Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 343,10 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei UAB „Lietuvos kepėjas“ ir 15,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ginčo įsakymas ir sutartis sudaryti nesant detaliojo plano. Nurodė, kad žemės sklypo detalusis planas buvo patvirtintas dar 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. Detaliojo plano teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014 (Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas) ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 2-352-413/2010 (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad žemės sklypo detalusis planas yra galiojantis, teismas sprendė, jog šioje byloje teisėtumo klausimas iš naujo nesvarstytinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Teismas nurodė, kad ieškovė netinkamai vertina LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punkto nuostatą, klaidingai traktuodama, kad turėtų būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Nurodė, kad Taisyklių 8 punkto nuostata taikoma tuo atveju, kai kiekvieno teritorijų planavimo dokumentu suformuotame žemės sklype esančio statinio savininkui ar bendraturčiui parduodama nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti, kas visiškai neatitinka ginčo situacijos. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, 45000 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ginčo žemės sklype yra įregistruoti statiniai: pastatas-kepykla, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai priklauso vienam savininkui – UAB „Lietuvos kepėjas“, todėl atskiros dalys kiekvieno pastato (statinio) eksploatacijai neturi būti išskiriamos ir ginčo atveju minėta Taisyklių 8 punkto nuostata netaikytina. Teismas taip pat pažymėjo, kad Taisyklių 8 punkto nuostata yra sąlyginė, t. y. ji taikoma tik tuomet, kai valstybiniame žemės sklype yra keli skirtingi statinių savininkai, ir ši nuostata netaikoma, kuomet visi parduodamame valstybiniame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai priklauso vienam ir tam pačiam savininkui. Atsižvelgdamas į tai, kad visas ginčo žemės sklypas yra reikalingas UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti ir visi jame įregistruoti statiniai ir įrenginiai priklauso vienam juridiniam asmeniui, teismas sprendė, jog žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga ginčo žemės sklypo dalis, neturėjo būti rengiamas. Vertindamas prijungtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1185-151/2014 atliktą ekspertizę, teismas pažymėjo, kad joje nurodomi ne absoliutūs, o tik minimalūs galimi statiniams eksploatuoti reikalingi dydžiai. Atliktoje ekspertizėje nėra atsižvelgta į tai, kad kai kurių statinių nenaudojimą ir neeksploatavimą sąlygojo ieškovės prašymu nuo 2007 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ginčo Žemės sklypo nuomininkui atlikti bet kokius veiksmus, tarp jų projektuoti, statyti, rekonstruoti statinius, subnuomuoti, duoti panaudai, įkeisti ar perleisti nuomos teisę. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 taip pat buvo atliekama analogiška teismo ekspertizė dėl ginčo žemės sklypo dydžio, reikalingo jame esantiems statiniams eksploatuoti, kurios išvados kaip tik patvirtino faktą, jog ginčo žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui yra būtinas visas ginčo žemės sklypo plotas.

Apeliaciniame skunde ieškovė M. A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, dėl ko nepagrįstai padarė išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendime Nr. 2-352-413/2010 (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 šis sprendimas buvo paliktas nepakeistas) nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais ir iš naujo neįrodinėjamos šioje byloje. Minėtoje byloje ieškovė nebuvo dalyvaujančiu asmeniu, todėl joje teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės nėra laikytinos prejudicinėmis ir neįrodinėtinomis šioje byloje. Be to, minėtos bylos ieškovė nepretendavo į apeliantės sutuoktinio protėviams priklausiusią žemę, todėl aplinkybė ar atitinkama žemė yra reikalinga statinių eksploatacijai nebuvo prieš tai išnagrinėtos bylos dalyku.Teismas nepagrįstai sprendė, jog sudarant ginčo sutartį buvo pateiktas reikiamas detalusis planas. Teismui buvo pakankamai argumentuojama, jog sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti parengtas detalus planas, kuriuo turi būti nustatyta, kiek žemės reikia esamų statinių eksploatavimui. Tačiau teismo nurodomu 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu ginčo žemės sklypo detaliuoju planu nėra nustatyta, kiek žemės reikia UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausančių statinių eksploatavimui. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negalėjo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, kadangi be atitinkamo plano nežinojo kokio dydžio žemės reikėjo UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausančių statinių eksploatavimui pagal jų Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Dėl šių argumentų teismas skundžiamame sprendime nepasisakė. Faktas, koks tiksliai dydis yra reikalingas statinių eksploatavimui, ir atitinkamai kokio dydžio šiems statiniams eksploatuoti turi būti išnuomotas žemės sklypas, turi būti nustatyti iki atitinkamos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo dienos. O šiuo atveju, kas buvo ir teigiama, nėra pateikto detalaus plano, kuriuo buvo nustatyta, kiek žemės reikia statinių eksploatavimui. Taip pat nepateiktas ir joks kitas dokumentas, kuris būtų patvirtinęs, kiek žemės reikėjo žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta. Apeliantė pažymi, kad esamo ploto žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal detalųjį planą, o dar 1993 metais, ir jis buvo suformuotas visai kitai paskirčiai - pramonės sandėlių statybai, o ne šiuo metu UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausančių statinių eksploatacijai. Be to, teismo nurodytu detaliuoju planu buvo patvirtinti žemės sklypo reglamentai, pagal kuriuos žemės sklype yra leidžiama statyti naujus statinius, kurių bendras plotas būtų iki 29 250 kv. m, kas patvirtina, jog ne visas žemės sklypo plotas yra reikalingas UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausančių statinių eksploatavimui pagal jų paskirtį.Teismas netinkamai aiškino Taisyklių nuostatas, spręsdamas, jog neturėjo būti pateiktas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Taisyklių 8 punktas nėra ir negali būti laikomas sąlyginiu. Jame nurodoma, kad kai žemės sklype yra keli statiniai, turi būti rengiamas planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam statiniui reikalingos žemės sklypo dalis. Aplinkybę, jog toks planas turi būti rengiamas ir pateikiamas visais atvejais, net ir tais, kuomet keli statiniai priklauso vienam savininkui, patvirtina ir Taisyklių 34.3 punkto nuostatos, kurios numato, kad kai valstybinės žemės patikėtiniui teikiamas prašymas sudaryti žemės nuomos sutartį, turi būti pateikiamas paprastas žemės sklypo planas, jei jame yra vienas pagrindinis statinys. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Taigi, aiškinant Taisyklių 8 p ir 34.3 punktą sistemiškai, akivaizdu, jog atitinkamas planas, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, rengiamas ir teikiamas visada, kai žemės sklype yra keli savarankiški statiniai, o ne tik tuomet, kai atitinkami statiniai priklauso skirtingiems asmenims, kaip, kad išaiškino pirmos instancijos teismas. Šiuo atveju toks planas nebuvo pateiktas, todėl sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį buvo padarytas ir šis pažeidimas.Teismas, spręsdamas ar visas žemės sklypo plotas yra reikalingas UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausančių statinių eksploatavimui, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat padarė nepagrįstas išvadas. Pirmiausia ginčo žemės sklypas tokio dydžio, koks jis yra dabar, buvo išskirtas dar tarybiniais laikais, tačiau, jis buvo išskirtas ir vėliau suformuotas ne šiuo metu žemės sklype esančių statinių statybai ir eksploatacijai. 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1010 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, kuriuo numatoma didelių naujų statinių statybos ginčo žemės sklype galimybė. Apeliantė pažymi, jog atitinkamas detalus planas reglamentuoja ne kažkurio konkretaus asmens, bet žemės sklypo savininko (naudotojo) teises. Todėl atitinkamu detaliuoju planu nustatytas žemės sklypo reglamentavimas taikomas visiems naujiems ginčo žemės sklypo valdytojams ir naudotojams, o ne tik UAB „Lietuvos kepėjas“. Patvirtintu detaliuoju planu yra leista papildomai statyti naujus statinius. Remiantis patvirtintu žemės sklypo užstatymo intensyvumu (0,65), žemės sklype gali būti pastatyta iki 29 250 kv.m bendrojo ploto statinių (45 000 kv.m.{žemės sklypo plotas} x 0,65). Šiuo metu žemės sklype esančių statinių bendras plotas yra tik 6 710,76 (6 657,76 kv.m bendrojo ploto kepykla ir 53 kv. m bendrojo ploto ūkinis pastatas). Todėl papildomai detaliuoju planu leidžiama pastatyti statinių, kurių bendrasis plotas būtų iki 22 539,24 kv. m, t. y. detaliuoju planu leidžiama pastatyti papildomai dar naujų statinių, kurių plotas būtų daugiau kaip tris kartus didesnis nei šiuo metu esančių statinių plotas. Kas akivaizdžiai patvirtina, jog ne visas žemės sklypo plotas yra reikalingas šiuo metu esančių statinių eksploatavimui. Be to, teismo prijungtoje civilinėje byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, ekspertai pateikė atsakymą, jog statinių eksploatavimui reikia 16 902 kv.m arba 1,7 ha. Taip pat ekspertai nurodė, jog faktiškai Ginčo žemės sklypo dalis užstatyta pastatais ir statiniais yra 4 518,62 kv.m. Be to, kaip matyti iš šioje byloje esančio žemės sklypo plano, daugiau kaip pusę žemės sklypo yra nenaudojama ir ją užima dykvietė (22 653 kv.m). Byloje esančiuose žemės sklypo kadastro duomenyse taip pat nurodoma, jog užstatyta tik 22 347 kv.m iš 45 000 kv. m. Šie duomenys registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti. Nepagrįsti teismo argumentai, kuriais teismas atmetė UAB „Kauno komprojektas“ 2012-03-12 ekspertizės akte nustatytas aplinkybes. Pasisakydama dėl teismo argumento, jog ekspertizės akte nurodyti ne absoliutūs, o tik minimalūs galimi statiniams eksploatuoti reikalingi dydžiai, apeliantė pažymi, kad įstatyme aiškiai nurodoma, kad išnuomojama tik tiek žemės, kiek yra būtina eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą statinių tiesioginę paskirtį. Atitinkamos įstatyme nustatytos formuluotės ir reiškia, jog turi būti išnuomotas minimaliai reikalingas žemės sklypo plotas, nes visas kitas papildomai virš minimalaus reikiamo ploto nuomojamas plotas bus jau nebūtinas, o papildomas. Todėl ekspertizės akte, ekspertai atsakydami į klausimus, koks plotas yra reikalingas, pagrįstai apskaičiavo minimalų plotą, o ne kaip teismo nurodomą absoliutų, kurio jokiame įstatyme ar teisės kate nėra nurodoma. Aplinkybė, jog 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo leidžiama žemės sklype statyti naujų statinių ar rekonstruoti didinti buvusius pastatus, niekaip neįtakoja faktinės aplinkybės, kiek žemės reikia jau pastatytų ir esamų konkrečių statinių eksploatavimui. Kaip minėta, be aukciono žemė išnuomojama ne naujų statinių, bet esamų statinių statybai. Teismas nepagrįstai atmetė ekspertizės akte nustatytas aplinkybes remdamasis ir argumentais, jog Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 taip pat buvo atliekama analogiška teismo ekspertizė dėl ginčo žemės sklypo dydžio. Apeliantė nurodo, kad ji nedalyvavo nagrinėjant minėtą bylą, todėl atitinkamoje byloje priimtuose sprendimuose motyvuojamose dalyse nurodyti argumentai neturi jokios prejudicinės galios šioje byloje. Be to, atitinkamas ekspertizės aktas nėra pateiktas ir ištirtas šioje byloje, o teismas sprendimą galį grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.).Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais atsakovės atsiliepime į ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Atsakovė atsiliepime į skundą papildomai nurodo, kad ginčijamas įsakymas ir nuomos sutartis buvo priimti atsižvelgiant į faktą, kad detaliuoju planu suplanuotų sprendinių įgyvendinimui reikalingas visas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas, taip pat į žemės sklype vykdomą veiklą ir jo naudojimą pagal paskirtį. Nei Nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys, nei detaliuoju planu suplanuoti sprendiniai nėra teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyti, todėl yra galiojantys ir privalomi. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įrodinėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, pagrįstai vadovavosi išnagrinėtose bylose nustatytomis faktinės aplinkybėmis, laikydama jas prejudiciniais faktais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Lietuvos kepėjas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytais atsakovės AB „Lietuvos kepėjas“ atsiliepime į ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja. Atsakovė atsiliepime papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sudarant ginčo nuomos sutartį buvo pateiktas tinkamas detalusis planas, taip pat tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog visas žemės sklypo plotas yra reikalingas UAB „Lietuvos kepėjas“ priklausančių statinių eksploatacijai, o apeliantė priešingų teiginių neįrodė.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo sklypui patvirtintą detalųjį planą ir jo sukeliamas teisines pasekmes bei tą aplinkybę, kad detalusis planas yra galiojantis ir jo teisėtumas jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismas byloje nustatė, kad Kauno miesto valdyba jau 1993-12-07 potvarkio Nr. 1503-v 1.3 punktu nusprendė išnuomoti AB „Kauno bazė“ iki 45000 kv. m sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio Potvarkio pažymos 1.3 p. nurodyta, kad žemės sklypas dar 1980-12-10 Kauno m. VK sprendimu Nr. 549 buvo suteiktas Prekybos organizacijų valdybai Pramonės rajone sandėliams statyti, statybos užsakovo funkcijos buvo pavestos Drabužių didmeninės prekybos Kauno bazei, kuri pagal 1990-02-05 išduotą statybos leidimą Nr. 502/90, pradėjo vykdyti statybos darbus suteiktame sklype ir kuri po privatizacijos pervadinta į AB „Kauno bazė“ (jai atiteko ir vykdoma statyba). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2011-12-08) įrašytų duomenų matyti, jog pirminiai žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 1993-12-11. Potvarkio pagrindu 1994-10-20 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi 45000 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris suteiktas dar Kauno m. VK 1980-12-10 sprendimu Nr. 549, buvo išnuomotas AB „Kauno bazė“ ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, žemės sklypas buvo suformuotas bei jo dydis nustatytas minėtais sprendimais, kurie yra galiojantys bei nenuginčyti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-03-25 įsakymu Nr. A-1010 patvirtino 45000 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, pagal kurį buvo papildytas žemės sklypo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas (žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, naudojimo pobūdis - teritorija gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti; numatytas sandėlio rekonstravimas ir pramoninės kepyklos statyba).Apeliantės argumentai dėl to, kad žemės sklypui nebuvo parengtas detalusis planas, dėl ko, atsakovui nebuvo aišku, kokio dydžio sklypas yra reikalingas statinių eksploatacijai, ar išnuomotas per didelio dydžio, nei reikalinga esamiems statiniams eksploatuoti, yra nepagrįsti, kadangi įsiteisėjusių teismų procesiniuose sprendimuose buvo konstatuota, kad laisvos žemės, kuri galėtų būti formuojama grąžinimui natūra, ginčo žemės sklype nėra, visas šio sklypo plotas skirtas sandėliavimo ir gamybiniams pastatams eksploatuoti ir tai atitinka statinių, esančių ginčo sklypo teritorijoje, paskirtį. Apeliantės bandomos įrodinėti aplinkybės kitaip, nei jas nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-03-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-285-261/2017, pagrįstai nebuvo iš naujo nustatinėjamos teismo šioje byloje, kadangi pagal CPK 182 straipsnio 1 punktą jos priskirtinos prie aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti. Be to, apeliantė civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014 ginčijo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, tačiau toks ieškinio reikalavimas Kauno apylinkės teismo 2014-07-01 sprendimu buvo atmestas, o Kauno apygardos teismo 2015-02-09 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas galioti. Taigi, detaliojo plano teisėtumo klausimas ieškovės nuosavybės teisių atkūrimo kontekste yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu - detalusis planas galioja ir jo sprendiniai, galiojantys neterminuotai, yra privalomi tos teritorijos nekilnojamojo turto valdytojams.Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad ginčo sklypui patvirtintu detaliuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklype esančių pastatų eksploatacijai reikalingo žemės dydžio nustatymo, trečiasis asmuo nurodo, jog ginčo sklypas buvo išskirtas dar iki ieškovės ir kitų pretendentų prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo, ginčo sklypas suformuotas ir išnuomotas 1993 m. pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, o sklypo išskyrimo bei suformavimo pagrindai nėra nuginčyti. Sklypo dydis nustatytas dar iki detaliojo plano patvirtinimo pagal jo suformavimo metu galiojusius teisės aktus. Apeliantė, teigdama, kad sklypas yra per didelis jame esančių statinių eksploatacijai, nenurodo, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, nustatant sklypo ribas, kurios buvo patvirtintos Kauno miesto valdybos 1993-12-07 potvarkio 1503-v 1.3 punktu. Šis potvarkis nėra nuginčytas.Nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su tuo, kad išnuomojant žemės sklypą nebuvo pateiktas sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys. Pagal Taisyklių 8 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą, kiekvieno teritorijų planavimo dokumentu suformuotame žemės sklype esančio statinio savininkui ar bendraturčiui parduodama nustatyta žemės sklypo dalis reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti, kas visiškai neatitinka ginčo situacijos, kadangi, žemės sklype esančių pastatų savininkas yra vienas asmuo - UAB „Lietuvos kepėjas“, todėl atskiros dalys kiekvieno pastato (statinio) eksploatacijai neturi būti išskiriamos ir ginčo atveju minėtos nuostatos pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo netaikytinos.