Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1154-553/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
2A-1154-553/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01038-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Loreta Lipnickienė, Liuda Uckienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
J. T.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1154-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01038-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 78.2.1; 116.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) J. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1551-272/2014 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei J. T. dėl taikos sutarties sąlygų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2011-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas dėl nepilnamečio sūnaus A. A. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kuria nepilnamečio sūnaus A. A. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina J. T. ir iš R. A. sūnaus išlaikymui priteista po 400 Lt į mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, ir nustatyti A. A. gyvenamąją vietą su ieškovu R. A. jo gyvenamojoje vietoje bei priteisti iš atsakovės J. T. šalių sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-01 iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ieškovas nuo 2006 metų nesudaręs santuokos gyveno su atsakove ieškovo tėvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A., ieškovas tėvystę pripažino notarine tvarka, sūnui suteikta ieškovo pavardė. Bendras gyvenimas su atsakove nesusiklostė, todėl jie išsiskyrė, sūnus liko gyventi su atsakove. 2011 metais ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydamas nustatyti sūnaus A. A. gyvenamąją vietą su juo ir priteisti išlaikymą iš atsakovės. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame kėlė analogiškus reikalavimus, tačiau proceso metu buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas 2011-06-28 patvirtino. Atsakovė 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje išvyko į Vokietiją, palikusi sūnų savo motinos I. T. globai. Ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir grįždamas iš reiso kelioms dienoms ar savaitei, kartais ir ilgesniam laikui, pasiimdavo sūnų pas save. 2013 m. gegužės mėnesį ieškovas pasiėmė sūnų pas save ir nuo to laiko iki šiol sūnų augina pats. Šiuo metu ieškovas kol kas nedirba, iš darbo išėjo dėl sūnaus priežiūros. Nurodė, jog nuo 2014-06-01 sūnus lankys Aukštadvario vaikų mokyklą – darželį „Gandriukas“, tuomet ieškovas vėl pradės dirbti, o reikalui esant, jo sūnų iš darželio paims ieškovo sesuo O. D., gyvenanti Aukštadvaryje. Šiuo metu ieškovas sūnų išlaiko vienas iš santaupų, taip pat verčiasi atsitiktiniais statybos darbais, nuosavybės teise valdo 335/1000 dalis gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), todėl gali užtikrinti sūnui gyvenamąją vietą. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė sūnumi domisi itin retai, nedalyvauja sūnaus auklėjime, neprisideda prie sūnaus išlaikymo (nuo 2013 m. gegužės mėnesio ji atsiuntė 37 Lt ir batus iš odos pakaitalo sūnui). Atsakovė su kitais vyrais susilaukė dar trijų vaikų ir gyvena iš vaikams skiriamų pašalpų, kuo ji užsiima Vokietijoje, ieškovui nėra žinoma. Nurodė, kad ieškovas su sūnumi sutaria gerai, vaikas pas mamą nesiprašo.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, laiką ir datą jai pranešta įstatymo nustatyta tvarka; atsakovė 2014-05-21 telefonu informavo, kad procesinius dokumentus gavo elektroniniu paštu, tačiau teismo posėdyje dalyvauti negalės, todėl bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie jos turtinę padėtį.

Išvadą teikianti institucija Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2014-05-07 išvadą Nr. VT2-630 (b. l. 42-43) išvadą, kad šalių vaiko A. A. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. A. jo gyvenamojoje vietoje labiausiai atitiktų vaiko interesus. Taip pat nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2014-07-04 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir pakeisti 2011-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi patvirtintos R. A. ir J. T. taikos sutarties 1 punktą, nustatant vaiko A. A. gyvenamąją vietą su jo tėvu R. A., bei 3 punktą, priteisiant iš J. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. A. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad aplinkybės po šalių sudarytos taikos sutarties pasikeitė, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga pakeisti, nustatant jo gyvenamąją vietą su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiui bus užtikrintos visos sąlygos jo pilnaverčiam vystymuisi ir ugdymui. Teismas nustatė, kad nuo 2013 m. gegužės mėn. vaikas gyvena su ieškovu, kuris ir išlaiko sūnų. Atsakovė neatsiliepė į teismo pasiūlymą pateikti įrodymus apie jos turtinę padėtį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo. Teismas vertino, kad ieškovo pateiktas vaiko išlaikymo dydis (990 Lt/mėn.) yra realus ir neviršija vaiko poreikių. Atsižvelgdamas į augančio vaiko poreikius, teismas sprendė, kad šiems poreikiams tenkinti reikia nemažesnės už minimalią algą (1 000 Lt) pinigų sumos per mėnesį ir abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teisė į išlaikymą atsirado nuo 2013-05-01.

Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovė (apeliantė) J. T. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; 3) atsakovei iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į byloje esančius prieštaravimus (dėl ieškovo finansinių galimybių išlaikyti vaiką ir dėl susidariusio didelio išlaikymo įsiskolinimo už 2 metus), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Sprendime nenurodyta, kad atsakovė teismui pateikė motyvuotą prašymą atidėti teismo posėdį. Teismas nepasisakė, kodėl šio prašymo netenkino. Atsakovei buvo sudarytos kliūtis pareikšti savo nuomonę tiesiogiai teisme. Ieškovo ir išvadą teikiančios institucijos nurodytos aplinkybės nėra tikslios. Nurodė, kad ginčo šalių santykiai pašlijo, kai ieškovas sužinojo, kad atsakovė laukiasi jo vaiko. Po vaiko gimimo ieškovas prieš atsakovę naudojo smurtą. Po vieno iš smurto naudojimo atvejų pagal atsakovės pareiškimą buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau vėliau atsakovė pareiškimą atsiėmė. Sprendime netiksliai atskleidžiamos atsakovės išvykimo aplinkybės. Atsakovė pradžioje išvyko į užsienį viena, kad užsidirbtų pinigų vaikų išlaikymui (ieškovas sūnaus išlaikymui skirtų pinigų nemokėjo, dėl ko atsakovė kreipėsi į antstolį), vaikus palikdama savo motinos globai. 2013 m. gegužės mėn. ieškovas paprašė kelioms dienoms pasiimti sūnų, tačiau po to vaiko negrąžino nei atsakovei, nei globėjai (atsakovės motinai) bei pradėjo riboti bendravimą su vaiku. Atsakovei pradėjus geriau gyventi Vokietijoje, ji norėjo visus vaikus pasiimti pas save. Tris vaikus pas atsakovę palydėjo atsakovės mama. Ieškovas, sužinojęs, kad atsakovei gerai sekasi Vokietijoje, kategoriškai prieštarauja, kad sūnus gyventų ar net bendrautų su mama. Dėl ieškovo veiksmų (draudimo daryti vaikui pasą) atsakovė negalėjo pasiimti sūnaus gyventi kartu su savimi. Nurodo, kad su vaiku nuolat bendrauja telefonu, per skype, facebook programas. Su sūnumi laiką leido 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais, kai buvo atvykusi į Lietuvą. Į Lietuvą atvykus 2014 m. liepos mėnesį, nuvyko pas ieškovą pasimatyti su sūnumi, tačiau ieškovas pasitiko atsakovę būdamas neblaivus ir nurodė, kad sūnus Aukštadvaryje. Susitikusi su sūnumi atsakovė buvo priblokšta, nes pamatė, kad sūnus yra sulysęs, purvinas, neprižiūrėtas. Atsakovė paėmė sūnų pas tėvus, nuprausė, pamaitino, padovanojo atvežtas dovanas, tačiau sūnaus su savimi į Vokietiją paimti negalėjo, nes sužinojo apie 2014-07-05 teismo sprendimą. Atsakovė planavo pasiimti sūnų (įrengė jam kambarį nuomojamame bute, kreipėsi dėl sūnaus galimybės lankyti darželį Vokietijoje). Atsakovė tinkamai rūpinasi kitais vaikais, dirba du darbus. Darbo grafikas lankstus, todėl visą dėmesį atsakovė gali skirti vaikams. Atsakovė nenori riboti ieškovo bendravimo su sūnumi, tačiau mano, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nedarbo, sūnaus palikimo tetos (įtrauktos į socialinės rizikos šeimų įskaitą) ir močiutės (kuriai virš 80 metų) priežiūrai, ieškovas negali tinkamai rūpintis vaiku. Ieškovas klaidino teismą. Jo išlaikymo įsiskolinimas yra 9 058,95 Lt. Išlaikymo ieškovas neteikė 2 metus. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pateikta 2014-05-07 išvada paremta senais (2014-01-31) duomenimis. Ieškovo pateiktos charakteristikos yra 3 metų senumo. Ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiukštų darbo drausmė pažeidimą, jis nedirba ir neįsidarbina, neleidžia vaiko į darželį. Atsakovės nuomone, ji turi geresnes sąlygas užtikrinti sūnaus priežiūrą ir ugdymą. Atsakovė negalėjo tinkamai paaiškinti visų aplinkybių, nes teismas nereagavo į jos siųsta prašymą atidėti teismo posėdį ir bylą išnagrinėjo per vieną posėdį. Teismas pažeidė pareigą būti aktyviam šeimos bylose. Faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti teismas turi surinkti įrodymus, esančius užsienyje. Netenkinus reikalavimo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu, netenkintinas ir susijęs reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų išaiškinta objektyvi tiesa byloje.

Atsakovė pateikė į bylą papildomus įrodymus, kurie, pasak atsakovės, patvirtina, jog ieškovas nesirūpina vaiku. Mano, kad pagrindinis tikslas, kodėl ieškovas siekė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, buvo išlaikymo įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo išvengimas.

Atsiliepimas

Ieškovas ir išvadą teikianti institucija atsiliepimų į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2014-12-12 nutartį, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė 2015-01-08 ir 2015-01-09 šeimos aplankymo aktus ir naują išvadą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų. Išvadoje nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu labiausiai atitiktų vaiko interesus.

Atsakovė 2015-01-20 pateikė į bylą papildomus įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad ieškovo teikiama vaikui socialinė aplinka nėra palanki vaiko raidai ir jo ugdymui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas nėra grindžiamas aplinkybėmis, kurių įvertinimas galimas tik žodinio bylos proceso metu, taip pat į tai, kad žodinio apeliacinio proceso pageidauja tik apeliantė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nebūtinas. Nagrinėjamu atveju bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Kartu su apeliaciniu skundu ir atskirais prašymais apeliantė į bylą pateikė papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad yra pagrindas prijungti atsakovės pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pakeisti ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iš motinos į tėvo. Apeliantės nuomone, jos ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, nes tėvas (ieškovas) neužtikrina tinkamų sąlygų vaiko raidai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, tenkino ieškovo ieškinį visiškai. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad jai buvo sudarytos kliūtis pareikšti savo nuomonę tiesiogiai teisme, pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta, kad atsakovė teismui pateikė motyvuotą prašymą atidėti teismo posėdį, ir teismas nepasisakė, kodėl šio prašymo netenkino. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė apie ieškovo pareiškimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sužinojo dar 2014-04-26 (b. l. 39), kai teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti apeliantės sesei (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Jau 2014-04-28 elektroniniu laišku apeliantė kreipėsi į teismą su prašymu visus jai skirtus dokumentus siųsti elektroniniu paštu, nes ji gyvena Vokietijoje (b. l. 41). 2014-05-21 pranešimu apeliantė buvo informuota apie 2014-06-16 teismo posėdį (b. l. 48). Byloje nėra duomenų, kurie tikėtinai patvirtintų, kad kartu su apeliantės apeliaciniu skundu pateiktas jos 2014-05-21 teismui skirtas prašymas pakeisti teismo posėdžio datą (b. l. 125), teisme buvo gautas iki 2014-06-16 teismo posėdžio. Be to, pažymėtina, kad apeliantė turėjo beveik 2 mėnesių laiko tarpą, kad pateiktų teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį atsiliepimą į ieškinį ir visus apeliantės norimus pateikti įrodymus, tačiau šios savo procesinės pareigos apeliantė neįvykdė. Nepaisant to, visos minėtos aplinkybės neapribojo apeliantės teisės kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikti išsamią poziciją (argumentus bei įrodymus) dėl ieškinio reikalavimo ne/pagrįstumo, todėl net nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nesprendė apeliantės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tai būtų tik formalus pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ką įstatymas draudžia daryti (CPK 328 straipsnis).

Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas gali tinkamai rūpintis ginčo šalių nepilnamečiu vaiku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl apeliantės argumento, kad faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti teismas turi surinkti įrodymus, esančius užsienyje, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus Vokietijoje (apeliantės gyvenamojoje ir darbo vietoje), jeigu byloje būtų konstatuota, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu kenkia vaiko interesams ir byloje reiktų spręsti klausimą, ar kito tėvo (t. y. apeliantės) gyvenimo sąlygos užsienyje gali užtikrinti vaikui saugią aplinką, tinkamą jo priežiūrą ir raidą. Šiuo atveju minėtų aplinkybių nėra (apeliantė jų neįrodė). Aplinkybės, susijusios su ginčo šalių išskyrimo priežastimis, su apeliantės didesnėmis galimybėmis užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą bei ugdymą, nepaneigia faktų, kad apeliantė 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje išvyko į Vokietiją, palikusi ginčo šalių vaiką savo motinos globai, o 2014-01-06 vaiko globėja su kitais apeliantės vaikais išvyko gyventi pas vaikų motiną (apeliantę) į Vokietiją; nuo 2013 m. gegužės mėnesio vaiką augina ir jį išlaiko ieškovas nepaisant to, kad ieškovas pastovios darbo vietos neturi (apeliantė šių faktinių aplinkybių neginčija). Apeliantė neįrodinėja, kad ji ar trečiasis asmuo teikia pagrindinį išlaikymą ginčo šalių vaikui. Išvadą teikiančios institucijos (t. y. ginčo rezultatu nesuinteresuoto subjekto) 2015-01-15 išvadoje, parengtoje vadovaujantis 2015-01-08 ir 2015-01-09 šeimos aplankymo aktais, nurodyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu labiausiai atitiktų vaiko interesus. Išvadoje nurodyta, kad institucija negavo nei vieno pranešimo apie netinkamą vaiko priežiūrą ar motinos teisės bendrauti su vaiku ribojimą per visą tą laiką, kol vaikas gyvena su tėvu; šiuo metu vaikas gyvena pas ieškovo seserį, nes lanko šalia ieškovo sesers namų esančią ugdymo įstaigą, iki kurios nuo ieškovo namų yra apie 9 km, namas yra nuošalyje nuo pagrindinio kelio, kuris žiemą ne visada yra laiku valomas; ieškovas šiuo metu dirba individualiai, rūpinasi sūnumi (pas sūnų atvažiuoja mažiausiai 3 kartus per savaitę, lankosi darželyje, atveža pinigų maistui, perką rūbus, žaislus, švenčių dienas ir savaitgalius sūnus leidžia kartu su tėvu); vaiko ugdymo įstaiga pateikė informaciją, kad vaikas į darželį visada ateina tvarkingas, švarus, turi reikalingas ugdymui priemones, vaiko tėvas dalyvauja įstaigos renginiuose, domisi vaiko ugdymu, laiku moka mokesčius. Išvadoje pažymėta, kad ieškovo sesers šeima niekada nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde apeliantė teigė priešingai), o apeliantė nuo 2001 m. mažiausiai 5 kartus keitė savo gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ne kartą palikdavo savo vyresnius vaikus be priežiūros (vaikams buvo nustatyta laikinoji globa). Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, jog ieškovas neskiria vaikui dėmesio ir negali užtikrinti tinkamos vaiko priežiūros. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad 2014 m. liepos mėnesį atvykusi aplankyti sūnaus, apeliantė jį rado purviną, sulysusį ir neprižiūrėtą, tačiau šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Dėl apeliantės argumento, kad ieškovas vaiko priežiūrą paveda tretiesiems asmenims ir tai kelia pagrįstų abejonių jo, kaip tėvo, ketinimų prižiūrėti vaiką rimtumui, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pasiėmė vaiką iš apeliantės motinos globos tuo metu, kai pati apeliantė buvo išvykusi gyventi ir dirbti į užsienį. Be to, anksčiau aptartas ginčo šalių vaiko priežiūros bei ugdymo organizavimas nepaneigia fakto, kad vaikas realiai gyvena su tėvu (ieškovu), kuris nuolatos rūpinasi jo išlaikymu, tinkamomis gyvenimo sąlygomis, ugdymu, sveikata bei laisvalaikiu. Nors apeliantė akcentuoja tai, kad 2014-01-31 ieškovo gyvenamajame name buvo kilęs gaisras dėl ieškovo sūnėno neatsargaus rūkymo, šis vienetinis atvejis, atsižvelgiant į Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-01-15 išvadoje pateiktą informaciją, nesudaro pagrindo apeliantės padarytai išvadai, jog tokia socialinė aplinka nėra palanki ginčo šalių vaiko raidai. Tokiu būdų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateikti argumentai ir įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga pakeisti, nustatant jo gyvenamąją vietą su jo tėvu jo gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnamečiui bus užtikrintos visos sąlygos jo pilnaverčiam vystymuisi ir ugdymui. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliantės skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su išlaikymo įsiskolinimu, nėra reikšmingi šios bylos nagrinėjimo dalykui, t. y. reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrįstumo nustatymui. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Netenkinus apeliacinio skundo, nesprendžiamas atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Loreta LipnickienėLiuda Uckienė