Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei vyriausiajai specialistei Jolantai Černobrovkinai,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams O.G. ir R.G. (trečiasis asmuo – K.P.) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

26. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

27. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovai 2009 m. liepos 18 d. buvo sudarę santuoką, 2010 m. lapkričio 28 d. atsakovams gimė sūnus L.G.(Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. 794). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 913-341/2013 atsakovų santuoką nutraukė sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 3.1 punktu šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko L.G. nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su O.G.. 3.2 punktu šalys susitarė, jog R.G. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui 400 Lt sumą iki jo pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26057-1019/2017 pagal ieškovės O.G. ieškinį atsakovui R.G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo) tenkino ieškinį visiškai ir pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-913-341/2013 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui L.G. dydžio ir priteisė iš atsakovo R.G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 190 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2017 m. gegužės 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

28. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-6721-1167/2024 buvo leista paimti nepilnametį vaiką L.G. iš jo motinos O.G.ir tėvo R.G..

29. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašo neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią. Sprendžiant, ar šiuo atveju yra pagrindas tėvų valdžios apribojimui, kaip minėta, teisiškai reikšminga nustatytina aplinkybė yra tai, ar atsakovai vengia vykdyti savo kaip tėvų pareigas. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės sutiko su ieškiniu bei su aplinkybe, kad nepilnametis vaikas gyventų su K.P., tačiau prašė neskirti griežtų priemonių, taip pat atsakovė O.G. su ieškinio reikalavimais galiausiai nesutiko.

Dėl atsakovo kaip tėvo valdžios apribojimo

31. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovas vaiko auklėjime bei ugdyme vangiai dalyvauja, nenuosekliai bendradarbiauja su Pagalbos šeimai skyriumi, nevykdo pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų, neatvyksta į organizuojamus atvejo vadybos posėdžius, beveik nedalyvauja vaiko gyvenime, savo noru neteikia vaikui išlaikymo, išlaikymas vaikui iš jo darbo užmokesčio išskaitomas antstolio patvarkymais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas, nesirūpina sūnumi, tai rodo jo abejingumą savo tėviškoms pareigoms.

32. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra pateikti duomenys, jog atsakovas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, bylos duomenimis, atsakovas su vaiku kartais susiskambina, atsakovas teiraujasi kaip vaikui sekasi. Taip pat į bylą nėra pateikta duomenų, galinčių neabejotinai pagrįsti, jog atsakovas ateityje neįsitrauks į sūnaus auklėjimą bei rūpinimąsi, todėl nėra pagrindo neterminuotai apriboti jo kaip tėvo valdžią sūnaus L.G. atžvilgiu. Be to, pažymėtina, jog atsakovas teisminio nagrinėjimo metu prašė teismo neskirti jam griežtos priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Nurodė, kad nori bendrauti su vaiku.

33. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus L.G. atžvilgiu ir sprendžia, jog atsakovo tėvo valdžia tikslinga apriboti laikinai.

Dėl atsakovės kaip motinos valdžios apribojimo

34. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė turi alkoholio vartojimo problemų, kurios nėra kompleksiškai sprendžiamos, atsakovei kyla sunkumų auginant vaiką, be to, vaikui augant atsakovės namuose kyla reali grėsmė vaikui, kadangi jis nuolat tampa smurto artimoje aplinkoje liudininku. Tarnybos specialistai nurodo, jog neturi duomenų, kad situacija gali pasikeisti, motina nededa pastangų situacijai pakeisti, kad vaikas galėtų grįžti gyventi su ja.

35. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovė iš esmės bendrauja su vaiku tiesiogiai retai, iš esmės nuotolinėmis priemonėmis (telefonu), be to, kaip patvirtino trečiasis asmuo K.P, vaiko motina pervedė pinigus vaiko poreikiams (180 Eur), buvo padavusi kartą vaikui grynais pinigais, todėl spręsti, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaiku, nėra pagrindo. Atsakovės atstovės pateiktame atsiliepime nurodyta, jog atsakovė su vaiku nuolat bendrauja, perka reikiamus daiktus, praleidžia laisvalaikį vasarą, atostogauja kartu. Vaikas turi savo kambarį, stalą, kompiuterį, televizorių, lovą. Su savo priklausomybės problemomis nuolat kovoja. Lanko anoniminių alkoholikų grupę. Lanko specialistų konsultacijas. Be to, atsakovės atstovės teigimu, neterminuotas motinos valdžios apribojimas neigiamai atsilieps vaiko likimui.

36. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, kaip minėta, galėtų būti taikomas tuomet, jei teismas padarytų išvadą, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai vaiku nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės ieškinio argumentus, kad atsakovė vaiku tinkamai nesirūpina. Vis dėlto, kaip minėta, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

37. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovės neveikimą motinos valdžios įgyvendinimo prasme sąlygoja kenksmingas alkoholio vartojimas, kuris jau yra sukėlęs atsakovei fizinę ir psichologinę priklausomybę, nuo kurios atsakovė gydėsi VšĮ Respublikiniame priklausomybės ligų centro dienos psichiatrijos stacionaro skyriuje, taip pat lankė anoniminių alkoholikų grupę, dalyvavo psichologo konsultacijose VA „Caritas“ Motinos ir vaiko namuose. Pažymėtina, jog priklausomybė yra susijusi su susilpnėjusia galimybe kontroliuoti alkoholinių gėrimų vartojimą, jį nutraukti, todėl tai nėra susiję tik su paties žmogaus apsisprendimu (noru ar nenoru keisti situaciją). Be to, priklausomybė gali lemti sutrikusį gebėjimą matyti save iš šalies, todėl tokiam žmogui gali būti sunku pripažinti problemą (T. Jasiukevičiūtė „Priklausomybės nuo alkoholio progresavimas ir asmens tapatumas biografiniuose pasakojimuose: nuo tapatumo valdymo iki „alkoholinės beprotybės“. Visuomenės sveikata, 2013 m., Nr. 3(62)). Pažymėtina, kad alkoholinės abstinencijos būklė gali būti net pavojinga gyvybei dėl galimų komplikacijų, todėl tokiu atveju būtina specialistų (gydytojų) pagalba, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovė galimai turėjo suicido atvejų, kuriuos matė vaikas. Aptartos aplinkybės rodo, kad motinos valdžios neįgyvendinimas yra susijęs su atsakovės psichinės sveikatos būkle. Be to, pažymėtina ir tai, jog bylos duomenimis, atsakovė bando nutraukti ryšius su smurtaujančiu sugyventiniu P. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovės psichinės sveikatos būklė nebegali pasikeisti (pagerėti), be to, aktualu tai, kad jos būklės pagerėjimą patvirtina ir tai, kad 2024 m. gruodžio mėnesį atsakovė įsidarbino, todėl teismas daro išvadą, kad neterminuotam motinos valdžios apribojimui teisinio ir faktinio pagrindo šiuo atveju nėra.

38. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat pažymi, jog atsakovė teikia nenuoseklią poziciją, pirmiau sutinka su ieškiniu visiškai, vėliau savo nuomonę pakeičia ir nurodo nebesutinkanti su ieškiniu, tačiau aplinkybių, kodėl ieškinio reikalavimai jos atžvilgiu turėtų būti atmesti, atsakovė nepateikia. Kaip minėta, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų, jog ji gydosi nuo priklausomybės alkoholiui bei deda visas pastangas susigrąžinti nepilnametį vaiką. Tačiau sprendžiant dėl motinos valdžios apribojimo apimties klausimo teismas pažymi, kad nors atsakovei laikinas motinos valdžios apribojimas šiuo metu nenustatytas, tačiau atsakovė ir be šios prevencinės priemonės suvokia savo problemą dėl alkoholio vartojimo, galimai bando nutraukti ryšius su sugyventiniu P., todėl galima pagrįstai spręsti, kad vaiko ir atsakovės kaip motinos ryšys ateityje gali sustiprėti.

39. Taigi teismas daro išvadą, kad nors atsakovė šiuo metu tinkamai nesirūpina vaiku, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokia padėtis ateityje negali pasikeisti. Teismas pažymi, kad kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką. Valstybės institucijų didesnės pastangos padėti atsakovei (labiau įsiklausyti ir bendradarbiauti sprendžiant, kokios pagalbos priemonės labiau tinka šiai konkrečiai situacijai) atitiktų ir nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad vaiko ir tėvų ryšio svarba yra neabejotina. Šiuo aspektu teismas taip pat atsižvelgia ir pateiktą vaiko nuomonę išklausymo akte, remiantis kuriuo vaikas neturėjo kategoriškos nuomonės dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, priešingai, nurodė, jog jo santykiai su motina normalūs, tačiau norėtų gyventi pas seserį. Atkreiptinas dėmesys, jog vaikas didžiąją laiko dalį pasakojo apie motinos sugyventinį ir jo neigiamą įtaką motinai, taigi manytina, jog vaiko motinai panaikinus neigiamus faktorius (priklausomybę nuo alkoholio, atsiribojus nuo smurtaujančio sugyventinio), motinos padėtis ateityje pagerėtų ir jai pavyktų atkurti tinkamą ir saugią aplinką vaiko auginimui, užtikrinant vaiko teises bei interesus bei taip sustiprinti vaiko ir motinos ryšį.

40. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus L.G. atžvilgiu ir sprendžia, jog atsakovės motinos valdžia apribojama laikinai.

41. Pažymėtina, kad laikinai arba neterminuotai apribojus tėvo / motinos valdžią vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), taip pat išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

42. Išaiškintina atsakovams, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina ar / ir tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki globos nustatymo

43. CK 3.183 straipsnio 4 dalis įpareigoja sprendimą apriboti tėvų valdžią priėmusį teismą tuo pačiu sprendimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

44. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

45. Bylos duomenimis nuo 2024 m. kovo 5 d. vaikui nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirta jo sesuo K.P. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro 2024 m. liepos 15 d. pateiktame rašte nurodyta, kad K.P. visada geranoriškai nusiteikusi, pakankamai atvira laisvai kalba vaiko globos tema, klausosi patarimų ir rekomendacijų dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo, visada atsako į globos koordinatorės skambučius. Taip pat nurodyta, jog kartais K.P. patiria sunkumus auginat L., bet visada žino kur gali kreiptis pagalbos ir patarimo. Pabrėžia, jog būdama jauno amžiaus globėja labai gerai susitvarko su savo pareigomis ir stengiasi iš visų jėgų, kad L. būtų gera gyventi jų šeimoje. Vaikas visada teigiamai atsiliepia apie savo globėją. Tarnybos 2024 m. liepos 12 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodoma, kad duomenų apie tai, kad globėja (rūpintojas) K.P. netinkamai vykdo savo pareigas, Tarnyba neturi, todėl konstatuotina, kad laikinoji globa (rūpyba) vykdoma tinkamai. K.P. (rūpintoja) tinkamai atlieka savo pareigas: rūpinasi L poreikių patenkinimu, jo sveikata, ugdymu, poilsiu. Vaiko rūpyba sklandi ir tikslinga, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, užtikrinamos nepilnamečio teisės ir teisėti interesai. K.P. geba atpažinti ir patenkinti vaiko fizinius ir emocinius poreikius, užtikrina vaikui saugią aplinką ir tinkamą priežiūrą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, prašo L.G. gyvenamąją vietą palikti K.P. šeimoje.

46. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes dėl K.P. tinkamo globėjos pareigų vykdymo, išklausius K.P. paaiškinimus teismo posėdyje, vaiko L.G. gyvenamoji vieta nustatytina globėjos K.P. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

47. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Ieškovas, kaip minėta, teismo prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui po 300 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

48. Teismas pažymi, kad tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

49. Nagrinėjamu atveju kreipdamasi į teismą ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė savo reikalavimą atsakovo atžvilgiu ir prašo pakeisti 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26057-1019/2017 priteistą iš atsakovo R.G. nepilnamečiui vaikui 190 Eur išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo R.G. nepilnamečiui vaikui L.G. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir likusią ieškinio dalį prašo palikti nepakeistą.

50. Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

51. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 23 d. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur, o vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis 1083 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas), atskaičius mokesčius – 765,99 Eur, o vaiko išmokos dydis – 122,50 Eur. Taigi orientacinis išlaikymo dydis 2025 m. tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 321,75 Eur per mėnesį (765,99 Eur / 2; 765,99 Eur – 122,50 Eur / 2).

52. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis MMA kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi šis kriterijus teismui tokio pobūdžio bylose yra tik orientacinis.

53. Kaip aukščiau minėta, ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi nenuoseklios pozicijos, pirma su prašoma priteisti išlaikymo suma (300 Eur) sutiko, vėliau, atstovaujama advokatės, nurodė galinti mokėti tik 180 Eur. Atsakovės atstovė taip pat teismo prašė atsižvelgti į tai, kad nepilnamečio vaiko globėja K.P. gauna kas mėnesį vaiko globai skirtus pinigus – 478,50 Eur, šią aplinkybę patvirtino K.P. teismo posėdyje. Be to, pasak atsakovės atstovės, globėjai yra pervedami vaiko pinigai 96 Eur kas mėnesį. Taip pat atsakovės atstovė akcentavo, jog į bylą nėra pateikti duomenis apie vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas sumas. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat prašė sumažinti prašomą priteisti išlaikymo dydį ir jo atžvilgiu.

54. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

55. Ieškovės pateiktais į bylą duomenimis nustatyta, jog atsakovė nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2024 m. gruodžio 9 d. nedirbo ir buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) išrašu apie fizinio asmens darbovietę, gautu iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodra“, nustatyta, jog atsakovės pajamos sudarė apie 278-288 Eur dydžio socialinės išmokos kas mėnesį. Nuo 2024 m. gruodžio 9 d. atsakovė O.G. yra įsidarbinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2024 m. gruodžio 4 d. atsakovas R.G. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Informacijos apie gaunamą darbo užmokestį dar nėra pateikta. Tarnybos duomenimis atsakovams neįgalumas nenustatytas. Tokius duomenis teismui atsakovai taip pat nepateikė. Tarnybai nėra žinoma, taip pat atsakovai teismui nepateikė duomenų, kad atsakovai turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios turi tiesioginės įtakos atsakovų darbingumui ar galimybei gauti pakankamas pajamas.

56. Remiantis antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0128/13/03363 duomenimis, atsakovui priklauso kilnojamasis turtas (BMW 530), kuris yra areštuotas, tačiau techninė būklė ir buvimo vieta nenustatyti, taip pat areštuotos skolininko sąskaitos, iš kurių lėšos nenusirašo, kito turto ir pajamų neturi. Antstolis taip pat informuoja teismą, kad pagal Vilniaus rajono apylinkes teismo 2013 m. spalio 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-913-341/2013 (dėl išlaikymo priteisimo) ir Vilniaus miesto apylinkes teismo 2017 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-26057-1019/2017 (dėl išlaikymo dydžio pakeitimo) išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. lapkričio 21 d. yra 10 934,53 Eur.

57. Remiantis Kelių transporto priemonių registru, nustatyta, jog atsakovui taip pat priklauso kilnojamasis turtas - Mercedes-Benz E 220 CDI, kurio dalyvavimas eisme yra leidžiamas ir šis kilnojamasis turtas nėra areštuotas. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, jog jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 200 Eur neatskaičius mokesčių.

58. Remiantis bylos duomenimis bei Nekilnojamojo turto registru, nustatyta, jog atsakovai neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

59. Kaip minėta, orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

60. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, nustatant ir sprendžiant priteistiną išlaikymo dydį, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

61. Teismas pažymi, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

62. Atsakovės atstovė prašo teismo mažinti išlaikymo dydį iki 180 Eur, atsižvelgiant į globėjos gaunamus vaiko globos pinigus. Tačiau teismas pažymi, jog negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti nepilnamečio vaiko globėjai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

63. Pažymėtina ir tai, kad vaikui turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaiką, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, ugdymo priemonėms ir panašiai, kad vaikas užaugtų pilnavertė, harmoninga bei visapusiška asmenybė. Visapusiškam vaiko vystymuisi užtikrinti turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

64. Teismas, išanalizavęs duomenis apie atsakovų turtinę padėtį bei atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie tai, kad atsakovų vaikas turi specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių (chroniškų ligų, sveikatos sutrikimų gydymo, specifinių laisvalaikio ar lavinimo užsiėmimų ir kt.) byloje nėra pateikta, vertina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (po 300 Eur per mėnesį) yra objektyviai didesnis nei leidžia atsakovų turtinė padėtis. Taigi teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju iš atsakovų priteistinas išlaikymo dydis – po 250 Eur kas mėnesį, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, jų darbingumas nėra apribotas ir nuo gruodžio mėnesio atsakovai yra įsidarbinę į naujas darbovietes, taigi jų finansinė būklė ateityje galimai gerės.

65. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

66. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

67. Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas globėjas (rūpintojas), su kuriuo nustatoma vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis), kuris vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Laikinai globėjai išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

68. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis neužkerta kelio ateityje, atsiradus naujų aplinkybių, pavyzdžiui, pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, pakeisti tiek išlaikymo formą, tiek dydį (jį sumažinti arba padidinti) (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

69. Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

71. Atsakovei byloje buvo suteikta nemokama teisinė pagalba pagal 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. ATP-2024-42955. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 441,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

72. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 55,51 Eur, šias bylinėjimosi išlaidas paskirsčius po lygiai iš atsakovės bei atsakovo priteistina suma (po 27,76 Eur) viršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos (8 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš esmės sprendimą priėmus ieškovės naudai, iš atsakovų priteistinos 55,51 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 27,76 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 407 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią motinai O.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus L.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią tėvui R.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus L.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės O.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui L.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki L.G. pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-913-341/2013 iš atsakovo R.G. nepilnamečiui sūnui L.G. priteistą išlaikymo dydį (190 Eur) ir priteisti iš atsakovo R.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui L.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis įmokomis kas mėnesį po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 26 d.) iki L.G. pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti K.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko L.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globėjos (rūpintojos) K.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės O.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 27,76 (dvidešimt septynis Eur 76 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 27,76 (dvidešimt septynis Eur 76 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai pervedamos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.