Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-26-1139/2025

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-07-31
Bylos Nr.: 1-26-1139/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-28850-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis: R. B.
Advokatai: Mindaugas Klemenis

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.2.29.1.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-26-1139/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28850-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.2; 2,3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 31 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gretai Vasiliauskienei, Jūratei Svobutienei, Daivai Juškuvienei, Rimai Butienei, Simonai Poškienei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Klemeniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2015 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2017 m. birželio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nutrauktas nuteistojo priežiūros vykdymas prieš terminą, 2017 m. birželio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2021 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams (pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir 641 straipsnį), 2022 m. liepos 18 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (atlikus laisvės apribojimo bausmę),

3) 2024 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų, bausmės neatlikęs;

4) 2025 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu vadovaujantis BK 37 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. B. suklastojo naudotos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir panaudojo, o būtent: 2021 m. lapkričio 22 d. vokiečių kalba atspausdintame blanke, pavadintame „Kaufertrag“ (Pirkimo-pardavimo sutartis), įrašydamas į grafas tikrovės neatitinkančius pardavėjo asmens anketinius duomenis - pardavėjo grafoje „Verkaufer“ vardas pavardė nurodė pardavėjo P. F. duomenis (gyvenamosios vietos adresas), grafoje „gesamtpreis“ (iš viso) nurodydamas 1 000 eurų sumą, bei pirkėjo grafoje „parašas“ pasirašė savo parašu bei 2021 m. lapkričio 22 d. suklastotą pirkimo - pardavimo sutartį panaudojo, t. y. 2021 m. lapkričio 24 d. 09:13 val. įmonės skaitmeninių paslaugų portale pateikė ją VĮ Regitra Šiaulių filialo Mažeikių grupei pageidaudamas šį automobilį įregistruoti Lietuvoje savo įmonės vardu - (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. savo kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad jo draugas T., kurio pavardė nežino ir nežino kur jis šiuo metu gyvena, pasiūlė įsigyti daužtą automobilį su tikslu jį suremontuoti ir parduoti brangiau. Internetiniame puslapyje „Car vertikal“ įvedus kėbulo numerį rodo visą informaciją apie automobilį ir jam šio automobilio kaina buvo 30 000 - 40 000 Eur, o daužtą tokį automobilį siūlė parduoti maždaug už 2000 Eur. Tai jis labai buvo daužtas. Su pardavėju draugas suderėjo jį nupirkti už 1500 Eur, 500 Eur, jei gerai pamena, tai perpardavėjui reikėjo pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Jis sakė, kad įmonė turi padaryti pavedimą ir tik tada jis rezervuos automobilį. Draugas pasakė, kad jis pats važiuos į (duomenys neskelbtini) ir pats parveš jam tą automobilį. Patikėdamas tuo draugu pervedė pinigus ir po savaitės grįžo tas draugas su tuo automobiliu. Kam pervedė avansą, neprisimena, ar (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini). Buvo ne įmonė, o fizinis asmuo, tikrai prisimenu K. K.. Pinigus pervedė įmonė (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai nieko nepervedė. Buvo padarytas pavedimas 500 Eur ir paskirtyje parašyta (duomenys neskelbtini) deposit. Jis pats su automobilio pardavėju nebendravo, su juo bendravo per vairuotoją, nes jis prašė adresų. Tai tas pats draugas T. Jis berods teigė, kad pilnai sąskaitai reikalingas adresas, ar įmonės kodas. Jam lyg iš Rekvizitai.lt buvo nusiųsta informacija. Ir buvo reikalingas savininko tapatybės patvirtinamumo faktas. Gal jis pats nusifotografavo jo asmens dokumentą, teises gal, gal ir pats savo pažįstamui nusiuntė, nepamena. Visus šiuos dokumentus siuntė žmogui, kuris jam pasiūlė šį automobilį – pažįstamui T. T. važiavo į (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini), savo verslo reikalais ir jis parvežė automobilį. Su automobiliu kartu buvo iš dokumentų didysis ir mažasis „grifai“ ir pirkimai ir pardavimo sutartis. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo be jo parašo, kiek prisimena, o kitos grafos buvo pilnai užpildytos. Neatsimena kas buvo pardavėjas. Pirkėju turėjo būti nurodyta ir buvo nurodyta įmonė (duomenys neskelbtini). Neprisimenu, ar sutarties originalą siuntė į VĮ „Regitra“, ar važiavo į VĮ „Regitrą“ deklaruoti. Jis jį nufotografavo ir STK kodas automatiškai prisiskyrė, berods. Nufotografavo pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi reikėjo priregistruoti. Paprastai užtenka nufotografuoti ir įkelti automobilio įsigijimą, pažymėti, kad automobilis yra iš užsienio, užpildyti viską kas reikalinga ir taip yra deklaruojamas automobilio įsigijimas. Automobilį pirko ne kaip savininkas, o automobilį pirko jo įmonė. Įmonė, berods 2023 m. buvo parduota su visais dokumentais. Dokumentų perdavimo aktą pasirašė ją pirkęs asmuo. Buvo įmonės 5 automobiliai parduoti. Įmonę pardaviau R. iš (duomenys neskelbtini), o pavardės neprisimena. Turiu įmonės perdavimo aktą. Buvo atliekamos pas jį kratos, buvo ieškoma tų dokumentų ir niekas nebuvo surasta. Krata buvo atlikta 2024 m. gegužės 15 d. ir buvo paimti visi dokumentai ir tie dokumentai fiziškai jam nėra grąžinti iš kitos bylos. 2024 m. gegužės 15 d. dokumentų perdavimo aktas buvo pas jį namie. Kratos metu pareigūnai jį pasiėmė su originaliais parašais. Apie 2021-11-18 sutartį, kur jis kaip fizinis asmuo nurodytas įsigijęs automobilį iš „(duomenys neskelbtini)“ nieko negali paaiškinti. Jis gavęs automobilio dokumentus pasitikrino, kad automobilio dokumentai su sutartyje esančiu asmeniu sutampa. Atsiskaitė už automobilį grynais. Jei gerai pamenu su viskuo automobilis kainavo gal 2 500 Eur. Automobilį remontavo iš dalies pažįstami asmenys - „garažiniai“.. K. G., kiek prisimena, nieko nedarė tam automobiliui. Techninę apžiūrą automobilis „praėjo“ iš pirmo karto, buvo su K. G.. Už automobilio remontą mokėdavau grynais. Įvairius dokumentus gaudavau, sumokėjęs grynais. Nežino kaip tokius pinigų padavimus atskaitė savo įmonėje, gal kaip atskaitingas asmuo. Iš MB grynųjų pinigų išėmimą gal neapskaitydavo, nes jei įmonėje nebūdavo grynųjų pinigų, tai kaip atskaitingas asmuo atsiskaitydavo asmeniškai ir tą „dalyką“ suformindavo įmonei. Nežinau, kaip įformindavo. Automobilis priklausė (duomenys neskelbtini). Nežinomas asmuo P. F.. Tikrai nepaaiškins kas, kur, kam ir ką pardavė, negali pasakyti. Nepirkau automobilio už 4 500 eurų iš K. K.. Tikriausiai į vokišką banko sąskaitą pervedžiau depozitą. Jis pats, keik pamena, su tuo asmeniu nebendravo, bendravo su savo draugu, kuris bendravo su tuo asmeniu. Jis asmeniškai tam asmeniui nieko nesiuntė. Draugui sumokėjo grynais. Turėtų būti (duomenys neskelbtini) dokumentas, kad už automobilį sumokėjo draugui grynais pinigais. Automobilis yra parduotas pažįstamai O., su kuria šiuo metu artimi santykiai nesieja (5 t., b. l. 157-163).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

2. 2022 m. birželio 16 d. gautas pranešimas iš VĮ „Regitra“ apie tai, kad VĮ „Regitra“ pranešimų apie pažeidimus kanalu gautas pranešimas apie galimą dokumentų klastojimą deklaruojant automobilio (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimą. Patiktinus pateiktą informaciją ir šios transporto priemonės įsigijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nustatyti duomenų neatitikimai dėl pirkimo - pardavimo sandorio sumos, todėl prašo pagal kompetenciją įvertinti pranešėjo pranešime pateiktą informaciją. Prie pranešimo pateikta informacija, kuriame nurodoma (kalba netaisyta): „Pagal man praneštą informaciją, Lietuvos Respublikos pilietis R. B. 2021-11-18 iš (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo daužtą automobili (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilio pardavimo — pirkimo sutarties tekstą yra vokiškas. Šį automobilį R. B. pirko už 4 500 Eur. Buvo sumokėtas 500 Eur avansas, mano žiniomis iš R. B. atsiskaitomosios sąskaitos, o likę buvo sumokėti grynai pinigais per automobilių vežėją. Pagal man perduotą informaciją 10 dienų bėgyje nuo minėto automobilio pirkimo - pardavimo sutarties datos, R. B. galimai įformino kitą pirkimo - pardavimo sutarti dėl to paties automobilio. R. B. kita pirkimo pardavimo sutartimi galimai suimitavo, kad automobilį nupirko ne jis kaip fizinis asmuo, o jo įsteigta mažoji bendrija (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)). Pagal man pateiktą informaciją automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje, kurioje pirkėjas nurodytas (duomenys neskelbtini) gali būti įrašyta keliskart didesnė automobilio (duomenys neskelbtini) kaina ir nurodytas netgi kita pardavėjas. R. B. galimai pasirašė ir už (duomenys neskelbtini), ir už pardavėją. R. B. tos pirkimo - pardavimo- sutarties, tikėtina, niekur nedeklaravo, o VĮ „Regitra“ pateikė realiai nesudarytą automobilio pirkimo - pardavimo sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir atitinkamo automobilio pardavėjo. R. B. VĮ „Regitra“ galimai pateikė realiai nesudarytą sutartį nuo (duomenys neskelbtini) tam, kad butų suteiktas SDK kodas Jau neva brangiau nupirktam automobiliui. Neteikdamas VĮ „Regitra“ tikrosios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties su realia automobilio kaina 4 500 Eur, o pateikdamas realiai nesudarytos automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje automobilio kaina keliskart: -didesnė, R. B. galimai siekė išvengti mokesčių, kuriuos jis būtų turėjęs sumokėti nuo automobili įsigijimo ir pardavimo Lietuvoje kainų skirtumo. R. B., norėdamas, kad automobilis priklausytų (duomenys neskelbtini) turėjo Jį perleisti (duomenys neskelbtini) ir tik po to (duomenys neskelbtini) turėjo teisę pateikti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį VĮ „Regitra“. Tačiau pirkimo - pardavimo sutartis, pagal man pateiktą informaciją, tarp R. B. ir (duomenys neskelbtini), tikėtina, sudaryta nebuvo. Buvo iškart galimai melagingai, pasinaudojant galimai suklastota pirkimo — pardavimo sutartimi, VĮ „Regitra“ deklaruojama, kad automobilį įsigijo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) asmens. Įvertinus tai, kad R. B. yra ne kartą teistas už sunkius nusikaltimus, tame tarpe ir sunkų nusikaltimą (žiūr.: htlps://wwwjrytasirilietuvo8diena/krimmalai/2021/02/2^news/fcokamas“iklampinc du-siatiliecius“ 18438454), taip pat tai, kad R. B. tiek pats individualios veiklos pagrindu, tiek per (duomenys neskelbtini) vykdo prekybą naudotais automobiliais ir jų detalėmis, yra pagrindas patikrinti, ar R. B. tinkamai, t. y. neklastodamas dokumentų deklaravo (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)-) įsigijimą ir nepasikėsino nuslėpti tikrosios automobilio kainos bei kitų svarbių automobilio įsigijimo juridinių faktų “. Prie pranešimo pridėta 2021-11-18 Nr. 209/2021 pirkimo - pardavimo sutartis „(duomenys neskelbtini)“ vokiška. Automobilio (duomenys neskelbtini), kurio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjas R. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Kaina 4500 eurų. 2021-11-17 pervestas 500 eurų avansas į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-4, išversta sutartis 2 t., b. l. 140).

3. Gauta informacija iš VĮ „Regitra“, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) skenuotų dokumentų, kurių pagrindu 2021-11-24 buvo atliktos šios transporto priemonės nuosavybės teisės deklaravimo Transporto priemonių savininkų apskaitos sistemoje ir jo 2022-06-16 įregistravimo Kelių transporto priemonių registre, kopijos. Iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos nustatyta, kad minėtos transporto priemonės registracija 2022-06-16 buvo vykdoma VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo Mažeikių grupėje, automobilį ir dokumentus pateikiant atvykus į šį VĮ „Regitra“ padalinį. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2021-11-24 pareiškėjas R. B. transporto priemonės įgijimo deklaracija Nr. 142337748 deklaravo, kad (duomenys neskelbtini) 2021-11-22 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) piliečio P. F. įgijo minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje nurodyta pirkimo suma - 1 000 eurų. Taip pat iš 2022-06-16 transporto priemonės įgijimo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja O. D. VĮ „Regitra“ deklaravo duomenis apie tai, kad 2022-06-04 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) įgijo minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini). Sandorio suma – 3 100 Eur. (1 t., b. l. 9-21, išversta sutartis 2 t., b. l. 141).

4. 2022 m. liepos 15 d. R. B. pagal reikalavimą pateikė Šiaulių banko 2021-11-17 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2021-1-17 15:37:36 val. (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė 500 eurų K. K. į „(duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pavedimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“. (1 t., b. l. 42).

5. 2022 m. rugsėjo 29 d. VĮ „Regitra“ pateikė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą vokiečių kalba. Automobilio savininkas P. F., gyvenantis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 46-48).

6. 2022 m. gruodžio 27 d. A. Š. pateikė gautus 2022-08-11 duomenis iš „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad daužtą automobilį (duomenys neskelbtini)įsigijo aukcionu portale, kurį pardavė R. B. už 4500 eurus, 500 eurų avansą į jų firmos sąskaitą pervedė (duomenys neskelbtini), likusią 4000 eurų sumą perdavė vairuotojui (2 t. b. l. 130-131).

7. 2023 m. vasario 3 d. gautas informaciją iš Tarptautinių ryšių valdybos apie tai, kad Vokietijos policijos pareigūnai iš vietinės kompetentingos policijos apklausė F. P. dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Asmuo policijai nurodė, kad jis minėtą transporto priemonę 2021-09-03 pardavė bendrovei „Copart“. Pardavimo kaina 4 050 eurų. Jis taip pat nurodė, kad 2021-08-11 su automobiliu pateko į avariją (greitkelyje ties Eichingu link Miuncheno). Pridedama pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje yra nurodyta automobilio savininko F. P. ir jam priklausančios „(duomenys neskelbtini) banko sąskaita (duomenys neskelbtini), į kurią buvo 2021-09-20 pervesti 4 050 eurų. (2 t., b.l.100-110, 113-124).

8. Gautas atsakymas iš Šiaulių banko dėl (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2021-11-17 iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), priklausančios (duomenys neskelbtini) pervesta 500 eurų į vokišką banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią K. K., su pavedimo paskirtimi „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 151-156).

9. Gautas atsakymas iš VĮ „Regitra“ apie tai, kad registruojant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2021-11-18 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 209/2021 nebuvo pateikta. Buvo pateikta 2021-11-22 pirkimo pardavimo sutartis vokiečių kalba, pirkėjas (duomenys neskelbtini), pardavėjas „(duomenys neskelbtini) P. F., kaina 1 000 eurų (4 t. b. l. 49-60).

10. Gautas atsakymas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad 2022-05-10 automobiliui (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra buvo atlikta bei atitinka techninius reikalavimus transporto priemonė, techninė apžiūra galioja iki 2024-05-10. Techninei apžiūrai buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas, kurio Nr. 00897137 (4 t. b. l. 98-99).

11. Gautas atsakymas iš Lietuvos draudimo apie tai, kad nuo 2022-05-09 iki 2022-06-09 transporto priemonė, kurios identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta AB |Lietuvos draudimas“, sutartis sudaryta 2022-05-09 O. D. vardu (4 t., b. l. 114-117).

12. Gautas atsakymas dėl ETO iš Vokietijos Respublikos. Dėl prašymo atlikti apklausą 2024-08-01 00:00 val. Passau mieste. Šiuo atveju: liudytojas K. K., gimusio 1957-06-04 apklausa ir pirkimo-pardavimo sutarties originalo /4 500,- eurų sumos mokėjimo patvirtinimo paėmimas. Procedūros dokumentai, įvykdžius prašymą, grąžinami atgal. Passau prokuratūros nurodymu ponas K. K. buvo apklaustas kaip liudytojas, užduodant ETO C dalies 1 punkte pateiktus klausimus. Be to, pagal C dalies 2 punktą buvo paimta pirkimo-padavimo sutartis ir 4 500 Eurų sumos mokėjimo patvirtinimas. Sutartį ponas K. pateikė savo noru. Kartu su ja jis pateikė automobilio techninio paso 1 kopiją, asmens, atsiėmusio lengvąjį automobilį, S. V. paso 1 kopiją. Pirkėjo B. R. paso 1 kopiją. 500 eurų sumos pavedimo kvito kopiją. Be to, ponas K. pateikė kelis Lietuvos advokato užklausimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties, kurį jis gavo 2022-07-24, puslapius. Visi raštai yra pridėti prie procedūros dokumentų. Apklaustas liudytoju K. K. parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pirko 2021-10-22. Automobilis buvo apgadintas po eismo įvykio. Buvo apgadintas visas automobilio priekis. Automobilis 2021-11-18 buvo parduotas ir atsiimtas. Jo būklė buvo tokia pati kaip ir perkant. Automobilis buvo parduotas ponui B. R. iš (duomenys neskelbtini). Automobilį atsiėmė ponas S. V.. 500 eurų suma buvo pervesta iš anksto. 4 000 eurų S., kuris automobilį atsiėmė, sumokėjo grynaisiais. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta. Sutartis buvo pasirašyta automobilį atsiėmusio S. pavedimu. Sutarties numeris: 209/2021. Kaip jau minėjau: 500 eurų buvo sumokėta iš anksto, 4000 eurų buvo sumokėta grynaisiais. Tai buvo patvirtinta automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Jį atsiėmęs asmuo gavo pirkimo – pardavimo sutarties egzempliorių su antspaudu. Automobilis buvo atsiimtas pono S. V. pavedimu. Po to gavo elektroninį laišką nuo lietuvių advokato. Jis norėjo iš mūsų gauti visus pirkimo – pardavimo sutarties dokumentus, taip pat norėjo sužinoti pardavimo eigą. Jie atsakė į jo pateiktus klausimus kuo išsamiau ir išsiuntėme atsakymą registruotu laišku. Ryšium su pateiktu užklausimu sužinojo, kad tariamai buvo sudaryta dar viena pirkimo- pardavimo sutartis. Advokato raštų kopijas pridedu prideda. Prideda pirkimo-pardavimo sutartį ir 4 500 eurų mokėjimo patvirtinimą perduodu originalų formoje. Tačiau, kai jie jums bus nebereikalingi, prašo grąžinti (4 t., b. l. 181-199, 5 t., b. l. 1-2).

13. Apžiūrėti gauti dokumentai iš ETO. Gauta 2021-11-18 Nr. 209/2021 pirkimo - pardavimo vokišką sutartis „(duomenys neskelbtini)“, originalus dokumentas. Pagal pateiktus duomenys matosi, kad pirkėjas R. B., gyv. (duomenys neskelbtini), pardavėjas K. K., adresu (duomenys neskelbtini). 2021-11-18 pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta dėl automobilio (duomenys neskelbtini), kurio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo, nurodyta rida 66 544, pirmosios registracijos data 2012-07-30, daužta, techninio paso Nr. (duomenys neskelbtini), kita informacija - prekybininkų sandoris be garantijos. Pateikti duomenys sutartyje apie tai, kad 2021-11-17 išankstinė 500 eurų dydžio įmoka pervesta į sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei likutis grynaisiais pinigais 4000 eurų, viso automobilio pardavimo kaina 4500 eurų. Pirkėjo eilutėje „kaufer“ yra parašas, ir eilutėje „suma gavau, dėkoju (lietuviškai) - betrag dankend erhalter (vokiškai)“ yra du parašai. Pateiktas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame matosi, kad 2021-11-17 (duomenys neskelbtini) pervedė 500 eurų K. K. su paskirtimi „(duomenys neskelbtini)“. 2021-11-18 10:56 val. pinigai gauti į banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktas asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopija V. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, lapo apačioje yra užrašyta ranka „(duomenys neskelbtini), R. B.“. Pateikta R. B. asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopija iš dokumento abiejų pusių. Ant dokumento kopijos yra užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktas automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) P. F. vardu kopija. Automobilio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini). Ant lapo apačioje yra lapelis su užrašu „KM 66 554, E22.10.21“. Taip pat užrašyta ranka užrašas „R. 209/21 18.11.2021“ (5 t., b. l. 3-5).

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Č. parodė, kad atstovaudamas A. Š., kreipėsi į „Regitrą“ dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarčių gavimo. Neprisimena, ar sutartis su K. K. gauta iš „Regitros“ irgi kreipiantis dėl (duomenys neskelbtini) sutarčių. Kiek pamena, A. Š. buvo tam tikrų abejonių, kas yra automobilio pirkėjas, dėl to, matyt, pasitikslinimui ir buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini). Jis pateikė tą, ką gavo iš (duomenys neskelbtini), o ar dokumentas suklastotas, ar nesuklastotas –nekompetentingas spręsti. Neatmeta galimybės, kad gavo sutartį tik iš A. Š., ir dėl to kreipėsi į tą pilietį. Gali būti, kad į 2022-07-04 mano prašymą VĮ „Regitra“ atsiuntė 11 lapų. Visus tuos gautus lapus perdavė A. Š.. Nežino iš kur A. Š. gavo „(duomenys neskelbtini)“ sutartį tarp R. B. ir K. K.. Elektroninį atsakymą, o paskui ir popierinį iš paties K. K. gavo, bet nepamena, kas ten buvo. Jei gerai pamena, atsakyme buvo informacija, kad K. K. automobilį (duomenys neskelbtini) buvo įsigijęs iš aukciono., bet gal klysta. Į K. K. kreipėsi A. Š. iniciatyva. Kiek pamena, iš A. Š. buvo pateikta informacija tokia, kad toje sutartyje yra neteisingai nurodytas pirkėjas, tai yra automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentuose buvo nurodytas ne tas pirkėjas. Dėl to jis A. Š. prašymu parašė užklausimą pardavėjui, kad išsiaiškinti tą faktą. Jis pats kreipėsi į (duomenys neskelbtini) įmonę - K. K., gavo informaciją ir pateikė A. Š.. Sakė, kad tai jam reikšminga, kad panaudos civilinėje byloje. Pirmiausia pateikė užklausą VĮ „Regitra“ dėl atsakovo įmonės, kokius automobilius yra įsigiję, o kai gavo atsakymą, A. Š. kilo klausimų dėl to vieno „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurio paskui jis ir kreipėsi į pardavėją (duomenys neskelbtini). Su K. K. asmeniškai nebendravo, asmeniškai to asmens nepažino ir tiesiogiai su juo nebendravo, tik atsakymus į paklausimus gavo.

15. Teismo posėdžio metu apklausta O. D. parodė, kad su kaltinamuoju buvo tiesiog pažįstami. Jis jai pasiūlė pirkti automobilį. Pirko automobilį (duomenys neskelbtini) iš R. B. įmonės už 3 000 eurų prieš vienerius ar 2,5 metų. Automobilį pirko iš bendrovės (duomenys neskelbtini), sudarė sutartį. Pinigus sumokėjo grynais R. B. kaip (duomenys neskelbtini) atstovui. Automobilio iš karto negavo, jis buvo daužtas. Automobilį remontavo R. B., bet kur – nežino. Ji pirko detales, o jis sutvarkė. R. B. informuodavo, kokių detalių reikia. Jis pats tas detales ir turėjo, pirko iš jo. Už detales irgi sumokėjo apie 3 000 eurų. Neprisimena, kas buvo nurodytas savininkas, forminant automobilį. VĮ „Regitra“ registruojant automobilį nekilo jokių nesklandumų. Teikiant dokumentus į VĮ „Regitra“, buvo automobilio pirkimo iš (duomenys neskelbtini) sutartis. Vokiškų dokumentų nebuvo. Neprisimena, ar buvo vokiškas registracijos liudijimas (3 t., b. l. 96-98).

16. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad jis yra gavęs iš (duomenys neskelbtini), kuris sudarė sutartį su pačiu R. B. ir taip pat, vėliau dar yra gavęs sutartį jau kitą iš VĮ „Regitra“. Nurodė, kad jis įgijo iš E. Ž. reikalavimo teisę į skolą iš R. B.. Tada R. B. firma tapo jam skolinga. R. B., išėjęs iš kalėjimo, skolos grąžinimo neužtikrino, vengė grąžinti skolą ir po to bendravimas nutrūko. Supratęs, kad R. B. savo noru negrąžins skolos, pradėjo domėtis kokį realų turtą turi (duomenys neskelbtini). E. Ž. užsiminė, kad kažkuriuo metu R. B. (duomenys neskelbtini) turėjo nupirkęs (duomenys neskelbtini), kieno vardu jis buvo registruotas, jam nebuvo žinoma. E. Ž. jam nurodė, kad R. B. pirko automobilį iš (duomenys neskelbtini), davė jam jo kontaktus ir per kažkurią tai programėlę susirašė su (duomenys neskelbtini), galbūt ir K. K., dabar tiksliai neprisimena. Gavęs sutartį pamatė, kad yra skirtinga informacija, kad (duomenys neskelbtini) pirko R. B., o E. Ž. ir K. G. sakė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis yra nupirktas (duomenys neskelbtini) vardu. Pamanė, kad galimai buvo suklastota sutartis, ir apie tai pranešė VĮ „Regitra“ nusiųsdamas vokišką sutartį, kad būtų patikrinta, ar su tuo automobiliu nėra kažkokių tai klastojimų padarytų, nes tikėjosi, kad skolą, kur buvo skolinga jam (duomenys neskelbtini), galės bent jau iš to automobilio išieškoti. Jo atstovas dar kartą kreipėsi į tą patį K. K.. Iš VĮ „Regitra“ atėjo pirkimo – pardavimo sutartis, bet jau toje iš VĮ Regitra atėjusios pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nurodytas visiškai kitas asmuo, tas pats automobilis, bet kaip pardavėjas visiškai kitas asmuo. Sutartį, kurioje pirkėjas nurodytas R. B. kaip fizinis asmuo, jam atsiuntė (duomenys neskelbtini) K. K.. O sutartį, kurioje automobilio savininkas yra R. B. įmonė, gavo iš VĮ „Regitra“. Pamanė, kad suklastota sutartis, kur pirkėjas yra (duomenys neskelbtini), nes automobilio kaina buvo maža nurodyta. VĮ „Regitra“ rašė pranešimą ir pasirašė savo vardu, pavarde. Asmenį užfiksuoja kaip anonimą, nes ten pagal kažkokias tai VĮ „Regitra“ tvarką turbūt, nes jų tas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) Atstovas į K. kreipėsi 2022 m. birželio arba liepos mėnesį. K. K. kontaktus davė E. Ž.. Jis davė telefono numerį. P. F. - nebandė domėtis kas tai per asmuo (5 t., b. l. 103-106).

17. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis vežė automobilius iš (duomenys neskelbtini), tada jis dirbo pas Š. Š., (duomenys neskelbtini). Jis užsakymų nepriiminėjo. Pirkėjas ar transporto šefas siunčia Vollmacht (liet. įgaliojimas) ir jis nuvažiuoja, pateikia dokumentus ir tada jam paduoda automobilį. K. K. - nežino. Ši įmonė, kurioje dirbo, teikdavo pervežimo paslaugas, daug vežė automobilių, (duomenys neskelbtini) nieko neišsiskyrė. Negali pasakyti, koks jis buvo. Negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad atvykęs atsiimti automobilį sumokėjo grynaisiais 4 000 Eur. Negali prisiminti, jis tik vairuotojas, viską sprendžia vadovas ir užsakovas. Jeigu mašina pirkta ir daryti pavedimai, tai gauna įgaliojimą ir nuvažiavęs gali atsiimti automobilį. Pagal įgaliojimą pasirašo, bet negali pasakyti ant kokio dokumento pasirašo, nes ten būna vokiečių kalba. Jis jokių duomenų neteikia apie automobilio įgijėją, ten jau būna visi duomenys nusiųsti. Jeigu atsiunčia įgaliojimą, tada jis pasirašo pasiėmęs automobilį. Įgaliojimai reikalingi, kad kitas nepaimtų to automobilio. Apie 2021 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), nieko negaili pasakyti. Pirkimo-pardavimo sutartis –„Kaufer“, be jos negali vežti automobilio. 4 tome, b. l. 167 esanti sutarti yra iš firmos, ir tai yra jo parašas. Čia jau visi pinigai buvo persiųsti. Šitas dokumentas, pirkimo-pardavimo sutartis ir yra „Kauferis“. Negali garantuoti, ar tai tikrai jo parašas, jau pradėjo abejoti. Pasiimant automobilį, jeigu mašina būna nupirkta per aukcioną būna, kad pasirašo. Pirkimo-pardavimo sutartyje jis negalėjo pasirašyti. Ši sutartis buvo originali pardavėjo sutartis. Tai galėjo būti ir su įgaliojimais. Įgaliojimą turi nusiųsti automobilio savininkas. Iš anspaudo supranta, kad tai yra pirkta iš „autohauso“ – iš firmos. Negali atsakyti į klausimą, ar galėjo sumokėti grynaisiais 4 000 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašydavo kaip už prekę, jis net nesupranta kokį dokumentą pasirašo. Suprastų, jei duotų pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Gali atskirti dokumentus. Bet kartais negali pasakyti, ką pasirašė, nes viskas būna vokiškai (5 t., b. l. 107-109).

18. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. G. parodė, kad prieš kalėjimą R. B. atvežė automobilį. Jam grįžus iš įkalinimo įstaigos, kartu nuvarė automobilį techninei apžiūrai ir R. B. tą automobilį išsivarė. Jokių automobilio dokumentų jis nematė. Kiek žino iš kalbų, automobilis buvo parvarytas iš „(duomenys neskelbtini). Registracijos dokumentų nematė, jam nebuvo palikęs dokumentų. Negalėjo būti, kad toks apgadintas automobilis kainuotų 1 000 Eur, vien variklis daugiau kainuotų. Dėl automobilio tvarkymo nebuvo su R. B. sudarę sutarties, tik žodinis susitarimas. R. B. atsiskaitė grynaisiais. Mano, kad yra deklaravęs gautą pinigų sumą. R. B. su juo atsiskaitė, kai grįžo iš sulaikymo įstaigos. Tvarko ir įmonės automobilius. Įmonės dažniausiai atsikaito pavedimu ir būna išrašomos sąskaitos.

19. Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. parodė, kad jis vykdo veiklą – automobilių parvežimą iš užsienio. R. B. kreipėsi, tai ir parvežė jam automobilį. Dėl automobilio įsigijimo nieko nežino. Jis tik atvyko į vietą, užsikrovė automobilį (duomenys neskelbtini), spalvos nepasakysi, automobilis buvo naudotas, bet važiuojantis, funkcionuojantis automobilis. Jis ant tralo ir pargabeno į (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pirkėjas tikriausias buvo R. B.. Už paslaugą atlygino grynais. Nebuvo tokių momentų, kad už automobilį jis mokėtų. Negali pasakyti, ar yra važiavęs pas (duomenys neskelbtini) K. K.. Nepamena, gal ne vieną automobilį parvežė R. B.. Dažniausiai būdavo, kad automobilio pirkėjas būdavo tas, kas užsakydavo paimti automobilį. Dokumentai būdavo vokiečių kalba. Dokumentuose vokiečių kalba būdavo parašytas automobilio savininkas. O prie to dar būdavo baltas popieriaus lapas kaip pirkimo-pardavimo sutartis, kur viskas surašyta irgi vokiečių kalba. Būtent konkrečiam (duomenys neskelbtini) automobiliui ar buvo konkreti tokia sutartis ir ar buvo nurodytas pirkėjas R. B., tikrai negali pasakyti (5 t., b. l. 115-117).

20. Liudytojas E. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad pamena R. B., jis būdavo pas K. G. ir jie pirkdavo, prekiaudavo mašinomis. Anksčiau R. B. buvo jam skolingas, tačiau skolą perleido A. Š.. A. Š. nepasakojo apie R. B. priklausantį turtą, nes nelabai žinojo. Pasakė, kiek pamena, apie automobilį „(duomenys neskelbtini)“. R. B. yra prašęs suorganizuoti automobilių parvežimus, tralus. Jei gerai pamena, iš „(duomenys neskelbtini)“ firmos. „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo važinėjosi R. B. žmona buvo įsigytas daužtas, susitvarkė ir grįžęs iš kalėjimo pasiėmė sutvarkytą. Apie R. B. pirktas mašinas iš „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės žino, nes yra prašęs padėti parvežti, nes turi daug pažįstamų tralų. Sutvarkytą „(duomenys neskelbtini)“ automobilį pasiėmė iš K. G. aikštelės. Automobilis buvo gero stovio ir, kad jį paliks savo žmonai pasisakė pats R. B.. Mašiną tvarkė pats, todėl ir buvo aišku, kad mašina jo. Dėl automobilių pargabenimo su vairuotojais, jis asmeniškai niekada nėra rašęsis sutarties. Turėtų būti rašoma, tačiau niekas nerašo, nes nenori PVM mokėti. Jam skolinga buvo (duomenys neskelbtini) ir ją perleido A. Š.. „(duomenys neskelbtini) įmonė surašant pirkimo- pardavimo pardavėją nurodą tą, kuris yra savininkas. Realus savininkas yra tas, kas transporto priemonę įsigijo pirmas. VĮ „Regitra“ turi pateikti vokiškus dokumentus iš kurio automobilį įsigijo ir pirkimo- pardavimo sutartį. R. B. yra padėjęs parvežti ne vieną mašiną. Jei neklysta, vėžėjęs galėjo būti Š. Š., tačiau tiksliai atsakyti negali. „(duomenys neskelbtini)“ yra didelė bendrovė, automobilių pardavimo aikštelė, pardavinėja savo įsigytus automobilius. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ pargabenimo kreipėsi pats R. B.. Susiderinus, siunčiami duomenys apie pirkėją ir tada surašoma pirkimo - pardavimo sutartis pagal nurodytus duomenis. Asmeniškai jis siunčia asmens tapatybės kortelės duomenis. Perkant įmonės vardu, reikalingas įmonės pažymėjimas ir kodas. Pirkimo - pardavimo sutartis rašoma tik pagal atsiųstus duomenis. Rezervaciją vieni laiko 48 val. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo remontuojamas ir atiteko O. D., buvo pargabentas mūsų surasto tralisto, lygtai buvo Š. Š. (5 t., b. l. 147-148).

21. Liudytojas Š. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jam nėra žinomos automobilio (duomenys neskelbtini) pargabenimo aplinkybės. Veža transportą iš „(duomenys neskelbtini). Jo įmonėje dirbo V. S. vairuotoju. Kai užsakovas užsako parvežti transporto priemonę, dažniausiai sudaro žodinę sutartį. Vairuotojas pasirašo krovinio važtaraščius ir kitus dokumentus – įgaliojimus, nes automobiliai yra brangūs ir būna, kad paima juos iš aukcionų. Paimdamas vairuotojas automobilį, turi pasirašyti važtaraštį - CMR, ne pirkimo – pardavimo sutartį. Pargabenant automobilius iš „(duomenys neskelbtini) yra pildomi krovinio važtaraščiai. Privaloma turėti krovinio važtaraštį. Užtenka tik važtaraščio, nes jie yra vežėjai. Atsiskaitoma už automobilius pavedimais, būna kad pervedamas avansas ir dalį pinigų prašo nuvežti. Kiekvienu atveju skirtingai. Kad vairuotojas kažkokią dalį grynųjų pinigų nuvežtų – dabar tuo neužsiima. Gali būti, kad buvo davęs nurodymą V. S. sumokėti už automobilį grynais pinigais, bet tai buvo prieš 4 m. ir tikrai nežino. R. B. nepažįsta. Įgaliojimų nesaugo, nes jie jiems nereikalingi. Parveža transporto priemonę, atiduoda, su jais atsiskaito ir viskas. Jei yra žodinė sutartis, tai įgaliojimo tada nereikia. Įgaliojimo dažniausiai reikalauja pardavėjas „(duomenys neskelbtini), kad kas gali paimti automobilį, nes kažkas yra sumokėjęs pinigus iš savo sąskaitos ir iš kur jis žino, kas atvyks paimti automobilį. Jo vairuotojas neturėdavo įgaliojimo prieš važiuodamas pasiimti automobilio. Klientas dažniausiai tiesiogiai siunčia pardavėjui įgaliojimą, esančiame „(duomenys neskelbtini). Krovinio gabenimo važtaraštis pildomas, jei užsakovas yra fizinis asmuo. Ar fizinis asmuo, ar juridinis asmuo yra užsakovas, tai nėra skirtumo. Krovinio važtaraštis – krovinio lydimasis dokumentas. CMR pildomas kiekvienu atveju, nes jis yra privalomas. Nepažįsta E. Ž., (duomenys neskelbtini) taip pat nėra girdėta. Gali būti taip, kad yra parvežęs tokį automobilį (duomenys neskelbtini), gali būti ir ne, nežino (5 t., b. l. 160-163).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

18. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentu pripažįstamas kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016 ir kt.). Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. objektyvios tikrovės neatitinkančių duomenų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 300 straipsnio dalyku gali būti privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų. Tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras pagal formą ir turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-251-1073/2018).

19. Teismas, įvertinęs byloj esančių surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad R. B. suklastojo 2021 m. lapkričio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį jame įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. pardavėjo anketinius duomenis, bei sumą, už kurią neva įsigytas automobilis. Kitos kaltinime nurodytos aplinkybės liko neįrodytos. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad R. B. apie pirkėją įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad R. B. pasirašė sutartį ir už pardavėją.

20. Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina kaltinamojo nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

21. Nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 18 d. buvo pasirašyta automobilio (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis (vokiška) tarp „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjas) ir R. B. (pirkėjo) už 4 500 Eur. Sutartyje nurodyta, kad 500 Eur 2021m. lapkričio 17 d. pervesta į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Likusi suma – 4 000 Eur sumokėta grynais. Sutartis pasirašyta ir pirkėjo grafoje, tačiau ginčo, kad tai pasirašė ne pats R. B., nėra. Taip pat nustatyta, kad prie sutarties pateikta R. B. asmens tapatybės kortelės kopija ir ant jo parašyta automobilis „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pridėta ir V. S. asmens tapatybės kortelės kopija bei ant to paties lapo parašytas adresas (duomenys neskelbtini), R. B. (sutarties originalas ir kartu pateikti dokumentai yra 5 tome gale voke).

22. Bylos duomenys patvirtina, to neginčija ir pats kaltinamasis, kad už automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė 500 Eur avansinį mokėjimą (2 t., b. l. 151-156). Mokėjimo gavimą patvirtina ir prie vokiškos originalios sutarties pateiktas mokėjimo pavedimas: gavėjas - K. K. (5 tomo gale voke). Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vertėsi automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimus (4 t., b. l. 95).

23. Byloje yra pateikta ir dar viena automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2021 m. lapkričio 22 d. tarp P. F. ir (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilis įsigytas už 1000 Eur. Sutarties vertimas į lietuvių kalbą (5 t., b. l. 1-2).

24. Byloje šiuo atveju būtent remiantis 2021 m. lapkričio 18 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi (byloje pateiktas sutarties originalas) yra teigiama, kad R. B. suklastojo 2021 m. lapkričio 22 d. to paties automobilio pirkimo-pardavimo sutartį joje įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją (sutarties originalas byloje nebuvo pateiktas ar paimtas). Įvertinus šias dvi sutartis, jų sudarymo aplinkybes, to paties automobilio savininkų kaitos eiliškumą, yra pagrindas teigti, kad 2021 m. lapkričio 22 d. sutartis yra suklastota joje įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis.

25. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmasis automobilio savininkas P. F., kuris kaip automobilio pardavėjas yra nurodytas 2021 m. lapkričio 22 d. sutartyje, automobilį pardavė ne (duomenys neskelbtini), kuri nurodyta minėtoje sutartyje kaip pirkėja, o bendrovei „Copart Deutschalnd GmbH“.

26. Vokietijos pilietis P. F. automobilio registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kaip automobilio savininkas (5 tomo gale voke yra pateiktas automobilio registracijos liudijimas). Apklaustas P. F. dėl minimo automobilio pardavimo paaiškino, kad jis 2021 m. rugsėjo 3 d. šį automobilį pardavė bendrovei „Copart Deutschalnd GmbH“ už 4 050 Eur, nurodė, kad automobilis buvo daužtas, nes jis pateko su juo į avariją (pridėta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis) (2 t., b. l. 100-110, 113- 124). Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas nuo 2012-07-30 iki 2021-09-02 P. F., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, kuris 2021 m. rugsėjo 3 d. automobilį pardavė bendrovei „Copart“ už 4 050 Eur (2 t., b. l. 99-124).

27. Bylos duomenys patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), iš aukciono. (duomenys neskelbtini) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (savininkas K. K.), automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo aukciono portale, su kuria buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis 2021 m. spalio 22 d., nurodyta, kad automobilis buvo apgadintas po eismo įvykio. A. K. K. paaiškino, kad jis įsigijo automobilį ne iš (duomenys neskelbtini) F. P., o iš aukciono 2021 m. spalio 22 d., ir jį 2021 m. lapkričio 18 d. pardavė R. B. iš (duomenys neskelbtini), o automobilį atsiėmė V. S.. Nurodė, kad 500 Eur buvo pervesti iš anksto iš (duomenys neskelbtini), o 4 000 Eur V. S., kuris atsiėmė automobilį, sumokėjo grynaisiais. (4 t. b. l. 186-189, 2 t., b. l. 130-131).

28. Įvertinus šiuos duomenis, matyti, kad pirmasis automobilio įgijėjas buvo P. F., kuris automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė bendrovei „Copart Deutschalnd GmbH“ už 4 050 Eur (ši bendrovė automobilius parduoda naudojantis „Comparts“ internetine aukciono technologija (2 t.., b. l. 113). Iš „Copart Deutschalnd GmbH“ automobilį įsigijo 2021 m. spalio 22 d. „(duomenys neskelbtini)“ (savininkas K. K.), kuris 2021 m. lapkričio 18 d. automobilį pardavė R. B.. Automobilio įsigijimo, pardavimo eiliškumas rodo, kad R. B. negalėjo įsigyti automobilio iš P. F.. Visa automobilio pirkimo-pardavimo seka patvirtina, kad paskutinis minimo automobilio savininkas (duomenys neskelbtini) buvo „(duomenys neskelbtini)“, vadinasi, tik iš jo buvo galima įsigyti minėtą transporto priemonę, kaip ir yra užfiksuota originalioje 2021 m. lapkričio 18 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Be to, byloje yra duomenys, kad būtent „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, o ne P. F. buvo pervestas avansinis mokėjimas už minimą automobilio įsigijimą – pervedė (duomenys neskelbtini).

29. Nors R. B. tvirtina, kad neva jis nesudarinėjo 2021 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir jos nepasirašė, tačiau visa byloje esančių įrodymų visuma, nuosekliai patvirtinanti visą automobilio (duomenys neskelbtini)pirkimo- pardavimo keliems asmenims procesą, patvirtina, kad paskutinis automobilio pardavėjas (duomenys neskelbtini) buvo būtent (duomenys neskelbtini), o ne P. F., kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri buvo pateikta VĮ „Regitra“. Taigi nors R. B. teigia, kad jis nesudarinėjo 2021 m. lapkričio 18 d. sutarties su (duomenys neskelbtini), tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad automobilis buvo įsigytas būtent iš (duomenys neskelbtini), o ne P. F..

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirma, tai patvirtina faktas, kad už šį automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savininkui pervedė 500 Eur avansinį mokėjimą. Antra, 2021 m. lapkričio 18 d. sutartyje yra įrašas, kad 4 000 Eur sumokėjo grynais V. S.. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodžius jam 2021 m. lapkričio 18 d. vokišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė, kad tai jo parašas, nors po to suabejojo dėl parašo. Tačiau įvertinus K. K. parodymus, 2021 m. lapkričio 18 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje atliktus įrašus, akivaizdu, kad V. S. vyko pargabenti R. B. užsakytą automobilį. V. S. nurodė, kad tuo metu dirbo pas Š. Š. - (duomenys neskelbtini), E. Ž. nurodė, kad per Š. Š. derino šio automobilio pargabenimą. Taigi visos aplinkybė rodo, kad R. B. užsakytą automobilį vyko pargabeni V. S., kuris sumokėjo likusią sumą grynais pinigais ir pasirašė sutartį. Š. Š. apklaustas teisme nurodė, kad įgaliojimus apie asmenį, turintį teisę atsiimti automobilį, siųsdavo automobilio užsakovas. Be to, ir pats R. B. pareigūnams iš pradžių nurodė, kad likusi dalis buvo sumokėta per autovežio vairuotoją (1 t., b. l. 46-47). Automobilio registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje Nr. (25) ranka įrašyta „R.209/21, 18.11.2021“, t. y. būtent 2021 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis (4 t., b. l. 172, vertimas 194-197). Taigi, įvertinus tai, kad avansinis mokėjimas už automobilį buvo pervestas ne P. F., o K. K. - (duomenys neskelbtini), kuris ir yra nurodytas 2021 m. lapkričio 18 d. sutartyje kaip pardavėjas, ir visus kitus duomenis, darytina neabejotina išvada, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas pagal 2021 m. lapkričio 18 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Vien tai, kad R. B. pats nepasirašė 2021 m. lapkričio 18 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, nepaneigia fakto, kad jis buvo įsigytas ne iš (duomenys neskelbtini). Visa automobilio įsigijimo schema: pats pirkėjas automobilį įsigyja ne tiesiogiai nuvykęs į (duomenys neskelbtini), o per tarpininkus, kurie jam parvežė automobilį iš „(duomenys neskelbtini) kartu su pirkimo-pardavimo sutartimi.

31. 2021 m. lapkričio 18 d. sutartyje nurodyta, kad automobilio pirkėjas yra R. B., o 2021 m. lapkričio 22 d. sutartyje automobilio pirkėjas nurodytas (duomenys neskelbtini). R. B. yra kaltinamas ir tuo, kad 2021 m. lapkričio 22 d. sutartyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilio pirkėją. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų negalima neabejotinai teigti, kad automobilio pirkėjas buvo būtent R. B., o ne jo įmonė (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga patvirtina, kad avansinį mokėjimą pardavėjo (duomenys neskelbtini) savininkui į jo nurodytą sąskaitą už minėtą automobilį padarė ne R. B., o (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis R. B. teigė, kad jis galėjo siųsti savo draugui tiek savo asmens tapatybės kortelę, tiek savo įmonės rekvizitus. Liudytojai teisme paaiškino, kad paprastai (duomenys neskelbtini) pardavėjai į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pirkėju įrašo asmenį, kurio asmens dokumentą gavo. Taigi šiuo atveju yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo nusiųsta R. B. asmens tapatybė kortelė, tačiau avansinis mokėjimas atliktas iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Pats R. B. teigė, kad jis automobilį įsigijo ne kaip fizinis asmuo, o kaip (duomenys neskelbtini) atstovas ir būtent iš įmonės sąskaitos buvo pervestas avansinis mokėjimas – 500 Eur, o likusi dalis buvo sumokėta per autovežio vairuotoją (1 t., b. l. 46-47). Taigi šiuo atveju nėra paneigta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis automobilį įsigijo ne kaip fizinis asmuo, o kaip (duomenys neskelbtini) atstovas. Vadinasi, 2021 m. lapkričio 22 d. sutartyje automobilio pirkėjas nurodytas tinkamas. Vien tai, kad šiuo atveju 2021 m. lapkričio 18 d. sutartyje nurodytas pirkėjas R. B., nepaneigia teismo padarytos išvados dėl automobilio pirkėjo, nes (duomenys neskelbtini) galėjo nurodyti ir netinkamą pirkėją, nes vis tik avansinį mokėjimą gavo ne iš R. B., kaip fizinio asmens, o iš (duomenys neskelbtini). Be to ir liudytojų nurodytos aplinkybės, kad pats R. B. tvarkė automobilį, kad suprato, jog jis įsigijo jį sau, nepaneigia išvados, kad automobilis buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) vardu. Kadangi R. B. buvo (duomenys neskelbtini) savininkas, jis galėjo automobilio remonto darbus derinti ir kaip (duomenys neskelbtini) savininkas. Jokių automobilio remontą patvirtinančių duomenų teisme negauta, asmenys, tvarkę automobilį jų taip pat nepateikė. Taigi remiantis tik pačių liudytojų manymu apie tai, kas įsigijo automobilį: R. B. kaip fizinis asmuo, ar (duomenys neskelbtini), negalima daryti neginčijamos išvados, kad automobilį R. B. įsigijo kaip fizinis asmuo.

32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko įrodyta, kad R. B. 2021 m. lapkričio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pardavėją, tačiau byloje neįrodyta, kad taip pat jis įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pirkėją. Taigi iš kaltinimo ši aplinkybė šalintina kaip neįrodyta.

33. R. B. kaltinamas ir tuo, kad jis į 2021 m. lapkričio 22 d. sutartį įrašė tikrovės neatitinkančią automobilio įsigijimo kainą. Šiuo atveju bylos surinkti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad 2021 m. lapkričio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta neteisinga automobilio įsigijimo kaina – 1 000 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis vis tik buvo įsigytas už 4 500 Eur, o ne 1 000 Eur, kaip nurodyta 2021 m. lapkričio 22 d. sutartyje. Tai patvirtina 2021 m. rugsėjo 3 d. pateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. F. ir „Copart Deutschalnd GmbH“, kuri patvirtina, kad pirminis automobilio savininkas jau apgadintą automobilį (buvo po avarijos) pardavė už 4 050 Eur, ir 2021 m. lapkričio 18 d. sutartis, sudaryta tarp (duomenys neskelbtini) ir R. B., kur nurodyta, kad automobilis parduotas už 4 500 Eur. Bylos duomenys patvirtino, kad avansiniu mokėjimu buvo pervesta 500 Eur, o likusi suma – 4 000 Eur sumokėta grynais vežėjui atsiimant automobilį. Nustatyti duomenys patvirtino, kad kaltinamasis šį automobilį įsigijo ne 2021 m. lapkričio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o būtent 2021 m. lapkričio 18 d. sutarties pagrindu, kur nurodyta automobilio įsigijimo kaina – 4 500 Eur. Visa automobilio pardavimo-įsigijimo seka nuo pirminio jo pardavėjo rodo, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo įsigyti tą patį automobilį už 1 000 Eur, kai jis pirminio pardavėjo P. F. aukcionui buvo parduotas už 4 050 Eur. Liudytojas K. G. nurodė, kad negalėjo už 1 000 Eur įsigyti tokio automobilio, nors ir buvo apgadintas, nes vien variklio kaina būtų didesnė nei 1 000 Eur. Tai, kad buvo nurodyta neteisinga automobilio kaina patvirtina ir tai, kad vėliau (duomenys neskelbtini) automobilį 2022 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė O. D. (sugyventinei) už 3 500 Eur, nurodyta, kad automobilis daužtas (1 t., b. l. 14-15), tačiau kiti byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad tuo metu automobilis jau buvo suremontuotas. 2022 m. gegužės 10 d. praėjo techninę apžiūrą (4 t., b. l. 99), vadinasi, automobilis buvo suremontuotas ir galintis dalyvauti eisme. Tai tik patvirtina, kad R. B., kaip (duomenys neskelbtini), siekdamas parduoti automobilį savo sugyventinei už mažesnę kainą nei įsigijo, 2021 m. lapkričio 22 d. sutartyje įrašė žymiai mažesnę automobilio įsigijimo kainą, taigi 2021 m. lapkričio 22 d. sutartyje įrašė tikrovės neatitinkančią įsigijimo kainą.

34. Kaltinamasis yra kaltinamas tuo, kad jis pasirašė 2021 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį tiek už pirkėją, tik už pardavėją ir ją pateikė VĮ „Regitra“. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. B. pasirašė šią sutartį kaip pirkėjo (duomenys neskelbtini) atstovas, kad šią sutartį jis pateikė VĮ „Regitra“, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis pasirašė ir už pardavėją.

35. R. B. neginčijo, fakto, kad jis pasirašė kaip pirkėjo atstovas – nurodė, kad jam sutartis buvo parvežta kartu su automobiliu ir jis pasirašė ją bei pateikė VĮ Regitra deklaruojant automobilio įsigijimą (1 t., b. l. 47). VĮ Regitra R. B. 2021 m. lapkričio 24 d. per įmonės skaitmeninių paslaugų portalą pateikė transporto priemonės įgijimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgijėjas yra (duomenys neskelbtini), pardavėjas P. F., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio kaina nurodyta 1 000 Eur (grynais pinigais), įgijimo pagrindas 2021 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad R. B. pateiktoje deklaracijoje neatitinka nurodyto automobilio pirkėjo P. F. net gimimo data. Pagal EUROPOL duomenis, P. F. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodė R. B. deklaracijoje.

36. VĮ Regitra pateikė skenuotų dokumentų, kurių pagrindu 2021 m. lapkričio 24 d. buvo atliktos transporto priemonės nuosavybės teisės deklaravimas, tarp jų pateikta ir 2021 m. lapkričio 22d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 9-11). 2024 m. sausio10 d. VĮ Regitra rašte nurodyta, kad R. B. 2021 m. lapkričio 24 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis e-Ketris pateikė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaraciją. Pažymėta, kad registruojant minėtą transporto priemonę 2021 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 209/2021 nebuvo pateikta. Pridėjo visų pateiktų dokumentų skaitmenines kopijas, tarp kurių yra ir 2021 m. lapkričio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (4 t., b. l. 49-60).

37. R. B. neginčijo, kad jis pasirašė kaip pirkėjas, tačiau teismas šiuo atveju neturi jokios galimybė nustatyti, ar R. B. pasirašė ir už automobilio pardavėją. R. B. tvirtino, kad VĮ Regitra pateikė sutarties originalą, tačiau originali vokiška automobilio pirkimo-pardavimo sutartis byloje nėra pateikta. VMI rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. yra įregistravusi veiklą: automobilių ir lengvųjų variklių transporto priemonių pardavimas. R. B. už 2021 m. pateiktoje Pajamų mokesčio deklaracijoje transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamų R. B. nedeklaravo. Pažymėta, kad Pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)) nėra detalizuojami Turto perleidimo sandoriai (2 t., b. l. 135). Dėl (duomenys neskelbtini) VMI pateikė informaciją, kad 2022 m. lapkričio 4 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) patikrinimas už laikotarpį nuo 2021-09-21 iki 2022-09-30, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pateikė automobilių įsigijimo dokumentus (nenurodyta ar dokumentai buvo pateikti originalūs ar kopijos) iš kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), už 1 000 Eur įsigytas iš P. F., (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. lapkričio 22 d. vokiečių kalba surašytą pirkimo sutartį. Šis automobilis apskaitytas buhalterinėje sąskaitoje 2014 „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“. Nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina 3 500 Eur, parduota fiziniam asmeniui O. D. pagal 2022 m. birželio 4 d. transporto priemonės pardavimo-pirkimo sutartį (sutartyje nurodyta informacija apie įvykius ir trūkumus – daužtas) (4 t., b. l. 105-111). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), buvo apskaitytas kaip (duomenys neskelbtini) turtas, tačiau 2021 m. lapkričio 22 d. sutarties originalas nebuvo rastas ir šioje byloje paimtas. Taigi atlikti šios sutarties rašysenos ekspertizę ir įsitikinti, kad tiek už pardavėją, tiek už pirkėją pasirašė R. B., nėra galimybės.

38. Nors šiuo atveju galima numanyti, kad galimai R. B. pasirašė ir už pardavėją, tačiau jokių objektyvių neginčijamai šią aplinkybę patvirtinančių duomenų negauta. Taigi byloje taip pat liko neįrodyta, kad R. B. pasirašė už pardavėją, todėl ši aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta.

39. Dokumento panaudojimas suprantamas kaip netikro ar suklastoto dokumento paleidimas į teisinę apyvartą siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Netikro ar suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, organizacijai ar pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims.

40. Vertinamu atveju suklastoto dokumento panaudojimas pasireiškė tuo, kad ji buvo pateikta VĮ Regitra“ siekiant automobilį įregistruoti Lietuvoje savo įmonės vardu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl to, kad 2021 m. lapkričio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties buvo pateikta VĮ Regitra, nėra taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ją pateikė R. B.. Be to, šias aplinkybes neginčijamai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, t. y. VĮ Regitra pateikti duomenys apie pateiktą deklaraciją bei su jas susijusius dokumentus įregistruojant automobilį (duomenys neskelbtini).

41. Esant šioms aplinkybėms teismui nekyla abejonių, kad 2021 m. lapkričio 22 d. sutartis buvo paleista į teisinę apyvartą, šia sutartimi buvo siekiama įtvirtinti teisinę reikšmę turinčius faktus, jos pagrindu tam tikrus veiksmus atliko ne tik pats kaltinamasis, bet ir institucija.

42. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, neginčijamai byloje įrodyta, kad R. B. suklastojo naudotos transporto priemonės 2021 m. lapkričio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir ją panaudojo, o būtent: 2021 m. lapkričio 22 d. surašydamas vokiečių kalba atspausdintame blanke, pavadintame „Kaufertrag“ (Pirkimo-pardavimo sutartis), sutartį, joje įrašė tikrovės neatitinkančius pardavėjo asmens anketinius duomenys - pardavėjo grafoje „Verkaufer“ „vardas pavardė“ nurodė pardavėjo P. F. duomenis (gyvenamosios vietos adresą), grafoje „gesamtpreis“ (iš viso) nurodė 1 000 eurų sumą, ir pirkėjo grafoje pasirašė savo parašu, bei 2021 m. lapkričio 24 d. 09:13 val. įmonės skaitmeninių paslaugų portale, ją panaudojo - pateikė VĮ Regitra Šiaulių filialo Mažeikių grupei pageidaudamas šį automobilį įregistruoti Lietuvoje savo įmonės vardu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 305902210.

42.1. Teismas pažymi, kad kaltinime nurodyta ir aplinkybė, kad R. B. 2021 m. lapkričio 18 d. iš „(duomenys neskelbtini) bendrovės (duomenys neskelbtini) savo vardu pirko automobilį (duomenys neskelbtini), kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) už 4500 Eur, tačiau kaltinimas nėra susijęs su šios sutarties klastojimu ar panašiai. Šios sutarties sudarymo aplinkybės buvo reikšmingos tik įrodinėjant 2021 m. lapkričio 22 d. sutarties klastojimo faktą. Taigi pačiame kaltinime nurodytas 2021 m. lapkričio 18 d. sutarties sudarymo faktas yra tik vienas iš įrodymų vertinant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, todėl formuluojant konkretų kaltinimą, tokios aplinkybės neįtrauktinos į kaltinimą ir jos iš esmės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Atsižvelgus į tai, iš kaltinimo šalintina minėta aplinkybė.

43. Įvertinus visus duomenis, teismas konstatuoja, kad R. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai. Be to, R. B., aiškiai žinodamas, kad jis neįsigijo automobilio iš P. F. už 1 000 Eur, nes jį faktiškai įsigijo iš (duomenys neskelbtini) už 4 500 Eur, suvokė, kad suklastojo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį joje įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie pardavėją, kainą, ją pasirašė, bei žinodamas, kad šioje sutartyje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – pateikė VĮ Regitra. Tai, kad R. B. suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti patvirtina ir faktas, kad jis vertėsi automobilių prekyba ir remontu, jam buvo aiškiai žinoma ir suprantam visa automobilių iš užsienio pirkimo ir pargabenimo eiga bei dokumentų forminimas perkant automobilius iš užsienio ir juos gabenant į Lietuvą. Kaltinamojo teiginys, kad jis neva pasirašė jam parvežtą sutartį, ir nežinojo ar negalėjo žinoti, kad dar buvo prieš tai sudaryta kita to paties automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, aiškiai šią kaltinamojo poziciją paneigia faktas, kad jis pats, kaip (duomenys neskelbtini) atstovas avansinį mokėjimą už automobilį pervedė ne P. F., kuris nurodytas automobilio pardavėju suklastotoje 2021 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, o K. K., kuris yra (duomenys neskelbtini) savininkas pardavęs automobilį pagal 2021 m. lapkričio 18 d. sutartį R. B.. Taigi R. B. veiksmai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas, kvalifikuoti teisingai.

44. Nors byloje įrodyta, kad R. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, visi požymiai, tačiau siekiant asmenį pripažinti kaltu pagal šį straipsnį, būtina nustatyti, ar dėl tokių veiksmų atsirado žalingi padariniai, t. y. ar dėl suklastoto dokumento panaudojimo apyvartoje, atsirado žalingų padarinių. Kasacinio teismo pasisakyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės nevisiškai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-409/2011, 2K-230-697/2017 ir kt.).

45. Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo apskaityta (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. VMI nurodė, kad Pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini)) nėra detalizuojami Turto perleidimo sandoriai (2 t., b. l. 135). Duomenų, kad šiuo atveju dėl suklastotos sutarties, joje įrašant tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilio pardavėją ir jo įsigijimo kainą, būtų buvusi padaryta žala valstybei, negauta. Automobilis, kuris buvo apskaitytas (duomenys neskelbtini) buhalterijoje 2022 m. birželio 4 d. buvo parduotas O. D. už 3 500 Eur. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi (bylos Nr. eB2-281-650/2025, įsiteisėjo nutartis 2025-06-26), pripažino (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu ir nustatė asmenis, kurių veiksmai sukėlė tyčinį (duomenys neskelbtini) bankrotą, viena iš jų R. B.. Iš nutarties motyvų matyti, kad tyčiniam bankrotui įtakos turėjo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimo ir pardavimo O. D. aplinkybės. Konstatuota, kad automobilį R. B. nors įsigijo pagal 2021 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį už 4 500 Eur, tačiau R. B. šį automobilį priskyrė (duomenys neskelbtini) turtui pagal vokišką 2021 m. lapkričio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį, deklaruodamas, kad automobilį iš ne paskutinio, o priešpaskutinio šio automobilio savininko (duomenys neskelbtini) už 1 000 Eur (jau nebe už 4 500 Eur) įsigijo (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad automobilis nuo 2022 m. kovo mėnesio buvo visiškai suremontuotas, 2022 m. gegužės 10 d. R. B. su šiuo automobiliu praėjo techninę apžiūrą, o 2022 m. birželio 4 d. R. B. su savo sugyventine O. D. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir šį automobilį perleido už 3 100 Eur, tačiau VšĮ „Emprekis“ 2023 m. liepos 4 d. pažymoje nurodyta, kad 2012 m. gamybos metų automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė 2022 m. birželio mėnesį buvo apie 9 510 Eur. Tokie bei kiti R. B. veiksmai, kaip konstatuota minėtoje nutartyje, lėmė bendrijos atžvilgiu nenaudingus veiksmus, kuriais bendrijos finansinė padėtis buvo pabloginta, tyčia privesta prie bankroto – sudarius 2022 m. birželio 4 d., 2022 m. rugpjūčio 3 d. ir 2023 m. kovo 4 d. transporto priemonių pardavimo sandorius.

46. Taigi įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors automobilis faktiškai buvo įsigytas už 4 500 Eur iš (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) vardu šis automobilis buvo registruotas panaudojus kitą suklastotą 2021 m. lapkričio 22 d. sutartį, kur automobilio įsigijimo kaina nurodyta žymiai mažesnė nei faktiškai buvo įsigytas automobilis, kas lėmė bendrijos mažesnį turtą bei tai, kad automobilis dėl to buvo parduotas už mažesnę kainą, nei jis buvo faktiškai įsigytas. Faktiškai automobilis buvo įsigytas už 4 500 Eur, o parduotas R. B. artimai draugei O. D. už 3 500 Eur. Taigi tokie veiksmai turėjo reikšmės (duomenys neskelbtini) finansinei padėčiai, nes bendrijos finansinė padėtis buvo pabloginta. Taigi tokie R. B. veiksmai rodo, kad padaryta žala buvo reikšminga ir šią nusikalstamą veiką vertinti kaip mažareikšmę, šiuo atveju teismas nemato pagrindo.

46.1. Teismas pažymi, kad šiuo atveju kaltinamojo gynėjo nurodyta teismų praktika negali būti taikoma, nes skiriasi faktinė situacija (nurodė Šiaulių apygardos teismo baudžiamąją bylą 1A-276-316/2016). Advokato nurodytoje byloje buvo suklastota sutarties sudarymo vieta ir laikas, o šioje byloje analizuojamoje sutartyje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilio pardavėją ir automobilio įsigijimo kainą. Kas akivaizdu, gali turėti didesnes neigiamas pasekmes nei sutarties sudarymo vietos ar laiko įrašymas. Taigi remianti gynėjo nurodyta praktika šiuo atveju nėra pagrindo nei išteisinti kaltinamojo, nei pripažinti jo veiką mažareikšme.

Žemesnės instancijos teismas

47. Esant išdėstytiems motyvams, teismas konstatuoja, kad R. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

III. Bausmės skyrimo motyvai

48. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytoms nusikalstamoms veikoms ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

49. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą - baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimis, taikoma nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti redakcija, nes ji lengvina kaltinamojo padėtį.

50. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Kaltinamasis nors ir buvo teistas nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jo teistumas nebuvo susijęs su dokumentų klastojimu. Tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. B.: nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas (2021 m. vasario 25 d. nuosprendis), šiuo metu atlieka jam paskirtą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Taip pat R. B. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pripažintas padaręs analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (BK 300 straipsnio 1 dalis, tačiau vadovaujantis BK 37 straipsniu (veiką pripažinus mažareikšme), baudžiamoji byla nutraukta) (2 t., b. l. 162-187, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamasis nusikalstamą veika padarė tuo metu, kai vykdė jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę (2021 m. vasario 25 d. nuosprendis, įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą 2021 m. kovo 22 d., išregistruotas 2022 m. liepos 18 d.). Anksčiau baustas administracine tvarka, visos baudos sumokėtos, baustumas išnykęs (2 t. b. l. 188-195). Iš SODROS duomenų matyti, kad nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 196), šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasi nevedęs, vaikų neturi.

51. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, kaltinamajam už šios veikos padarymą, yra pagrindas skirti arešto bausmę, jos trukmę paskiriant artimesnę šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnis).

Dėl bausmių subendrinimo

52. Šiuo nuosprendžius paskirta bausmė bendrintina su paskutiniu įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nes šiuo nuosprendžiu bausmė paskirta už nesunkų nusikaltimą, o Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas už labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

IV. Kiti klausimai

53. Kaltinamajam R. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Proceso išlaidų ir civilinių ieškinių nėra.

54. Daiktai ir dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2021-11-18 Nr. 209/2021 pirkimo - pardavimo vokiška sutartis (duomenys neskelbtini), originalus dokumentas, ir prie jos pridėti dokumentai: banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ant kurios yra įrašas apie R. B. adresą; R. B. asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopija iš dokumento abiejų pusių, ant dokumento kopijos yra užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, automobilio (duomenys neskelbtini), automobilio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto P. F. vardu, kopija, kur lapo apačioje yra lapelis su užrašu „KM 66 554, E22.10.21“ bei ranka įrašytas įrašas „R. 209/21 18.11.2021“, viso 6 lapai, grąžintini juos pateikusiam asmeniui K. K. per Passau policijos nuovadą (4 t., b. l. 186, dokumentai 5 tomo gale voke Nr. 1). Padarytos šių dokumentų kopijos paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 3, 5 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, apimti šiuo nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 2021 m. lapkričio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 209/2021, sudarytą vokiečių kalba tarp (duomenys neskelbtini) ir R. B. (dokumento originalas) ir prie jo pateiktus dokumentus: banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, V. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, R. B. asmens dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją iš dokumento abiejų pusių, ant dokumento kopijos yra užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, automobilio (duomenys neskelbtini), automobilio identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto P. F. vardu, kopiją, kur lapo apačioje yra lapelis su užrašu „KM 66 554, E22.10.21“, ranka įrašyta „R. 209/21 18.11.2021“ (esantys voke), grąžinti juos pateikusiam asmeniui K. K. per Passau policijos nuovadą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė