Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė,

sekretoriaujant Linai Vaitkutei,

dalyvaujant ieškovei J. G., ieškovės J. G. atstovei advokatei Viktorijai Safošinai,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui D. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžiu metu ieškovės J. G. atstovė advokatė Viktorija Safošina paaiškino, kad ieškovė augina sūnų L. G., gimusį (duomenys neskelbtini) Iki vaikui sukako treji metai ieškovė su atsakovu bendravo, ieškovė dažnai važiuodavo į (duomenys neskelbtini), viešėdavo pas atsakovą. Teigia, kad šalys santuokos nesudarė. Nurodė, kad ieškovei paprašius atsakovo patvirtinti L. tėvystę, atsakovas pradėjo abejoti tėvyste, dėl ko (duomenys neskelbtini) atliktas DNR tyrimas, kuris patvirtino, kad atsakovas yra L. tėvas. Paaiškino, kad po DNR tyrimo atlikimo atsakovas nebendravo su vaiku, tačiau išlaikymą teikė, paskutinis išlaikymo mokėjimas atliktas 2012 m. balandžio mėn. Nurodė, kad byloje nurodytos vaiko išlaikymui skirtose sumose yra įtrauktos išlaidos, kurias ieškovė patyrė dėl vaikui pirktų daiktų. Taip pat išlaidose nurodytos sumos, kurios reikalingos vaiko būreliams, t.y. pianino ir plaukimo pamokoms, vaiko reikmėms tenkinti, lavinimui, pomėgiams, atostogoms. Nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Šalių atstovėms davus paaiškinimus ir atidėjus teismo posėdį, bylos nagrinėjimą tęsiant, į teismo posėdį atvyko ieškovė J. G., kuri papildomai paaiškino, kad atsakovas teikė nepastovų išlaikymą penkerius metus. Paaiškino, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 600,00 – 700,00 Eur. Paaiškino, kad į minėtą sumą įeina dalis ir jos tėvų teikiamos paramos, t. y. apie 100,00 Eur. Nurodo, kad dirba pagal verslo liudijimą, – teikia manikiūro paslaugas. Teigia, kad vaikas nori lankyti įvairius būrelius, nuo rugsėjo mėnesio ketina berniuką leisti į (duomenys neskelbtini)mokyklą. Nurodo, kad netrukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovas su juo nebendrauja. Teigia, kad leistų atsakovui bendrauti su sūnumi.

Teismo posėdžio metu atsakovo D. P. atstovė advokatė Karina Račkauskienė paaiškino, kad atsakovas pripažįsta, kad yra L. tėvas. Teigia, kad atsakovas nerodo iniciatyvos dėl bendravimo su sūnumi, ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nėra, ieškovė netrukdo atsakovui matytis ar kitaip bendrauti su vaiku. Nurodo, kad atsakovas nuo 2012 m. neteikia išlaikymo sūnui. Paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, turi skolų, dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo atsakovui priklausęs turtas yra išparduotas. Teigia, kad sutinka, jog išlaikymas vaikui turi būti teikiamas, tačiau ne tokio dydžio, kokio reikalauja ieškovė. Nurodo, kad 2013 ir 2015 metais atsakovas patyrė du insultus, dėl ko jo pajamos sumažėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė – J. G., tėvas – nenurodytas (1 t., b. l. 19).

Dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, reiškia, kad kai sprendžiami su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Kadangi atsakovas tiek atsiliepimu, tiek per savo atstovę, pripažino ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, tai pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, teismo sprendime dėl minėtų reikalavimų surašomi sutrumpinti teismo motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 268 straipsnio 5 d.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažįsta, kad yra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, į tai, kad minėtą aplinkybę patvirtina teismui pateikta (duomenys neskelbtini) civilinės ligoninės, teismo genetikos ir kraujo tyrimų laboratorijos 2009 m. gegužės 19 d. tyrimo dėl tėvystės nustatymo rezultatai, kuriuose nurodyta, kad galimybė, jog atsakovas D. P. yra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas sudaro 99,999999 procentai (1 t., b. l. 33), siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvą, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti (CK 3.146, 3.147, 3.148 straipsniai).

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Byloje nesant duomenų, kurie leistų abejoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156, 3.159 straipsniai). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su L. G. nustatymo. Ieškovė bei atsakovo atstovė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su vaiku vaiku nėra, todėl atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę klausimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, byloje, nesprendžiamas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikomų asmenų skaičių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Teismui pateiktame mėnesinių išlaidų nepilnamečio vaiko išlaikymui apskaičiavime (toliau – apskaičiavimas) nurodyta, kad nepilnamečio L. G. išlaikymui per mėnesį reikalinga 904, 41 Eur suma.

Iš pačios ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, teismui pateiktų gyventojų pajamų mokesčių deklaracijų už 2014, 2015 metus (1 t., b. l. 60-62, 66-69), verslo liudijimo (1 t., b. l. 74) nustatyta, kad ieškovė teikia manikiūro paslaugas. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų bankui (1 t., b. l. 36, 37) dėl kurių, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, kas mėnesį moka bankui 349,00 Eur. Ieškovės nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 170) bei lengvasis automobilis Mercedes Benz A180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 172). Byloje nėra duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius, sveikatos sutrikimus, turimą turtą. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nėra sudariusi santuokos, neveda bendro ūkio su kitu asmeniu, turėjo draugą, kuris padėjo ieškovei finansiškai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu L. G. išlaikymui per mėnesį skiria 600,00 - 700,00 Eur. Ieškovės pateiktoje individualios veiklos pajamų deklaracijoje už 2016 metus nurodyta, kad ieškovės pajamos, pagal verslo liudijimą, per metus sudarė 16 697,00 Eur (2 t., b. l. 178). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš gaunamų pajamų per mėnesį skiria: 80,00 – 90,00 Eur verslo liudijimui, 150,00 Eur darbo vietos nuomai, 120,00 Eur darbui reikalingoms priemonėms, socialinio draudimo įmokoms 35,00 Eur, VSDF pensijai 40,00 Eur. Ieškovė teigia, kad visas gaunamas pajamas skiria sūnaus išlaikymui, pragyvenimui. Iš atsakovo atstovės ir ieškovės paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), yra darbo konsultantas. Atsakovas turi pilnametę dukrą R. P., kurios motina yra mirusi, kuriai atsakovas, kas mėnesį teikia po 500, 00 Eur išlaikymą ( 3 t., b. l. 27; 2 t., b. l. 121, 122). Atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, iš sesers už 800,00 Eur per mėnesį, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nuomojosi gyvenamąsias patalpas su teise nuomos sutartį pratęsti ketverių metų laikotarpiui (3 t., b. l. 131, 132). Byloje nepateikta įrodymų, kad nuomos sutartis pratęsta ar nutraukta. Atsakovas nurodo ir pateikia rašytinius įrodymus, kad 2013 ir 2015 metais patyrė insultus (2 t., b. l. 4, 5; 3 t., b. l. 131,132). Atsakovo vardu, 2015 m. lapkričio 18 d. duomenimis, registruotas automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikytas administracinis areštas (2 t., b. l. 172). Atsakovas nurodo, kad turi skolų, tačiau teismui nepateikti tikslūs įrodymai apie atsakovo neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus (2 t., b. l. 115, 118,132-135; 3 t., b. l. 127). Atsakovo pateiktoje pajamų deklaracijoje už 2015 metus nurodyta, kad atsakovo profesinės ir meninės veiklos pelnas buvo 89 986,00 Eur (3 t., b. l. 39). Atsakovas nurodo, kad jo metinės pajamos yra 47 457,00 Eur, o mėnesinės pajamos sudaro 3 954,00 Eur. Atsakovas teigia, kad jo grynosios mėnesinės pajamos atskaičius sumas skirtas kreditorinių įsipareigojimų tenkinimui, išlaidas už komunalines paslaugas, nuomai, dukros R. P. išlaikymui, sudaro 544,47 Eur (3 t., b. l. 27). Įvertinus teismui pateiktus įrodymus apie šalių turimą turtą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) pragyvenimui skiriama daugiau lėšų, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nors atsakovas ir gauna didesnes pajamas, tačiau abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši.

Bylos duomenimis nenustatyta, kad L. G. turi specialių poreikių. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų išlaikymo apskaičiavime nurodytas sumas. Įstatymas numato pareigą tėvams mokėti išlaikymą tokio dydžio, kuris užtikrintų ne tik būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą, bet ir priklausomai nuo tėvų turtinės padėties, poreikių svarbių vaiko, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi, tenkinimui. Nors vaiko poreikiai paprastai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos (Žr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), todėl vien ta aplinkybė, jog vaiko tėvas, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą gyvena užsienyje ir ten gauna didesnes pajamas, nėra pagrindas priteisti didesnį išlaikymą nei jis reikalingas vaiko, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, poreikių patenkinimui. Suprantamas vaiko mamos noras sudaryti kuo geresnes sąlygas sūnui, tačiau ieškovė nurodo ne vaiko poreikius, o savo norus. Tėvams sutarus, šie norai gali būti realizuoti, tačiau ne valstybės mechanizmo pagalba. Tėvams nesutarus, teismo sprendimu nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris atitinką tiek vaiko poreikius tiek vaiko tėvų turtinę padėtį, todėl valstybės mechanizmo pagalba negali būti nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris pažeistų proporcingumo principą, vieno iš tėvų interesus.

Įvertinus byloje esančius įrodymus apie L. G. tėvų turtinę padėtį, jų galimybes įtakoti savo turtinę padėtį, vaiko amžių, institucijos teikiančios išvadą byloje pateiktą žodinę išvadą, iš kurios galima spręsti, kad vaiko poreikius patenkintų mažesnė pinigų suma nei ieškinyje nurodo ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo pilnametės dukters išlaikymui teikia 500,00 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, kad siekiant nepažeisti, proporcingumo ir teisingumo principų iš atsakovo nepilnamečio L. išlaikymui priteistina po 500,00 Eur per mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas daro išvadą, kad atsakovui teikiant minėto dydžio išlaikymą, kartu su ieškovės teikiamo išlaikymo dalimi (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), nepilnamečio L. G. poreikiai bus patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 28 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trisdešimt šešis mėnesius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi būti atsižvelgta į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu už kurį prašoma įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įstatymo nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus (2 t., b. l. 76-89; 3 t., b. l. 18-22, 58-80), ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 40, 42), ieškovės ir šalių atstovių paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas išlaikymą L. G. teikė iki 2012 m. balandžio mėn. Byloje nėra duomenų, kad L. G., laikotarpiu už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t.y. nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. (CK 3.200 straipsnis), turėjo specialių poreikių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiai buvo didesni, kaip ir nepateikė įrodymų apie patirtas didesnes, nei įprasta, išlaidas, skirtas vaiko išlaikymui. Pažymėtina, kad ieškovė sutinka, jog iš atsakovo reikalaujamas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis gali būti sumažintas. Byloje atsakovas nurodo, kad 2013 ir 2015 metais patyrė insultus, tačiau teismas negali daryti išvados, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas dėl turtinės padėties negalėjo teikti išlaikymo sūnui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžio, o atsakovas neįrodė, kad jo turtinės padėtis ir sveikatos būklė neleido jam teikti išlaikymo sūnui (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 28 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina 18 000, 00 Eur už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. įskaitytinai.

Nepilnamečio vaiko L. G. turto uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

I. J. G. ir atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė patyrė 782,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 62,00 Eur žyminis mokestis ir 720,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas patyrė 2000,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Šalys neginčijo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Patenkinta aštuoniasdešimt vienas procentas ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 633,42 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteistina 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 253,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo valstybei priteistina 699,84 Eur žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovės J. G. asmens kodas nurodomas pagal teismui pateiktus oficialius dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. G. yra atsakovo D. P. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama, t. y. ieškove J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui L. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 500,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko L. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 18 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. įskaitytinai.

Nepilnamečio L. G., gim. (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę, t. y. motiną J. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. P. 699,84 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo D. P. 253,42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. G..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus per tris darbo dienas išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės įregistravimui.