Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-598-375/2017

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-10-09
Bylos Nr.: e2-598-375/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13308-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Poderienė
Ieškovas: M. A. Š.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kepėjas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: K. Š., J. N., Kauno miesto savivaldybės administracija
Advokatai: Aurelijus Gruodis, Artūras Gutauskas

Kategorijos

2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-598-375/2017;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13308-2015-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.6.16.8.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė,sekretoriaujant Rūtai Čekanavičiūtei,nedalyvaujant ieškovei M. A. Š., dalyvaujant jos atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos kepėjas“ atstovams advokatams Artūrui Gutauskui, Robertui Juodkai, nedalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims K. Š., J. N., Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. Š. patikslintą ieškinį dėl įsakymo ir valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos kepėjas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys: K. Š., J. N., Kauno miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovė patikslintu ieškiniu (el. byla, 2 t., b. l. 132–137) prašo panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. 8VĮ-588-(14.8.2), panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-153, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 8,44 ha žemės buvusio (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje. Dalis atitinkamos J. Š. nuosavybės teise valdytos žemės patenka į šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą 45000 kv. m ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. J. Š. anūkai V. Š., K. Š. ir J. N. prašymus dėl nuosavybės teisės prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į J. Š. priklausantį žemės sklypą pateikė 1991 m. gegužės 27 d. ir 1991 m. lapkričio 25 d. V. Š. mirus (duomenys neskelbtini) jo teises ir pareigas paveldėjo sutuoktinė –ieškovė.

2015 m. birželio 11 d. ieškovės atstovas, rengdamas skundą Kauno apygardos administraciniam teismui patikrino Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenis apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir sužinojo, kad visas žemės sklypas yra išnuomotas atsakovei UAB „Lietuvos kepėjas“ 2015 m. gegužės 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. birželio 19 d. lydraščiu pateikė šios nuomos sutarties nuorašą, 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą bei kitus dokumentus. Ieškovė mano, kad įsakymas ir žemės nuomos sutartis priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas.

Nurodo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenis nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekdama nustatyti be aukciono statinių savininkams parduodamų (išnuomojamų) valstybei priklausančių žemės sklypų tvarką 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau ir – Taisyklės). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas numato, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovė pabrėžia, kad žemės išnuomojama tik tiek, kiek yra būtina eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį.

Nurodo, kad naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas numato, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovė teigia, kad iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gautų dokumentų 2015 m. gegužės 8 d. įsakymas ir 2015 m. gegužės 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudaryti nesant: 1. detaliojo plano, kuriuo būtų nustatyta koks žemės sklypo dydis yra reikalingas UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausančių statinių eksploatavimui pagal statinių paskirtį nurodytą Nekilnojamojo turto registre 2. nepateiktas pagal Taisyklių 8 p. parengtas žemės sklypo planas kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis.

Nurodo, jog iki šiol nėra patvirtinto jokio detaliojo plano ar kitokio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų nustatyta kiek žemės reikia šiuo metu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaune esančių statinių eksploatavimui pagal jų Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklype esančių pastatų eksploatacijai reikalingo žemės dydžio nustatymo, todėl atitinkamu detaliuoju planu nebuvo nustatytas dydis, kuris būtinas sklype esančių pastatų eksploatacijai. Todėl šiuo detaliuoju planu negalima remtis sprendžiant klausimą, kokia žemės sklypo dalis yra reikalinga sklype esančių statinių eksploatacijai ir juo labiau teigti, kad atitinkamu detaliuoju planu buvo nustatyta, kad visas žemės sklypo plotas yra būtinas šiame sklype esančių statinių eksploatavimui. Mano, kad kaip tik priešingai detaliajame plane numatyti sprendiniai patvirtina faktą, kad tikrai ne visas žemės sklypo plotas yra būtinas žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, nes patvirtintu detaliuoju planu leidžiama naujų statinių statyba. Be to, kaip matyti ir iš pačio 2005 kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, tvirtinamu detaliuoju planu yra tik papildomas sklypo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas. Dėl šių priežasčių tiek nuomos sutartis tiek ir įsakymas prieštarauja imperatyvioms Žemės įstatymo nuostatoms, todėl turėtų būti panaikinti. Ieškovė dėl sudarytos ginčijamos nuomos sutarties ir su jais susijusių aktų prarado ne tik teisę atkurti nuosavybės teises natūra susigrąžinant žemę, bet taip pat ir kitokiu būdu (pvz.: aukciono būdu) išsinuomoti ar išsipirkti jos sutuoktinio protėviams priklaususią žemę (jos dalį) ir taip kitokiu būdu įsikurti jos sutuoktinio protėvių žemėje. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas buvo išskirtas dar tarybiniais laikais, tačiau jis buvo išskirtas ir vėliau suformuotas ne šiuo metu žemės sklype esančių statinių statybai ir eksploatacijai. 1980 m. gruodžio 10 d. Kauno m. VK sprendimu Nr. 549 buvo suteiktas sklypas Prekybos organizacijų valdybai Pramonės rajone sandėliams statyti, statybos užsakovo funkcijos buvo pavestos Drabužių didmeninės prekybos Kauno bazei. Drabužių didmeninės prekybos Kauno bazei 1990 m. vasario 5 d. išduotas statybos leidimas Nr. 502/90 prekybos sandėlių statybai, pagal kurį buvo pradėti vykdyti statybos darbai suteiktame sklype. Drabužių didmeninė prekybos Kauno bazė po privatizacijos pervadinta į AB „Kauno bazė“ (jai atiteko ir vykdoma statyba), tačiau ne visi statybos darbai numatyti statybos leidime buvo užbaigti. Buvo pastatyta tik dalis statinių. Šiuo metu šio statybos leidimo galiojimas yra pasibaigęs, o žemės sklype esantis pagrindinis statinys pastatytas tik 2005 m. Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkiu nusprendė išnuomoti AB „Kauno bazė“ 4,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 1994 m. spalio 20 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo įsakymu buvo nutraukta. 2003 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 13161 akcinė bendrovė „Kauno bazė“ pardavė G. F. B. 3037,63 kv. m bendrojo ploto sandėlį 1F1b, su priklausiniais; 53 kv.m bendrojo ploto ūkinį pastatą, pažymėtą plane 2I1b, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. 2004 m. gruodžio 21 d. buvo išduotas statybos leidimas, pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune rekonstrukcijai į kepyklą. 2005 m. vasario 22 d. Gamybos pastato 1P2b - kepyklos (duomenys neskelbtini) (po rekonstrukcijos) pripažinimo tinkamu naudoti aktu pastatas kepykla ir kiemo statiniai pripažinti tinkamais naudoti. Būtent tik 2005 m. vasario 22 d. buvo pabaigta šiuo metu Ginčo žemės sklype esančio pagrindinio pastato statyba. 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Ginčo žemės sklypo detalusis planas, kuriuo numatoma naujų statinių statybos Ginčo žemės sklype galimybė. Nurodo, jog teismo prijungtoje civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė ir ekspertams užduoti klausimai kokia Ginčo žemės sklypo dalis yra būtina šiame žemės sklype esančių pastatų naudojimui pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą šių statinių paskirtį. Taip pat kokia atitinkama Ginčo žemės sklypo dalis yra užstatyta nekilnojamojo turto registre registruotais statiniais. Ekspertai pateikė atsakymą, jog statinių eksploatavimui reikia 16902 kv. m. arba 1,7 ha. Taip pat ekspertai nurodė, jog faktiškai Ginčo žemės sklypo dalis užstatyta pastatais ir statiniais yra 4518,62 kv. m.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius pateikė atsiliepimą (el. byla, 2 t., b. l. 158–162) į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti pilna apimtimi. Paaiškino, kad 4,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkiu nusprendė išnuomoti AB „Kauno baze“ 4,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir šio potvarkio pagrindu 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi 45000 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) C, Kaune, buvo išnuomotas AB „Kauno bazė“. Taip pat 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininkas išdavė sutikimą Nr. 10-1047, kad AB „Kauno bazė“ perleistų nuomos teisę į 4,5 ha žemės sklypo prie įgyjamų pastatų naujajam savininkui G. F. B.. 2003 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi AB „Kauno bazė“ perleido naujajam savininkui ginčo žemės sklype esančius statinius. 2004 m. gruodžio 21 d. išduotas leidimas pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini). Kaune, rekonstrukcijai į kepyklą. 2005 m. vasario 23 d. statiniai pripažinti tinkamais naudoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1010 patvirtino 45000 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) C. Kaune, detalųjį planą, pagal kurį buvo papildytas žemės sklypo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas (žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, naudojimo pobūdis - teritorija gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti; numatytas sandėlio rekonstravimas ir pramoninės kepyklos statyba. 2011 m. rugsėjo 15 d. žemės nuomotojas G. F. B. jam nuosavybės teise priklausančius stalinius perleido UAB „Mentora“ ir Ko (pakeistas pavadinimas į UAB „Lietuvos kepėjas“). 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu nutraukė 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį sudarytą su AB „Kauno bazė“, nuomos teisių perėmėjui G. F. B. perleidus žemės sklype buvusius statinius.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014 įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją peržiūrėti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės buvusiame žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-107-254/2015 minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Vykdydamas teismo sprendimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. gegužės 6 d. Kauno miesto skyriui pateikė raštą Nr. 70-2-1127 „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ((duomenys neskelbtini))“, kuriame informavo, kad atsižvelgiant į parengta įvertinimo schemą, atliktus paskaičiavimus, pagal normatyvinius reikalavimus suplanuotai teritorijai nustatytus reikalingus privalomųjų želdynų plotus, automobilių parkavimo vielų skaičių, transporto judėjimo srautus, teisėtai pastatytus (įregistruotus) statinius, detaliuoju planu numatytą žemės sklypo naudojimo būda, užstatymo zoną, užstatymo tankį (30 proc.), užstatymo intensyvumą ir kitus privalomuosius režimo reikalavimus, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, preliminariai laisvos (neužstatytos) preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės buvusiame žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype, nenustatyta. Kauno miesto skyrius, atsižvelgdamas į minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyriaus raštą Nr. 70-2-1127 bei vadovaudamasis teisės aktais 2015 m. gegužės 8 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-588-( 14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir 2015 m. gegužės 8 d. su atsakovu pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-153.

Nurodė, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 punktas taikomas tik tuomet, kai tame pačiame žemės sklype yra keli skirtingi statinių savininkai, tačiau ji netaikoma, kai tame pačiame žemės sklype, visi statiniai priklauso tam pačiam savininkui.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus - faktini ir teisinį. Pirma, žemes sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemes sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kita paskirti nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011).

Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-107-254/2015, kurioje ieškovė reikalavo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ pasisakė, jog „nenuginčijus žemės sklypo suteikimo teisėtumo ir nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ir atsakovas nurodo, kad sklype vykdo ūkinę komercinę veiklą, t. y. naudoja žemės sklypą pagal paskirtį, laikytina, kad toks sklypas yra užstatytas ir natūra negrąžinamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011).

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos kepėjas“ atsiliepime (el. byla, 2 t., b. l. 165-170) prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus parengtas 2015 m. gegužės 6 d. raštas Nr. 70-2-1127 „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ((duomenys neskelbtini))“ buvo apskųstas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. administracinėje byloje Nr. eA-285-261/2017 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės skundą atmetė kaip nepagrįstą, todėl Raštas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintas teisėtu ir galiojančiu. Kadangi raštas turėjo įtakos ginčijamo įsakymo priėmimui, o įsakymo pagrindu buvo sudaryta ir sutartis, vadinasi, įsakymas ir sutartis taip pat pripažintini teisėtais ir galiojančiais. Pažymi, jog ieškovė ignoruoja objektyvią faktinę aplinkybę, jog visas sklype užstatyti leidžiamas plotas jau ir yra faktiškai užstatytas. Visame detaliuoju planu leidžiamame užstatyti sklypo plote jau yra pastatyti du atsakovei nuosavybės teise priklausantys pastatai. Aplink priklausančius pastatus dėl vykdomos veiklos ypatumų (maisto gaminių kepykla) yra nustatyta 50 m. sanitarinė apsaugos zona, dar labiau sumažinanti galimybes naudoti sklypą kaip nors kitaip nei vien tik atsakovei priklausančių pastatų eksploatavimui. Ieškovės prašymu prie bylos buvo prijungta Kauno apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1185-151/2014 medžiaga. Patikslintame ieškinyje ieškovė vadovaujasi minėtoje byloje atliktos 2012 m. kovo 12 d. UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės išvadomis, kuriose nustatyta, jog 4,5 ha dydžio ginčo žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui pagal tiesioginę šių pastatų paskirtį neva reikalinga tik 1,7 ha. UAB „Kauno komprojektas“ ekspertizės negalima laikyti tinkamu įrodymu, nes joje nurodomi ne absoliutūs, o tik minimalūs galimi statiniams eksploatuoti reikalingi dydžiai. Be to, atliktos ekspertizės išvadose nėra atsižvelgta į tai, kad kai kurių statinių nenaudojimas ir neeksploatavimas yra tiesiogiai susijęs su pačios Pareiškėjos iniciatyva dar nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Sklypo dydis, reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, buvo vertintas ne tik Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012, ir joje esanti analogiška teismo ekspertizė kaip tik patvirtino faktą, jog sklype esančių pastatų bei pravestų inžinerinių komunikacijų eksploatavimui yra būtinas visas 4,5 ha Sklypo plotas. Atsižvelgiant į tai, kad visas sklypas yra reikalingas priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, ir visi statiniai ir įrenginiai priklauso vienam atsakovui – joks žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga sklypo dalis, neturėjo būti rengiamas, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą (el. byla, 3 t., b. l. 27–31), kuriame nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-03-25 įsakymu Nr. A-1010 patvirtino 45000 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detalųjį planą. Ieškovės keliami argumentai dėl to, kad žemės sklypas išnuomotas per didelio dydžio, nei reikalinga esamiems statiniams eksploatuoti, trečiojo asmens nuomone yra vienareikšmiškai atmestini, kadangi iš esmės ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, buvo aiškiai konstatuota, kad laisvos žemės, kuri galėtų būti formuojama grąžinimui natūra, ginčo žemės sklype nėra, kadangi visas šio sklypo plotas skirtas sandėliavimo ir gamybiniams pastatams eksploatuoti ir tai atitinka statinių, esančių ginčo sklypo teritorijoje, paskirtį. Pažymėjo, kad detaliojo plano teisėtumo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl yra privalomas tos teritorijos nekilnojamojo turto valdytojams. Ieškinyje teigiama, kad iki šiol nėra patvirtinto jokio detalaus plano ar kitokio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų nustatyta, kiek žemės reikia šiuo metu žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių statinių eksploatavimui pagal jų Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Nurodoma, kad ginčo sklypui patvirtintu detaliuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklype esančių pastatų eksploatacijai reikalingo žemės dydžio nustatymo. Pasisakant dėl šio argumento pažymima, kad ginčo sklypas buvo išskirtas dar iki ieškovės ir kitų pretendentų prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo, ginčo sklypas suformuotas ir išnuomotas 1993 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, o sklypo išskyrimo bei suformavimo pagrindai nėra nuginčyti. Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, minėtu potvarkiu nebuvo sprendžiamas visiškai naujo žemės sklypo suteikimo klausimas, o tik teisiškai sutvarkytas dar 1980 m. tuometinių valdžios organų, id est, Kauno m. VK sprendimu Nr. 549 suteikto žemės sklypo tolesnis naudojimas. Pažymėtina, kad sklypo dydis nustatytas dar iki detaliojo plano patvirtinimo pagal jo suformavimo metu galiojusius teisės aktus. Ieškovė, teigdama, kad sklypas yra per didelis jame esančių statinių eksploatacijai, nenurodo, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Mano, kad kompetentinga institucija spręsti valstybinės žemės nuomos klausimą - Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM tinkamai atliko Taisyklių nuostatuose nustatytas funkcijas ginčo atveju, bei nėra pagrindo naikinti 2015 m. gegužės 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-588-(14.8.2) ir 2015 gegužės 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-153. Prašo ieškinį atmesti.

Tretieji asmenys K. Š. ir J. N. atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,44 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini), Kauno apskrityje, dalis minėtos žemės patenka į 4,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 1980 m. gruodžio 10 d. Kauno m. VK sprendimu Nr. 549 žemės sklypas buvo suteiktas Prekybos organizacijų valdybai Pramonės rajone sandėliams statyti, statybos užsakovo funkcijos buvo pavestos Drabužių didmeninės prekybos Kauno bazei, kuri pagal 1990 m. vasario 5 d. išduotą statybos leidimą Nr. 502/90, pradėjo vykdyti statybos darbus suteiktame sklype ir kuri po privatizacijos pervadinta į AB „Kauno bazė“. Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkiu nusprendė išnuomoti AB „Kauno bazė” 4,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 1994 m. spalio 20 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininkas išdavė sutikimą Nr. 10-1047, kad AB „Kauno bazė“ perleistų nuomos teisę į 4,5 ha žemės sklypo prie įgyjamų pastatų naujajam savininkui G. F. B.. 2003 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi AB „Kauno bazė“ perleido G. F. B. ginčo žemės sklype esančius statinius. 2004 m. gruodžio 21 d. G. F. B. išduotas leidimas pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijai į kepyklą, 2005 m. vasario 23 d. statiniai pripažinti tinkamais naudoti. 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino ginčo žemės sklypo detalųjį planą. 2011 m. rugsėjo 15 d. žemės nuomotojas G. F. B. jam nuosavybės teise priklausančius statinius perleido UAB „Mentora“ ir Ko. 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau ir - NŽT) vedėjas įsakymu nutraukė 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį sudarytą su AB „Kauno bazė“, nuomos teisių perėmėjui G. F. B. perleidus žemės sklype buvusius statinius.

Kauno miesto savivaldybės administracija įvykdė teismo sprendimą ir peržiūrėjo ar yra laisvos žemės buvusiame žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype. Šios institucijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. rašte „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo ((duomenys neskelbtini))“ nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, suplanuotas detaliuoju planu, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Šis įsakymas yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis (2015 m. kovo 18 d. išrašas), 45000 kv. m žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisė – Lietuvos Respublika, valstybinės žemės patikėjimo teisė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įrašų apie sudarytas nuomos sutartis (nuomininkus) - nėra. Adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruoti pastatai: 1P2b - pastatas - kepykla (naudojimo paskirtis - gamybos, pramonės), 2I1b - ūkinis pastatas (naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė b1 iki b4, tvora t1, t2, t3). Šių pastatų ir statinių savininkas - UAB „Lietuvos kepėjas“. Pagal parengtą Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune eksploatacijai reikalingo ploto įvertinimo schemą, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-l010 patvirtinto detaliojo plano sprendinius (numatytą užstatymo zoną, tankį, intensyvumą ir kitus privalomuosius režimo reikalavimus) (el. byla, 1 t., b. l. 26), žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės buvusiame žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype, nenustatyta (el. byla, 1 t., b. l. 24–25).

Kauno miesto skyrius 2015 m. gegužės 8 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-588-( 14.8.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir 2015 m. gegužės 8 d. su atsakovu pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-153. 2015 m. gegužės 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-153, kuria Lietuvos valstybė, atstovaujama laikinai einančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo pareigas, M. S., veikiančios pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-331, išnuomoja UAB „Lietuvos kepėjas“, įmonės kodas 160289717, 4,5000 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 64 metams. Sutartyje nurodoma, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (el. byla, 1 t., b. l. 20–22). Minėta nuomos sutartis sudaryta 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 8VĮ-588-(14.8.2.) dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nuomos (el. byla, 1 t., b. l. 23).

Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 ir 178 straipsniuose nustatyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pozityvusis res judicata poveikis įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas prejudicinio fakto apibrėžtį kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-285-261/2017, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014 (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas) ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 2-352-413/2010 (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas) nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir iš naujo neįrodinėjamos.

Byloje kilo ginčas dėl 2015 m. gegužės 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. 8VĮ-588-(14.8.2) ir 2015 m. gegužės 8 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-153 teisėtumo.

Ieškovė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3, 8 punktais, savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad ginčo įsakymas ir sutartis sudaryti nesant detaliojo plano, kuriuo būtų nustatyta koks žemės sklypo dydis yra reikalingas UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausančių statinių eksploatavimui pagal statinių paskirtį nurodytą Nekilnojamojo turto registre ir tuo, kad nepateiktas pagal Taisyklių 8 punktą parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Ieškovės teigimu žemės gali būti išnuomojama tik tiek, kiek yra būtina eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Savo argumentus grindžia teismo ekspertize, atlikta prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014, kurioje ekspertai pateikė atsakymą, jog statinių eksploatavimui reikia 16902 kv. m. arba 1,7 ha. Taip pat ekspertai nurodė, jog faktiškai ginčo žemės sklypo dalis užstatyta pastatais ir statiniais yra 4518,62 kv. m.

Dėl detaliojo plano

Atmestinas ieškovės argumentas, kad ginčo įsakymas ir sutartis sudaryti nesant detaliojo plano. Žemės sklypo Detalusis planas buvo patvirtintas dar 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir šiuo metu detaliojo plano teisėtumas buvo patvirtintas jau net dviem įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014 (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas) ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 2-352-413/2010 (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra konstatuota, kad Žemės sklypo Detalusis planas yra galiojantis, todėl šioje teisėtumo klausimas byloje iš naujo nesvarstytinas.

Dėl žemės sklypo plano, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (Taisyklių 8 punktas)

Ieškovė netinkamai vertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto nuostatą. Klaidingai traktuodama šią nuostatą ieškovė daro neteisingą išvadą, kad turėtų būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Taisyklių 8 punkto nuostata taikoma tuo atveju, kai kiekvieno teritorijų planavimo dokumentu suformuotame žemės sklype esančio statinio savininkui ar bendraturčiui parduodama nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti, kas visiškai neatitinka ginčo situacijos. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, 45000 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ginčo žemės sklype yra įregistruoti statiniai: pastatas-kepykla, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai priklauso vienam savininkui – UAB „Lietuvos kepėjas“, todėl atskiros dalys kiekvieno pastato (statinio) eksploatacijai neturi būti išskiriamos ir ginčo atveju minėta Taisyklių 8 punkto nuostata netaikytina. Pažymėtina, kad Taisyklių 8 punkto nuostata yra sąlyginė, t. y. ji taikoma tik tuomet, kai valstybiniame žemės sklype yra keli skirtingi statinių savininkai, ir ši nuostata netaikoma (statiniams ar įrenginiams eksploatuoti sklypo dalys nėra nustatinėjamos), kuomet visi parduodamame valstybiniame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai priklauso vienam ir tam pačiam savininkui. Atsižvelgiant į tai, kad visas ginčo žemės sklypas yra reikalingas UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti ir visi jame įregistruoti statiniai ir įrenginiai priklauso vienam juridiniam asmeniui, žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga ginčo žemės sklypo dalis, neturėjo būti rengiamas.

Dėl ekspertizės

Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014 UAB „Kauno komprojektas“ 2012 m. kovo 12 d. atliko ekspertizę (prijungta civilinė byla Nr. 2-1185-151/2014, 3 t., b. l. 3–8). Ekspertizės akte konstatuota, kad 4,5 ha dydžio ginčo Žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui pagal tiesioginę šių pastatų paskirtį reikalinga tik 1,7 ha.

Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

Vertinant prijungtoje civilinėje byloje atliktą ekspertizę, pastebėtina, kad joje nurodomi ne absoliutūs, o tik minimalūs galimi statiniams eksploatuoti reikalingi dydžiai. Atsakovė UAB „Lietuvos kepėjas“ paaiškino, kad atliktoje ekspertizėje nėra atsižvelgta į tai, kad kai kurių statinių nenaudojimą ir neeksploatavimą sąlygojo ieškovės prašymu nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ginčo Žemės sklypo nuomininkui atlikti bet kokius veiksmus, tarp jų projektuoti, statyti, rekonstruoti statinius, subnuomuoti, duoti panaudai, įkeisti ar perleisti nuomos teisę. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 taip pat buvo atliekama analogiška teismo ekspertizė dėl ginčo žemės sklypo dydžio, reikalingo jame esantiems statiniams eksploatuoti, kurios išvados kaip tik patvirtino faktą, jog ginčo žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui yra būtinas visas ginčo žemės sklypo plotas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus darytina išvada, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Lietuvos kepėjas“ patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Nurodytos išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už atsiliepimo parengimą, pasirengimą posėdžiui, atstovavimą teisme, todėl iš esmės atsakovės išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis.

Netenkinus patikslinto ieškinio, iš ieškovės priteistinos atsakovės UAB „Lietuvos kepėjas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos kepėjas“, juridinio asmens kodas 160289717, 1 343,10 Eur ( vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 10 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,87 Eur (penkiolikos eurų 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Irena Poderienė