Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MUREKA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MUREKA“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus dailės akademija dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir susijusių reikalavimų tenkinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – CVP IS skelbimus apie 2023 m. rugpjūčio 7 d. paskelbtą Pirkimą Nr. 683124 ir 2023 m. rugsėjo 24 d. paskelbtą Pirkimą Nr. 689028.

7. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir susijusių reikalavimų tenkinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs šioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2801-981/2023 ieškovės pareikštų ieškinių tapatumą, atsisakė priimti ieškovės UAB „MUREKA“ ieškinį dėl Pirkimo Nr. 689028 sąlygų pripažinimo neteisėtomis. Ieškovė atskiruoju skundu nesutinka su priimta nutartimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai nustatė ieškinių tapatumą.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį (ne)pagrįstumo

12. Proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas yra laikino pobūdžio, t. y. jis taikytinas tais atvejais, kai anksčiau iškeltoje byloje pagal tapatų ieškinį dar nėra priimtas procesą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu nereiškia, kad ieškovas nebegalės su tapačiu ieškiniu kreiptis į teismą ateityje. Tokios pasekmės atsiranda tik tuo atveju, kai anksčiau iškeltoje byloje yra priimamas ir įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo esmės, arba anksčiau iškelta byla yra nutraukiama įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti, išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).

15. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

17. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 317-421/2019, 38 punktas). Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019, 23 punktas).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 33 punktas). Tam, kad galima būtų konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą, turi būti įvertinamos ne tik kiekviename ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, bet turi būti atsižvelgiama ir į teisės normą, kuria grindžiamas atitinkamas ieškinys. Net sutampant faktinėms aplinkybėms, bet skiriantis teisės normai, kuria grindžiamas ieškinys, nebus teisinio pagrindo konstatuoti ieškinio pagrindo sutapimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-611/2020 79 punktas; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 33 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek nagrinėjamos bylos, tiek ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-2801-981/2023 duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovės ginčijamos Pirkimo Nr. 689028 sąlygos yra visiškai identiškos Pirkimo Nr. 683124, dėl kurio pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2801-981/2023, sąlygoms, taip pat pareikštais ieškiniais ieškovė siekia to paties rezultato: 1) pripažinti neteisėtais ir įpareigoti atsakovę Vilniaus dailės akademiją panaikinti Pirkimo „Panemunės, vad. Gelgaudų, Vytėnų pilies pietinio ir rytinio korpusų, esančių adresu Vytėnų g. 53, Pilies I kaimas, Skirsnemunes sen., Jurbarko r. sav. kapitalinio remonto ir tvarkybos darbai“ dokumentų priedo Nr. 4 „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemų standartų“ Lentelės 1 Eil. Nr. 2.1 ir Eil. Nr. 2.2 nustatytus kvalifikacinius reikalavimus; 2) Pripažinti neteisėtais ir įpareigoti atsakovą Vilniaus dailės akademiją panaikinti Pirkimo „Panemunės, vad. Gelgaudų, Vytėnų pilies pietinio ir rytinio korpusų, esančių adresu Vytėnų g. 53, Pilies I kaimas, Skirsnemunes sen., Jurbarko r. sav. kapitalinio remonto ir tvarkybos darbai“ dokumentų priede Nr. 7 „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ nustatytus pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 ir T2. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad abiejose bylose dalyvauja tos pačios ginčo šalys (ieškovė UAB „Mureka“; atsakovė VšĮ Vilniaus dailės akademija), jog yra tas pats pirkimo objektas, ginčijamos abiejų pirkimų sąlygos yra visiškai identiškos, ieškiniuose iš esmės nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės ir siekiama to paties rezultato, spręsti, kad ieškiniai yra tapatūs, neturėjo pagrindo.

20. Šioje byloje ginčijamas Pirkimas Nr. 689028 buvo paskelbtas jau nutraukus anksčiau skelbtą Pirkimą Nr. 683124. Atsakovė po Pirkimo Nr. 683124 nutraukimo paskelbė naują viešąjį pirkimą dėl to paties Pirkimo objekto ir absoliučiai identiškomis Pirkimo sąlygomis, kurias ieškovė ir ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-2801-981/2023. Įvertinęs pasikeitusias aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2801-981/2023 nutraukė. Todėl ieškovės nurodyti argumentai dėl ieškinių netapatumo, nes skundžiami savarankiški pirkimai, yra pagrįsti, nes būtent aplinkybė, kad ieškiniai buvo pareikšti dėl skirtingu laiku paskelbtų skirtingų pirkimų, keičia pareikštų ieškinių tapatumo vertinimą.

21. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir perduoda klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.