteisėjusi, 2013-03-04 turto arešto akto Nr. S-8313 teisėtumo klausimas išspręstas, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo ne atmesti pareiškėjos skundą, bet vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) nutraukti bylos dalį dėl 2013-03-04 turto arešto akto Nr. S-8313 panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla pagal pareiškėjos reikalavimus dėl 2013-03-04 turto arešto akto panaikinimo turėjo būti nutraukta, kadangi tapatus pareiškėjos reikalavimas jau buvo išspręstas teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų atskirųjų skundų argumentų, susijusių su turto arešto teisėtumu ir išieškojimu iš pareiškėjos asmeninės nuosavybės, nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ankstesniais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad skolininko A. B. prievolė išieškotojams nėra asmeninė, priešingai, ji yra bendra sutuoktinių prievolė, nes nenustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų įsigytas A. B. asmeninėn nuosavybėn. Dėl to, esant tokiems teismų procesiniams sprendimams, pareiškėja nepagrįstai kreipiasi į teismą pakartotinai reikšdama reikalavimus tiek dėl A. B. prievolės išieškotojams pobūdžio, tiek dėl R. B. turto arešto teisėtumo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju keliamas klausimas ir dėl varžytinių paskelbimo teisėtumo. Kaip matyti iš teisme esančios vykdomosios bylos Nr. 98-1064/11, 2014-04-08 buvo paskelbtos varžytinės dėl R. B. turto pardavimo ir apie tai pranešta vykdymo proceso šalims, skelbimas patalpintas www.evarzytines.lt portale. Antstolio pranešimas apie paskelbtas varžytines apeliantei siųstas du kartus, apeliantės nurodytu adresu korespondencijai (kuris nurodytas ir teismui), tačiau abu kartus pranešimas grįžo neįteiktas, todėl laikytina, kad R. B. apie paskelbtas varžytines pranešta tinkamai (CPK 604 str.). Apeliantų argumentai, kad varžytinės neteisėtos, kadangi, pasak jų, išieškoma iš svetimo turto, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju prievolė įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, todėl skola gali būti išieškoma iš abiejų sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.