Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė – J. G., tėvas – atsakovas D. P..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Apeliantas nesutinka su teismo priteista 500 EUR išlaikymo suma. Mano, kad 200 EUR / mėn. iš jo priteistina suma yra pakankama vaiko vystymuisi, mokymuisi ir kt. poreikiams tenkinti. Tikina, kad išlaikymo įsiskolinimas iš viso neturėjo būti priteistas, nes 2006 – 2013 m. pervedė dideles pinigų sumas ieškovei vaiko išlaikymui.

10. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

11. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija. aptartų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, mano, kad ieškovė neįrodė reikalaujamos išlaikymo sumos reikalingumo ir būtinumo, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino. Ieškovės prašoma nepilnamečiam vaikui išlaikymui per mėnesį 904, 41 Eur suma laikytina nepagrįsta leistinais įrodymais. Sutiktina su apeliantu, kad į vaiko poreikių lentelę yra įtrauktos išlaidos papildomam ugdymui Menar akademijoje. Akcentuotina, kad ieškovė teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme pripažino, kad vaikas šios akademijos nelanko, nelankė jos praeityje, tik ketina tą daryti nuo sekančių mokslo metų. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės nėra paneigtos ir / ar bandytos paneigti. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaikui 2017 m. spalio 11 d. sukaks 11 metų, o minėtoje akademijoje mokosi 4 - 12 metų vaikai. Taigi, pagal oficialią Menar programą, skelbiamą internetiniame tinklalapyje www.menar.lt metodika tinkama vaikams iki 12 metų, todėl geriausiu atveju tokia mokykla būtų lankoma vienerius metus, tačiau, kaip minėta, tokių duomenų byloje nėra (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

12. Į vaiko poreikių lentelę yra įtrauktos 169, 50 Eur būsto kredito išlaidos. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis vaikų poreikiams tenkinti. Pirma, ieškovė nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaidas ji patiria kredito mokėjimui per mėnesį, Antra, minėta suma negali būti laikoma suma, skirta vaiko poreikių tenkinimui, nes kreditas yra mokamas už pačios ieškovės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą ir turtas liks ieškovės nuosavybe.

13. Ieškovė į vaiko poreikių lentelę traukė 922 Eur sumą planšetės bei 600 Eur sumą telefono įsigijimui. Ieškovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė, kad minėti daiktai buvo įgyti prieš keturis metus, kai sūnui tuo metu buvo šešeri metai. Jam buvo nupirktas naujas vienas brangiausių rinkoje Apple iPhone telefonas. Kolegijai suprantama, kad šiuolaikiniame informacinėmis technologijomis vyraujančiame pasaulyje, mobilusis telefonas yra reikalingas, tačiau manytina, kad nėra būtina pirkti vieno iš brangiausių ar paties brangiausio telefono tokio amžiaus vaikui, nes vargu ar bus išnaudotos to telefono teikiami privalumai ir funkcijos. Suprantama, kad ieškovės valios riboti vaikui nupirkti tobuliausią daiktą negalima, tačiau tokiu atveju nėra teisinga dalį sumos prisiteisti iš atsakovo.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad yra apdraudusi sūnų kaupiamuoju draudimu, nors juo taupoma vaikui, kai jis bus pilnametis. Manytina, kad nepagrįstai didelė yra 1000 Eur suma vaiko atostogoms. Ieškovė įtraukė pianino įsigijimo išlaidas, tačiau nustatyta, kad pianiną ieškovė įsigijo prie 4 metus iš atsakovo teikto išlaikymo. Dėl to minėta suma iš viso negali būti traukiama į vaiko poreikių lentelę, be to, pianino nebūtina keisti kas trejus metus, kaip norėtų ieškovė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sūnus lanko baseiną, bei kad baseino apranga kas metus kainuoja 90 Eur sumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad šalių sūnui išlaikyti yra būtina 904, 41 Eur suma. Manytina, kad nustatant šioje byloje vaiko poreikių turinį, įvertinant, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, 904, 41 Eur suma yra per didelė.

15. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

16. Teisėjų kolegija mano, kad teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, ne iki galo tiksliai nustatė kai kurias aplinkybes, susijusias su atsakovo gaunamomis pajamomis ir pelnu bei jų santykiu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovo metinės pajamos yra 47 457,00 Eur, o pajamos per mėnesį sudaro 3 954,00 Eur. Šiuo aspektu akcentuotina, kad teismui buvo pateikti tikslūs įrodymai apie kreditinių atsakovo įsipareigojimų dydį- Byloje pateiktas socialinio draudimo valdybos raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovo skolos dydis yra 79 542, 30 Eur, skola išdėstoma į 60 įmokų ir sudaro 1541, 60 Eur per mėnesį. Byloje pateiktas AK Nordic AB raštas, patvirtinantis, kad atsakovo skola sudaro 30 264, 60 Eur, Team Company pakvitavimas dėl 4000 Eur skolos. Teismas nurodė, kad atsakovo veiklos pelnas buvo 89 986 Eur, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio dydžio yra ne pelnas, o pajamos. Mokesčių deklaracijos 40-41 puslapyje aiškiai nurodyta, kad iš minėtų pajamų yra atskaitymai pagal prievoles- 10 482 Eur, mokesčiais bruto sudaro 27 357 Eur, taip pat išskaičiuotini pajamų mokesčiai, pajamų mokesčio priedo skola sumoje 2558 Eur, mokesčio komunos priedas ir jo skola sumoje 636 Eur. Svarbu ir tai, kad atsakovas neturi turto: jo turimas automobilis yra areštuotas, o namas, kuriame jis gyveno, parduotas jam neturint galimybių mokėti kredito. Atsakovas patiria 80 Eur išlaidų gyvenamojo būsto nuomai ir 330 Eur išlaidų komunalinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovui lieka 1000 Eur suma pragyvenimui, iš kurios jis išlaiko ir pilnametę dukrą P. R.. Nors dukrai jau 19 metų, tačiau ji lanko dieninę profesinę mokyklą ir neturi savarankiškų pajamų.

17. Pažymėtina, kad vieną svarbiausių aplinkybių teismas vertino tai, kad atsakovas skiria 500 Eur dukrai P. R.. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dukters R. motina R. M. G. yra mirusi (duomenys neskelbtini). Dukra gyvena su atsakovu, kuris ją vienas ir išlaiko. Taigi dukrai skiriama 500 Eur suma iš viso, kai tuo tarpu ieškovės ir atsakovo sūnų išlaikyti turi ir ieškovė. Be to, pats teismas sprendime nurodė, jog pati ieškovė pripažįsta, kad Italijoje pragyvenimui skiriama daugiau lėšų. Kitas aspektas tas, kad liko neįvertinta atsakovo sveikatos būklė. Atsakovas 2013 ir 2015 metais patyrė du insultus, dėl to jis turėjo ilgus reabilitacijos laikotarpius, tai atsiliepė jo turtinei padėčiai. Apibendrinant išdėstytus argumentus spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Pabrėžtina, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

18. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ne iki galo tinkamai vadovaujantis proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, laikantis teisinio reguliavimo ir teismų praktikos dėl vaiko poreikių nustatymo ir išlaikymo dydžio nustatymo. Dėl to pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas keistinas sumažinant išlaikymo dydį iki 250 Eur / mėn. Toks dydis bus proporcingas vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. įskaitytinai iš atsakovo priteisė 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgė į tai, jog ieškovė sutiko, kad būtų mažinamas įsiskolinimas, kad atsakovas sirgo išlaikymo įsiskolinimo metu, tačiau įsiskolinimo sumą nustatė po 500 Eur į mėnesį. Taigi, teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimo sumą tokią pačią kaip ir išlaikymą. Kaip minėta anksčiau, atsakovas 2013 ir 2015 metais patyrė du insultus, jo teigimu, būtent dėl pablogėjusios materialinės padėties ir sveikatos būklės, atsakovas ir nustojo teikti išlaikymą sūnui. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagristai sprendė, jog nebuvo pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo sumos per mėnesį. Kaip minėta anksčiau, teismas nenustatinėjo sūnaus poreikių įsiskolinimo laikotarpiu. Kadangi įsiskolinimas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, sūnaus poreikiai privalėjo būti nustatomi būtent pagal tuo metu buvusius jo poreikius. Ieškovė pripažino, kad vaikas nelankė Menar akademijos, todėl nustatant vaiko poreikius į minėtą sumą negali būti atsižvelgiama. Kaip jau minėta prieš tai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos turėtas išlaidas baseinui, atostogoms. Ieškovė nurodė, kad tiek telefoną, tiek planšetę, tiek pianiną įsigijo prieš 4 metus, t. y. tuo metu, kai atsakovas teikė vaikui išlaikymą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sūnaus poreikiai išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo mažesni, nei skundžiamame sprendime nurodoma išlaikymo suma, reikalinga sūnui šiai dienai.

20. Išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Kolegija pripažįsta, kad atsakovas sūnui laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2012 metų skyrė dideles sumas, tačiau pažymi, kad viena vertus, tai yra jo teisė skirti galbūt didesnę sumą, nei būtina vaikui, kita vertus, pareiga dėl išlaikymo įsiskolinimo, jos nebevykdant, neišnyksta, ji tęsiasi ir toliau. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas šios pareigos nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. nebevykdė, tačiau konstatuotina, kad priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra per didelis, nepagrįstas įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, įvertinusi laikotarpį, kuriuo atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaikus, to priežastis, atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius tuo metu, atsižvelgiant į amžių (mažesnį), teisėjų kolegija konstatuoja, kad 200 EUR / mėn. išlaikymo įsiskolinimas atitiktų vaiko poreikius ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą. Dėl to skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keistina ją mažinant ir nustatant 7 200 EUR.

Dėl procesinės baigties šioje byloje

21. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau, vertinant pateiktus argumentus, yra pagrindas jį pakeisti, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas nustatant šalių sūnui iš atsakovo 250 EUR / mėn. išlaikymą ir 7 200 EUR išlaikymo įsiskolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

22.1. Teisėjų kolegija, vertindama bylos eigą, joje pateiktus prašymus, atsikirtimus, atkreipia dėmesį, jog atsakovas su kai kuriais reikalavimais sutiko (tėvystė, bendravimo tvarka, kt.), kitus ginčijo tam tikra apimtimi, be to, byloje pateikta keletas turtinių, keletas neturtinių reikalavimą. Pažymėtina,. Jog dėl kai kurių reikalavimų ginčo nekilo, kiti tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad byloje, apart iš atsakovo priteisto 699,84 Eur žyminio mokesčio valstybei, tikslinga bylinėjimosi klausimo dėl jo priteisimo iš vienas kito nespręsti, o palikti jas kiekvienam savo (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies;

nustatyti, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. G. yra atsakovo D. P. sūnus;

nustatyti nepilnamečio vaiko L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama, t. y. ieškove J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini);

priteisti iš atsakovo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur, per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

priteisti iš atsakovo D. P. nepilnamečiam vaikui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. įskaitytinai;

nepilnamečio L. G., gim. (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę, t. y. motiną J. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai;

priteisti iš atsakovo D. P. 699,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.