- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-2287-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27227-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- M. M., I. M., A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams M. M., I. M., A. M. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ patikslintu ieškiniu prašė nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės 2016 m. vasario 18 d. būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1187 ir iškeldinti atsakovus M. M., I. M., A. M. su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
2. Ieškovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 ieškovei perduotos patikėjimo teise valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Atsakovė M. M. ir ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. vasario 18 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. 1.41-G16/1187, kurios pagrindu nuomininkei M. M. ir jos šeimos nariams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovė paminėjo, kad patikslinto ieškinio, teisme gauto 2020 m. rugpjūčio 27 d., surašymo metu atsakovai nėra skolingi už buto nuomą, tačiau atsakovai skolą sumokėjo tik tada, kai ieškovė pateikė ieškinį teismui. Be to, atsakovų ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė jau buvo nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civinėje byloje Nr. e2-1657-833/2017. Nurodė, kad atsakovai ne vienerius metus nevykdo ir kitų sutarties įsipareigojimų.
3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai sutarties 5.3 punktu įsipareigojo naudoti butą tik pagal paskirtį, numatytą sutarties 4 punkte, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su buto ir (ar) pastato, kuriame yra butas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir butui. Sutarties 5.6 punktu atsakovai įsipareigojo savo lėšomis daryti einamąjį buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” darbuotojai, atlikdami buto patikrą, jau nuo 2015 metų yra nustatę, kad butas neprižiūrimas, apleistas, netvarkingas (buto patikrinimo aktai Nr. 10646, Nr. 18826, Nr. 20404, Nr. 23509). Atsakovai ne kartą raginti tvarkytis bei prižiūrėti nuomojamą butą, tačiau į pastabas nereagavo ir sutarties nuostatų nevykdė. 2020 m. birželio 29 d. vykusio buto patikrinimo metu nustatyta, kad butas apleistas, neprižiūrimas, labai prastos techninės būklės – virtuvėje išpuvusios grindys, sienos suskilinėjusios, lubų tinkas atšokęs, byra. Pastato fasadas taip pat sutrūkinėjęs. Buto langai seni mediniai, su persikreipusiomis varčiomis. Bute pagal planą turėtų būti trys krosnys, tačiau dvi išgriautos, viena neeksploatuojama. Bute avarinės būklės elektros instaliacija. Viso buto elektros prietaisai (šaldytuvas, stalinės lempos (bute neveikia nė vienas šviestuvas)) pajungti nuo vienos veikiančios rozetės, išvedžiota prailgintuvais, žiemos metu atsakovai šildosi elektriniais šildytuvais.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovai įsipareigojo laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos priešgairinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos gyventojai privalo laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 88.1 punktu, buto nuomininkai turėjo pareigą naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti. Nustatyti faktai patvirtino, kad atsakovai nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų, elgėsi neatidžiai bei nerūpestingai, toks jų elgesys galėjo sąlygoti gaisro kilimą. Siekdama išvengti galimos nelaimės, ieškovė nedelsdama ėmėsi elektros instaliacijos remonto darbų.
5. Kartu atsakovai, remiantis Sutarties 5.6 punktu, buvo įpareigoti atlikti buto einamąjį remontą. Buto patikrinimo metu (buto patikrinimo aktas Nr. 14113) buvo nustatyta, kad atsakovai nepalaiko švaros bei tvarkos ir bendrojo naudojimo patalpose. Šį faktą SĮ ,,Vilniaus miesto būstas” darbuotojams patvirtino ir atsakovų kaimynai, kurie nurodė, kad atsakovai bendrauja agresyviai, į pastabas nereaguoja, vedžioja šunį be antsnukio, savavališkai užėmė jiems nepriklausantį sandėliuką.
6. 2017 m. spalio 27 d. apžiūros aktu Nr. TGK/17-0098 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti komisija nusprendė, kad butą nėra tikslinga remontuoti. VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, buto fizinis nusidėvėjimas šiuo metu siekia 48 procentus. Atsižvelgiant į tai, atsakovams buvo pasiūlyta apžiūrėti bei apsigyventi kitose gyvenamosiose patalpose, tačiau atsakovai siūlomuose būstuose apsigyventi nesutiko. Ieškovės vertinimu, atsakovai pažeidė: 1) Sutarties 5.3 punkto reikalavimą (butą apleido, neprižiūrėjo, netvarkė, nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų); 2) Sutarties 5.4 punkto reikalavimą (nesirūpindami, nepalaikydami švaros bei tvarkos bendrojo naudojimo patalpose, pažeidė kitų pastate, kuriame yra butas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teises bei teisėtus interesus); 3) Sutarties 5.6 punkto reikalavimą (neatliko einamojo buto remonto). Sutarties 22.2.2. punkte nustatyta, kad sutartis pasibaigia nuomininkui pažeidus bent vieną iš sutarties 5 punkte nustatytų įsipareigojimų. Sutarties 24 punkte įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus sutarčiai, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo butas nėra socialinis būstas, atsakovai nėra socialiai remtini asmenys, pagrindinės buto nuomininkės atsakovės M. M. vaikai, atsakovai I. M. ir A. M., yra pilnamečiai, dirbantys asmenys, gebantys bei privalantys pasirūpinti savo gyvenamuoju būstu. Teigė, kad nagrinėjamu atveju iškeldinimas pripažintinas proporcinga priemone.
Atsiliepimas
7. Atsakovė M. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
8. Atsakovė nurodė, kad yra garbingo amžiaus, silpnos sveikatos, ieškovė reikalauja iškeldinti ją iš vienintelio būsto, kuriame ji gyvena daugiau nei 50 metų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. spalio 27 d. ieškovės komisija nusprendė, kad butą remontuoti netikslinga, o 2020 m. liepos 2 d. ieškovės patalpų remonto darbų komisijos posėdyje nuspręsta, kad yra būtinas buto einamasis remontas, o atsakovė įpareigojama tokį remontą atlikti per neįmanomą ir protingumo kriterijų neatitinkantį terminą (iki 2020 m. rugsėjo 5 d.). Atsakovė teigė, kad ieškovės elgesys neprognozuojamas, neatitinka teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principų, yra akivaizdus vienintelis ieškovės tikslas – bet kokiomis priemonėmis siekti, kad atsakovai netektų buto. Atsakovė nurodė, kad jai buvo siūloma keltis į kitas patalpas, kurių būklė dar prastesnė už ginčo butą, todėl ji buvo priversta siūlomų būstų atsisakyti. Atsakovė sutiko, kad butui reikalingas remontas, nurodė, kad jį atliks, tačiau per protingą terminą. Atsakovė nesutiko su kitais ieškinio teiginiais dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, agresyvų bendravimą, švaros bei tvarkos nepalaikymą ir pan., teigė, kad ieškovė siekia sudaryti negatyvų atsakovės įvaizdį, kad būtų patenkintas nepagrįstas jos ieškinys.
9. Kiti atsakovai atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė tenkinti. Trečiasis asmuo pritarė ieškinyje išdėstytiems argumentams.
Šalies argumentai
11. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad yra atlikta namo renovacija, ieškovė pakeitė buto elektros instaliaciją. Teigė, kad atsakovai savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo, buto einamojo remonto neatliko, nors buvo raginami tvarkytis, remontuoti butą dar iki 2016 metų.
Atsiliepimas
12. Atsakovė M. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo bute gyvena 57 metus, butą pagal orderį gavo jos tėvas. Teigė, kad butą prižiūri, tvarkosi, šiuo metu pakeistos grindys, pertvaros, durys, ketina ir toliau butą remontuoti, tačiau per karantiną buvo uždarytos parduotuvės, sūnus neteko darbo, susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl viso buto suremontuoti nespėjo. Pažymėjo, kad tai yra jos vienintelis būstas. Nurodė, kad ieškovės siūlomi butai taip pat buvo neremontuoti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad iškeldinimas neproporcinga priemonė, įvertinus atsakovės pažeidžiamumo laipsnį (pensininkė, blogos sveikatos, gyvena ginčo bute 57 metus, skolų neturi, tai vienintelis būstas).
13. Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad remonto darbus nusprendė atlikti patys dėl finansinių sumetimų, be to, jeigu darbus atliktų samdyta rangos firma, jiems tektų išsikraustyti, o atsakovai neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsakovas nurodė, kad išgriovė supuvusias grindis, jas išbetonavo, planuoji tiesti laminatą, tačiau pritrūko pinigų, taip pat išgriovė supuvusias pertvaras, pastatė naujas, apšildė. Planuoja pabaigti virtuvės, wc, koridoriaus remonto darbus, tuomet remontuoti kambarius. Teigė, kad atsakovė M. M. nuolat tvarko laiptinę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams M. M., I. M., A. M. dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atmetė; priteisė valstybei iš ieškovės 515,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 54,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.
15. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos yra perduotos ieškovei valdyti patikėjimo teise. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. A30-213 „Dėl savivaldybės būsto Šv. Mikalojaus g. 7-13 pagrindinio nuomininko“, tarp ieškovės ir atsakovės M. M. 2016 m. vasario 18 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G16/1187, pagal kurią nuomininkei M. M. ir jos šeimos nariams, t. y. sūnui A. M., dukrai I. M., buvusiam vyrui P. M., suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo naudotis savivaldybės būstu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje nurodytus mokėjimus. Savivaldybės būstas nuomininkei perduotas pagal 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo aktą Nr. G.5.22-1187. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad P. M. ginčo bute iki bylos iškėlimo teisme negyveno, atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad P. M. mirė.
16. Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 7 d. buto patikrinimo akte Nr. 10646 nurodyta, kad buto techninė būklė – remontuotinas, bloga grindų būklė, virtuvėje grindys įlinkusios, lubos atsilupusios, kambariuose trūksta tvarkos. Iš į bylą pateikto 2017 m. spalio 27 d. apžiūros akto Nr. TGK/17-0098 nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija apžiūrėjo gyvenamąsias patalpas, (duomenys neskelbtini), ir nusprendė, kad patalpų remontuoti netikslinga – patalpų remontas ekonomiškai netikslingas, patalpos gyventi netinkamos. Akte nurodomi statinio galimos avarinės būklės požymiai – skilinėja, byra fasadinis tinkas, mūro sienos įtrūkusios, ištrupėjusios mūro siūlės, aptrupėję langų angokraščiai, persikreipę langų rėmai, nusidėvėjusios medinės grindys su įlinkiais, lubos su įtrūkiais ir t.t. 2019 m. kovo 8 d. buto patikrinimo akte Nr. 18826, 2019 m. liepos 22 d. buto patikrinimo akte Nr. 20404 nurodyta, kad buto remontas netikslingas. 2020 m. birželio 29 d. buto patikrinimo akte Nr. 23509 taip pat nurodyta, kad buto remontas netikslingas, pastabose pažymėta, kad butas labai prastos techninės būklės, elektros instaliacija bute avarinės būklės, 2020 m. birželio mėn. bute atlikti avarinės būklės santechnikos remonto darbai – pakeisti visi vamzdynai, įranga, betonuotos wc grindys.
17. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 21 d. raštu ieškovė raštu atsakovus informavo, kad 2020 m. liepos 2 d. ieškovės Patalpų remonto darbų komisijos posėdyje svarstytas nuomojamo buto būklės klausimas ir buvo nuspręsta, kad yra būtinas buto einamasis remontas. Atsakovai įpareigoti iki 2020 m. rugsėjo 5 d. padaryti buto einamąjį remontą, atliekant ieškovės rašto priede nurodytus darbus, įspėjant, kad nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, sutartis bus laikoma pasibaigusia, per 10 dienų butas turės būti atlaisvintas. Raštas įteiktas atsakovei M. M. 2020 m. liepos 22 d. 2020 m. rugsėjo 2 d. buto patikrinimo akte Nr. 24316 nurodyta, kad buto būklė bloga, butas neremontuotinas, konstatuota, kad numatyti remonto darbai neatlikti ir neplanuojama juos atlikti, bute antisanitarinės sąlygos.
18. Teismas iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remontas (Paprastojo remonto projektas), atsakovų nuomojamame bute ieškovės užsakymu pakeista elektros instaliacija (2020 m. rugpjūčio 3 d. defektinis aktas Nr. 202008.1, UAB „Santjana“ Darbų užsakymas. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2020 m. spalio 23 d. defektinis aktas, Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 154), atlikti santechnikos darbai (Atliktų darbų aktas Nr. 2020 m. birželio 31 d.) Atsakovai į bylą pateikė sąskaitą faktūrą ROD Nr. 00048 bei 2020 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderio kvitą bei nuotraukas, patvirtinančias, jog bute buvo atlikti statybos montavimo darbai. Atsakovai paaiškino, kad yra pakeistos grindys, pertvaros, tolimesnius darbus sutrukdė karantinas ir lėšų stoka.
19. Teismas nurodė, kads byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtino, kad atsakovams buvo siūlyti kiti būstai apsigyventi, tačiau atsakovai siūlytų būstų atsisakė, motyvuodami tuo, kad siūlyti būstai taip pat neremontuoti, ne visuose buvo 3 kambariai (po vieną kiekvienam suaugusiam šeimos nariui), netiko atsakovei M. M. dėl senyvo amžiaus ir blogos sveikatos.
20. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties 5.3 numatyta nuomininko pareiga naudoti būstą tik pagal paskirtį (sutarties 4 punktas), jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su būsto eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, neperleisti būsto nuomos teisės ir nesubnuomoti. Pagal sutarties 5.4 punktą nuomininkai įsipareigojo savivaldybės būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių bei teisėtų interesų. Sutarties 5.6 punkte numatyta būsto nuomininkų pareiga savo lėšomis daryti einamąjį savivaldybės būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei perduoti) einamąjį remontą. Nuomotojas, patikrinęs savivaldybės būsto būklę ir palygins su savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta savivaldybės būsto būkle perdavimo nuomininkui metu ir nusprendęs, kad yra būtinas einamasis remontas, gali įpareigoti nuomininką tokį remontą atlikti.
21. Nagrinėjamu atveju teismas laikė reikšminga tai, kad būsto nuomos sutartis, kurią byloje prašoma nutraukti dėl minėtų sutarties pažeidimų, sudaryta 2016 m. vasario 18 d., t. y. po to, kai 2015 m. spalio 7 d. buto patikrinimo akte Nr. 10646 ieškovė pripažino, jog butas remontuotinas, bloga grindų būklė, virtuvėje grindys įlinkusios, lubos atsilupusios, kambariuose trūksta tvarkos. Ieškovė byloje neginčijo, kad atsakovams pagal nuomos sutartį buvo perduotas blogos būklės butas. Teismas nustatė, kad 2017 metais butas įvertintas kaip nepatenkinamos techninės būklės, o praėjus 1,5 metų po sutarties sudarymo (2017 m. spalio 27 d. apžiūros aktas) – butas įvertintas apskritai kaip neremontuotinas.
22. Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja sutarties 5.6 punkte numatyta galimybė konstatuoti, kad savivaldybės būsto būklė, palyginus ją su savivaldybės būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta savivaldybės būsto būkle perdavimo nuomininkui metu, yra ženkliai blogesnė. Iš į bylą pateiktų dokumentų teismas darė išvadą, kad tiek ieškovė, kaip būsto valdytoja patikėjimo teise, tiek buto nuomininkai ėmėsi buto remonto darbų. Atsakovai atliko grindų, pertvarų remonto/keitimo darbus, nurodė, kad dėl lėšų stokos planuoja remontą toliau tęsti patys, nesamdant rangovų. Teismas sutiko su atsakovais, kad jiems 2020 m. liepos 21 d. raštu suteiktas 1,5 mėnesio terminas buto remontui, įvertinus buto būklę bei darbų apimtį, nelaikytinas protingu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas trejus metus iki minėto rašto pripažindavo butą neremontuotinu.
23. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad 2020 m. spalį pradėtus buto remonto darbus sutrukdė Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Taigi pagal bylos duomenis teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai nevykdė pareigos daryti buto einamąjį remontą, taip pažeisdami sutarties 5.6 punktą.
24. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė domenų, patvirtinančių, kad atsakovai pažeidžia kitų pastato patalpų savininkų teises ar teisėtus interesus, 2017 m. rugsėjo 26 d. buto patikrinimo akte nurodytos aplinkybės, susijusios su kaimynų teiginiais, nėra patvirtintos kitais įrodymais ar vėlesniais patikrinimo aktais. Į bylą taip pat nėra pateikti kompetentingų institucijų dokumentai, patvirtinantys atsakovų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas, kad atsakovai ne visais laikotarpiais tinkamai vykdė pareigą mokėti mokesčius už nuomojamą būstą, tačiau nuo 2019 metų atsakovai skolų už buto nuomą neturi.
25. Teismas pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti tokio ribojimo proporcingumą ir pagrįstumą.
26. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Atsakovė M. M. bute gyvena 57 metus (butas šeimai suteiktas 1964 m. liepos 8 d.), atsakovai I. M. ir A. M. – nuo gimimo, kito būsto atsakovai neturėjo ir neturi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų yra vertintinas kaip atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas. Toks ribojimas gali būti pateisinamas tik egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms.
27. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus; 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t.y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.
28. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatytos sąlygos, kurioms esant pagal CK 6.611 straipsnį ar sutarties 22.2.2 punktą sutartis pasibaigia ar gali būti nutraukta. Teismas pastebėjo, kad nors tam tikri sutarties pažeidimai iš atsakovų pusės ir buvo (pvz., būstas ne visuomet buvo prižiūrimas ir laikomas tvarkingas, ne visuomet laiku mokėti mokesčiai), jie nesudaro teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir taikyti teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, iškeldinant atsakovus. Nenustatęs, kad atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, į tai, kad atsakovė M. M. yra pensininkė, prastos sveikatos, nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovams sukeltų sunkių padarinių, teismas spendė, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš nuomojamo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, būtų neproporcinga priemonė.
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo atmetė kaip nepagrįstą.
30. Teismas nurodė, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo prievolės atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė M. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. lapkričio 25 d., 2021 m. kovo 10 d. sprendimais atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 50 procentų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 5 d. pažymos Nr. (912.32Mr)PT-3319 teismas nustatė, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 515,50 Eur. Duomenų, kad kiti atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepateikta. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos siekė 54,64 Eur.
31. Atsižvelgidamas į tai, kad ieškinys atmestas, teismas iš ieškovės valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas – 515,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 54,64 Eur pašto išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
32. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
32.1. Atsakovė M. M. 2016 m. vasario 18 d. pasirašė būsto nuomos sutartį, tad preziumuojama, kad su visomis sutarties sąlygomis ji yra susipažinusi ir jai yra žinoma, kad sutartis numato atitinkamas sankcijas už sutarties sąlygų nesilaikymą.
32.2. Nors apeliacinio skundo surašymo metu atsakovai nėra skolingi už buto nuomą, tačiau atsakovai skolą sumokėjo tik tada, kai ieškovė pateikė ieškinį teismui. Atsakovų ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė jau buvo nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1657-833/2017. Nurodyti faktai liudija tai, kad atsakovai nepaiso sutarties, nevykdo jos nuostatų. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime nepasisakė.
32.3. Atsakovai ne vienerius metus nevykdo ir kitų sutarties įsipareigojimų. Sutarties 5.3 punktu atsakovai įsipareigojo naudoti butą tik pagal paskirtį, numatytą Sutarties 4 punkte, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su buto ir (ar) pastato, kuriame yra butas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir butui. Sutarties 5.6 punktu atsakovai įsipreigojo savo lėšomis daryti einamąjį buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą.
32.4. Ieškovės darbuotojai, atlikdami buto patikrą, jau nuo 2015 metų nustatė, kad butas neprižiūrimas, apleistas, netvarkingas (buto patikrinimo aktai Nr. 10646, Nr. 18826, Nr. 20404, Nr. 23509). Atsakovai ne kartą raginti tvarkytis bei prižiūrėti nuomojamą butą, tačiau į pastabas nereagavo ir sutarties nuostatų nevykdė.
32.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo būsto nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, o būtent: butas 1964 m. liepos 8 d. Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 241 skirtas A. R. keturių asmenų šeimai. (duomenys neskelbtini) pagrindinis buto nuomininkas A. R. mirė. Butas nebuvo privatizuotas, tad 1998 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 870 perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Bute liko gyventi minėto asmens dukra M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi nuo 1969 m. gruodžio 26 d., jos sūnus A. M., gimęs (duomenys neskelbtini, gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 1990 m. liepos 10 d., dukra I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi nuo 1995 m. liepos 20 d. Asmenys gyveno Savivaldybės būste nesudarę būsto nuomos sutarties. 2016 m. vaasario 18 d. sudarius sutartį, buvo įteisinti šalių nuomos santykiai, todėl teigti, kad atsakovams jau buvo perduotas prastos būklės butas ir dėl to atsakomybė tenka ieškovei, nėra pagrindo.
32.6. Ieškovė atsakovams ne kartą siūlė keltis į kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau atsakovai nesutiko. Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad siūlyti būstai buvo neremontuoti yra padaryta remiantis vien atsakovų žodiniais paaiškinimais, tokie teiginiai nėra pagrįsti kitais įrodymais.
32.7. Pagal Lietuvos Respublikos priešgairinės saugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos gyventojai privalo laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 88.1 punktu, buto nuomininkai turėjo pareigą naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti. Nustatyti faktai patvirtino, kad atsakovai nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų, elgėsi neatidžiai bei nerūpestingai, toks jų elgesys galėjo sąlygoti gaisro kilimą. Siekdama išvengti galimos nelaimės, ieškovė nedelsdama ėmėsi elektros instaliacijos remonto darbų. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad norint konstatuoti elektros instaliacijos avarinę būklę ir priešgaisrinės apsaugos sistemos reikalavimų nesilaikymą būtinos kompetentingų įstaigų išvados. Iš byloje pateiktų įrodymų ir be specialaus išsilavinimo ameniui yra akivaizdu, kad šių reikalavimų atsakovai nesilaikė.
Atsiliepimas
32.8. Atsakovai nustatytu terminu neatliko remonto. Nors teismas nurodė, kad buvo numatytas neprotingas terminas remontui atlikti, svarbu pastebėti, kad atsakovai nesikreipė į ieškovę dėl termino pratęsimo, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nebendradarbiavo, neinformavo apie pradėtus darbus, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Apie bute pradėtus darbus ieškovė sužinojo tik teisme ir tik iš atsakovų pateiktų nuotraukų, iš kurių sunku spręsti, kokie darbai atlikti/vykdomi. Teismas pasikliovė vien tik atsakovo A. M. žodiniais paaiškinimais. Nepasitikėjimą atsakovų teiginiais sutvirtina ir tai, kad atsakovai dar 2020 m. rugsėjo mėnesį vykusio teismo posėdžio metu teigė, kad yra sudarę rangos sutartį, pagal kurią bus atliekamas buto remontas ir šią sutartį pateiks teismui. Nepaisant to, jokio rangos sutartis teismui taip ir nebuvo pateikta. Ieškovė į butą negalėjo patekti dėl šalyje paskelbto karantino. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai reikalavimo tinkamai neįvykdė.
32.9. Atsakovams buvo pasiūlyta apžiūrėti bei apsigyventi šiose gyvenamosiose patalpose: 1) gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (b. pl. – 46,97 kv. m, 2 kambarių butas, kurio preliminari nuomos kaina – 76,94 Eur/mėn.). 2017 m. spalio 17 d. M. M. pateikė nesutikimą apsigyventi siūlomame bute. Nesutikime nurodė, kad butą ketina privatizuoti, o prašymą pateiks iki 2017 m. gruodžio 31 d. Klausimas nagrinėtas 2017 m. spalio 25 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje (protokolo Nr. NTS – 17/45); 2) gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (b. pl. – 60,92 kv. m, 3 kambarių butas, kurio preliminari nuomos kaina – 16,94 Eur/mėn.). 2017 m. lapkričio 6 d. M. M. pateikė nesutikimą apsigyventi siūlomame bute. Nesutikime pakartotinai nurodė, kad butą ketina privatizuoti. 2017 m. gruodžio 7 d. M. M. pateikė prašymą privatizuoti butą. 2018 m. birželio 4 d. įmonė atsakovę raštu informavo apie patvirtintą buto kainą. M. M. vilkino duoti atsakymą dėl buto pirkimo (2019 m. rugsėjo 18 d. gautas raštas, kad nesutinka su buto kaina) privatizavimo procedūra buvo nutraukta; 3) gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) (b. pl. – 77,31 kv. m, 4 kambarių butas, preliminari nuomos kaina – 133,33 Eur/mėn). Atsakovai atsisakė apžiūrėti siūlomą butą.
32.10. 2020 m. kovo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu šalims pasiūlyta susitarti taikiai – atsakovai turėjo pateikti prašymą ieškovei, kad būtų pasiūlytos kitos gyvenamosios patalpos, sutikus persikelti, atlaisvinti butą. Atsakovai prašymo ieškovei nepateikė. Kitos gyvenamosios patalpos, t. y. dviejų kambarių 47,1 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), preliminari nuomos kaina – 85,90 Eur/mėn, pasiūlytos atsakovams ieškovės iniciatyva. Atsakovai į pasiūlytas gyvenamąsias patalpas keltis taip pat nesutiko. Nesutikimo priežastis – siūlomas būstas tik dviejų kambarių.
32.11. Trim atvejais iš pasiūlytų atsakovams apsigyventi patalpų preliminari nuomos kaina yra žemesnė nei atsakovai moka už butą šiuo metu. Dėl kambarių skaičiaus pasakytina tai, kad, nors pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą butą sudaro trys kambariai, faktiškai ,,trečiuoju kambariu” bute galima būtų laikyti nebent užuolaida atskirtą nedidelę patalpą, kurioje telpa tik lova. Visais atvejais buvo siūlomos didesnės kvadratūros gyvenamosios patalpos.
32.12. Nagrinėjamu atveju atsakovai piktnaudžiavo teise atsisakydami persikelti į siūlomas gyventi patalpas dėl nepagrįstų priežasčių ir tuo pačiu nevykdydami sutarties sąlygų. Kadangi atsakovai atsisakė keltis į kitas tinkamas gyventi patalpas, buvo įpareigoti tvarkytis, atlikti einamąjį remontą.
32.13. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė savininko teisę laisvai disponuoti savo turtu bei suabsoliutino atsakovų teisės į būstą principą prieš kitus principus, tokius kaip privačios nuosavybės neliečiamybė, viešojo intereso gynyba, nepaisydamas atsakovų nevykdomų sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė yra praradusi pasitikėjimą atsakovais ir netiki, kad ateityje sutarties nuostatos bus vykdomos tinkamai.
32.14. Ginčo butas nėra socialinis būstas, atsakovai nėra socialiai remtini asmenys, pagrindinės buto nuomininkės atsakovės M. M. vaikai – atsakovai I. M. ir A. M., yra pilnamečiai, dirbantys asmenys, gebantys bei privalantys pasirūpinti savo gyvenamuoju būstu. Nors atsakovė M. M. yra pensinio amžiaus, ji gauna senatvės pensiją, ir pirmiausia pareiga pasirūpinti tėvais yra nustatyta pilnamečiams vaikams, o ne savivaldybei.
32.15. Teismas nevertino atsakovų piktnaudžiavimo savo teisėmis, nesikeliant į tinkamas gyventi patalpas, to, kad du iš trijų atsakovų yra pilnamečiai, sveiki, darbingo amžiaus asmenys, privalantys patys pasirūpinti gyvenamąją vieta. Teismas, pasisakydamas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, iš esmės vertino ir atsižvelgė tik į atsakovės M. M. padėtį, nevertino kitų atsakovų, dėl jų nepasisakė, todėl ginčas liko iš esmės neišspręstas. Be to, teigdamas, kad M. M. yra silpnos sveikatos, rėmėsi tik šios atsakovės žodiniais paaiškinimais.
32.16. Netenkinus ieškinio, būtų formuojama teismų praktika, pagal kurią asmenys, gyvenantys savivaldybės būstuose, a priori yra atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padariniai perkeliami būsto savininkui. Tai apribotų savivaldybei teisę ginti savo, kaip gyvenamųjų patalpų savininkės, pažeistas teises ir kartu tinkamai vykdyti socialinio būsto nuomos funkciją – iškeldinti asmenis, kurie nevykdo nuomos sutarties sąlygų, ir suteikti būstą asmenims, laukiantiems eilėje būstui išsinuomoti (netinkamas gyventi/netikslingas remontuoti būstas gali būti parduodamas viešojo aukciono būdu, lėšas panaudojant socialinio būsto fondo plėtrai).
33. Atsakovė M. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
33.1. Ieškovės argumentai dėl sutarties nepaisymo ir jos nuostatų nevykdymo yra nepagrįsti. Atsakovai neneigė fakto, jog tam tikrais laikotarpiais buvo nesumokėtas nuomos mokestis, tačiau tai buvo ne sisteminis ar piktybinis, o finansinių sunkumų sąlygotas epizodinis nuomos mokesčio nustatytu laiku nesumokėjimas. Atsakovai yra sumokėję visas skolas ir nuo 2019 metų skolų už buto nuomą neturi. Šiuo metu buto nuomos mokestis taip pat yra mokamas, tas bus daroma ir ateityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kelių metų senumo kelių nuomos mokesčio nesumokėjimo atvejų nevertino tokiu sutarties pažeidimu, dėl kurio būtų pagrindas taikyti atsakovams ieškovės siūlytą kraštutinę priemonę – iškeldinimą iš vienintelio atsakovų turimo būsto.
33.2. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovai nieko nedaro buto būklei pagerinti, tuo pažeisdami sutarties 5.6 punktą. Ieškovės pozicija dėl buto einamojo remonto bei tokio remonto tikslingumo yra visiškai nenuosekli. 2017 m. spalio 27 d. apžiūros aktu Nr. TGK/17-0098 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti komisija nusprendė, kad butą nėra tikslinga remontuoti, tačiau 2020 m. liepos 21 d. raštu Nr. 1.35-20/2919 „Dėl remonto darbų atlikimo“ atsakovė informuojama, kad klausimas dėl jos nuomojamo buto būklės 2020 m. liepos 2 d. svarstytas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Patalpų remonto darbų komisijos posėdyje (protokolo Nr. 27/20) ir įvertinus turimus duomenis minėtame posėdyje nuspręsta, kad yra būtinas buto einamasis remontas. Tokiu būdu prieš trejus metus viena ieškovės komisija nusprendžia, kad butą nėra tikslinga remontuoti, kita komisija po trejų metų sprendžia jau visiškai priešingai – buto einamasis remontas jau yra būtinas, dar ir įpareigojant atsakovę tokį remontą atlikti per neįmanomą ir protingumo kriterijams akivaizdžiai neatitinkantį terminą (iki 2020 m. rugsėjo 5 d.). Toks neprognozuojamas ieškovės elgesys akivaizdžiai neatitinka teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principų, kas užkerta kelią M. M. pagrįstai tikėtis ir ateityje iš ieškovės proporcingų bei nuspėjamų veiksmų.
33.3. Atsakovai ėmėsi įmanomų priemonių buto būklei gerinti, ką patvirtina į bylą pateikta sąskaita faktūra ROD Nr. 00048 bei 2020 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderio kvitas, taip pat nuotraukos, patvirtinančios, jog bute buvo atlikti statybos montavimo darbai, t.y. pakeistos grindys, pertvaros, o tolimesnius darbus sutrukdė karantinas ir lėšų stoka. Be to, ieškovės pastangomis buvo sutvarkyta buto elektros instaliacija. Šios aplinkybės patvirtina, jog buto būklė yra iš esmės pagerėjusi. Teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovai nevykdo pareigos daryti buto einamąjį remontą, dėl ko reiktų atsakovus iškeldinti. Teismas tai pat pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad 2020 metų spalį pradėtus buto remonto darbus sutrukdė Lietuvoje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos.
33.4. Atsakovė stengėsi kiek įmanoma konstruktyviau bendradarbiauti su ieškovės atstovais, tačiau tokio bendradarbiavimo nesulaukė iš ieškovės. Ieškovė bando teigti, neva pati atsakovė elgėsi netinkamai, piktnaudžiavo savo teisėmis, tačiau tai neatitinka tikrovės. Tuo pačiu ieškovės atstovams niekada nebuvo sudaromos kliūtys patekti į butą, netgi galiojant karantino apribojimams, atvykus keturiems ieškovės darbuotojams, buvo pasiūlyta į butą patekti vienam darbuotojui (dėl atsakovų ir pačių darbuotojų saugumo), tačiau su tuo buvo nesutikta ir visi atvykę darbuotojai daugiau nieko nepaaiškinę išvyko. Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė į butą galėjo patekti ir šalyje paskelbus karantiną. Be to, bendraujant su ieškovės atstovais, pastarieji su atsakove elgėsi pernelyg formaliai ir biurokratiškai, nors matė ir žinojo, kokio amžiaus ir sveikatos būklės yra atsakovė, taip pat neįmanoma buvo nepastebėti jos teisinių žinių stokos.
33.5. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, esą atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi neišsirinko nė vieno iš ieškovės siūlomų apsigyventi butų. Atsakovė neneigia, kad tokie būstai išties buvo siūlomi, tačiau negalėjo sutikti nė su vienu siūlomu variantu dėl siūlomų butų būklės bei kitų ypatumų (aukštas, vietovė, mažesnis plotas, kambarių skaičius ir kt.). Teismas nedarė išvados, kad siūlyti butai buvo neremontuoti, o nurodė, kad atsakovai tuo motyvavo siūlomų būstų atsisakymą. Ieškovė jokių įrodymų, paneigiančių tokius atsakovų teiginius, nepateikė. Be to, atsakovės apsisprendimą sunkino ir tai, kad ieškovės elgesys buvo neprognozuojamas ir bendrauti su ieškove atsakovei buvo išties sunku.
33.6. Faktinę aplinkybę, kad nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, gali patvirtinti tik kompetentinga institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoja pažeidimus ir imasi priemonių jiems pašalinti, o nevykdant jų reikalavimų – taiko teisės aktų nustatytas sankcijas. Ieškovės teiginys dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo nėra pagrįstas, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovai pažeidė sutarties 5.3 punktą. Juolab ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai naudojasi techniškai netvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais.
33.7. Atsakovė pirmosios instancijos teismui ne kartą nurodė, kad ji yra silpnos sveikatos. Kadangi bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, be to, vyko ne vienas teismo posėdis – tai kad M. M. yra silpnos sveikatos, nesunku buvo įsitikinti betarpiškai ją stebint bei bendraujant (tuo vizualiai galėjo įsitikinti ne tik teismas, bet ir byloje dalyvavusi ieškovės atstovė). Šiuo atveju to pakanka paneigti ieškovės abejones dėl atsakovės silpnos sveikatos, turint omenyje ir tai, kad atsakovė yra pensinio amžiaus.
33.8. Negalima nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad valstybė neturi pozityviosios pareigos visiems asmens suteikti gyvenamąją vietą, nes bendriausia prasme Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis negali būti aiškinamas kaip nustatantis valstybei tiesioginę pozityvią pareigą suteikti kiekvienam asmeniui būstą, tačiau valstybės pareiga užtikrinti būstą itin pažeidžiamiems asmenims išimtiniais atvejais gali būti kildinama iš Konvencijos 8 straipsnio (žr. 2012 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje Yordanova ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 25446/06; 2013 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Winferstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07). Būtent, tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota Lietuvos teismų praktika analogiškose bylose (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020), taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir rėmėsi bei skundžiamo sprendimo motyvus aiškino pirmosios instancijos teismas.
Šalies argumentai
33.9. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo eilę Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, tačiau atsakovės manymu, apeliaciniame skunde nurodyti teismų procesiniai sprendimai nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi, nes ši byla nėra analogiška ir šios bylos faktinės aplinkybės neatitinka išnagrinėtų bylų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
34. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo pritarė ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kuriais ieškovė grindė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
37. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinys atsakovams M. M., I. M., A. M. dėl būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
38. Byloje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; jas patikėjimo teise valdo ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
39. Tarp ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės M. M. 2016 m. vasario 18 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G16/1187, pagal kurią M. M. (nuomininkei) ir jos šeimos nariams – sūnui A. M., dukrai I. M., buvusiam vyrui P. M. (faktiškai negyveno), suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo naudotis būstu pagal paskirtį, mokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje nurodytus mokėjimus (Sutarties 1, 2, 4 punktai). Butas nuomininkei perduotas Vilniaus miesto savivaldybės 2016 m. kovo 3 d. būsto perdavimo–priėmimo aktu Nr. G.5.22-1187.
40. Iš byloje esančių 2015 m. spalio 7 d., 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. liepos 22 d., 2020 m. birželio 29 d. buto patikrinimo aktų Nr. 10646, Nr. 18826, Nr. 20404, Nr. 23509 matyti, kad buto apžiūros metu buto būklė fiksuota kaip prasta, patikrinimo aktuose išvardinti nustatyti buto trūkumai. 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. liepos 22 d., 2020 m. birželio 29 d. buto patikrinimo aktuose numatyta, kad buto remontas netikslingas.
41. 2017 m. spalio 27 d. apžiūros aktu nustatyta, kad patalpos gyventi netinkamos, padaryta išvada, jog butą remontuoti nėra tikslinga.
Žemesnės instancijos teismas
42. 2020 m. liepos 21 d. rašte Nr. 1.35-20/2919 „Dėl remonto darbų atlikimo“ nurodyta, kad 2020 m. liepos 2 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Patalpų remonto darbų komisijos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl atsakovės nuomojamo buto būklės ir nuspręsta, kad yra būtinas buto einamasis remontas. Atsakovams nustatytas terminas iki 2020 m. rugsėjo 5 d. padaryti buto einamąjį remontą – atlikti ieškovės rašto priede nurodytus darbus. Priešingu atveju, sutartis bus laikoma pasibaigusia ir per 10 dienų butas turės būti atlaisvintas.
43. 2020 m. rugsėjo 2 d. buto patikrinimo akte Nr. 24316 numatyta, kad buto būklė bloga, butas neremontuotinas, numatyti remonto darbai neatlikti ir neplanuojama juos atlikti, bute antisanitarinės sąlygos.
44. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės užsakymu bute pakeista elektros instaliacija, atlikti santechnikos darbai; atsakovai pateikė įrodymus (PVM sąskaitą faktūrą ROD Nr. 00048, 2020 m. spalio 12 d. kasos pajamų orderį bei nuotraukas), iš kurių matyti, kad bute buvo atlikti statybos montavimo darbai (pakeistos grindys, pertvaros, durys).
45. Ieškovė, vadovaudamasi tuo, jog atsakovai pažeidė sutarties 5.3, 5.4, 5.6 punktų reikalavimus, prašė pirmosios instancijos teismo nutraukti 2016 m. vasario 18 d. būsto nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
46. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo nustatytos sąlygos, kurioms esant pagal CK 6.611 straipsnį ar sutarties 22.2.2 punktą sutartis pasibaigia ar gali būti nutraukta, ieškovės ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nors tam tikri sutarties pažeidimai iš atsakovų pusės ir buvo (pvz., būstas ne visuomet buvo prižiūrimas ir laikomas tvarkingas, ne visuomet laiku mokėti mokesčiai), jie nesudaro teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir taikyti teisės į būsto neliečiamybę apribojimą, iškeldinant atsakovus. Nenustačius, kad atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, į tai, kad atsakovė M. M. yra pensininkė, prastos sveikatos, nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovams sukeltų sunkių padarinių, teismas spendė, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš nuomojamo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų neproporcinga priemonė.
47. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nurodo, kad atsakovai tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymi, kad nors atsakovai šiuo metu ir nėra skolingi už buto nuomą, tačiau ilgą laiką nuomos mokesčio nemokėjo. Teigia, kad nuo 2015 metų atlikti buto patikrinimai pagrindžia, kad butas yra neprižiūrimas, apleistas, netvarkingas, tačiau atsakovai ne kartą raginti tvarkytis bei prižiūrėti nuomojamą butą, į pastabas nereagavo.
48. Ieškovė nurodo, kad atsakovai ieškovės nustatytu terminu neatliko einamojo remonto. Teigia, kad iš atsakovų pateiktų nuotraukų sunku spręsti, kokie darbai atlikti/vykdomi, nors atsakovai dar 2020 m. rugsėjo mėn. teismo posėdžio metu teigė sudarę rangos sutartį, pagal kurią bus atliekamas buto remontas, tačiau jos teismui nepateikė. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovai nesilaikė priešgaisrinės saugos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, elgėsi neatidžiai bei nerūpestingai, o toks jų elgesys galėjo lemti gaisro kilimą. Pasak ieškovės, teismas nepagrįstai sprendė, kad norint konstatuoti elektros instaliacijos avarinę būklę ir priešgaisrinės saugos sistemos reikalavimų nesilaikymą būtinos kompetentingų įstaigų išvados; ieškovės vertinimu, iš byloje esančių įrodymų net be specialaus išsilavinimo akivaizdu, kad šių reikalavimų nesilaikyta.
49. Ieškovė pastebi, kad atsakovams ne kartą buvo siūlyta keltis į kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau atsakovai nesutiko, teigdami, kad butai neremontuoti, per mažas kambarių skaičius, todėl šitokiu būdu, pasak ieškovės, atsakovai piktnaudžiauja teise.
50. Ieškovė pažymi, kad teismas neįvertino būsto nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, t.y., kad butas dar 1964 m. liepos 8 d. Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 241 skirtas A. R. keturių asmenų šeimai. Po A. R. mirties bute liko gyventi jo dukra M. M., kartu su ja gyvena ir jos vaikai. Pasak ieškovės, kadangi 2016 m. vasario 18 d. sutartimi buvo įteisinti faktiniai šalių nuomos santykiai, teigti, kad atsakovams jau buvo perduotas prastos būklės butas ir dėl to atsakomybė tenka ieškovei, nėra pagrindo.
51. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino kitų aplinkybių – butas nėra socialinis būstas, atsakovai nėra socialiai remtini asmenys, pagrindinės buto nuomininkės vaikai yra pilnamečiai, sveiki, darbingo amžiaus asmenys, gebantys bei privalantys pasirūpinti savo gyvenamuoju būstu. Ieškovė teigimu, teismas vertino ir atsižvelgė tik į atsakovės M. M. padėtį, nevertino kitų atsakovų, dėl jų nepasisakė. Be to, teigdamas, kad atsakovė M. M. yra silpnos sveikatos rėmėsi tik šios atsakovės žodiniais paaiškinimais.
52. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl atsakovų iškeldinimo iš nuomojamo būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos
53. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis).
54. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).
55. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).
56. Asmens teisė į būsto neliečiamumą Konvencijos 8 straipsnio prasme kyla nepriklausomai nuo to, ar asmuo tą būstą įgijo, gyveno jame turėdamas teisinį pagrindą, lemiamą įtaką Konvencijos 8 straipsniui taikyti turi gyvenimo ginčo būste trukmė ir susiklostę asmens pakankami ir tęstiniai ryšiai su būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).
57. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, byloje nekilo. Būsto nuomos sutartis, kurią ieškovė prašo nutraukti buvo sudaryta prieš daugiau nei penkerius metus (2016 m. vasario 18 d.). Sudarius minėtą sutartį, atsakovė M. M. (pagrindinė nuomininkė) kartu su nuomos sutartyje išvardintais šeimos nariais – pilnamečiais vaikais, visą laiką nepertraukiamai gyveno jai išnuomotame būste. Šiame bute atsakovai faktiškai gyveno ir iki raštu 2016 m. vasario 18 d. įforminant nuomos teisinius santykius – atsakovė M. M. nuo 1964 metų, jos vaikai – atsakovai I. M. (nuo (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (nuo (duomenys neskelbtini)) – nuo gimimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovai, turėdami teisinį pagrindą, Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame būste gyvena daugelį metų, kito būsto atsakovai neturi, todėl atsakovų gyvenimo trukmė ginčo patalpose sudaro prielaidas konstatuoti, jog atsakovus su ginčo patalpomis sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, kad šias patalpas būtų galima laikyti atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama jų teisė į ginčo patalpų neliečiamybę (žr., pvz., Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10).
58. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos laikytinos atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų yra laikytinas atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020).
59. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje P. ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44).
60. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose dėl nuomininkų iškeldinimo yra nurodęs, kad nepakanka vien nurodyti teisinį iškeldinimo pagrindą, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami; savivaldybė, reikšdama reikalavimą iškeldinti nuomininką, turi detalizuoti nuomininko iškeldinimu siekiamą tikslą, nurodyti galimą kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo byloje I. ir Ch. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 46577/15, par. 52; Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 21; O. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 48833/07, par. 64; G. prieš Rusiją, peticijos Nr. 7097/10, par. 94–95; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje K. ir K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 30856/03, par. 50; 2018 m. sausio 16 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją, peticijos Nr. 75737/13, par. 55; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-313/2019, 39-44 punktai).
61. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama teismo nutraukti 2016 m. vasario 18 d. sudarytą būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančo buto rėmėsi tuo, jog atsakovai netinkamai vykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus – pažeidė sutarties 5.3, 5.4, 5.6 punktus. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad, nors apeliacinio skundo padavimo metu skolos už būsto nuomą jau nebuvo, tačiau atsakovai ilgą laiką sistemingai nemokėjo ir nuomos mokesčio.
62. Pažymėtina tai, kad byloje nekilo ginčas, kad ieškovei 2019 m. rugsėjo 19 d. kreipiantis į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovai ieškovei už būsto nuomą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo skolingi, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai skolą padengė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei patikslinus ieškinį, nebesant skolos fakto, nėra pagrindo šių aplinkybių, taigi ir su tuo susijusių ieškovės apeliacinio skundo argumentų, vertinti sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimo dėl buto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo pagrįstumą. Duomenų, kad atsakovai po 2019 metų nemokėtų ieškovei nuomos mokesčio byloje nėra, ieškovė tokių įrodymų taip pat nepateikė, priešingai, pripažino, kad atsakovai šiuo metu už buto nuomą nėra skolingi (CPK 178 straipsnis).
63. Tarp šalių sudarytos būsto nuomos sutarties 5.3 punkte numatyta nuomininko pareiga naudoti butą tik pagal paskirtį, numatytą sutarties 4 punkte, jį prižiūrėti, laikyti tvarkingą ir geros būklės (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su buto ir (ar) pastato, kuriame yra butas, eksploatavimu ir priešgaisrinės saugos reikalavimais, nustatytais pastatui ir butui, neperleisti būsto nuomos teisės ir nesubnomuoti būsto. Sutarties 5.4 punkte numatyta, kad būstu įsipareigojama naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra savivaldybės būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių ir teisėtų interesų. Pagal Sutarties 5.6 punktą nuomininkai įsipareigojo savo lėšomis daryti einamąjį būsto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą; nuomotojas, patikrinęs savivaldybės būsto būklę ir palyginęs su būsto perdavimo-priėmimo akte apibūdinta būsto būkle perdavimo nuomoninkui metu ir nusprendęs, kad yra būtinas einamasis remontas, gali įpareigoti nuomininką tokį remontą atlikti.
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (buto patikrinimo aktus, nuotraukas, buto remonto darbų atlikimą pagrindžiančius įrodymus, šalių paaiškinimus, kt.) sutinka, kad butas yra apleistas, reikalingas remonto, tačiau, atsižvelgdama į šiuo metu susiklosčiusią situaciją, šalių atliekamus veiksmus (ieškovės iniciatyva atliktus elektros instaliacijos darbus, atsakovų siekį pagerinti buto būklę, atliekant statybos montavimo darbus, kt.), sprendžia, kad būsto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas šioje byloje būtų neproporcinga priemonė atsakovų padarytiems sutarties pažeidimams.
65. Byloje nustatyta, kad pagrindinė buto nuomininkė M. M. dar iki 2016 m. vasario 18 d. rašytinės būsto nuomos sutarties sudarymo kartu su kitais atsakovais – jos pilnamečiais vaikais, faktiškai gyveno bute (šių aplinkybių šalys neginčijo), todėl sutiktina su ieškovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė 2015 m. spalio 7 d. buto patikrinimo akte Nr. 10646 pripažinusi blogą buto būklę, jį tokį perdavė atsakovei, t.y. kad dėl esamos buto būklės buvo atsakinga ieškovė. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, vien šios pirmosios instancijos teismo klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, atsižvelgus ir į kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
66. Pažymėtina tai, kad 2017 m. spalio 27 d. apžiūros akte nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra tinkamas gyventi ir padaryta išvada, jog butą remontuoti nėra tikslinga. 2019 m. kovo 8 d., 2019 m. liepos 22 d., 2020 m. birželio 29 d. buto patikrinimo aktuose Nr. 18826, Nr. 20404, Nr. 23509 taip pat numatyta, kad buto remontas yra netikslingas. Tuo tarpu 2020 m. liepos 21 d. rašte Nr. 1.35-20/2919 jau nurodyta, kad 2020 m. liepos 2 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Patalpų remonto darbų komisijos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl atsakovės nuomojamo buto būklės ir nuspręsta, kad yra būtinas buto einamasis remontas, todėl atsakovams nustatytas terminas iki 2020 m. rugsėjo 5 d. atlikti buto einamąjį remontą –ieškovės rašto priede nurodytus darbus.
67. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nepaisant to, jog buto būklė visais buto patikrinimo laikotarpiais nebuvo gera, neneigiant atsakovų sutartinių įsipareigojimų butą laikyti tinkamos būklės vykdymo, visgi tuo pačiu sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovės pozicija dėl būsto remonto būtinumo ir buto tinkamumo gyventi atitinkamais laikotarpiais taip pat kito ir nebuvo nuosekli. Viena vertus, ieškovė ilgą laiką teigė, kad buto remontas nėra tikslingas, tačiau galiausiai 2020 m. liepos 21 d. rašte ieškovė numatė atsakovams terminą iki 2020 m. rugsėjo 5 d. atlikti rašte nurodytus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog ieškovės numatytas terminas einamojo remonto darbams atlikti iš esmės yra gana trumpas, atsižvelgiant tiek į atliktinų darbų apimtį, tiek į realias atsakovų finansines galimybes tą padaryti per beveik pusantro mėnesio terminą. Neginčytina ir tai, kad šalyje esanti situacija dėl COVID-19 pandemijos, įvestas karantinas, taip pat darė įtaką atsakovų galimybei tinkamai ir laiku atlikti darbus, turėti tam reikiamus finansinius išteklius.
68. Pastebėtina tai, kad atsakovų į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovai reagavo į ieškovės pastabas ir siekia gerinti esamo buto būklę – atliko statybos montavimo darbus (grindų, pertvarų remonto/keitimo). Ta aplinkybė, kad atsakovai imasi darbus vykdyti patys, o ne samdo rangovą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti faktinę situaciją. Nors tam tikri darbai (elektros instaliacijos) ir buvo atlikti ieškovės užsakymu ir iniciatyva, nepaisant to, laikytina, kad šiuo metu abiejų šalių pastangų dėka buto būklė yra pagerinta. Vertinant situaciją, kuri yra susiklosčiusi šiuo metu, negalima teigti, kad atsakovai, nors ir ne visuomet tinkamai vykdę sutartinius įsipareigojimus, šiuo metu nesiekia tolimesnio tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Tai, kad ieškovė siūlė atsakovams kitus būstus, savaime nelemia pagrindo nutraukti nuomos sutartį su atsakovais ir iškeldinti juos iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė ir jos pilnamečiai vaikai gyvena daugelį metų ir kuris yra laikytinas jų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme.
69. Ieškovės nurodyti argumentai, jog viso buto elektros prietaisai (šaldytuvas, stalinės lempos (bute neveikia nė vienas šviestuvas)) pajungti nuo vienos veikiančios rozetės, išvedžiota prailgintuvais, žiemos metu atsakovai šildosi elektriniais šildytuvais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti esant priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą.
70. Nors ieškovė teigia, kad pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 64 (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88.1 punktą, buto nuomininkai turėjo pareigą naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kad prailgintuvai ar elektrinis šildytuvas, kuriais, pasak ieškovės, naudojosi atsakovai buvo techniškai netvarkingi (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju pats faktas, kad atsakovai naudojosi šildytuvais, prailgintuvu, nesant atitinkamų institucijų išvadų dėl šių prietaisų naudojimo netinkamumo, savaime neleidžia spręsti, jog atsakovai nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų ir buvo kilęs realus pavojus žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant sutarties 5.3 punkto pažeidimą. Be to, į bylą pateikti įrodymai, kad šiuo metu elektros instaliaciją bute yra sutvarkiusi pati ieškovė.
71. Ieškovė pirmosios instancijos teisme rėmėsi ir tuo, jog atsakovai pažeidžia kitų pastato patalpų savininkų teises ar teisėtus interesus (sutarties 5.4 punktas), t.y. neprižiūri buto, bendro naudojimo patalpų, tačiau apeliaciniame skunde šiais argumentais nesiremia. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. buto patikrinimo akte nurodytos aplinkybės, susijusios su kaimynų teiginiais, nėra patvirtintos kitais įrodymais ar vėlesniais patikrinimo aktais, plačiau dėl to šioje nutartyje nepasisako.
72. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino svarbias ginčo išnagrinėjimui faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Sutiktina su teismo išvada, kad šiuo atveju būsto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš jų būsto būtų neproporcinga priemonė.
73. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).
74. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad pagrindinė nuomininkė bute gyvena net 57 metus, kiti atsakovai – nuo gimimo, faktiškai nuomos teisiniai santykiai buvo įtvirtinti 2016 m. vasario 18 d. šalims pasirašius nuomos sutartį. Taigi atsakovus su ginčo butu sieja ne tik faktinis, tačiau ir per visus šiuos metus susiformavęs emocinis ryšys. Nenustatyta, kad atsakovai ne dėl finansinių galimybių, o piktybiškai atitinkamais laikotarpiais būtų nevykdę sutartinių įsipareigojimų (netvarkę buto, nemokėję nuomos mokesčio). Šiuo metu atsakovai skolų neturi, butą pagal galimybes tvarko (pakeitė grindis, pertvaras, duris), nurodė, kad ir toliau ketina tą daryti. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovų siekį tą daryti, o duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Tai, kad pagrindinės nuomininkės – atsakovės M. M. vaikai yra pilnamečiai ir turi galimybę gyventi atskirai, nepašalina nei jų, nei atsakovės teisės į būstą. Sutiktina su tuo, kad byloje nėra įrodymų dėl konkrečių atsakovės galimai turimų sveikatos problemų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, lėmusios ieškinio atmetimą, nėra nulemtos išimtinai atsakovės sveikatos būklės, todėl ši aplinkybė nėra esminė vertinant atsakovės teisės į būstą išsaugojimą pagrįstumą. Be to, sutiktina ir su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad tam tikrais išoriškai pastebimais atsakovės fizinę būklę atspindžiais požymiais pirmosios instancijos teismas galėjo įsitikinti ir betarpiškai bendravęs su atsakove teismo posėdžių metu.
75. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat atsakovės socialinio pažeidžiamumo laipsnį – ji yra pensininkė, tai, kad ginčo butas yra vienintelis turimas atsakovų būstas, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo pagal CK 6.611 straipsnį ar sutarties 22.2.2 punktą bei nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo iš nuomojamo buto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, šiuo konkrečiu atveju - neproporcingai pažeistų nuomininkų interesus, jų teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą. Nenustatyta ir tai, kad atsakovų teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai (CPK 178, 185 straipsniai).
76. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus nutraukti būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Dėl bylos baigties
77. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
78. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
80. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
81. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
82. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, atsakovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.