- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- e2-231-1146/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro
- Advokatai
- Vilija Kavaliauskienė
- Kategorijos
- 2.3.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Dilbaitei,
trečiajam asmeniui Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovei Oksanai Vasiliauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. M. dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: neterminuotai apriboti V. M. motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. K. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės V. M. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją; nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centru iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. 2025 m. sausio 21 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ieškovas nurodė, jog atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją V. M. šeimoje, atsiradusius trumpalaikius teigiamus pokyčius šeimoje, prašo bylą nagrinėti pagal patikslintus reikalavimus ir prašo: laikinai apriboti V. M. motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. K. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės V. M. materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 150 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskiriant laikinąjį vaiko globėją; nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centru iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė V. M., yra nepilnamečio vaiko D. K. gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Vaiko tėvui A. S., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-336-570/2020 neterminuotai apribota tėvo valdžia D. K. atžvilgiu. V. M. šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2020 m. kovo 9 d., nuo 2020 m. kovo 13 d. iki dabar vykdomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos. Nepaisant šeimai ilgą laiką teikiamų socialinių ir kitų kompleksinių paslaugų, Skyriuje gaunami pranešimai dėl galimų vaiko D. K. teisių pažeidimų šeimoje. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nustatyti smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nuo 2019 metų iki dabar. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9188-329/2023 išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką D. K. iš motinos V. M.. Kalvarijos savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 23 d. potvarkiu D. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. lapkričio 22 d., vaiko laikinuoju globėju paskirta Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro Bendruomeniniai vaikų globos namai. Atvejo vadybos posėdžio metu, kuris vyko 2024 m. birželio 11 d., V. M. nurodė, kad D. K. bendruomeniniuose šeimos namuose nelankė, tik keletą kartų kalbėjosi telefonu, išlaikymo vaikams neteikė. Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro vyr. socialinis darbuotojas posėdžio metu nurodė, kad V. M. nesidomėjo vaiko sveikata, nors vaikas buvo gydomas stacionariai, telefonu neskambino ir neatsakė į Kalvarijos bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų skambučius, neperskambino. Darbuotojas nurodė, kad vaikas pyksta, jog motina visiškai juo nesidomi. Posėdžio metu su šeima dirbantis socialinis darbuotojas nurodė, kad šeimoje situacija išlieka tokia pat nepakitusi, nepastebima teigiamų pokyčių. V. M. buvo teikiamos konsultacijos apie alkoholio vartojimo žalą, vaikų auklėjimą ir saugios aplinkos sudarymą, pagalba priimant sprendimus ir siekiant tikslų. Taip pat buvo suteikta informacija apie anoniminių alkoholikų savipagalbos grupę ir psichologines paslaugas. V. M. buvo nuolat motyvuojama daugiau laiko praleisti su vaikais, domėtis jų savijauta ir užsiimti bendromis veiklomis. Tačiau atsakovė nevykdė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų. 2024 m. rugsėjo 13 d. V. M. su vaikais buvo apgyvendinta Krizių centre, o vaikams nustatyta laikinoji priežiūra. V. M. bendradarbiavo su centro darbuotojais, tačiau neinicijavo pagalbos plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir vengė kreiptis pagalbos į specialistus. 2024 m. spalio 2 d. ji buvo užregistruota priklausomybių ligų konsultacijai, tačiau į ją nevyko. Krizių centre V. M. nuolat konsultuojama pozityvaus vaikų auklėjimo, asmens higienos ir kasdienių įgūdžių ugdymo klausimais, raginama daugiau dėmesio skirti bendravimui su vaikais. Tačiau ji nėra motyvuota užsiimti su vaikais ir savarankiškai neinicijuoja jokių veiklų. V. M. motyvacija spręsti šeimoje iškilusias problemas – išorinė. Stebima, jog vaikų auginimas ir priežiūra V. nėra prioritetas, šeimoje esamų ir nuolat pasikartojančių alkoholio vartojimo problemų, vaikų paėmimo iš šeimos namų motina nesureikšmina, vaikų nebuvimas namuose didelių išgyvenimų moteriai nesukelia. Dėl iniciatyvos ir motyvacijos stokos, šeimai teikiama pagalba nėra efektyvi, rezultatyvi. Teigiamas pokytis būna tik ištikus krizinei situacijai – kai iš nesaugios aplinkos paimami likę vaikai. D. yra išreiškęs norą grįžti į namus, gyventi kartu su mama ir broliais.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ji yra baigusi visus specialistų rekomenduotus kursus, programas bei gydymą nuo priklausomybių. Šeima yra įsigijusi gyvenamąjį namą, kuriame šiuo metu yra įrenginėjami kambariai vaikams. Nepriteklius šeimoje nėra jaučiamas. Sūnus D. K. yra išreiškęs nuomonę gyventi kartu su tėvais ir kitais šeimos nariais.
Atsakovės V. M. atstovė advokatė Vilija Kavaliauskienė pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi atsakovė yra pakeitusi savo elgesį, požiūrį į tėvystę, deda visas pastangas, kad nepilnametis sūnus būtų sugrąžintas į šeimą. Atsakovė lankosi anoniminių alkoholikų grupės susirinkimuose, lanko psichologo konsultacijas. Atsakovės šeimoje lankosi socialinė darbuotoja du kartus per savaitę, lankantis alkoholio vartojimo atvejų nefiksuota.
Trečiasis asmuo Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centras atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ramunė Dilbaitė nurodė, kad kreipiasi tuo pagrindu, nes 2023 m. spalio 29 d. teismas tenkino prašymą ir išdavė leidimą paimti D. iš šeimos. Pats D. išreiškė tokį prašymą, nurodydamas, kad namuose vartojamas alkoholis. Nuo to momento situacija nelabai keitėsi – buvo vartojamas alkoholis, konfliktuojama šeimoje. Vėliau situacija pakito, dėl ko buvo pakeistas reikalavimas, tačiau vėl įvyko atkrytis. Pokytis buvo laikinas. Pagal turimą informaciją, atsakovė vykdo pagalbos planą – lankosi pas psichologą, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir pan. Pats vaikas nori grįžti į šeimą. Nuo 2009 m. pradėtos taikyti pagalbos priemonės. Atsakovė parodė dideles pastangas. Laikinas ribojimas bus paskutinė galimybė atsakovei. Jei bus fiksuota pažeidimų, gali būti priimti griežtesni sprendimai. D. iš šeimos buvo paimtas aštuonis kartus. Kiti vaikai gyveno krizių centre su motina, tada buvo svarstoma galimybė paimti juos iš šeimos. Vėliau tėvas gyveno krizių centre su vaikais. Tie vaikai, su kuriais gyvena atsakovė, turi tėvą, kuris buvo blaivus.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Dėl alkoholio problemos vaikas negyvena su ja. Lanko anoniminių alkoholikų grupes, lankysis pas psichologę, priklausomybių ligų specialistą, gers vaistus. Vaistai pasibaigė, todėl įvyko atkrytis. Vaistai išrašomi mėnesiui. Vaikas nori grįžti pas ją, palaiko ryšius, savaitgalį buvo pas ją. Kiekvieną savaitgalį leidžia jam būti su jais. Supranta, kad pati turės kreiptis dėl D. grąžinimo į šeimą. Sutuoktinis nevartojo alkoholio. Pagal grafiką vaiko nelankė.
Atsakovės atstovė advokatė Vilija Kavaliauskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Turi problemų su alkoholiu, tačiau atsakovė imasi priemonių keisti situaciją. Vaikas nori grįžti į šeimą. Atsakovė priima pagalbą.
Trečiojo asmens Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovė Oksana Vasiliauskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Vaikas iš šeimos buvo paimtas jau 8 kartus. Atkryčiai įvyko greitai, todėl kyla klausimas, ar jie nepasikartos. Šis laikotarpis suteiks mamai galimybę susidėlioti situaciją. Lankymo grafiką galima keisti, skatinama lankyti kuo dažniau. Svarbu sugrąžinti vaiką į saugią aplinką, kad ateityje nepasikartotų paėmimo atvejai, nes kiekvienas jų vaikui sukelia traumą. Vaikas turi tam tikrų sutrikimų, todėl dažni paėmimai jam nėra naudingi. Atsakovė vykdo pagalbos planą. Po atkryčio buvo sušauktas papildomas atvejo vadybos posėdis. Pagal grafiką turėtų lankyti vaiką kartą per savaitę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl prielaidų priimti sprendimą, kuriame išdėstomi sutrumpinti motyvai
CPK 268 straipsnio 5 dalyje be kita ko, nurodyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kadangi atsakovė dėl ieškinio reikalavimų ginčo nekelia ir reikalavimus pripažįsta, todėl teismas priima sprendimą surašydamas sutrumpintus motyvus dėl ieškinio reikalavimų.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
Byloje pateiktas gimimo įrašas patvirtina, kad D. K., gimęs (duomenys neskelbtini) yra V. M. sūnus. Byloje nustatyta, kad atsakovės šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2020 m. kovo 9 d., nuo 2020 m. kovo 13 d. iki dabar vykdomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos. Nepaisant šeimai ilgą laiką teikiamų socialinių ir kitų kompleksinių paslaugų, Skyriuje gaunami pranešimai dėl galimų vaiko D. K. teisių pažeidimų šeimoje. Nustatyti smurtiniai ir nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nuo 2019 metų iki dabar: esminė problema – alkoholio vartojimas.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).
Ieškovas ieškinyje prašo laikinai apriboti V. M. motinos valdžią sūnaus D. K. atžvilgiu.
Minėta, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tokiu atveju turi būti vertinamas tėvų elgesys, siekiant pakeisti situaciją, kad vaikas galėtų būti grąžinamas į šeimą, objektyvios aplinkybės, kurios galbūt sutrukdė tėvams iki galo išspręsti esamas problemas ir kt. Teismui įvertinus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad atsakovė V. M. deda pastangas, siekdama pakeisti susiklosčiusią situaciją, ji vykdo pagalbos planą – lankosi pas psichologą, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, yra požymių, jog jos elgesys yra nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovės V. M. šeimoje pagerės ir D. K. galės grįžti į atsakovės šeimą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovės V. M. motinos valdžia jos nepilnamečio sūnaus D. K. atžvilgiu apribotina laikinai.
Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie tai, kad situacija yra pakitusi. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Atsižvelgus į tai, kad atsakovės V. M. vaikui D. K. yra nustatyta laikinoji globa ir jos laikinuoju globėju paskirti Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centras, laikinai apribojus atsakovės V. M. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. K. atžvilgiu, atsakovės nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su laikinuoju globėju – Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centru (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovei V. M. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovės privalo būti priteistas.
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Atsakovė V. M. sutinka, su prašoma priteisti išlaikymo suma, t. y. 150 Eur.
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovės nepilnamečio sūnaus D. K. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovės turtinę padėtį, turimus duomenis apie sveikatos būklę, turimus išlaikytinius (CK 3.198 straipsnis), nepilnamečio gaunamas pajamas, bei vadovaudamasis išimtinai atsakovės nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad laikinai apribojus atsakovės V. M. motinos valdžią nepilnamečio vaiko D. K. atžvilgiu, iš atsakovės V. M. priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.
Kadangi teismas laikinai apribojo atsakovės V. M. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. K. atžvilgiu, todėl laikinasis vaiko globėjas – Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centras paskirtinas išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).
Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, turėtų būti priteistos iš atsakovės V. M. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovė V. M. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą yra atleista 100,00 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju Kalvarijos savivaldybės socialinių paslaugų centru, juridinio asmens kodas 165816753 , iki nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo jam paskyrimo.
Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. spalio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.