Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės RAIL CARGO SZYBKI TRANSPORT KOLEJOWY SPÓŁKA Z O O atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės RAIL CARGO SZYBKI TRANSPORT KOLEJOWY Sp. z o. o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bio Valiuta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

6. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad dalis teikiamų įrodymų – žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio įrodymo kopija, oficialaus Lenkijos teismų registro išrašo apie ieškovę lenkų kalba kopija bei Telšių apylinkės teismo nutarčių kopijos jau yra šioje byloje, todėl pakartotinis jų priėmimas į bylą būtų betikslis. Vadovaudamasis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas į bylą priima tik apeliantės pateiktą oficialaus Lenkijos teismų registro išrašo apie ieškovę lietuvių kalba kopiją.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei per nutartyje nustatytą terminą nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).

12. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesant konkretaus suformuluoto ieškinio pagrindo, tolimesnis procesas nėra galimas.

14. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020).

15. Taigi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

16. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškiniu, 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė šiuos ieškinio trūkumus: pateikti reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovės skolą bei, kad apie reikalavimo perleidimą buvo informuota atsakovė; pateikti įrodymus apie tai, kokie tarpusavio santykiai siejo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovę, ar buvo sudarytos kokios nors atskiros konkrečios tarpusavio sutartys; pateikti įrodymus, kokiu pagrindu buvo išrašomos sąskaitos atsakovei; pateikti įrodymus, kad ieškinyje nurodytos prekės buvo pristatytos, t. y. suformuluoti aiškų ieškinio pagrindą ir pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus; pateikti kartu su ieškiniu nurodomus priedus (juridinio asmens išrašą apie ieškovę, įgaliojimą, reikalavimo teisės perleidimo sutartį, SMGS važtaraštį bei šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, taip pat juridinių asmenų išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuva, pranešimą atsakovei apie reikalavimo perleidimą, žyminio mokesčio atidėjimo prašymą); įgaliojimą N. K. pasirašyti teismui teikiamus dokumentus ieškovės vardu, juos pateikti teismui ar atstovauti ieškovę teisme; pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip); sumokėti 80 Eur žyminį mokestį.

17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas spendė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nešalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, nepateikė prašymo, jeigu manė, kad teismas nustatė per trumpą terminą, jį pratęsti. Iš atskirojo skundo argumentų galima suprasti, jog ieškovė laikosi dvejopos pozicijos, viena vertus, galimai sutinka su nustatytais ieškinio trūkumais, nes nurodo, kad teismas užsienio juridiniam asmeniui turėjo nustatyti ilgesnį trūkumų šalinimo terminą, kita vertus, teigia, kad ji teikdama ieškinį su juo pateikė visus reikalingus dokumentus, aiškiai išdėstė ieškinio pagrindą, t. y. teismo nustatyti ieškinio trūkumai neegzistavo. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka. Kaip matyti iš ieškinio VI dalyje „Priedai“ pateikiamo pridedamų įrodymų sąrašo, ieškovė nurodė, kad šiam ieškiniui pridedami tik tie dokumentai, kurie susiję su sąskaita M240000000905, t. y: juridinio asmens išrašas (RAIL CARGO SZYBKI TRANSPORT KOLEJOWY Sp. z o.o., Lenkija) su vertimu į lietuvių kalbą; įgaliojimas N. K. su vertimu į lietuvių kalbą; juridinio asmens išrašas (UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuva); reikalavimo teisės perleidimo sutartis (2025 m. rugsėjo 26 d.) dėl sąskaitos M240000000905 su vertimu į lietuvių kalbą; pranešimas UAB „Bio Valiuta“ apie reikalavimo perleidimą; sąskaita faktūra M 240000000905 (2024 m. gegužės 9 d.) su vertimu į lietuvių kalbą; SMGS važtaraštis, patvirtinantis transporto paslaugų teikimą, su vertimu į lietuvių kalbą; palūkanų skaičiavimo lentelė; žyminio mokesčio atidėjimo prašymas. Tuo tarpu iš teismui pateikto ieškinio su priedais (Nr. CBP-32119) nustatyta, kad didžiosios dalies ieškinyje nurodomų dokumentų nėra. Ieškovė su ieškiniu pateikė tik juridinio asmens išrašą (apie ieškovę) lenkų kalba, 2025 m. rugsėjo 26 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesiją) lietuvių kalba, 2024 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitos faktūros M Nr. 240000000905 kopiją lietuvių kalba, CMR važtaraštį lenkų kalba, palūkanų skaičiavimo lentelę, 53,60 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymą lenkų kalba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu, pagrįstai nustatė anksčiau nutartyje nurodytus trūkumus, kadangi nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pateikė ne visus įrodymus, kuriuos nurodė ieškinio pridedamų įrodymų sąraše, be to, tam tikri įrodymai – CMR važtaraštis, juridinio asmens išrašas apie ieškovę, žyminio mokesčio sumokėjimo išrašas pateikti ne lietuvių, o lenkų kalba. Taip pat nors ieškovė tvirtina, kad ji įgaliojimą apie N. K. suteiktą teisę atstovauti ieškovę yra pateikusi į bylą su ieškiniu 2025 m. lapkričio 18 d., kaip atskirą dokumentą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad toks įrodymas būtų pateiktas.

18. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ką patvirtina ir teismų praktika, nurodyta šios nutarties 13-15 punktuose, ieškinio pagrindas turi būti aiškiai atskleistas, ieškovė turi pateikti ieškinyje nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju nors ieškovė ieškinyje pateikė įrodymų sąrašą, kuriais grindžia savo reikalavimą, tačiau nustačius, kad iš tikrųjų didžiosios dalies jų su ieškiniu nepridėjo, o ir tam tikri pateikti dokumentai neatitinka jų turiniui ir formai keliamų reikalavimų (neišversti į lietuvių kalbą), darytina išvada, kad ieškinys turi trūkumų ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę juos pašalinti, o apeliantės argumentai, kad ieškinio trūkumai neegzistavo, ar, kad jie yra tik formalūs, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo nustatytu ieškinio trūkumu, kad ieškovė neišreiškė pozicijos dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančio byloje asmens nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Nagrinėjamu atveju ieškovė tokios pozicijos neišreiškė. Pažymėtina, kad minėtos nuomonės išreiškimas yra svarbus, ne tik bylos vedimui atitinkamu būdu, bet ir mokėtinam žyminiam mokesčiui apskaičiuoti. CPK 80 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad šiuo atveju jos sumokėtas 53,60 Eur žyminis mokestis yra per mažas, nes už ieškinio reikalavimo sumą – 2 681,33 Eur (2 469,43 Eur skola + 211,90 Eur palūkanos) yra mokėtinas 80 Eur žyminis mokestis, jeigu ieškinys pateikiamas ne elektroninių ryšių priemonėmis, arba 75 procentai žyminio mokesčio, kas sudaro 60 Eur, jeigu ieškinys pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovei neišreiškus nuomonės dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ji turi mokėti 80 Eur dydžio žyminį mokestį (arba primokėti 26,40 Eur, nes yra sumokėjusi 53,60 Eur), nepaisant aplinkybės, kad ieškinį pateikė per elektroninių paslaugų portalą.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors apeliantė iš dalies yra teisi, jog pirmosios instancijos teismas jai, kaip užsienio juridiniam asmeniui, nustatė gana trumpą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau apeliantei nebuvo apribota teisė teikti prašymą dėl termino pratęsimo. Apeliantė jokių veiksmų per nustatytą terminą neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu. Apeliantei primintina, kad ieškinio laikymas nepaduotu neatima iš jos teisės pašalinus ieškinio trūkumus, su juo vėl kreiptis į teismą.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirojo skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias padarinius, nepašalinus procesinių dokumentų trūkumų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškovė atskirajame skunde išreiškė pageidavimą priteisti partirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.