Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-107-254/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-02-09
Bylos Nr.: 2A-107-254/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
Ieškovas: M. A. Š., J. N., K. Š.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. F. B., UAB „Nuova“, UAB „Lietuvos kepėjas“
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“, AB "Swedbank" Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Nuova „Mentora" ir Ko Kauno miesto savivaldybės admnistracija

Civilinė byla Nr. 2A-107-254/2015;Teisminio proceso Nr. nesuteiktas;

Procesinio dokumento kategorijos: 24.4.;30.4.1.;42.11.3;50.8.; 121.21.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1185-151/2014 pagal ieškovų M. A. Š., J. N., K. Š. patikslintą ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. F. B., UAB „Nuova“, UAB „Lietuvos kepėjas“ (buvusi UAB „Mentora“ ir Ko), tretysis asmuo AB „Swedbank“ dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įsakymo, akto, sutikimo panaikinimo, nuomos sutarties nuginčijimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu (4 t. b.l. 117-133) teismo prašė: 1. pripažinti ieškovų teisę buvusioje žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype atkurti natūrą nuosavybės teises į 20 000 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvą (neužstatytą) dalį; 2. įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti laisvos (neužstatytos) žemės planą buvusio savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype ir atlikti visus kitus teisės aktuose numatytus būtinus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, kuriuos privalo atlikti Kauno miesto savivaldybės administracija; 3. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises į 4/9 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, bendrojoje dalinėje nuosavybėje su valstybe; 4. pripažinti, jog yra negaliojanti 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, kuria buvo išnuomotas 45000 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); teismui netenkinus minėto reikalavimo: 4.1. panaikinti 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininko sutikimą, kuriuo leista perleisti AB „Kauno bazė" nuomos teisę į 45000 kv. m. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui G. F. B.; 4.2 pripažinti negaliojančia (nutraukti) nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį; 5. panaikinti 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo"; 6. panaikinti dalyje dėl kiemo aikštelės b1 (5450,26 kv. m. ploto), b2 (617,38 kv.m. ploto), bordiūrų b3 (159,65 kv. m. ploto) pripažinimo tinkamais naudoti valstybinės komisijos 2005 m. vasario 23 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,44 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini)., dalis minėtos žemės patenka į 4,5 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). J. Š. anūkai V. Š., K. Š. ir J. N. prašymus dėl nuosavybės teisės į J. Š. priklausantį žemės sklypą atkūrimo pateikė 1991 m. gegužės 27 d. ir 1991 m. lapkričio 25 d. V. Š. 1998 m. gegužės 28 d. mirus, jo teises ir pareigas paveldėjo sutuoktinė Marija A. Š.. Pažymima, kad žemės sklypą, į kurio ribas patenka J. Š. iki nacionalizacijos valdyta žemė, Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkiu nusprendė išnuomoti AB „Kauno bazė” ir 1994 m. spalio 20 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininkas išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad AB „Kauno bazė“ perleistų nuomos teisę į 4,5 ha žemės sklypo prie įgyjamų pastatų naujajam savininkui G. F. B.. 2003 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi AB „Kauno bazė“ pardavė G. F. B. ginčo žemės sklype esančius statinius. Taip pat G. F. B. su statiniais buvo perleistos ir nuomos teisės į minėtą žemės sklypą. Nurodoma, kad 2004 m. gruodžio 21 d. G. F. B. išduotas leidimas pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į kepyklą, o 2005 m. vasario 23 d. statiniai pripažinti tinkamais naudoti. Ieškovai nurodė, kad 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino ginčo žemės sklypo detalųjį planą. 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas įsakymu nutraukė 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį sudarytą su AB „Kauno bazė“. Ieškovų teigimu, iš UAB „Kaunas real estate“ parengto brėžinio (t. 4, b.l. 29) matyti, jog J. Š. anksčiau valdyta žemės dalis patenkanti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra 20831 kv.m. Akcentuojama, kad teismo paskirtas ekspertas nustatė, kad ginčo žemės sklype, esančių statinių eksploatavimui reikalingas tik 1,7 ha dydžio žemės sklypas, vadinasi, laisva (neužstatyta žemė) yra 2,8 ha. Ieškovų teigimu, institucijos atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą nevykdo joms pavestų funkcijų (t.y. nesiima veiksmų atkurti nuosavybės teises) ir nepagrįstai teigia, kad nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), negali būti atkurta, nes atitinkama žemė nėra laisva. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju nėra patvirtinto jokio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų nustatytas konkretus visuomenės ar jos dalies interesus, kurį valstybė turėtų ginti, o ginčijamu detaliuoju planu šis klausimas taip pat nebuvo spręstas. Teigiama, kad 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas turi būti panaikintas, nes šiuo detaliuoju planu, neišsprendus ieškovams nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, buvo suteikta teisė laisvoje (neužstatytoje) žemėje rekonstruoti senus ir statyti naujus statinius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. sprendimu (5 t. b. l. 115-129) ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją peržiūrėti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės, buvusiame žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

1. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovų teisę atkurti natūra nuosavybės teises į 20 000 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), laisvą (neužstatytą) dalį kaip nepagrįstą, kadangi ieškovų teisės atkurti žemės sklypą natūra niekas neginčija. Be to, ieškovų prašymas pripažinti teisę atkurti konkrečiai į 20 000 kv. m. žemės sklypą nepagrįstas, nes tai tik ieškovų nuomonė, kad būtent tokio dydžio žemės sklypas turėtų būti atkurtas, bet ne valdžios institucijų patvirtintas dydis. Teismo vertinimu, tik Kauno miesto savivaldybės administracijai nustačius, kad yra laisvos (neužstatytos) žemės ir apie tai informavus atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą, ji gali priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

2. Teismo teigimu, ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kartu panaikinti 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininko sutikimą yra nepagrįstas, nes nėra ieškovų teisių pažeidimo, kadangi minėta sutartis yra nutraukta, todėl teismui nėra teisinio pagrindo dar kartą pripažinti sandorius negaliojančiais.

3. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų reikalavimo panaikinti įsakymą, kuriuo patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas, pažymėjo, kad ieškovai nenurodė kokiems teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams prieštarauja ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 25 d. įsakymas, kokios detaliojo plano rengimo, viešo svarstymo, tvirtinimo ir kt. procedūros buvo pažeistos, taip pat nenurodė minėto administracinio akto naikinimo pagrindų. Tačiau esant situacijai, kai yra nutraukta nuomos sutartis, atsirado galimybė spręsti, ar yra laisvas žemės sklypas ir kokio dydžio žemės sklypas yra reikalingas UAB „Mentora“ ir Ko statiniams eksploatuoti.

4. Teismas konstatavo, kad reikalavimas panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą, nesukels teisinių pasekmių, nes nepripažinus statybos leidimo neteisėtu, o tik panaikinus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, statytojas turi teisę vėl kreiptis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto surašymo ir nustačius tas pačias aplinkybes, kad statinys yra tinkamas naudotis, vėl bus surašytas toks pat aktas. Teismo vertinimu, nenuginčijus statybos leidimo, pasekmių užginčijimas neduos rezultato kurio siekia ieškovai, t.y. nuo statybos pripažinimo tinkamu naudotis akto surašymo panaikinimo, statyba nebus pripažinta neteisėta.

5. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises ieškovams, nes nėra nustatyta ar yra laisvos (neužstatytos) žemės ieškovų nurodytu adresu. Tačiau, teismas pripažino, kad yra teisinis pagrindas iš dalies tenkinti ieškovų reikalavimą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją peržiūrėti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės, buvusiame žemės savininko J. Š. nuosavybės teise valdytame žemės sklype. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo žemės sklypas 1980-12-10 Kauno m. VK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas Prekybos organizacijų valdybai prekybos bazės teritorijos išplėtimui - sandėlių statybai ir kaip matosi iš pridėto užstatymo plano (3 t. b.l. 70) šis žemės sklypas turėjo būti pilnai užstatytas. 1993-12-07 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), 3.1 punktu žemės sklypas buvo išnuomotas AB „Kauno bazė“, kurie statinius pardavė atsakovui G. F. B., kuris šį sandėlį rekonstravo į kepyklą, o vėliau ją pardavė UAB „Mentora“ ir Ko. Pasak teismo, per 20 metų keičiantis savininkams niekada nebuvo sprendžiamas žemės dydžio poreikis statiniams eksploatuoti, nors pasikeitė tikslai dėl ko žemės sklypas buvo išnuomotas. Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimai buvo priimami ne administraciniais aktais, o tiesiog vadovo sutikimais, nesigilinant nei ką ketina naujasis savininkas nusipirkęs pastatus daryti, nei kokią veiklą vykdyti, nei kokio dydžio žemės sklypo reikalinga jo ketinamai veiklai vystyti, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigota nustatyti tikslų sklypo plotą reikalingą eksploatuoti statinius priklausančius UAB „Mentora ir Ko“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė Marija A. Š. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovų ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Dėl reikalavimo atkurti nuosavybės teises natūra. Akcentuojama, kad ieškovai reiškė ne abstraktų reikalavimą pripažinti ieškovų teisę atkurti nuosavybės teises natūra, bet prašė pripažinti konkrečią jų teisę atkurti nuosavybės teises natūra į konkretaus žemės sklypo aiškiai apibrėžtą dalį. Apelianto vertinimu, teismo argumentai, kad niekas neginčijo ir neginčija ieškovų prašomos pripažinti teisės yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos reikalaudama pasirinkti kitokį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tiek ir Kauno miesto savivaldybės administracija teigdama, kad atitinkamame žemės sklype nėra laisvos žemės, į kurią galėtų būti atkurtos ieškovams nuosavybės teisės natūra, taip pat ir UAB „Mentora“ ir Ko perpirkusi atitinkamus statinius, nurodė, kad ieškovai neturi teisės atkurti nuosavybės teisių natūra į konkretaus žemės sklypo dalį. Nesutinkama, su teismo argumentu, jog tik savivaldybės gali spręsti ar yra laisvos žemės į kurią galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pažymima, kad atsakovams neatliekant savo pareigų, ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą prašydami nustatyti, ar atitinkama žemė yra laisva ir neužstatyta. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad kiekvienas ieškovų reikalavimas turėtų būti kaip nors specialiai įvykdomas, nes vien tik konkrečios teisės pripažinimas yra pakankamas tam, kad būtų apginta konkreti asmens teisė. Kartu teigiama, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

2. Apelianto teigimu, ginčo žemės sklypo dalis yra laisva (neužstatyta) žemė. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė akcentuoja, kad iki šiol nėra patvirtinto detaliojo plano ar kito teritorijų planavimo dokumento, kuriuo būtų nustatytas konkretus visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, būtų įpareigota užtikrinti negrąžindama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, į kurią susigrąžinti nuosavybės teises pretenduoja ieškovai. Ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, taip pat šis klausimas nebuvo išspręstas, kaip nebuvo išspręstas ir statinių eksploatavimui reikalingos žemės sklypo dalies klausimas. Priešingai - detaliajame plane numatyti sprendiniai (naujai užstatyti leidžiama teritorija) patvirtina faktą, kad ne visas žemės sklypo plotas yra būtinas žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, nes patvirtintu detaliuoju planu yra leidžiama naujų statinių statyba, t.y. jei visas žemės sklypo plotas būtų buvęs reikalingas tik jame esančių statinių eksploatavimui, tame sklype negalėtų būti statomi jokie nauji statiniai, nes kitaip, pastačius naujus statinius ir taip sumažinus neužstatytą naujais statiniais žemės sklypo plotą, nepakaktų žemės nuo anksčiau esančių pastatų eksploatacijai. Apeliantas remiasi UAB „Kauno komprojektas“ 2012-03-12 atlikta ekspertize, kurioje nurodyta, kad ginčo žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui pagal tiesioginę šių pastatų paskirtį reikalinga iš viso 1,7 ha. Teigiama, kad šioje byloje negali būti vertinama Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 atlikta ekspertizė, ypač kai atitinkamas kitoje byloje atliktos ekspertizės aktas nepateiktas šioje byloje ir negali būti nei ištirtas teismo posėdyje nei įvertintas, todėl turėtų būti atmesti Nacionalinės žemės tarnybos argumentai dėl atliktos ekspertizės patikimumo. Akcentuojama ir tai, kad 1,7 ha žemės sklypo plotas yra reikalingas jau rekonstruotiems statiniams eksploatuoti. Tuo tarpu, jei nebūtų vertinama rekonstrukcija, kuri neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo negalėjo būti leidžiama atlikti ir atliekama, ekspertai nustatė, kad iki rekonstrukcijos atlikimo buvusiems pastatams buvo būtinas tik 1,1561 ha žemės sklypo plotas. Atkreipiamas dėmesys, kad iš byloje esančių brėžinių ir kadastro ištraukų padarytų ant ortofonuotraukų pagrindo (t. 2, b.l. 149, t. 4, b.l. 29) matyti, kad iš esmės visa J. Š. anksčiau valdyta žemė nėra užstatyta jokiais pastatais ar statiniai. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos bei kitų atsakovų atsikirtimas, kad įsiteisėjusiu kitoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu konstatuotos aplinkybės (jog visas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini),, plotas yra būtinas žemės sklype esančių statinių eksploatavimui) turi prejudiciją ir šiai bylai, pasak apelianto, yra atmestinas, kadangi ieškovai minėtoje byloje nedalyvavo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jeigu 1994 m. spalio 20 d. nuomos sutartis ir būtų galiojanti, ji niekaip netrukdytų atkurti nuosavybės teisių natūra ieškovams, nes atkuriant nuosavybės teises ji būtų nutraukiama.

3. Dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises. Ieškovai pateikė teismui įrodymus ir argumentus, jog ne mažesnė kaip 20 000 kv. m. žemės sklypo, iš viso turinčio 45 000 kv. m. ploto, dalis (kas atitinka 4/9 viso sklypo (20 000/45 000 = 4/9) yra laisva ir neužstatyta, taip pat, kad visų žemės sklype esančių statinių eksploatavimui reikalingas (būtinas) žemės sklypo plotas neviršija 1,7 ha. Atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytą aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, kad institucija nevykdo jai priskirtų funkcijų ir pasak apelianto, negalima tikėtis, kad ji be teismo sprendimo atkurs nuosavybės teises natūra, todėl ir prašoma teismo įpareigoti atsakovą šias funkcijas atlikti. Pažymima, kad nuosavybės teisės galėtų butų atkurtos suteikiant ginčo žemės sklypą daline nuosavybės teise su valstybe arba suformuojant atskirus žemės sklypus.

4. Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir sutikimo panaikinimo. Teigiama, kad teismo motyvai, kuriais jis rėmėsi atmesdamas šį reikalavimą prieštaringi, kadangi teismas iš esmė tenkino ieškovų reikalavimą konstatuojant, kad atitinkama nuomos sutartis yra nutraukta, tačiau vėliau teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, tai nurodant ir teismo rezoliucinėje dalyje. Akcentuojama, kad ieškovai pirmiausia prašė pripažinti, kad yra negaliojanti sutartis, o ne ją pripažinti negaliojančia. Apelianto teigimu, 1994 m. spalio 20 d. nuomos sutartis yra negaliojanti, nes ji 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu buvo nutraukta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui 2014 m. kovo 14 d. raštu išsakius nuomonę neva atitinkama nuomos sutartis yra nenutraukta, ieškovai buvo priversti tikslinti reikalavimą dėl minėtos sutarties ir prašyti pripažinti, kad sutartis iš tikrųjų yra negaliojanti, o jei teismas laikytų, kad atitinkama sutartis yra galiojanti, nutraukti (pripažinti negaliojančia) šią sutartį su atitinkamu administraciniu aktu.

5. Dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas detalus planas, panaikinimo. Nesutinkama su teismo argumentu, kad turi būti nurodyti tik konkretūs teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Apeliantas sutinka, kad šiuo konkrečiu atveju rengiant ginčijamu įsakymu patvirtintą detalųjį planą buvo išlaikytos visos procedūros, tačiau atitinkamas įsakymas turėjo būti panaikintas dėl to, jog savivaldybė iki tol, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, negalėjo suteikti niekam teisės naudotis atitinkama žeme, t.y. negalėjo leisti jos užstatyti, kas buvo leista ginčijamu įsakymu.

6. Dėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto panaikinimo. Apelianto teigimu, teismas atmesdamas minėtą ieškovų reikalavimą iš esmės nurodė, kad asmuo, ginčijantis bent vieną administracinį aktą, kuris tiesiogiai pažeidžia ieškovų teises, turi kartu ginčyti ir visus kitus administracinius aktus, nes jų nors vieno nenuginčijus nebus pasiektas pareiškėjų siekiamas rezultatas. Pažymima, kad pareiškėjų teises tiesiogiai pažeidė statinio pripažinimo tinkamu naudoti valstybinės komisijos 2005 m. vasario 23 d. aktas, kadangi šiuo aktu buvo įteisintas nedidelės žemės sklypo dalies, į kurią ieškovai prašo atkurti nuosavybės teises, užstatymas, nors iki šio akto patvirtinimo ši dalis nebuvo užstatyta. Pripažinimas atitinkamo akto negaliojančiu reikš, jog atitinkama žemės sklypo dalis yra teisiškai neužstatyta. Taip pat nesutinkama su teismo argumentu, kad ir panaikinus atitinkamą aktą, vėl gali būti išduotas analogiškas statinio pripažinimo naudoti aktas, kadangi valstybinė institucija žinodama teismo argumentus, jog atitinkamu aktu yra pažeidžiamos pareiškėjų teisės, turėtų neišduoti naujo statinio pripažinimo naudoti akto, o jei jį išduotų jis ir vėl pareiškėjų reikalavimu teismine tvarka būtų panaikintas.

7. Dėl ABTĮ numatytų kreipimosi į teismą terminų. Pažymima, kad nors teismas ir nesprendė klausimo dėl ABTĮ nustatyto termino praleidimo, tačiau ieškovų teigimu, jie nėra praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ginčyti atitinkamus administracinius aktus, kadangi savo reikalavimus padidino ir šiuos aktus apskundė jau iškeltoje civilinėje byloje nedelsdami nuo sužinojimo apie jų priėmimą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose buvusi informacija nebuvo pakankama tam, kad ieškovai būtų sužinoję apie jų teises pažeidžiančių administracinių aktų turinį. Pažymima, kad jei teismas laikytų, kad atitinkamas terminas ir buvo praleistas, tai atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimai yra labai komplikuoti, ieškovams niekada nebuvo aiškiai išaiškinta kaip turi būti ginamos jų teisės atkurti nuosavybės teises (kur ir į kokį teismą kreiptis, per kokį terminą), ieškovų amžių, tuo momentu kai ieškovai kreipėsi į teismą dar bendros kompetencijos teismų praktika dėl ABTĮ nuostatų taikymo civilinėse bylose nebuvo susiformavusi ir ją Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo po to, kai ieškovai apskundė atitinkamus administracinius aktus, ieškovai visą laiką sąžiningai siekė savo teisių gynimo, todėl atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes šis terminas turėtų būti atnaujintas.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigiama, kad atsakovo UAB „Mentora“ ir Ko atžvilgiu buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti, jog yra negaliojanti 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, o iš teismo motyvų matyti, jog teismas pripažino, kad atitinkama sutartis yra nutraukta (negaliojanti), t.y. tenkino ieškovų reikalavimą, todėl šiuo konkrečiu atveju visos UAB „Mentora“ ir Ko patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos iš ieškovų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lietuvos kepėjas“ (iki 2014-08-14 buvusi UAB „Mentora“ ir Ko) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ji atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Dėl teisės pripažinimo į žemės sklypo atkūrimą natūra. Pažymima, kad niekas neginčija ieškovų teisių atkurti nuosavybės teises, tačiau šiuo metu atkurti nuosavybės teises natūra nėra galimybės. Atsakovas sutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad nustatyti ar konkretus žemės sklypas yra laisvas - deleguota savivaldybėms, ir tik savivaldybės gali spręsti, ar yra laisvos žemės ar ne bei teikti Nacionalinei žemės tarnybai informaciją apie laisvus žemės sklypus, kurie tik tada turi teisę spręsti nuosavybės teisių atkūrimą. Atsakovo teigimu, ieškovai, vadovaudamiesi tik jiems žinomais kriterijais ir patys apskaičiavę 20.000 kv. m ploto jiems grąžintiną žemės sklypą - elgiasi savavališkai ir nepaiso išimtinės savivaldybės kompetencijos. Savivaldybė, atlikdama skaičiavimus, vadovavosi skaičiavimo tvarką nustatančiais teisės aktais, atsižvelgė į konkrečią sklypo padėtį, jo naudotojus, teritorijų planavimo dokumentus ir kitas aplinkybes, ir todėl visiškai pagrįstai nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini),, nėra laisvos grąžintinos žemės. Pažymima, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 nustatytos ieškovų šioje byloje bandomos įrodinėti aplinkybės, t.y., minėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvimo, ginčytas plotas, reikalingas žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, keliamas detalųjį planą patvirtinusių teisės aktų teisėtumo klausimas ir kt., vadinasi, įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje jau yra konstatuota, kad sklypo detalusis planas yra galiojantis, visas sklypo plotas yra užimtas statiniais bei yra būtinas jiems naudoti. Atsakovas nesutinka su apelianto teigimu, kad byloje esanti eksperto išvada vienintelė tepatvirtina faktą, koks konkretus sklypo dydis yra būtinas statiniams eksploatuoti. Atsakovas pažymi, kad ginčo žemės sklypas kaip būtinas jame pastatytiems statiniams eksploatuoti, yra suformuotas detaliuoju planu, be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pasak atsakovo, teismas pagrįstai nesivadovavo ekspertizės išvada, nes ji prieštarauja detaliajam planui ir faktinėms bylos aplinkybėms. Akcentuojama, kad visas ginčo žemės sklypas yra naudojamas, jame nėra laisvos (neužstatytos) žemės, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atkurti nuosavybės teises.

2. Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir sutikimo panaikinimo. Teigiama, kad teismo argumentuose nėra jokio tariamo prieštaringumo, nes aptariamas ieškovų reikalavimas buvo nepagrįstas, jokios ieškovų teisės nebuvo pažeidžiamos, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo tenkinti tokį reikalavimą. Pažymima, kad apeliantė netinkamai interpretavo atsakovo poziciją ginče, nes atsakovas įrodinėjo, kad asmenų teisė pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus siejama su šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymu ir neginčijo, kad sklype esančius pastatus perleidus G. F. B., valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai dėl sklypo tarp valstybės ir AB „Kauno bazė“ pasibaigė. Atsakovas teigė, kad G. F. B. įsigijus sklype esančius pastatus susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Pasak atsakovo, G. F. B. kreipusis dėl žemės nuomos sutarties sudarymo - nebūtų buvę jokio pagrindo nuomos sutarties su juo, sklypo naudotoju, nesudaryti. Tokia pati situacija susiklostė ir sklype esančius pastatus įsigijus atsakovui UAB „Mentora“ ir Ko (dabar UAB „Lietuvos kepėjas“). Pažymima, kad atsakovas 2014-07-15 pateikė prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą (priedas Nr. 1). Atsižvelgiant į tai, kad šis faktas įvyko vėliau, nei buvo priimtas sprendimas, atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šį naują įrodymą, nes jis objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.

3. Dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo. Atsakovo įsitikinimu, šioje byloje turi prejudicinę galią Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012, nes pastarojoje byloje jau buvo nagrinėjamas detaliojo plano teisėtumo klausimas, ir jokių pažeidimų nebuvo konstatuota. Priešinga išvada, jeigu būtų priimta šioje byloje, sąlygotų teisinį neapibrėžtumą, kai būtų priimti du vienas kitam prieštaraujantys teismų sprendimai. Taip pat atsakovas abejoja ekspertų atlikusių ekspertizę kvalifikacija, nes ekspertizėje nurodomi ne absoliutūs, o tik minimalūs galimi dydžiai. Be to, ekspertas neįvertino to, kad dėl ieškovų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas negalėjo naudoti ginčo žemės sklypo.

4. Atsakovo įsitikinimu, ieškovų reikalavimams pagal ieškinį yra suėję ieškinio, pareiškimų ir skundų pateikimo senaties terminai, todėl atsakovas pakartoja savo prašymą šioje byloje taikyti senaties terminus ir ieškovų reikalavimus atmesti jau vien šiuo pagrindu. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovų reikalavimas (pripažinti negaliojančia 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, arba panaikinti 2003 m. rugpjūčio 22 m. Kauno apskrities viršininko sutikimą ir pripažinti minėtą sutartį negaliojančia (nutraukti) niekaip nėra susijęs su atsakovu, net jei teismas ir būtų patenkinęs tokį ieškovų reikalavimą – tai nebūtų turėję atsakovui jokių teisinių pasekmių.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ji atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, šiais motyvais:

1. Dėl praleisto termino administraciniams aktams ginčyti. Pažymima, kad ieškovai apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-25 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo 2007-09-10, atsakovei jį pateikiant kartu su atsiliepimu į ieškinį, be to, įsakymas 2005-04-21 buvo paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Laikinoji sostinė“. Iš laikraštyje išspausdinto skelbimo matyti, kad buvo paskelbtas visas įsakymas, todėl atsakovas laiko, kad apeliantei (ir kitiems ieškovams) apie ginčijamą įsakymą turėjo būti žinoma jau 2005-04-21, todėl apeliantė (bei kiti ieškovai) praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti. Taip pat ieškovai yra praleidę terminą ginčyti 2005-02-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, nes apie jį taip pat sužinojo iš 2007-09-10 atsiliepimo į ieškinį.

Šalies argumentai

2. Dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo. Akcentuojama, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog rengiant detalųjį planą buvo išlaikytos visos procedūros. Pažymima, kad detalusis planas nėra tas dokumentas, kuriuo yra sprendžiamas atitinkamos žemės suteikimo naudotis klausimas. Atsakovas nurodo, kad Kauno miesto valdyba 1993-12-07 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - Potvarkis) 1.3 punktu nusprendė išnuomoti AB „Kauno bazė“ iki 45000 kv. m sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, o Potvarkio pažymos 1.3 p. nurodyta, kad žemės sklypas dar 1980-12-10 Kauno m. VK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas Prekybos organizacijų valdybai Pramonės rajone sandėliams statyti, statybos užsakovo funkcijos buvo pavestos Drabužių didmeninės prekybos Kauno bazei, kuri pagal 1990-02-05 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini),, pradėjo vykdyti statybos darbus suteiktame sklype ir kuri po privatizacijos pervadinta į AB „Kauno bazė“ (jai atiteko ir vykdoma statyba). Šis sprendimas yra galiojantis. Teigiama, kad iš Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų matyti, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1993-12-11. Pasak atsakovo, potvarkiu nebuvo sprendžiamas visiškai naujo žemės sklypo suteikimo klausimas, o tik teisiškai sutvarkytas dar 1980 m. tuometinių valdžios organų suteikto žemės sklypo tolesnis naudojimas (LAT 2004-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-7-655/2004). Atsakovas daro išvadą, kad žemės sklypas buvo suformuotas ne detaliojo plano pagrindu, o suteiktas dar iki apeliantės prašymo atkurti nuosavybės teises, o suteikimo dokumentai yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog detalusis planas negalėjo būti tvirtinamas, kol neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

3. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymima, kad šis ieškovų reikalavimas yra perteklinis, nes esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra į iki 1940 m. turėtą žemę pagal Atkūrimo įstatymą ir tokios teisės atskirai nustatinėti nėra teisinio pagrindo. Apeliantės pageidavimas pripažinti teisę į konkretų plotą yra nepagrįstas ir priešlaikinis. Atsiliepime nesutinkame su apeliantės teiginiais, jog ieškovai galėdami reikšti reikalavimą dėl 220831 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini),, pasirenka atkūrimą būtent į 20000 kv.m, kadangi administracijos direktorius vykdydamas jam teisės aktuose pavestas funkcijas, atlieka paminėtose Tvarkos 106¹ p. nuostatose reglamentuotas procedūras visa apimtimi, o ne dalinai, t. y., jeigu yra žymimas laisvas (neužstatytas) žemės plotas, jis yra žymimas visas, o ne tam tikra jo dalis, be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog būtent ta dalis, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja ieškovai, nepatenka į statinių, esančių (duomenys neskelbtini),, eksploatacijai reikalingą plotą. Atsakovas nesutinka, kad ginčo žemės sklypo dalis yra laisva (neužstatyta) žemė. Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenis, ginčo žemės sklype yra registruoti šie statiniai: pastatas – kepykla, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantė siekia, jog jai nuosavybės teisės būtų atkurtos į 4/9 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su valstybe, tačiau panaikinus detalųjį planą tokios galimybės neliktų (Tvarkos 106¹ punktas). Pažymima, kad apeliantės cituojamoje LAT 2014-04-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, kasacinis teismas vertindamas, ar ginčijamų žemės sklypų naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas ir, ar ginčo sklypai visa apimtimi yra naudojami ir reikalingi esantiems pastatams eksploatuoti, vertino ir užstatymo tankį bei intensyvumą, kurie buvo mažesni nei nagrinėjamu atveju. Teigiama, kad ginčo teritorija patenka į verslo ir pramonės teritoriją, bei ginčo žemės sklype nustatyta 50 m sanitarinė apsaugos zona, į kurią patenka didžioji dalis žemės sklypo.

4. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012. Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, nagrinėjant šią bylą, turėtų būti vadovaujamasi minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis ir jos turėtų būti laikomos prejudiciniais faktais. Lietuvos apeliaciniame teisme minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas tų pačių administracinių aktų kaip ir šioje byloje teisėtumo klausimas, Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi atmetė apeliantės apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek minėtoje, tiek šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino žemės sklypo, kaip laisvo (neužstatyto) statusą, vadovavosi 2010-09-20 ekspertizės aktu ir nustatė, kad pastatų eksploatavimui reikalingas suplanuotas 4,5 ha sklypas, o žemės sklypo dalis, kurią ieškovė nori atkurti nuosavybės teisę natūra, priskirtina valstybės išperkamai žemei, kuri nėra grąžinama.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ji atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir kad priimant sprendimą padaryti procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai. Pažymima, kad tik Kauno miesto savivaldybės administracijai priskirta kompetencija nustatyti ar yra laisvos (neužstatytos) žemės. Pabrėžiama ir tai, kad tiek ieškovai, tiek apeliantė nenurodė jokių teisės aktų, kuriuos Kauno miesto savivaldybė būtų pažeidusi savo veiksmais, taip pat nenurodė jokių padarytų procedūrinių pažeidimų, pirmosios instancijos teismas tokių pažeidimų taip pat pagrįstai nenustatė. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, priima Nacionalinė žemės tarnyba, o ne teismas, todėl reikalavimas pripažinti ieškovų teisę į atkūrimą natūra į konkretų žemės sklypą, ieškovams nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Atsakovas pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, teigia, kad ieškovų reikalavimo pripažinti nuomos sutartį negaliojančia nesukels jokių teisinių pasekmių ieškovams, be to, teismui nesuteikta kompetencija patvirtinti nutrauktų sutarčių negaliojimą, juo labiau, kad dėl nuomos sutarties nutraukimo jokio ginčo nebuvo, atsakovai niekada neteigė, kad nuomos sutartis nėra nutraukta. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas turėjo teisę nustatyti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teise. Sprendimus, kurie yra teisės aktais pavesti institucijų kompetencijai, turi teisę priimti tik tos konkrečios institucijos, o ne teismas. NŽT vertinimu, visiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad, nesant pažymėtos laisvos (neužstatytos) žemės, Nacionalinė žemės tarnyba turėjo atkurti nuosavybės teise natūra bendra daline nuosavybės teise su valstybe, kadangi įstatymai to nenumato. Atsakovo nuomone, šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-25 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 turi prejudicinę galią, nes tiek šioje byloje, tiek yra civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 buvo siekiama, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra tame pačiame ginčo žemės sklype ir buvo įrodinėjama, kad ne visas sklypas reikalingas statiniams esantiems žemės sklype eksploatuoti. Taip pat nesutinkama su apeliantės motyvais, kad teismas negalėjo vadovautis civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 daryta ekspertize, nes apie jos išvadas buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-25 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012. Pažymima, kad 2010-09-20 ekspertizės akte taip pat pateikta išvada, jog nepažeidžiant teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, suformuoti atskirą <...> žemės sklypą, padalijant 4,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),, esamoje situacijoje negalima, nes yra galiojantis detalusis šio sklypo planas ir ginčijama teritorija yra miesto teritorijoje, kurioje žemė po statiniais negrąžinama<...>. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini),, detaliuoju planu buvo suplanuotas tame žemės sklype esančių ar būsimų statinių eksploatacijai. Nenuginčijus nei statybos leidimo, nei esamų statinių teisėtumo, taip pat nesant pagrįstų įrodymų, kad statiniams žemės sklype eksploatuoti reikalingas mažesnis žemės sklypo plotas nei yra suplanuotas teritorijų planavimo dokumentu, nenustačius procedūrinių pažeidimų tvirtinant detalųjį planą, jo nepanaikinus, nėra pagrindo teigti, kad ne visas žemės sklypas reikalingas statinių (duomenys neskelbtini),, Kaune eksploatavimui. Atsakovas nurodo, kad skundžiamu sprendimu buvo tenkintas ieškovų reikalavimas, kuris buvo nukreiptas į Kauno miesto savivaldybės administraciją, jokių neteisėtų ar ieškovų teises pažeidžiančių veiksmų, kuriuos būtų atlikusi Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo nustatyta, todėl pirmos instancijos teismas be pagrindo priteisė bylinėjimosi išlaidas iš Nacionalinės žemės tarnybos. Sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas prašo, išlaidų iš Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, nepriteisti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ji atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovų teises tiesiogiai pažeidė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kadangi šiuo aktu buvo įteisintas nedidelės žemės sklypo dalies, į kurią ieškovai prašo atkurti nuosavybės teises, užstatymas, nors iki minėto pripažinimo akto patvirtinimo ši dalis nebuvo užstatyta. Pažymima, kad Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta komisija, vadovaudamasi STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nuostatomis, apžiūrėjo statytojo G. F. B. pateiktą rekonstruotą pastatą į kepyklą, žymimą plane(duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog statyba vyko pagal projektą, kurį 2004 m. parengė Bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „Genezė“, At. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčijamu pripažinimo aktu patvirtino, kad nurodytas pastatas ir kiemo statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkami naudoti. Atsakovas daro išvadą, kad panaikinus ginčijamą patikrinimo akto dalį, neišnyks tas faktas, kad ginčo žemės sklypo dalis, kurioje stovi patikrinimo akte nurodyti statiniai, yra užstatyta, taip pat neišnyks ir ta aplinkybė, kad statiniai, esantys ginčijame žemės sklype sukurti teisėtai, nes šią aplinkybę patvirtina galiojantis Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004-12-21 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), Patikrinimo aktu nagrinėjamu atveju buvo tik konstatuota, kad statiniai pastatyti pagal projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus ir galimybę saugiai naudoti statinius pagal paskirtį. Nesutinkama su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nepripažinus statybos leidimo neteisėtu ir panaikinus pripažinimo akto dalį statytojas arba jo teisių ir pareigų perėmėjas turi teisę vėl kreiptis dėl statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir jam bus išduotas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (ar kitas statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas). Pagal šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio nuostatas ir jį įgyvendinančio teisės akto, t.y. statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09- 28 įsakymu Nr. D1-828, nuostatas, pastato ir kiemo statinių statybos užbaigimo procedūros gali būti atliekamos iš naujo teismine tvarka nepanaikinto statybos leidimo pagrindu. Pažymima, kad ieškovai savo argumentus dėl pripažinimo akto dalies neteisėtumo turėjo pagrįsti konkrečiomis Statybos įstatymo ir STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ teisės normomis, įrodyti, kad Kauno apskrities viršininko 2002-08-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta komisija, tik nustačiusi pagrįstus pažeidimus, negalėjo išduoti pripažinimo tinkamu naudoti akto, bet jis buvo išduotas. Arba turėjo įrodyti, kad pripažinimo aktas ginčijamoje dalyje yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, arba, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esant galiojančiam statybos leidimui, pripažinimo akto dalies panaikinimas ieškovams nesukels siekiamų teisinių pasekmių, nes teismui panaikinus pripažinimo aktą dalyje, liktų nenuginčytas ir galiojantis statybos leidimas ir ginčo statinių savininkai galėtų atlikti statybos užbaigimo procedūras, dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas neturėtų būti panaikintas arba pakeistas šioje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,44 ha žemės buvusios (duomenys neskelbtini), dalis minėtos žemės patenka į 4,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į J. Š. valdytą žemę. 1980-12-10 Kauno m. VK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)žemės sklypas buvo suteiktas Prekybos organizacijų valdybai Pramonės rajone sandėliams statyti, statybos užsakovo funkcijos buvo pavestos Drabužių didmeninės prekybos Kauno bazei, kuri pagal 1990-02-05 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti statybos darbus suteiktame sklype ir kuri po privatizacijos pervadinta į AB „Kauno bazė“ (jai atiteko ir vykdoma statyba). Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 7 d. potvarkiu nusprendė išnuomoti AB „Kauno bazė” 4,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. spalio 20 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. 2003 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apskrities viršininkas išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad AB „Kauno bazė“ perleistų nuomos teisę į 4,5 ha žemės sklypo prie įgyjamų pastatų naujajam savininkui G. F. B.. 2003 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartimi AB „Kauno bazė“ perleido G. F. B. ginčo žemės sklype esančius statinius. 2004 m. gruodžio 21 d. G.F. B. išduotas leidimas pastatų, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į kepyklą, 2005 m. vasario 23 d. statiniai pripažinti tinkamais naudoti. 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino ginčo žemės sklypo detalųjį planą. 2011-09-15 žemės nuomotojas G. F. B. jam nuosavybės teise priklausančius statinius perleido UAB „Mentora“ ir Ko. 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau - NŽT) vedėjas įsakymu nutraukė 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį sudarytą su AB „Kauno bazė“, nuomos teisių perėmėjui G. F. B. perleidus žemės sklype buvusius statinius (4 t., b.l. 51, 103-108).

Dėl reikalavimo pripažinti ieškovų teisę atkurti nuosavybės teises natūra į dalį (20 000 kv.) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)

Nuosavybės teisių atkūrimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje“ (toliau- Tvarka). Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės išperkama ir natūra negrąžinama žemė, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų fgs sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų.

Ieškovai teismo prašė pripažinti jiems teisę atkurti nuosavybės teises konkrečiu būdu (natūra) į nurodyto žemės sklypo dalį. Byloje nėra ginčo, kad J. Š. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalis patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Vadinasi, ieškovai turi teisę atkurti nuosavybės teises natūra ir teismui nėra pagrindo šios teisės pripažinti pakartotinai, tačiau jie šią teisę gali realizuoti tik nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai galėtų įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teises natūra tik tuo atveju, jeigu buvusio savininko iki nacionalizacijos valdyta žemė būtų laikoma laisva (neužstatyta) žeme. Teismų praktikoje laikoma, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Iš bylos medžiagos nustatytina, kad Kauno miesto valdyba 1993-12-07 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini)1.3 punktu nusprendė išnuomoti AB „Kauno bazė“ iki 45000 kv. m sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)ir 2 punktu pasiūlė parengti minėto žemės sklypo planą. (1 t. b. l. 46). Nurodyto potvarkio pagrindu 1994-03-29 buvo parengtas 45000 kv. m sklypo, (duomenys neskelbtini), planas (nekilnojamojo turto duomenų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini)b. l. 23) ir jo pagrindu 1994-10-20 sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, tuo metu ginčo žemės sklype buvo šie statiniai: sandėlis, ūkinis pastatas ir kolonos (nekilnojamojo turto duomenų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini)b. l. 8). Pažymėtina, kad iš Potvarkio pažymos 1.3 punkto matyti, kad žemės sklypas dar 1980-12-10 Kauno m. VK sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo suteiktas Prekybos organizacijų valdybai Pramonės rajone sandėliams statyti, statybos užsakovo funkcijos buvo pavestos Drabužių didmeninės prekybos Kauno bazei (1 t. b.l. 47). Akcentuotina, kad žemės sklypas buvo suteiktas dar iki nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios (1991 m.). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai neginčija žemės sklypo suteikimo dokumentų. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu patvirtino 45 000 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuriuo ginčo žemės sklypo naudojimo būdas apibrėžtas kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, naudojimo pobūdis – gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti (t. 3, b. l. 65). Pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą bendrąjį Kauno miesto plano, ginčo žemės sklypas patenka į verslo ir pramonės teritoriją, todėl laikytina, kad sklypas gali būti naudojamas pagal detaliajam plane numatytą paskirtį ir naudojimo būdą (pramonės ir sandėliavimo teritorijos). Šiuo metu, žemės sklype yra įregistruoti šie statiniai: kepykla, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai (2 t. b. l. 89-91). Todėl nenuginčijus žemės sklypo suteikimo teisėtumo ir nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ir atsakovas UAB „Lietuvos kepėjas“ (buvęs UAB „Mentora“ ir Ko) nurodo, kad sklype vykdo ūkinę komercinę veiklą, t.y., naudoja žemės sklypą pagal paskirtį, laikytina, kad toks sklypas yra užstatytas ir natūra negražinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011).

Apeliantai byloje remiasi UAB „Kauno komprojektas“ 2012-03-12 atlikta ekspertize (3 t. 3-8), kurioje nurodyta, kad 4,5 ha dydžio ginčo žemės sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui pagal tiesioginę šių pastatų paskirtį reikalinga tik 1,7 ha. CPK 177 straipsnio 1 dalyje pateiktas įrodymų apibrėžimas, pagal kurį įrodymai – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra ekspertizės išvada. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo - mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir nepasisakė dėl byloje atliktos ekspertizės, tačiau esant duomenims, kad ginčo žemės sklype galimai yra laisvos (neužstatytos) žemės, įpareigojo kompetentingą valstybės instituciją - Kauno miesto savivaldybės administraciją peržiūrėti, ar tokios žemės yra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo tvarka yra reglamentuojama 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 8 punkte, t.y., parengiant žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Šioje byloje dalys reikalingos pastatų eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išskirtos, todėl negalima nustatyti, ar ginčo žemės sklype yra laisvos žemės. Be to, iš atliktos ekspertizės negalima spręsti, kad būtent ta dalis (20 000 kv.m.) į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja ieškovai, nepatenka į statinių, esančių ginčo žemės sklype, eksploatacijai reikalingą plotą.

Apeliantai nurodo, kad šioje byloje negali būti vertinama Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012 atlikta ekspertizė, kuri šioje byloje nėra pateikta. Lietuvos apeliacinis teismas (civilinės bylos Nr. 2A-296/2012) apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010-12-02 sprendimo civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas, ar visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), reikalingas jame esančių statinių eksploatacijai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-25 priėmė nutartį, kurioje remdamasis 2010-09-20 ekspertizės aktu nustatė, kad pastatų eksploatavimui reikalingas suplanuotas visas 4,5 ha sklypas. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, minėtas ekspertizės aktas nėra pateiktas byloje ir negalima įvertinti, kokiais kriterijais ekspertas vadovavosi nustatydamas, kad ginčo žemės sklype nėra laisvos žemės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime juo nesirėmė, o įpareigojo atitinkamą valstybės instituciją iš naujo įvertinti klausimą dėl laisvos žemės buvimo ginčo sklype pagal Tvarkos 106 ¹ punkte reglamentuotą jos kompetenciją.

Dėl įpareigojimo NŽT atkurti nuosavybės teises

Tvarkos 106¹ punkte yra nurodytos atitinkamos institucijos bei jų atliekamų imperatyvių veiksmų, procedūrų pobūdis, terminai ir eiliškumas, t.y., savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei.

Ieškovai teismo prašė įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises į dalį ginčo žemės sklypo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas turėtų pagrindą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus tik tuo atveju, jeigu institucija jų neatlieka. Esant situacijai, kai savivaldybė nėra pateikusi NŽT informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti NŽT atlikti apeliantų reikalavime nurodytus konkrečius veiksmus. Priešingu atveju, be teisėto pagrindo būtų apribota teisės aktuose numatyta NŽT kompetencija.

Apeliantų teigimu, įstatymai nedraudžia atkurti nuosavybės teises bendrąją daline nuosavybės teise su valstybe. Tvarkos 106¹ punkte numatyta, kad jeigu pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus nustatytos savininko turėto žemės sklypo ribos sutampa su jau suprojektuotomis žemės sklypo ribomis arba pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus suprojektuotas žemės sklypas yra piliečio turėtos žemės vietoje, šis žemės sklypas arba žemės sklypai grąžinami piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Taigi, Tvarkoje įtvirtinta, kokiu būdu turėtų būti suplanuota teritorija, jog į ją nuosavybės teises galima būtų atkurti registruojant žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Nagrinėjamu atveju, savininko turėto žemės sklypo ribos nėra nustatytos pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, o ginčo žemės sklypas suformuotas 1993-12-11 atliekant kadastrinius matavimus, todėl šiuo atveju grąžinti dalį ginčo žemės sklypo bendrąja daline nuosavybės teise su valstybe, nėra teisinės galimybės.

Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, sutikimo panaikinimo bei statinio pripažinimo tinkamo naudotis akto panaikinimo

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014).

Byloje pateikti duomenys, kad 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas įsakymu nutraukė 1994 m. spalio 20 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį sudarytą su AB „Kauno bazė“ (4 t. b. l. 51). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis yra išregistruota (4 t. b. l. 49-50). Atmestini apeliantės argumentai, kad NŽT 2014-03-14 rašte (4 t. 103-108) išreiškė poziciją, kad nuomos sutartis nenutraukta. Teismo vertinimu, rašte tokios informacijos nėra pateikta, be to, sutarties nutraukimas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl duomenys įrašyti į viešąjį registrą laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai atmestas ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 1994-10-20 valstybinės žemės nuomos sutartį bei 2003-08-22 KAVA sutikimą perleisti nuomos teisę, kadangi esant nutrauktai valstybinės žemės nuomos sutarčiai nebuvo pagrindo konstatuoti ieškovų teisių pažeidimą, o jiems kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti įvykusį faktą įvykusiu.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statinio pripažinimo tinkamo naudotis akto panaikinimas, nesukels ieškovams teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad ginčijamu 2005-02-23 pripažinimo tinkamu naudotis aktu (1 t. b. l. 113-114) patvirtinta, kad pastatas - kepykla ir kiemo statiniai tenkina nustatytus reikalavimus ir tinkami naudoti. Aplinkybę, kad minėti statiniai sukurti teisėtai patvirtina galiojantis Kauno miesto savivaldybės administracijos 2004-12-21 statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 111), todėl panaikinus minėtą aktą, apeliantės teisėms tai neturės jokios teisinės reikšmės, nes liktų nenuginčytas ir galiojantis statybos leidimas ir ginčo statinių savininkai galėtų atlikti statybos užbaigimo procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtintame STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ .

Dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 89 straipsnis imperatyviai numato, jog skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis: 1. neteisėtas iš esmės t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2. neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3. neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovai nenurodė jokių teisiškai reikšmingų ir pagrįstų argumentų, kodėl priimti administraciniai aktai turėtų būti panaikinti. Priešingai, apeliaciniame skunde pripažįsta, kad rengiant detalųjį planą buvo išlaikytos visos procedūros. Atmestini apeliantų argumentai, kad ginčijamas įsakymas turi būti panaikintas tuo pagrindu, kad savivaldybė iki tol, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo, negalėjo rengti detaliojo plano, teritorijos tvarkymo režimui papildyti. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypas AB „Kauno bazė“ buvo suteiktas dar iki ieškovų prašymų (1991-05-30 ir 1991-11-25) atkurti nuosavybės teises - 1980-12-10 Kauno m. VK sprendimu, o Kauno miesto valdybos 1993-12-07 potvarkiu nuspręsta žemės sklypą išnuomoti ir jo pagrindu parengti žemės sklypo kadastriniai matavimai, 1993-12-11 žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre (4 t. b. l. 49-50). Ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu parengtas detalusis planas, kurio tikslas buvo ne suformuoti žemės sklypą, o teritorijos tvarkymo režimo papildymas nustatant sklypo naudojimo būdą bei pobūdį ir numatant statinių rekonstravimą (1 t. b. l. 57). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad savivaldybė rengdama žemės sklypo detalųjį planą ir nesant duomenų, kad žemės sklypas suteiktas neteisėtai, neturėjo pareigos stabdyti detaliojo plano rengimo procedūras, kol bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.

Apeliantai, ginčydami detalųjį planą remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-611/2006, 3k-3-232/2014, 3K-3-180/2008, 3K-3-309/2011. Teisėjų kolegija pastebi, jog nurodytose bylose detaliaisiais planais buvo formuojami žemės sklypai ir sprendžiamas jų dydis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pažymėjo, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Minėtose bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, tačiau nebuvo analizuojamas klausimas, kad kol neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas negalima keisti suplanuoto ir suteikto naudotis dar iki pretendentams pateikiant prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypo užstatymo režimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo jomis vadovautis.

Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą remiasi jau minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 2A-296/2012, kurioje taip pat buvo reiškiamas analogiškas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-25 įsakymą, kuris buvo atmestas. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškindamas prejudicinio fakto apibrėžtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2013 kt.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pabrėžtina, kad nors įsiteisėjęs teismo sprendimas yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujančiais asmenimis, kreiptis į teismą ginant pažeistas teises pareiškiant tapatų reikalavimą analogišku pagrindu tam, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje jie nedalyvavo, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo. Paminėtoje byloje, kurioje buvo kilęs ginčas dėl to paties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ieškovė (pretendentė) ginčijo detalųjį planą tuo pagrindu, kad ruošiant jį, su ja jis nebuvo derintas ir ji apie tai nebuvo informuota, be to, ne visa teritorija yra būtina esamiems pastatams eksploatuoti. Nutartyje konstatuota, kad pretendentė nepaneigė fakto, jog visa išnuomota teritorija yra reikalinga G.F. B. įsigytiems statiniams eksploatuoti. Šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad „pastatų (kepyklos pastatui: ūkiniam pastatui), jų priklausinio (kitiems statiniams), pravestų inžinerinių komunikacijų, esančių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui reikalingas suplanuotas 4,5 ha. sklypas“. Ieškovai nedalyvavę minėtoje byloje, turėjo teisę kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu panaikinti minėtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktas yra reikšmingas pakartotinai svarstant įsakymo teisėtumo klausimą, nes ieškovai savo reikalavimą grindė analogiškomis aplinkybėmis, todėl išnagrinėjus bylą ir nenustačius, kad įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė netinkamas subjektas ar padaryti procedūriniai pažeidimai, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo skundžiamą įsakymą panaikinti.

Dėl ABTĮ nustatyto termino ginčyti administracinius aktus

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2011 ir kt.). Asmenims, kuriems ginčijamas įsakymas turėjo būti įteiktas, šis terminas skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, o kitiems pradedamas skaičiuoti nuo jų sužinojimo apie skundžiamo įsakymo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-27/2011). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014 ).

Teismas skundžiamame sprendime atmetęs ieškinio reikalavimas, nesprendė termino ginčyti administracinius aktus atnaujinimo klausimo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovai termino nėra praleidę, tačiau jeigu teismas laikytų jį praleistu, tada prašo jį atnaujinti. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė nenurodė, kada sužinojo apie skundžiamus administracinius aktus (2005-03-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir 2005-02-23 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą). Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas byloje pateiktas 2007-09-11 kartu su Kauno miesto savivaldybės atsiliepimu (1 t. b. l. 40-45), taip pat kartu buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kurio 8.1 punkte nurodytas ginčijamas aktas. Reikalavimas panaikinti minėtus aktus byloje pareikštas 2008-01-11 (1 t. b. l. 94-100), todėl akivaizdu, kad paminėtas vieno mėnesio terminas yra praleistas. Tačiau nagrinėjamu atveju, net ir pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, ieškinys yra teisėtai atmestas kitu pagrindu, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuojama, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis dalyje dėl jų priteisimo UAB „Mentora“ ir Ko, nes, pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą dalyje dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi pripažino, kad minėta sutartis nutraukta. Kaip jau minėta, teismas šio reikalavimo netenkino, todėl apeliantės argumentai, dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmestini.

Atsakovas UAB „Lietuvos kepėjas“ (buvęs UAB „Mentora“ ir Ko) atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau minėti dokumentai nebuvo pateikti, todėl prašymas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Dalė BurdulienėAušra BaubienėJolita Cirulienė