Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens I. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svaitina“ ieškinį atsakovei M. Z. dėl skolos ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo I. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino ir nutarė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės UAB „Svaitina“, atsakovės M. Z. ir trečiojo asmens I. L., rezoliucinės dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose patvirtintas šias taikos sutarties sąlygas:

(1) Šalys susitaria, kad M. Z. ir I. L. solidariai per 2 (du) mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos įsipareigoja sumokėti ieškovei UAB „Svaitina“ 220 000 Eur (du šimtus dvidešimt tūkstančių eurų).

(2) Šalys susitaria, kad M. Z. ir (ar) I. L. tinkamai ir laiku įvykdžius sutarties 1 punkte numatytą įsipareigojimą, ieškovė UAB „Svaitina“ atsisako reikalavimo į 80 000 Eur baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Priešingu atveju 80 000 Eur baudos sumokėjimo prievolė išlieka M. Z. ir I. L. solidariai.

(3) Šalys susitaria, kad M. Z. ir I. L. solidariai per 2 (du) mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos įsipareigoja atlyginti ieškovei UAB „Svaitina“ dalį bylinėjimosi išlaidų – 25 proc. žyminio mokesčio, t. y. 806,25 Eur, ir 1 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų, o ieškovė atsisako reikalavimo į likusios bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą.

(5) Šalys susitaria, kad M. Z. 1 ir 3 šios sutarties punktuose nurodytų įsipareigojimų užtikrinimui per 15 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, įkeičia jai nuosavybės teise priklausantį ir niekaip nesuvaržytą 0,06 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio nėra ir ateityje negresia jokių ginčų.

(6) Šalys susitaria, kad per 5 punkte nustatytą terminą neįvykdžius jame nurodyto reikalavimo, M. Z. ir I. L. solidariai įsipareigoja sumokėti ieškovei UAB „Svaitina“ 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) dydžio baudą.

7. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartyje atsakovė įsipareigojo skolinių įsipareigojimų (nurodytų taikos sutarties 1 ir 3 punktuose) užtikrinimui per 15 kalendorinių dienų nuo taikos sutarties pasirašymo įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį ir niekaip nesuvaržytą 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio nėra ir ateityje negresia jokių ginčų. Teismo vertinimu, teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas ir Turto pardavimo iš varžytynių aktas – paneigia trečiojo asmens I. L. ir atsakovės M. Z. atsiliepimų į ieškovės prašymą argumentus, kad taikos sutarties sąlyga dėl įsipareigojimo įkeisti žemės sklypą yra neaiški ir (ar) neįgyvendinama.

8. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (su istorija) išrašo teismas nustatė, kad taikos sutartyje įvardytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise I. L. vardu buvo įregistruotas nuo 2012 m. birželio 12 d. Iš 2024 m. birželio 10 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-24-137-19810 teismas nustatė, kad antstolis V. Z. 2024 m. gegužės 6 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 262751 pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naujajai turto savininkei (pirkėjai) M. Z. už 4 270 Eur. Šiame akte nurodyta, kad visa varžytinėse įgyto turto kaina sumokėta 2024 m. birželio 5 d., o aktas kartu yra ir nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre 2024 m. birželio 10 d. buvo padarytas įrašas (įregistruotas juridinis faktas), kad 2024 m. birželio 10 d. surašyto turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu turtinę teisę į ginčo sklypą įgijo M. Z., ir tik 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo įregistruotas areštas minėtam sklypui, apribojant M. Z. disponavimo teises ginčo žemės sklypu, areštą taikiusi institucija – Kauno apygardos teismas

9. Teismas priėjo prie išvados, kad, 2024 m. gegužės 6 d. įvykus žemės sklypo varžytynėms ir jų laimėtojai M. Z. 2024 m. birželio 5 d. sumokėjus visą turto pardavimo iš varžytinių akte nurodytą sumą, ji šio akto surašymo dieną (2024 m. birželio 10 d.) tapo žemės sklypo savininke. Nei 2024 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje, nei savo procesiniuose dokumentuose I. L. ir M. Z. nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų kliudžiusios M. Z. nuo 2024 m. birželio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo dienos įregistruoti savo nuosavybės teisę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir įvykdyti taikos sutartyje prisiimtą įsipareigojimą dėl žemės sklypo įkeitimo ieškovės naudai. Tą buvo galima padaryti net 3 mėnesius, iki žemės sklypui 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo pritaikytas areštas.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalys taikos sutartį sudarė 2024 m. gegužės 22 d. Taikos sutarties sudarymo metu ir M. Z., ir I. L. jau buvo žinomos aplinkybės dėl varžytynių eigos ir jų baigties, t. y. kad žemės sklypo varžytynės baigėsi 2024 m. gegužės 6 d., kad jų laimėtoja yra M. Z., kuri žemės sklypo kainą sumokėjo per 30 dienų nuo varžytynių pabaigos. Taikos sutartimi, sudaryta 2024 m. gegužės 22 d., M. Z. įsipareigojo žemės sklypą įkeisti per 15 dienų nuo taikos sutarties pasirašymo, t. y. iki 2024 m. birželio 6 d., tačiau tik likus dienai iki šio termino pabaigos, t. y. 2024 m. birželio 5 d., ji sumokėjo už varžytynėse įgytą žemės sklypą, 2024 m. birželio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu įgijusi nuosavybės teisę į šį sklypą.

11. Kita vertus, ieškovės UAB „Svaitina“ prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo teismui momentu (2024 m. liepos 25 d.) M. Z. jau buvo įgijusi nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, tačiau tik dėl jai vienai žinomų priežasčių neįregistravo jo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir neatliko jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji siekė įvykdyti taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įkeisti žemės sklypą. Nei M. Z., nei I. L. savo prieštaravimuose dėl vykdomojo rašto išdavimo nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kliudžiusių įvykdyti įsipareigojimą dėl žemės sklypo įkeitimo ieškovės naudai nei iki ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą (2024 m. liepos 25 d.), nei po to. Tokių priežasčių I. L. nenurodė ir 2024 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nors teismo posėdyje I. L. teigė, kad ir dabar galima įkeisti žemės sklypą, tačiau, kaip matyti patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. šiam žemės sklypui jau yra taikomas areštas kitų asmenų reikalavimų užtikrinimui.

12. Teismo vertinimu, M. Z. ir I. L. taip pat nepaneigė ir tokių ieškovės UAB „Svaitina“ argumentų, kad jie patys pasiūlė būtent tokias taikos sutarties sąlygas ir nustatė būtent tokius terminus įsipareigojimų įvykdymui, juolab kad M. Z. buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato M. K.). Taigi, atsakovė ir trečiasis asmuo žinojo ir suprato taikos sutartimi jų pačių iniciatyva prisiimtus įsipareigojimus bei jų neįvykdymo pasekmes.

13. Teismas nepagrįsta pripažino tokią trečiojo asmens ir atsakovės poziciją, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nebuvo galima patvirtinti taikos sutarties, kadangi M. Z. tuo metu žemės sklypas nepriklausė. Taikos sutarties pasirašymo metu (2024 m. gegužės 22 d.) I. L. ir M. Z. žinojo, kad žemės sklypo varžytynės jau pasibaigusios, o jų laimėtoja yra pripažinta M. Z., taigi šie faktai jiems buvo žinomi tiek tariantis dėl taikos sutarties sąlygų, tiek ją pasirašant ir prisiimant įsipareigojimą įkeisti atsakovės varžytynėse nupirktą žemės sklypą. Atsakovė M. Z., veikdama kaip sąžininga taikos sutarties šalis, turėjo galimybę prisiimtus taikos sutartimi įsipareigojimus įvykdyti iš karto, kai jos nuosavybė buvo patvirtinta 2024 m. birželio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu, tačiau jokių veiksmų neatliko. Todėl pagrindo netaikyti teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytų taikos sutarties sąlygų nevykdymo pasekmių teismas neįžvelgė.

14. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ir atsakovės bei trečiojo asmens argumentus, susijusius su galimu pakartotiniu tos pačios sumos išieškojimu. Pažymėjo, kad nei M. Z., nei I. L. savo procesiniuose dokumentuose, nei I. L. 2024 m lapkričio 22 d. teismo posėdyje nepaneigė ieškovės argumentų, kad jau pradėtuose priverstinio vykdymo procesuose yra išieškomos skolos pagal kitus vykdomuosius dokumentus, kurie nėra susiję su nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais priteisti 220 000 Eur skolą ir 80 000 baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Nepaisant teiktų atsakovės ir trečiojo asmens atsikirtimų į nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus, ginčo šalys laisva valia, pasinaudojusios advokatų paslaugomis, sudarė taikos sutartį, kurioje pripažįstama būtent 220 000 Eur skola ieškovei. Šalių 2024 m. gegužės 22 d. taikos sutartis yra patvirtinta Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi, taikos sutarties šalys nurodė, kad šios sutarties sąlygos yra joms aiškios ir suprantamos, taip pat žinoma taikos sutarties patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo tvarka, suprantamos ir taikos sutarties patvirtinimo teisinės pasekmės, t. y., kad pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį gali būti išduodamas vykdomasis raštas ir ji gali būti vykdoma priverstinai.

15. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos yra aiškios, jas buvo galima vykdyti, tačiau jos nebuvo vykdomos jokia apimtimi išimtinai dėl M. Z. ir I. L. pasyvaus elgesio ir (ar) sąmoningo neveikimo. Nebuvo įvykdyti jokie taikos sutarties įsipareigojimai – nei dėl skolos sumokėjimo, nei dėl įsipareigojimo skolos sumokėjimo užtikrinimui įkeisti žemės sklypą. Teismo posėdyje išnagrinėjus ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių vykdomojo išdavimas būtų negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Trečiasis asmuo I. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir ieškovės UAB „Svaitina“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Taikos sutarties sudarymo metu (2024 m. gegužės 22 d.) atsakovė M. Z. nebuvo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke. Tai rodo, kad taikos sutartyje nurodytas žemės sklypo statusas ir kartu įgijimo sandoris negaliojo. Todėl taikos sutartis pripažintina negaliojančia ir vykdomasis raštas negaliojančios sutarties pagrindu negali būti išduotas.

16.2. Tai, kad žemės sklypas taikos sutarties sudarymo metu nepriklausė atsakovei bei taikos sutartyje nurodytais terminas netgi netapo atsakovės nuosavybe, rodo, jog ir baudos skyrimas už taikos sutarties nevykdymą negali būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Dėl tokios baudos skyrimo ieškovė turėtų kreiptis su atskiru ieškiniu.

16.3. Taikos sutartyje nurodytos 220 000 Eur sumos dalis – 103 250 Eur – dubliuojasi su 103 250 Eur suma, kurią trečiasis asmuo turi mokėti pagal vekselį, dėl šios sumos išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/23/00770. Nors trečiajam asmeniui visą laiką buvo žinoma, kad ieškinyje ieškovės reikalavimo dalis dėl 103 250 Eur yra nepagrįsta, nes dubliuojasi su vykdomąja byla Nr. 0137/23/00770, tačiau, sudarant taikos sutartį, ieškovė žodžiu nurodė, jog atsisakys savo reikalavimo vykdomoje byloje. Šalims pasirašius taikos sutartį, ieškovė vengė atsisakyti savo reikalavimo vykdomojoje byloje Nr. 0137/23/00770 dalies, nors buvo pažadėjusi tai padaryti. Ieškovei šioje byloje pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto visai sumai išdavimo, trečiajam asmeniui tapo aišku, kad ieškovė jį apgavo ir siekia gauti tas pačias pinigines lėšas du kartus. Atsižvelgiant į tokį nepagrįstą ieškovės norą reikalauti du kartus tos pačios 103 250 Eur sumos, darytina išvada, kad taikos sutarties sąlygos neatitinka trečiojo asmens valios, trečiasis asmuo, sudarant taikos sutartį, buvo suklaidintas.

16.4. Dėl dalies 220 000 Eur sumos (t. y. 103 250 Eur) ieškovė jau turi vykdomąjį dokumentą, kurį ji 2022 m. spalio 14 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. pateikė vykdyti antstoliui V. Z. Todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti 80 000 Eur baudos išieškojimo ir dėl to vykdomasis raštas negali būti išduotas. Dėl tokios baudos skyrimo ieškovė turėtų kreiptis su atskiru ieškiniu.

16.5. Kauno apygardos teisme nagrinėjamas trečiojo asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024, todėl yra pagrindas sustabdyti procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kol nebus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024.

17. Ieškovė UAB „Svaitina“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Atsakovės M. Z. ir trečiasis asmuo I. L. viso proceso metu piktnaudžiauja suteiktomis procesinėmis teisėmis ir bet kokiais būdais siekia išvengti taikos sutartimi sulygtų sąlygų vydymo.

17.2. Šalys taikos sutartį sudarė 2024 m. gegužės 22 d. Taikos sutarties sudarymo metu M. Z. ir I. L. buvo žinomos aplinkybės dėl varžytynių eigos ir jų baigties, t. y. kad žemės sklypo varžytynės baigėsi 2024 m. gegužės 6 d., kad jų laimėtoja yra M. Z. ir kad ji žemės sklypo kainą sumokėjo. Atsakovės ir trečiojo asmens delsimas įvykdyti bent iš dalies taikos sutartį – jos 5 punkte numatytą sąlygą – tiesiogiai susijęs su 2024 m. rugsėjo 10 d. šio žemės sklypo suvaržymu.

17.3. Už taikos sutarties sudarymą ir jos vykdymą yra atsakingi solidariai atsakovė ir trečiasis asmuo, o taikos sutartimi sukeliamos teisinės pasekmės niekaip negali būti pateisintos trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurias detaliai ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

17.4. Klausimai dėl 220 000 Eur skolos dalies dubliavimosi ir 80 000 Eur baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą mokėjimo nagrinėjamoje byloje buvo keliami ir procesiniuose dokumentuose iki taikos sutarties sudarymo. Tačiau nagrinėjant bylą šalys susitarė ir sudarė taikos sutartį, o teismas ją patvirtino tokiomis sąlygomis, kurios šalims buvo žinomos ir suprantamos. Todėl atskirame skunde nurodytos aplinkybės yra vien siekis toliau vilkinti taikos sutarties priverstinį vykdymą, skolos ir su tuo susijusių sumų išieškojimą. Nagrinėjamoje byloje pripažintas skolos dydis (220 000 Eur) ir vykdomojoje byloje Nr. 0137/23/00770 išieškoma skola tarpusavyje nesusiję, sumos viena kitos nedubliuoja.

17.5. Taikos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, nėra paslėptų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas neišduoti vykdomojo rašto, juolab kad tokias taikos sutarties sąlygas pasiūlė pati atsakovė kartu su profesionaliu atstovu, advokatu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

18. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2024 m. gegužės 16 d. tarp ieškovės ir UAB „Carbon invest“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis apriboja naujų, pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, priėmimą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė kilo vėliau.

20. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

21. Visgi draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus, o naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus pateikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

Dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo

23. Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis).

24. Kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos procesinės eigos, joje kilęs ginčas ir yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta tarp šalių ir trečiojo asmens sudaryta taikos sutartis, o civilinė byla buvo nutraukta. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl taikos sutarties, patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, sąlygos yra privalomos ir saisto šalis, nes, vadovaujantis CK 6.985 straipsnio 1 dalimi, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią.

25. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 15 punktas). Nagrinėjamu atveju taikos sutartis nebuvo sudaryta dėl tokių klausimų, dėl kurių tartis įstatymų leidėjas šalims diskrecijos nesuteikia.

26. Pagal CK 6.985 straipsnio 2 dalį teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 13 punktas).

27. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta vykdomojo rašto pagal nevykdomą taikos sutartį išdavimo tvarka, pagal kurią, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

28. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties sudarymo metu (2024 m. gegužės 22 d.) atsakovė nebuvo ginčo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, taikos sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.986 straipsnio 2 ir 5 dalių pagrindais, o vykdomasis raštas tokios negaliojančios taikos sutarties pagrindu negali būti išduotas. Taip pat atskirajame skunde apeliantas kelia taikos sutarties sąlygų neatitikimo jo valiai ir jo suklaidinimo klausimus taikos sutarties pripažinimo negaliojančia kontekste, tvirtindamas, kad į taikos sutartyje bendrą skolos sumą patenka ir 103 250 Eur skolos dalis, kuri iš jo išieškoma pagal kitą vykdomąjį dokumentą. Tokie atskirojo skundo teiginiai nėra teisiškai aktualūs ir nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį procesinį teismo sprendimą, turintį šalims res judicata galią.

29. Apelianto nurodytoje CK 6.986 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja. Pagal apelianto nurodomą CK 6.986 straipsnio 5 dalį taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi. CK 1.90 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, jei asmuo padaro klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

30. Akivaizdu, kad apeliantas bylos proceso stadijoje, kurioje gali būti sprendžiamas tik vykdomojo rašto išdavimo klausimas, iš esmės įrodinėja vykdomojo rašto išdavimo pagrindu esančios teismo patvirtintos taikos sutarties, kaip sandorio, negaliojimo pagrindus. Visgi, kaip nuosekliai pasisakoma kasacinio teismo praktikoje, teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Todėl teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kitiems susijusiems klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos, kaip ir teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 20 punktas). Kitaip tariant, toks rezultatas, kurio siekia apeliantas, galimas tik instancine tvarka arba per proceso atnaujinimo institutą nuginčijus teismo procesinį sprendimą, kurio yra patvirtintas šalių sudarytas sandoris – taikos sutartis.

31. Šiame kontekste aktualus ir toks kasacinio teismo išaiškinimas, kad jeigu asmuo pageidauja ginčyti teismo patvirtintą tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Visų pirma, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta teismo procese, tai jos ginčijimas taip pat turi vykti teismo procese. Jei teismo sprendimai būtų koreguojami neprocesine tvarka ir ne teismo, tai reikštų, kad būtų paneigta teismo sprendimo galia ir pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, įtvirtinantis išimtinį teisingumo vykdymo priskirtinumą teismams. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau šalys, sudariusios taikos sutartį, paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 23 punktas). Asmuo, aptartu atveju teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Ir tik įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

32. Taigi, siekdamas nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, apeliantas tokių teisinių pasekmių, kaip taikos sutarties pripažinimas negaliojančia, galėtų pasiekti tik įstatyme įtvirtinta procesine tvarka kreipdamasis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl proceso byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, atnaujinimo, be kita ko, įrodinėdamas ir atitinkamus CK įtvirtintus taikos sutarties, kaip sandorio, negaliojimo pagrindus. Nors, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantas yra inicijavęs proceso atnaujinimo procedūrą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eA2-649-390/2025), pagrindo atnaujinti nagrinėjamos bylos procesą jis neįrodė – apelianto 2024 m. spalio 24 d. paduotas prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis dar neįsiteisėjo ir bus peržiūrima apeliacine tvarka, tačiau teismo posėdis Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-291-553/2025 dar nepaskirtas, atitinkamai, taikos sutarties, kaip galutinio teismo sprendimo, galia ir jos sąlygų privalomumas šalims, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepakito.

33. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų apie dvigubą skolų išieškojimą, pažymėtina tai, kad taikos sutarties sąlygos nepatvirtina tokių apelianto teiginių, jog atsakovės ir apelianto įsipareigojimas sumokėti atitinkamas sumas ieškovei buvo susietas su ieškovės priešpriešiniais įsipareigojimais atlikti ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų kitose vykdomosiose bylose (įskaitant vykdomąją bylą Nr. 0137/23/00770), teisingumo. Taikos sutartyje išreikšta bendra valia taikos sutartį sudarę asmenys susitarė dėl konkrečios skolos ieškovei sumokėjimo sąlygų (jos dydžio, mokėjimo užtikrinimo ir netesybų, jeigu įsipareigoję asmenys (apeliantas ir atsakovė) neįvykdytų taikos sutarties), tačiau jokių nuorodų į ieškovės veiksmų atlikimą kitose vykdomosiose bylose taikos sutarties sąlygose nėra. Todėl apelianto teiginiai, kad ieškovė neatliko atitinkamų veiksmų, taip pat neteikė pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Kita vertus, net jeigu susiklostytų apelianto nurodyta situacija (jeigu iš apelianto du kartus būtų išieškota ta pati suma skirtingose vykdomosiose bylose), apeliantas turėtų galimybę ginti pažeistas teises kreipdamasis į teismą.

34. Kaip nepagrįsti atmestini ir tokie apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išduoti vykdomojo rašto dėl baudų iš jo išieškojimo. Apeliantas vykdomojo rašto nepagrįstumą dėl baudų už taikos sutarties sąlygų nevykdymą mokėjimo iš esmės grindžia teiginiais, kuriais kvestionuojamas taikos sutarties galiojimas, o dėl to apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė (žr., šios nutarties 30–32 punktus).

35. Kasacinio teismo, be kita ko, yra išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 21 punktas; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 22 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą apelianto kvestionuojamoms taikos sutarties sąlygoms, kurios yra susijusios su mokėtinomis netesybomis, ar pakeisti šių sąlygų turinį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo vykdomojo rašto išdavimo klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, juolab kad ir apeliantas neginčija to, kad jis ir solidarioji skolininkė (atsakovė M. Z.) taikos sutarties 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nurodytų įsipareigojimų ieškovei nėra įvykdę. Apeliantas ar atsakovė taip pat neįrodė, kad aptariamų taikos sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų jie negalėjo įvykdyti dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

37. Nors pirmosios instancijos teismas į skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, pagal kurią bus išduotas vykdomasis raštas, įtraukė ir tokią taikos sutarties sąlygą „5. Šalys susitaria, kad M. Z. 1 ir 3 šios sutarties punktuose nurodytų įsipareigojimų užtikrinimui per 15 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos įkeičia jai nuosavybės teise priklausantį ir niekaip nesuvaržytą 0,06 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio nėra ir ateityje negresia jokių ginčų“, t. y. taikos sutarties sąlygą, kurią įvykdyti taikos sutartyje nustatytu terminu turėjo ir galėjo tik pati atsakovė M. Z., ši aplinkybė taip pat nelemia skundžiamos nutarties pripažinimo nepagrįsta. Savo prašyme ieškovė prašė išduoti jai vykdomąjį raštą dėl iš viso 352 006,25 Eur sumos išieškojimo solidariai iš atsakovės ir trečiojo asmens, jame detalizavusi, kas sudaro šią sumą (220 000 Eur skola ir 80 000 Eur bauda už nesumokėtą skolą; 25 proc. žyminio mokesčio dalis (806,25 Eur) ir 1 200 Eur atstovavimo išlaidos; 50 000 Eur bauda už įsipareigojimo įkeisti žemės sklypą neįvykdymą). Nors išduoti vykdomojo rašto dėl žemės sklypo įkeitimo sąlygos nebuvo prašoma, taikos sutarties 5 punkto pacitavimas nutarties rezoliucinėje dalyje vertintinas kaip papildomas paaiškinimas, už kurios konkrečiai taikos sutartyje nurodytos sąlygos (įsipareigojimo) neįvykdymą turi būti sumokėtos netesybos („6. Šalys susitaria, kad per 5 punkte nustatytą terminą neįvykdžius jame nurodyto reikalavimo, M. Z. ir I. L. solidariai įsipareigoja sumokėti ieškovei UAB „Svaitina“ 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) dydžio baudą“).

38. Todėl ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad žemės sklypas taikos sutarties sudarymo metu nepriklausė atsakovei ir taikos sutartyje nurodytais terminas netapo jos nuosavybe, todėl baudos skyrimas už taikos sutarties nevykdymą negali būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o dėl tokios baudos skyrimo ieškovė turėtų kreiptis su atskiru ieškiniu, aiškiai stokoja pagrįstumo. Priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas nesprendė baudos paskyrimo už taikos sutarties nevykdymą klausimo, bet nurodė išduoti vykdomąjį raštą pačių šalių sulygtoms netesybos išieškoti už konkretaus įsipareigojimo ieškovei neįvykdymą.

39. Atskirajame skunde keliamas ir taikos sutarties sąlygų neaiškumo klausimas, todėl pasisakytina dar ir šiuo aspektu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, kad šalys jas supranta skirtingai ar kad jų priverstinai vykdyti iš viso neįmanoma, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

40. Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą reikia ne tik nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos), bet ir ar jos yra aiškios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju šalių valia dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos ir jos pažeidimo pasekmių (netesybų mokėjimo) yra visiškai aiški. Taikos sutartyje nurodyti atsakovės ir apelianto įsipareigojimai yra apibrėžti aiškiai nurodytomis sumomis ir terminais. Taikos sutarties sąlygose (1, 2, 3, 5, 6 punktai), pagal kurias buvo išduotas vykdomasis raštas, nėra dviprasmių ar daugiaprasmių, nevienareikšmiškai suprantamų teiginių, konkrečiai ir aiškiai yra nurodyti atitinkamas pareigas turintys atlikti asmenys, nurodytas jų atsakomybės pobūdis ir dydis. Konstatuotina, kad nenustatytas ir taikos sutarties sąlygų neaiškumas kaip pagrindas neišduoti vykdomojo rašto.

41. Aptarti ir kiti atskirojo skundo teiginiai nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir (ar) jos nepagrįstumo, nepaneigia teismo šioje nutartyje padarytų išvadų teisingumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo proceso stabdymo

42. Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, kad 2024 m. spalio 23 d. jis kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, teismas jam nustatė terminą trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį), šis trūkumas jau pašalintas, taigi, prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024 bus teisme nagrinėjamas. Todėl yra pagrindas sustabdyti procesą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kol nebus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024.

43. Viena vertus, procesinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymą atskirajame skunde, nurodant jo dalyką, nesuformuluotas, žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesumokėtas. Kita vertus, vykdymas dar nėra prasidėjęs, nes skundžiama nutartis, kurios pagrindu jis galėjo prasidėti, t. y. nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo, atskirojo skundo padavimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi. Todėl tokio pobūdžio atskirojo skundo argumentus interpretuoti kaip prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties vykdymą, pirmosios instancijos teismui, sprendusiam atskirojo skundo priėmimo klausimą, nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo.

44. Pažymėtinai, kad apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024, vykdymą iki bus išnagrinėtas jo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-560-886/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svaitina“ ieškinį dėl skolos ir baudos išieškojimo, išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-291-553/2025, kurioje, kaip minėta pirmiau, teismo posėdis apeliacine rašytino proceso tvarka dar nėra paskirtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.