- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- 1-667-771/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33795-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- N. M.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tai yra, 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 13:30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas S. V. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)viršydamas didžiausią gyvenvietėje leistiną 50 km/h važiavimo greitį, važiuodamas 84 km/h greičiu, dėl to neteko techninės galimybės (duomenys neskelbtini)degant raudonam šviesoforo signalui, judėjusios pėsčiosios A. K. patrenkimo, reaguojant vairuojamo automobilio stabdymui toje pačioje vietoje, kurioje reagavo eismo įvykio metu, – dėl to partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią A. K., kuri dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų: stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų sužalojimu bei daugybinių šonkaulių lūžių su nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes, (duomenys neskelbtini)mirė, šiais savo neatsargiais veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 127 p., kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, 128 p., kuriame nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą, dėl kurio žuvo žmogus.
Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2022m. rugsėjo 3 d. jis automobiliu „VW Golf“ važiavo (duomenys neskelbtini). Jam degė žalias šviesoforo signalas. (duomenys neskelbtini)stovėjo mašinų eilė, laukė žaliojo šviesoforo signalo posūkiui į kairę. Per šiuos automobilius (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini), pamatė (duomenys neskelbtini)išėjusią moterį. Kai pamatė moterį, tarp pastarosios ir jo automobilio buvo atstumas apie 10 m. Jis iškarto paspaudė stabdžių pedalą, girdėjo automobilio padangų cipimą. Sustabdyti automobilio nespėjo, moterį partrenkė automobilio priekiu. Po partrenkimo moteris nukrito ant žemės. Nepastebėjo kokiu greičiu važiavo prieš eismo įvykį. Pripažįsta, kad galėjo viršyti leistiną greitį. Greičio viršijimas galėjo lemti nesugebėjimą sustabdyti transporto priemonės prieš einančią pėsčiąją. Dėl savo veiksmų gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiosios N. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ji dirba (duomenys neskelbtini). A. K. buvo jos mama. Pastaroji iki eismo įvykio gyveno (duomenys neskelbtini). 2022m. rugsėjo 3d. jos mama ėjo apsipirkti į (duomenys neskelbtini). Iki eismo įvykio mama tikrai buvo (duomenys neskelbtini)", nes telefonu kalbėjosi su seserimi R. R.. Pastarosios tarėsi tą dieną susitikti (duomenys neskelbtini). Kai vėliau sesuo paskambino mamai, atsiliepė gydytoja, kuri pranešė, kad mama ligoninėje, sunkios būklės. Tada R. paskambino jai ir pranešė apie įvykį. Ji tuo metu buvo M.. (I t. b. l. Nr. 73-76); liudytojo K. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022-09-03, apie 13:30 val., jis važiavo automobiliu „Audi A3“ ant užpakalinės keleivio sėdynės. Automobilį vairavo draugės mama R. U.. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini). Priekyje jų stovėjo gal kokie trys automobiliai, kurie taip pat laukė žalio šviesoforo signalo. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini)ir automobiliai važiavo tiesiai. Bestovint prie (duomenys neskelbtini)jis pastebėjo antra juosta važiuojantį automobilį „VW Golf“. Tas automobilis (duomenys neskelbtini)stabdė ir (duomenys neskelbtini)priekine automobilio dalimi atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)moterį. Nuo smūgio moteris pakilo į orą ir nukrito ant važiuojamosios kelio dangos. Minėtas automobilis „VW Golf“ galėjo važiuoti apie 50 km/val. greičiu. Automobiliui VW „Golf“ degė žalias šviesoforo signalas, o pėstiesiems raudonas. Iš kurios gatvės pusės ėjo minėta moteris, jis nepastebėjo (I t. b. l. Nr. 89-90); liudytojos J. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji (duomenys neskelbtini)Savo (duomenys neskelbtini). Ši vieta yra (duomenys neskelbtini)Taip pat, jai (duomenys neskelbtini) 2022m. rugsėjo 3d., apie 13 val., išgirdo stabdymo - „cypiančių padangų“ garsą. Atsigręžusi į (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį „VW Golf“, kuris (duomenys neskelbtini) partrenkė iš pažiūros stambų žmogų. Iškart atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini)degė draudžiamas, raudonas šviesoforo signalas. Matė, kaip nutrenktas asmuo atšoko nuo priekinio automobilio stiklo, vertėsi ore ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Ji iškart pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112. Kalbėdama telefonu priėjo arčiau įvykio vietos, tam, kad pasižiūrėtų mašinos, kuri nutrenkė žmogų, valstybinį numerį, nes tai prašė padaryti bendruoju pagalbos telefonu atsiliepęs asmuo. Matė, kaip iš žmogų nutrenkusio automobilio išlipo jaunas vyriškis ir priėjęs netoli nutrenkto asmens atsisėdo ant važiuojamosios kelio dalies. Mano, kad šis eismo įvykis galėjo įvykti dėl to, kad tą dieną labai ryškiai švietė saulė, todėl senyvo amžiaus moteris galėjo nepamatyti degančio draudžiamo šviesoforo signalo, o vairuotojas važiuodamas lengvuoju automobiliu per vėlai pamatė (duomenys neskelbtini), einančią moterį. Prie apklausos prideda savo telefono ekrano nuotraukas, kuriose matosi jos skambučių žurnalas, kuomet įvykus eismo įvykiui skambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (I t. b. l. Nr. 92-95); liudytojos J. D.apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022m. rugsėjo 3d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini)nestebėjo, buvo nusisukusi. Staiga atsisukusi pamatė, kad moteriškė, kuri buvo kitoje gatvės pusėje, parblokšta guli ant automobilio „kapoto“, šiek tiek mašinai pavažiavus į priekį ji nusirito nuo jo ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Neatkreipė dėmesio, koks šviesoforo signalas tuo metu, kai automobilis parbloškė moterį, degė, bet iš to, (duomenys neskelbtini), suprato, kad degė (duomenys neskelbtini). (I t. b. l. Nr. 98-101); liudytojo M. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022m. rugsėjo 3d., apie 13:30 val., važiuodamas iš (duomenys neskelbtini), priekyje jo važiavo taksi automobilis „Toyota Prius“. Jis važiavo apie 30 km/h greičiu, norėjo persirikiuoti į (duomenys neskelbtini) ir važiuoti šiek tiek greičiau, pagal leistiną kelių eismo taisyklėse greitį, tačiau tuo metu, jam iš paskos, taip pat iš (duomenys neskelbtini)pasuko lengvasis automobilis „Volkswagen Golf“, kuris iškarto pasuko į (duomenys neskelbtini)ir greičiau už jį (duomenys neskelbtini)Jis (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kaip priekyje jo važiuojantis „Volkswagen Golf“ nutrenkė staiga (duomenys neskelbtini)į važiuojamąją dalį išėjusį žmogų. Smūgis buvo stiprus, žmogus pakilo į orą, apsivertė ir po to nukrito ant važiuojamosios dalies. Matė, kad jiems, transporto priemonių vairuotojams, degė žalias šviesoforo signalas. Raudonas šviesoforo signalas degė (duomenys neskelbtini)stovėjo keturi ar penki automobiliai, pačiame priekyje stovėjo didelė mašina, džipas, iš už jo priekio ir išniro asmuo, kurį nutrenkė „Volkswagen Golf“ automobilis. Iki tol nematė, kad asmuo būtų stovėjęs ir laukęs, jis išniro labai greitai, nesimatė, kad asmuo būtų dairęsis, tiesiog ėjo tiesiai (duomenys neskelbtini). Jam privažiavus prie sankryžos pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies guli nutrenkta moteris, ji dar judino ra(duomenys neskelbtini)nką. Jis šiek tiek pristabdęs nuvažiavo tolyn, nes matė, kad į įvykio vietą buvo prisirinkę daug žmonių, kurie, kaip suprato, padėjo įvykyje nukentėjusiems asmenims. Pagal prašymą yra pateikęs savo lengvojo automobilio „Honda Accord“ vaizdo registratoriaus atminties kortelę, kurioje yra vaizdo įrašas su užfiksuotu eismo įvykiu (I t. b. l. Nr. 112-115); liudytojos R. U. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022m. rugsėjo 3d. automobiliu „Audi A3“, priklausančiu jos šeimai važiavo (duomenys neskelbtini), vairavo ji su savo dukrom. Į (duomenys neskelbtini). Jos vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), visi stovintys automobiliai laukė žalio signalo - (duomenys neskelbtini). Staiga išgirdo automobilio stabdymo garsą, girdėjo kaip čiuožia stabdomos padangos, kiek sekundžių girdėjo tą garsą neįsivaizduoja. Matė, kaip pro šalį šviesios spalvos automobilis pravažiavo į priekį, kai pro juos šalima juosta pravažiavo, kaip suprato, dar nestabdė, tačiau priekyje jis, kaip vėliau suprato, iš stipraus atsitrenkimo garso, stabdė ir partrenkę pėstįjį. Ji nematė, ką (duomenys neskelbtini)partrenkė, bet iš garso suprato, kad kažką nutrenkė (duomenys neskelbtini)Kas ėjo (duomenys neskelbtini)nematė, kurioje vietoje partrenkė taip pat nematė. (duomenys neskelbtini)pravažiavo eismo įvykio vietą ir matė, kad prieš tai matytas šviesus automobilis buvo sustojęs (duomenys neskelbtini)o priešais tą automobilį buvo gulintis žmogus, pagal tai, kad žmogus su kelnėmis, pagalvojo, kad partrenkė vyrą. Tada pastatė automobilį "(duomenys neskelbtini)pažiūrėti, kas atsitiko. Jau buvo GMP, policija ir moteris buvo užkelta ant neštuvų. (I t. b. l. Nr. 121-124); liudytojos M. A. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022m. rugsėjo 3d., apie 13.00 val., buvo „(duomenys neskelbtini), kartu su vyru A. pirko daržoves, stovėjo kryptimi tarp "(duomenys neskelbtini)Kadangi pirko prekes, buvo atsisukę nugara (duomenys neskelbtini)Pirmiausia išgirdo automobilio padangų cypimą, automobilis stabdė ir buvo didžiulis trenksmas. Jau tada atsisuko ir pamatė, kad skrenda ore (duomenys neskelbtini) du žmonės, tačiau kaip su vyru pakalbėjo, kad buvo į orą pakilęs vienas žmogus, šalia skrido kartu rankinė, atrodė tarsi žmogus. Prie vietos būriavosi iš karto žmonės, pamatė gulinčią ir dejuojančią moterišką, prie jos priėjo, ji dejavo: „skauda, skauda“, į jos klausimus nebeatsakė, buvo sąmoninga. Iššoko tas vaikinukas iš automobilio, priėjo prie moters, po to atsisėdo šalia ant asfalto, buvo šoke. Po to įvykio visas aplinkybes apkalbėjo, jis taip pat nematė einant tos moters. Iš visos situacijos galima buvo suprasti, kad moteris ėjo (duomenys neskelbtini). Aplink moterį iš rankinės buvo išsitaškę maisto produktai, vienas batas. Ar moteris dėvėjo akinius nežino, ji akinių jokių nematė, nei ant jos uždėtų, nei aplink ją. Girdėjo aplink kalbančius, kad moteris (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. Nr. 130-133); liudytojo Z. L.apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val., jis važiavo jam priklausančiu lengvuoju automobiliu „BMW X5“ iš (duomenys neskelbtini). Atvažiavo į (duomenys neskelbtini)dairėsi aplink, nebuvo sukaupęs dėmesio į aplink supančią aplinką. Tik išgirdus cypiančių padangų garsą pakėlė akis ir pamatė, kaip moteris (duomenys neskelbtini), išėjusi iš už jo stovinčio automobilio priekio įžengė į (duomenys neskelbtini)ir atsirado tiesiai prieš šia juosta važiuojantį automobilį, už akimirkos moterį minėtas automobilis partrenkė, ši pakilo į orą ir po to nukrito ant važiuojamosios dalies. Dėl patirto streso neįsiminė, kokios markės ir modelio automobilis nutrenkė minėtą moterį. Jis iškart pakėlė (duomenys neskelbtini)ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau tą dieną ryškiai švietė saulė ir žiūrint į (duomenys neskelbtini)nebuvo labai aiškiai matyti, kokios spalvos jis yra. Mano, kad moteris galėjo dėl to nepamatyti koks šviesoforo signalas tuo metu degė. Po to jam užsidegė žalias šviesoforo signalas ir jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)“. Dėl didelio susirinkusių žmonių skaičiaus į avarijos vietą nėjo, nemanė, kad jo pagalba gali būti ten reikalinga. Jo automobilis vaizdo registratoriaus neturi, todėl šio eismo įvykio vaizdo įrašo neturi (I t. b. l. Nr. 135-138); liudytojos S. Š.-T. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022m. rugsėjo 3 d. po 13 val. ji su savo vyru J. T. jiems priklausančiu lengvuoju automobiliu vyko iš savo (duomenys neskelbtini). Vyras vairavo, ji sėdėjo keleivio vietoje. Važiavo (duomenys neskelbtini), priekyje jų stovėjo nemažai mašinų, galėjo būti keturios ar penkios. Jiems stovint, pro juos, (duomenys neskelbtini), jai pasirodė, kad gana greitai, tiesiai nuvažiavo pilkos spalvos „Volkswagen“ automobilis, (duomenys neskelbtini)s. Tuo pat metu matė, kaip (duomenys neskelbtini) stabtelėjo moteris ir pradėjo ruoštis eiti toliau (duomenys neskelbtini). Ankščiau minėta moteris (duomenys neskelbtini)tiesiai prieš automobilį, kurį minėjo prieš tai, šis automobilis partrenkė moterį, ji pakilo į orą, apsivertė ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Smūgis pasirodė stiprus, buvo girdėti garsas, kai moteris nukrito. Po to aplink įvykio vietą pradėjo rinktis žmonės. Jie sulaukę leidžiamo važiuoti šviesoforo signalo pasuko į (duomenys neskelbtini)Savo automobilyje neturėjo vaizdo registratoriaus, todėl įvykio vaizdo įrašo neužfiksavo (I t. b. l. Nr. 153-156); transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad V. V. naudojamo transporto priemonės „VW Golf“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangčio, kairės pusės žibinto, priekinio stiklo, kairės pusės bamperio grotelės sugadinimus (I t. b. l. Nr. 51); Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. P. surašytu lavono apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad ant mirusiosios A. K. kūno ir veido sričių padarytas daugybines žaizdas (I 1 t. b. l. Nr. 57-69); Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas A. N. 2022-09-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pateikė alkoholio kiekio matavimo prietaiso "Drager Alcotes 6810" Nr. ARBL 0743 sertifikato kopiją bei V. V. nustatyto blaivumo duomenimis, kuriose nurodyta, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus.(I t. b. l. Nr. 95-100); (duomenys neskelbtini)V. D. 2022-09-27 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atlikus V. V. greitąjį narkotikų testą "Multi-drug 14 drugs rapid 1-step cup (urine)" narkotinių medžiagų vartojimo faktas nustatytas nebuvo (I t. b. l. Nr. 104-105); 2022-09-03 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. Nr. 28-47; 49-50); dokumento – vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini), apžiūra (I t. b. l. Nr. 170-180); dokumento – vaizdo stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini), apžiūra (II t. b. l. Nr. 5-11); įvykio vietos apžiūros nuotraukomis (II t. b. l. Nr. 12-24); 2022-09-22 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, esantis DVD-R laikmenoje - policijos pareigūnų automobilio kameromis užfiksuotas vaizdas ir garsas (II t. b. l. Nr. 25-27); policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotu vaizdo įrašu (II t. b. l. Nr. 28-35); dokumento – vaizdo registratoriaus vaizdo įrašu iš automobilio „Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini) (paimta iš M. B.) (II t. b. l. Nr. 28-35); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad: 1. A. K. mirtis įvyko nuo stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų sužalojimu bei daugybinių šonkaulių lūžių su nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes. Į tai nurodo stuburo lūžis kaklinėje dalyje tarp VI-VII slankstelių su nugaros smegenų sužalojimu, dešinės krūtinės ląstos pusės I-VIII šonkaulių lūžiai tarp vidurinės raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų, dešinės krūtinės ląstos pusės II-IX šonkaulių lūžiai tarp priekinės pažastinės ir vidurinės pažastinės linijų su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, kairės krūtinės ląstos pusės I-VIII šonkaulių lūžiai tarp vidurinės raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų, dešinėje krūtinplėvės ertmėje rasta 500 ml, kairėje 300 ml skysto kraujo. 2. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, A. K. mirė (duomenys neskelbtini)3. Mirusiosios A. K. kūne rasti sužalojimai: stuburo kaklinės ir krūtininės dalių lūžiai su nugaros smegenų sužalojimais, kairio raktikaulio lūžis, krūtinkaulio lūžis, dešinės krūtinės ląstos pusės I-VIII šonkaulių lūžiai tarp vidurinės raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų, dešinės krūtinės ląstos pusės II-IX šonkaulių lūžiai tarp priekinės pažastinės ir vidurinės pažastinės linijų, su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais, kairės krūtinės ląstos pusės I-VIII šonkaulių lūžiai tarp vidurinės raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų, dešinio klubakaulio kūno lūžis, abipus gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, stuburo juosmeninės dalies I ir II slankstelių abiejų pusių skersinių ataugų lūžiai, stuburo juosmeninės dalies IV ir V slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžiai, kryžkaulio dešinės pusės lūžis, dešinio blauzdikaulio atviras lūžis, kraujosruva kaktos minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje, abiejose plaštakose, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai kaktoje ir kairio kelio srityje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Stuburo kaklinės dalies lūžis su nugaros smegenų sužalojimu, daugybiniai šonkaulių lūžiai su nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes bei atviras dešinio šlaunikaulio lūžis kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 4.5. Visi sužalojimai A. K. padaryti vienu metu, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis. 6. A. K. mirtis įvyko nuo stuburo kaklinės dalies lūžio su nugaros smegenų sužalojimu bei daugybinių šonkaulių lūžių su nukraujavimu į krūtinplėvių ertmes. 7. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis judančia transporto priemone buvo suduotas į A. K. dešinės blauzdos užpakalinį- šoninį paviršių, apie 19-36 cm nuo pado. 8. Nėra teismo medicininių duomenų, kad A. K. buvo pervažiuota transporto priemonės ratais. 9. Nėra teismo medicininių duomenų, kad A. K. buvo velkama. 10. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, tikėtina, kad pirminio trauminio kontakto metu A. K. buvo vertikalioje kūno padėtyje, dešine kūno puse pasisukusi į transporto priemonę. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai atsakyti, ar pirminio trauminio kontakto metu A. K. judėjo. 11. Mirusiosios A. K. kūnas tyrimui pristatytas nuogas. 12. Mirusiosios A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (II t. b. l. Nr. 111-113); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023-01-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad mirusiosios A. K. kraujyje rasta 0,106 mg/l sertralino, pėdsakų indapamido, pėdsakų cinarizino, pėdsakų aprokseno. Kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. Kraujyje rasta 0,106 mg/l sertralino atitinka toksinę medikamento dozę (II t. b. l. Nr. 135-136); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-11-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad: 1. Automobilio „VW Golf" judėjimo greitis prieš pat paliktų pėdsakų pradžią buvo apie 84 km/h. Pėsčiosios partrenkimo momentu automobilio „VW Golf" judėjimo greitis priklausomai nuo pėsčiosios partrenkimo vietos pėsčiųjų perėjos atžvilgiu buvo 53-60 km/h. 2. Automobilio VW „Golf" vairuotojui V. V., važiuojant gyvenvietėje didžiausiu leistinu 50 km/h važiavimo greičiu ir reaguojant vairuojamo automobilio stabdymui toje pačioje vietoje, kurioje jis reagavo stabdymui nagrinėjamo eismo įvykio metu važiuodamas apskaičiuotu apie 84 km/h greičiu, jo vairuojamas automobilis būtų sustojęs neprivažiavęs horizontalaus kelio (duomenys neskelbtini)ir V. V. būtų išvengęs šia (duomenys neskelbtini)judėjusios pėsčiosios A. K. partrenkimo. 3. Techniniu požiūriu nagrinėjamoje eismo situacijoje pėsčiosios A. K. veiksmai, - (duomenys neskelbtini)judėdama į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę (duomenys neskelbtini), kėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį (duomenys neskelbtini)artėjusio automobilio VW „Golf‘ judėjimui, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „VW Golf‘ vairuotojo V. V. veiksmai, - važiuodamas 84 km/h greičiu, viršijo gyvenvietėje didžiausią leistiną 50 km/h važiavimo greitį, dėl to neteko techninės galimybės (duomenys neskelbtini)išvengti jo važiavimo krypties eismo juosta per (duomenys neskelbtini)A. K. patrenkimo reaguojant vairuojamo automobilio stabdymui toje pačioje vietoje, kurioje reagavo nagrinėjamo eismo įvykio metu, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (II t. b. l. Nr. 121-127).
Padarytos nusikalstamos veikos objektas eismo saugumas, papildomas objektas žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Subjektyvinė pusė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5d.
Dėl laidavimo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. ir D. V. pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, atleidžiant kaltinamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 ir 2 d. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“
Galima laiduotoja D. V. yra kaltinamojo mama, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, tarp kaltinamojo ir galimos laiduotojos santykiai geri, galima laiduotoja daro teigiamą įtaką kaltinamajam, kad pastarasis daugiau nebenusižengtų. Galima laiduotoja verta teismo pasitikėjimo.
V. V. padarė neatsargų nusikaltimą, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, civilinis atsakovas atlygino 12 306.80 Eur turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajai, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra laiduotojas, kuris vertas teismo pasitikėjimo, todėl kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d., 2d., 6p., 71 str. kaltinamajam V. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismų praktikoje paprastai asmeniui, kuris grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas, ar žuvo žmogus, teismo nuosprendžiu skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2020m. birželio 17d., eismo įvykio metu buvo blaivus, (duomenys neskelbtini)eismo įvykio kilimą lėmė ne tik jo grubus kelių eismo taisyklių pažeidimas – leistino greičio viršijimas, bet ir nukentėjusiosios neatsakingas elgesys kelyje, t.y. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad kaltinamojo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, teismas mano, kad netikslinga kaltinamajam skirti uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Remiantis specialiuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPDĮ), atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 str. 1 d.). Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas (TPVCAPDĮ 15 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakingo draudiko (civilinės atsakovės) pareiga mokėti draudimo išmoką teisę į ją įgijusiems nukentėjusiesiems kilo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir TPVCAPDĮ pagrindu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 4 p.)
Kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu UAB „(duomenys neskelbtini)todėl civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenka draudikui.
Nukentėjusioji N. M. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, jog žuvusioji buvo jos mama, pats artimiausias žmogus. Ji ilgai pergyveno dėl mamos netekties. Sužinojusi apie eismo įvykį, patyrė šoką. Ilgą laiką vartojo receptinius nervus raminančius vaistus. Po minėto įvykio apie mėnesį laiko darbe negalėjo tinkamai susikaupti, tinkamai atlikti savo darbą. Nedarbingumo nesiėmė. Iki minėto eismo įvykio 4 metus ji gyveno ir dirbo N., turi būtą ir gyvenamąją vietą deklaravo M.. N. dirba pagal (duomenys neskelbtini). Mama buvo jos vienintelis ryšis (duomenys neskelbtini). Iki minėto eismo įvykio mama gyveno(duomenys neskelbtini). Su pastarąja susiskambindavo kiekvieną dieną, susitikdavo per mėnesį 2-3 kartus, kai grįždavo iš (duomenys neskelbtini)Ji turi brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini)Brolis pas mamą apsilankydavo kiekvieną dieną. Iki minėto eismo įvykio mama sirgo (duomenys neskelbtini)jau ilgą laiko tarpą, vartojo psichotropinius vaistus. Šiuos vaistus vartojo nuolatos.
Civilinis atsakovas sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu iš dalies. Sutinka, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, kuri siekia 10 000 eurų. Šią pinigų sumą civilinis atsakovas pervedė į nukentėjusiosios banko sąskaita bylos nagrinėjimo metu. Savo poziciją civilinis atsakovas grindžia tuo, jog kelių eismo įvykis įvyko ne tik dėl kaltinamojo kaltės, tačiau ir dėl pačios žuvusios didelio neatsargumo. Nukentėjusioji N. M.. Pas žuvusią mamą apsilankydavo retai, ryšis nebuvo glaudus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala padaroma teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).
Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Be to, tokiais atvejais netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota šalių įstatymuose nustatyti nukentėjusiojo mirties atveju neturtinės žalos atlyginimą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius su mirusiuoju iki pat jo mirties (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007). Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį fizinio asmens mirties atveju turi jo artimieji, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-177/2013, 3K-3-209-1075/2020).
Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet ir į kitas aplinkybes, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).
Pagal suformuotas nuostatas, KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui), nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017), tačiau ir nuolat kinta.
Išdėstytos aplinkybės parodo, kad eismo įvykio metu žuvusi A. K. buvo nukentėjusiosios N. M. mama. Nukentėjusioji N. M. (duomenys neskelbtini). Nors susiskambindavo kiekvieną dieną, su mama susitikdavo labai retai, t.y. 2-3 kartus kas ketvirtą mėnesį, todėl teismas mano, kad santykiai nebuvo glaudūs. Dėl mamos netekties nukentėjusioji patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, apie mėnesį laiko negalėjo tinkamai atlikti savo tiesiogines darbo funkcijas, dėl to teko vartoti raminamuosius vaistus, tačiau jai nebuvo suteiktas nedarbingumas. Šioje byloje neginčijama, kad kaltinamasis neatsargiais veiksmais pažeidė aukščiausius teisinius gėrius – atėmė žmogaus gyvybę. Leistino greičio viršijimas sąlygojo pėsčiojo partrenkimą, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į pačios žuvusios A. K. elgesį prieš kelių eismo įvykį, t.y. ji, esant intensyviam eismui gatvėje, nesilaikydama kelių eismo reikalavimų, dėl savo didelio neatsargumo (duomenys neskelbtini)kas taipogi sąlygojo eismo įvykio kilimą. Analogiškai dėl neturtinės žalos didžio nustatymo, esant pačio žuvusiojo dideliam neatsargumui, buvo pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje Nr. 2K-3-788/2019. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose nustatant neturtinės žalos didį, į infliaciją, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas, tačiau iš dalies. Teismas mano, kad nukentėjusiajai buvo padaryta 10 000 eurų neturtinė žala. Civilinis atsakovas iki nuosprendžio priėmimo pervedė nukentėjusiajai šią pinigų sumą, todėl laikytina, kad neturtinė žala atlyginta.
Nukentėjusioji N. M. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 724.80 turtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas nukentėjusiajai atlygino 1 356.80 eurų turtinės žalos. Nukentėjusiosios atstovas teisiamojo posėdžio metu atsisakė dalį ieškinio - 368 eurų turtinės žalos atlyginimo, todėl laikoma, kad nukentėjusiajai turtinė žala pilnai atlyginta ir procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas G. M. prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai 3 600 eurų turėtų proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos suteikimu nukentėjusiajai proceso metu, t.y. atstovavimu ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, ieškinio paruošimu ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų iš kaltinamojo priteisimo nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo.
Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo parengtų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą proceso metu laiką, į tai, kad baudžiamoji byla nesudėtinga, ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ekspertizių atlikimo, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nuo pat pirmos apklausos, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, byla buvo užbaigta sutrumpintu procesu, į minėtų rekomendacijų nuostatų taikomus koeficientus, pateiktas prašymas tenkintinas, tačiau iš dalies. Priteistinos mažesnės proceso išlaidos, nei prašo nukentėjusioji ir jos atstovas, t.y. 2 500 Eur.
Dėl daiktinių įrodymų, dokumentų
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: automobilis „VW GOLF“, v.n. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, transporto priemonės registracijos liudijimas, draudimo polisas, techninės apžiūros lapas grąžintini V. V.; mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)paliktinas V. V.; MicroSD „(duomenys neskelbtini)su vaizdo įrašu paliktini prie baudžiamosios bylos; 7 kompaktinės plokštelės paliktinos prie baudžiamosios bylos.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 4 d.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. baudžiamąją bylą nutraukti, tuo V. V. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., padarymą.
V. V. perduoti D. V. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d., 2d., 6p., 71 str. kaltinamajam V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) didžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką įpareigoti susimokėti per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. (Numeris: (duomenys neskelbtini), Gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, (duomenys neskelbtini) Išaiškinti, kad jeigu V. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu V. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiosios N. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai N. M. iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi iki nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas savanoriškai pervedė nukentėjusiajai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, laikytina, kad neturtinė žala atlyginta.
Procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas, kadangi bylos nagrinėjimo metu turtinė žala buvo atlyginta ir nukentėjusiojo atstovas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė.
Nukentėjusiosios prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant mažesnę pinigų sumą, ni prašo nukentėjusioji. Iš V. V. priteisti nukentėjusiajai N. M. 2 500 (du tūkstančius penkis šimtus) Eur proceso išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
- automobilį „VW GOLF“, v.n. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, transporto priemonės registracijos liudijimu, draudimo polisu, techninės apžiūros lapu grąžinti V. V.;
- mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)palikti V. V.;
- MicroSD „(duomenys neskelbtini)su vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos;
- 7 kompaktines plokšteles palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.