Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Kornelijai Jomantienei ir Mantui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei A. A. Š. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą 2025-07-11 su ieškiniu, kurį 2025-07-17, 2025-09-15 bei 2025-10-24 patikslino (tikslino ir teismo posėdžių metu), prašydamas:

1.1. Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina (atsakove) A. Š.

1.2. Priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui J. Ž. išlaikymą po 305,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti atsakovę sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

1.3. Nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko J. Ž. bendravimo tvarką:

- Tėvas bendrauja su vaiku pirmą mėnesio savaitgalį, paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, jei tai nedarbo diena - iš namų, 13.00 val., jeigu vaikas neturi ugdymo užsiėmimų, arba 15.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 17.00 val. Apie konkrečią vaiko paėmimo valandą tėvas praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. iki vaiko paėmimo.

- Esant gydymo įstaigos nustatytam vaikui lovos režimui, vaikas tėvui neperduodamas ir tėvo su vaiku bendravimo laikas perkeliamas artimiausiam savaitgaliui. Motina įsipareigoja pranešti tėvui apie vaikui nustatytą lovos režimą ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

- Jei tėvas negali bendrauti su vaiku savaitgalį, kaip numatyta šioje tvarkoje, jis apie tai turi pranešti vaiko motinai kaip įmanoma anksčiau, bet kokiu atveju ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

- Žiemos (Kalėdų) atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 16.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 16.00 val.; neporiniais kalendoriniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 16.00 val. ir pristatydamas vaiką sausio 6 d. 16.00 val. į jo gyvenamąją vietą, kai vaikas lanko darželį, o kai vaikas pradės lankyti mokyklą - pristatydamas vaiką paskutinę žiemos (Kalėdų) atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą 16.00 val.(ši dalis ieškovo patikslinta teismo posėdžio metu).

- Ikimokyklinės įstaigos lankymo metu Šv. Velykų laikotarpiu poriniais metais tėvas paima vaiką penktadienį (Didįjį penktadienį) 16.00 val. iš ikimokyklinės įstaigos arba iš namų ir grąžina vaiką šventinį pirmadienį 17.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

- Kai vaikas pradės lankyti mokyklą, rudens, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais pirmąją atostogų dalį, pasiimdamas vaiką pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos paskutinę ugdymo dieną prieš atostogas arba iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą po 5 dienų 16.00 val. (kaip pavyzdys: tėvas pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką trečiadienį į gyvenamąją vietą). Neporiniais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją atostogų dalį, pasiimdamas vaiką atostogų savaitės trečiadienį iš jo gyvenamosios vietos 16.00 val. ir po 4 dienų grąžina vaiką sekmadienį 16.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

- Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 14 dienų nepertraukiamai vasaros atostogų. Tėvas suderina su motina vaiko paėmimo laiką ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jeigu tėvui su motina nepavyksta susitarti, tėvas bendrauja su vaiku paskutinę liepos mėnesio savaitę ir pirmą rugpjūčio mėnesio savaitę, paimdamas kiekvieną kartą vaiką iš jo gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindamas vaiką po 14 dienų į jo gyvenamąją vietą 16.00 val.

- Atostogų metu tėvas turi teisę vaiką vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui be atskiro mamos sutikimo, tačiau jis įpareigojamas savaitę prieš išvykimą pranešti (SMS žinute) vaiko motinai apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą (nurodant konkretų adresą) bei buvimo šioje vietoje konkretų laiką.

- Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), el. paštu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

- Tėvas bendrauja su vaiku per telekomunikacijos priemones (Viber, WhatsApp) įjungus kamerą, kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.

3. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovė santuokos nebuvo sudarę, jų šeimyniniai santykiai tęsėsi iki 2024 m. vasaros. Šalys kartu su sūnumi J. gyveno Vilniuje, jam (ieškovui) priklausančiame bute. Po išsiskyrimo atsakovė su vaiku išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o vėliau – į Klaipėdą. Po išsiskyrimo jis savanoriškai pradėjo mokėti atsakovei jos nurodytą vaiko išlaikymo sumą, ginčų dėl to nekilo. Tačiau, kai atsakovė kelis kartus neleido jam susitikti su vaiku, jis pasiūlė ginčą spręsti taikiai, per mediaciją. Mediatorės padedami jie 2024-11-28 pasirašė taikos sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti po 305,00 Eur kas mėnesį vaikui išlaikymo ir turėjo teisę pasiimti vaiką bent vieną savaitgalį per mėnesį bei tam tikrais švenčių ir atostogų laikotarpiais. Sutartis teismui tvirtinti nebuvo pateikta, todėl, kai atsakovė jos ėmė nevykdyti, jis neturėjo teisinės galimybės užtikrinti jos vykdymo. Jis teikė atsakovei naują, patikslintą taikos sutartį, kurioje buvo konkretizuota bendravimo su vaiku tvarka, tačiau atsakovė su ja nesutiko ir pateikė savo pasiūlymą, kuriuo jo, kaip tėvo, bendravimas su vaiku buvo reikšmingai apribotas – kartą kas du mėnesius. Kadangi jiems susitarti nepavyko, jis nutarė kreiptis į teismą. Pažymi, jog mediacijos metu šalys buvo sutarusios dėl jo teikiamo 305,00 Eur išlaikymo vaikui kas mėnesį, tačiau atsakovė vėliau pareikalavo 350,00 Eur, o atsiliepime į ieškinį – net 600,00 Eur, nepateikdama pagrįstų įrodymų. Jo nuomone, realios išlaidos vaikui neviršija 633,00 Eur per mėnesį sumos.

4. Atsakovė savo atsiliepimuose su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodo, jog visiškai sutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus J. gyvenamąją vietą su ja, tačiau tik iš dalies sutinka su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo dydžio – 305,00 Eur per mėnesį, nes ši suma nėra pagrįsta nepilnamečio vaiko realių poreikių skaičiavimais ir yra nepakankama užtikrinti tinkamą vaiko fizinį, protinį, dvasinį bei dorovinį vystymąsi. Jos skaičiavimu, vaiko išlaikymui būtina ne mažiau kaip 1 105,00 Eur per mėnesį suma, iš kurios 600,00 Eur sumą turėtų skirti tėvas, 300,00 Eur – ji, o 122,50 Eur sudaro valstybės mokama vaiko išmoka. Pažymi, kad nuo 2025-01-01 minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje siekia 1 038,00 Eur sumą, todėl net minimalūs vaiko poreikiai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į šį dydį. Jos pajamos sudaro apie 1 200,00 Eur, o ieškovo – apie 3 097,00 Eur (be papildomų priedų), todėl pastarasis, turėdamas 2,58 karto didesnes pajamas, yra pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymą sūnui. Taip pat ji nesutinka su ieškovo siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nes, jos nuomone, tokia tvarka neatitinka mažamečio (3,5 metų) vaiko interesų, kelia fizinį ir emocinį nuovargį vaikui bei nesudaro sąlygų stabiliai vaiko kasdienybei ir ugdymo režimui. Pažymi, kad vaiko kelionės iš Klaipėdos į Vilnių (apie 300 km) penktadieniais vakare ir grįžimas sekmadieniais yra pernelyg varginantys, trikdo vaiko poilsį, miego ritmą ir darželio lankymą. Todėl siūlo nustatyti, kad tėvas su vaiku bendrautų kas du mėnesius. Taip pat ji skatina tėvą bendrauti su vaiku Klaipėdoje – jo darbo komandiruočių ar savaitgalių metu, nevarginant vaiko ilgomis kelionėmis. Mano, kad toks bendravimo modelis geriausiai atitiktų vaiko amžių, emocinius poreikius ir psichologinį stabilumą, užtikrintų vaiko ryšio su abiem tėvais išlaikymą bei leistų abiem tėvams tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Taip pat mano, kad šiuo metu nustatinėti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kai vaikas lankys mokyklą, yra visiškai netikslinga.

5. Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovė palaikė patikslintą ieškinį pilna apimtimi, prašė jį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į posėdžio metu išsakytus pataisymus / patikslinimus. Ieškovas nurodė, kad jis siekia bendrauti su sūnumi, tačiau jaučia iš atsakovės ribojimą. Sūnumi rūpinosi nuo pat išsiskyrimo su atsakove, jam nuolat teikė išlaikymą. Klaipėdoje darbo reikalais lankosi vieną du kartus per mėnesį. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Buvo gavęs premiją, todėl Sodros išraše matoma jo gauta didesnė suma. Tačiau jo atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 3 250,00 Eur, o „į rankas“ yra apie 1 868,00 Eur. Norėtų, esant galimybei, sūnų iš darželio pasiimti anksčiau, nes, mano, kad anksčiau išvykti į Vilnių yra geriau, daugiau laiko praleistų su vaiku, sūnus galėtų pamiegoti važiuodamas. Nesupranta atsakovės noro jam vaiką perduoti prie darželio vartų. Mano, kad jam net naudinga būtų užsukti į darželį, kad gautų informacijos iš darželio darbuotojų apie savo vaiką. Vien tik Klaipėdoje bendrauti su vaiku jis nesutinka, nes Klaipėdoje jis neturi būsto, draugų ar giminių, kur galėtų Klaipėdoje apsistoti. Atvažiavęs į Klaipėdą jis dirba, susitikinėja su klientais, būna užsiėmęs visą dieną iki vėlaus vakaro. Mano, kad tikslinga nagrinėjamu atveju iš karto nusistatyti ir bendravimo tvarką su sūnumi kai jis lankys mokyklą, kadangi metai praeis greitai, o bendravimo tvarka, nepaisant kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys, bus aktuali, nes bendravimas nustatomas tik mokyklinių atostogų metu. Jam anksčiau nepavyko susitarti su atsakove, mano, kad ir ateityje bus sudėtinga susitarti. Ji jam net uždraudė atvežti sūnui gimimo dienos proga dovaną, motyvuodama sūnaus liga. Jeigu vaikas paaugęs norės nevažiuoti pas jį, jis į vaiko norą atsižvelgs.

6. Teismo posėdžių metu atsakovė ir jos atstovė iš dalies sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais. Atsakovė, be kita ko, paaiškino, jog vaikui važiuoti tokią ilgą kelionę Į Vilnių ir miegoti kėdutėje nėra gerai. Sūnus jai sakė, kad miegoti kėdutėje jam nepatogu. Ji pasikonsultavo su darželio darbuotojais, kad geriausia vaikui leisti kokybiškai pailsėti, išsimiegoti ir tada leisti keliauti su tėvu. Norėtų perduoti vaiką tėvui prie darželio vartų, kadangi tai yra pasiteisinęs metodas, taip jau darė (duomenys neskelbtini). Darželis, kurį lanko jų sūnus, taip pat yra ir jos darbovietė, tad ji norėtų, kad ieškovas nekalbėtų apie ją neigiamai jos kolegoms. Mano, kad sūnus turėtų lankyti ugdymo įstaigą ir šventiniu (Kalėdiniu) laikotarpiu, nes vykta įvairūs užsiėmimai. Jai svarbiau, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą. Per laisvą dieną (mamadienį) vaiko nevedė į darželį, nes ši diena yra būtent skirta mamai bendrauti su vaiku. Kai ji serga, taip pat negali vežti vaiko į darželį. Darželis vasaros atostogų neturi, o jei būna, yra gaunamas pakaitinis darželis. Ji neprieštarauja sūnaus išvykimams atostogų su tėvų į užsienį. Sutinka pasirūpinti sūnaus asmens dokumentu. Jeigu teismas nenustatys jai prievolės, kad reikia jos raštiško leidimo sūnui išvykti į užsienį, ji pati parašys tokį leidimą, jeigu ieškovui reikės. Palaiko, kad ieškovas prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, kadangi jis daugiau uždirba ir, be to, jai tenka didesnė našta kasdien prižiūrint jų sūnų.

7. Išvadą teikiančios institucijos atstovas posėdžio metu pateikė žodinę išvadą, nurodė, kad Skyrius iš esmės neprieštarauja ieškiniui, sutinka su ieškinio reikalavimais. Skyrius nenustatė jokių duomenų, kad motina netinkamai atliktų motinos pareigas. Kadangi ginčo dėl gyvenamosios vietos nėra, J. po tėvų išsiskyrimo gyvena su atsakove, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaiko interesams ir gerovei. Teismų praktikoje nustatyta, kad išlaikymas turi užtikrinti ne tik būtiniausius, bet ir papildomus vaiko poreikius. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti atsakovės prašomam 600,00 Eur per mėnesį vaiko išlaikymo dydžiui, vertina, kad yra pagrindas priteisti didesnį nei 305,00 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina ir ieškovas gauna didesnes pajamas. Tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos neprieštarauja vaiko interesams. Bendravimo tvarka turi būti realistiška ir įgyvendinama, atsižvelgiant į atstumą tarp tėvų, jų užimtumą. Skyrius vertina, kad kelionės trukmė negali būti pagrindas riboti vaiko teisę į dažną bendravimą su tėvu. Reguliarus bendravimas su tėvu užtikrins ryšio tęstinumą. O pernelyg reti susitikimai gali lemti vaiko atitolimą nuo tėvo ir gali turėti neigiamų emocinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo

8. Šalys yra nepilnamečio vaiko - J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

9. Byloje ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nėra. Ieškovas prašo nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamą vietą nustatyti su atsakove (motina). Atsakovė palaiko šį ieškovo reikalavimą.

10. Klaipėdos lopšelio - darželio ,, (duomenys neskelbtini)“ 2025-09-23 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog darželio mokytoja apibūdina ugdytinį (šalių sūnų) kaip puikų, žingeidų, besidomintį ugdytinį. Neturėjo jokių neigiamų pastebėjimų, vaiko ir mamos santykiai labai šilti, mandagus bendravimas, ugdytinis turi visas reikiamas ugdymo priemones, rūbai švarūs, tvarkingi. Ugdytinį į darželį atveda ir pasiima mama.

11. Išvadą byloje teikianti institucija rašytinėje išvadoje nurodo, jog Skyriaus specialistė apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje Klaipėdos mieste ir nustatė, kad motina kartu su mažamečiu sūnumi J. gyvena naujos statybos, daugiabučio tipo, dviejų atskirų kambarių nuomojamame būste su patogumais. Būsto gyvenamasis plotas apie 50 kv. m. Būsto mėnesio nuomos kaina 500,00 Eur ir komunaliniai patarnavimai. Namuose J. miega viename kambaryje kartu su mama, dvigulėje lovoje. Kambarys apie 10 kv. m, kuriame yra rūbų spinta, nedidelis televizorius. Kambarys tvarkingas, jaukus, šviesus. Kitame kambaryje berniukui skirta žaidimo zona, kuriame yra vaiko žaislai, lavinimo priemonės. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos mažamečiui vaikui augti, ilsėtis, lavintis, žaisti. Visus reikalingus daiktus, buitinę techniką atsakovės šeima vaiko poreikiams tenkinti turi. Specialistės pastebėjimu, J. buvo prižiūrėtas, linksmas, smalsus, guvus berniukas. Stebimas artimas ir glaudus motinos ir sūnaus tarpusavio ryšys. Skyrius neprieštarauja mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

12. Teismas įvertinęs aptartą, tai, jog nepilnamečio vaiko tėvas (ieškovas) ieškiniu pateikė reikalavimą, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama - atsakove, atsakovė nuo vaiko gimimo gyvena kartu su vaiku, po išsiskyrimo su ieškovu ir toliau gyvena kartu su sūnumi, tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, jam yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos jos namuose, todėl daro išvadą, jog yra pagrindas reikalavimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti, šalių nepilnamečio vaiko J. Ž. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

13. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš jo nepilnamečio vaiko J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 305,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdžių metu ir procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė, kad jo vertinimu ši suma yra pakankamas jo indėlis sūnaus išlaikymui. Jo skaičiavimu, išlaidos sūnaus maistui sudaro - 50,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 40,00 Eur, higienos reikmėms – 15,00 Eur, sveikatos priežiūrai (vitaminai, maisto papildai, dantų priežiūra ir kt.) – 15,00 Eur, darželio išlaidoms – 130,00 Eur, būsto išlaikymo ir buities reikmenų išlaidų dalis – 333,00 Eur, transporto išlaidų dalis – 0,00 Eur, papildomam ugdymui, šventėms, laisvalaikiui, atostogoms ir kt. – 50,00 Eur. Bendra suma – 633,00 Eur. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad valstybė moka atsakovei „vaiko pinigus“.

14. Atsakovės skaičiavimu, vaiko išlaikymui būtina ne mažiau kaip 1 105,00 Eur per mėnesį suma, iš kurios 600,00 Eur turėtų skirti tėvas, 300,00 Eur – motina, o 122,50 Eur sudaro valstybės mokama vaiko išmoka. Iš pateikto Klaipėdos lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ kvito matyti, kad už šalių sūnaus daželio lankymą (įskaitant maitinimą) už 2025 m. rugsėjo mėnesį atsakovė turėjo sumokėti 105,60 Eur. Atsakovė byloje taip pat pateikė 2025-10-01 Neformaliojo vaikų švietimo sutartį dėl Robotikos užsiėmimų (vieno užsiėmimo kaina 9,00 Eur), ir sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl šokių būrelio užsiėmimų (vieno mėnesio kaina 30,00 Eur). Atsakovė taip pat procesiniuose dokumentuose pateikė lentelę, kuria detalizuotos nepilnamečio sūnaus poreikiams būtinos išlaidos. Atsakovės skaičiavimu, sūnaus gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, ji galėtų užtikrinti turėdama tam tikslui ne mažiau kaip 1 105,00 Eur per mėnesį, nes būtiniausias išlaidas sudaro maistui – 200,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 100,00 Eur, higienos reikmėms – 50,00 Eur, sveikatos priežiūrai (vitaminai, maisto papildai, dantų priežiūra ir kt.) – 50,00 Eur, darželio išlaidoms – 130,00 Eur, būsto išlaikymo ir buities reikmenų išlaidų dalis – 375,00 Eur, transporto išlaidų dalis – 100,00 Eur, papildomam ugdymui, šventėms, laisvalaikiui, atostogoms ir kt. – 100,00 Eur. Bendra suma - 1 105,00 Eur. į ieškovo skaičiavimus dėl vaiko išlaikymo atsakovė pateikia savo atsikirtimus: jei atsakovė skirtų tik 50,00 Eur vaiko maitinimui namuose, tai pažeistų vaiko interesus, nes už tokią sumą vaikui tektų arba badauti, arba valgyti labai prastos kokybės maistą. Maisto kainos šiuo metu yra aukštos, o vaiko poreikis maistui ir patiekalams yra didelis – vaikui neužtenka vien maisto darželyje, nes kiekvieną vakarą grįžęs iš darželio vaikas nori valgyti. Sūnus yra augantis berniukas, kurį būtina aprūpinti aukštos kokybės baltymais, sveikais riebalais, žuvimi, sūriu, vaisiais ir daržovėmis. Už 50,00 Eur galima būtų išmaitinti vaiką vos savaitę, todėl tokia suma neatitinka realių poreikių. Dėl drabužių ir avalynės atsakovė pažymi, kad šios išlaidos yra svyruojančios – vieną mėnesį jos minimalios, o kitą gali būti trigubai didesnės, nes reikia įsigyti naujus sezono drabužius, sporto aprangą, kanceliarines prekes, lietaus rūbus, žieminę avalynę ir pan. Vaikui perkami kokybiški drabužiai ir avalynė, nes jie užtikrina komfortą bei sveikatą. Atsakovė atsakingai įvertino drabužių sezoniškumą, išaugimą, sugadinimą, kokybę ir paskaičiavo, kad per metus bendra suma, padalinta iš dvylikos mėnesių, vidutiniškai sudaro 100,00 Eur per mėnesį. Ieškovo nurodyta 40,00 Eur suma reikštų, kad daiktai perkami tik iš dėvėtų prekių parduotuvių arba būtų labai prastos kokybės. Higienos reikmėms ieškovas nurodo vos 15,00 Eur, tačiau atsakovė pažymi, kad reikia įtraukti ir tualetinį popierių, rankšluosčius, nosinaites, šampūną, kirpyklą, o visos šios prekės kainuoja pinigus ir negali būti žemiausios kokybės, nes tai susiję su vaiko sveikata. Dėl darželio išlaidų ieškovas abejoja, bet atsakovė patvirtina, kad be mokesčio už darželį tėvai turi aprūpinti įstaigą higienos priemonėmis, kanceliarinėmis prekėmis, todėl 130,00 Eur yra pagrįsta suma. Dėl sveikatos priežiūros ieškovas teigia, kad vitaminai kainuoja ne daugiau nei 15,00 Eur per mėnesį, tačiau atsakovė nurodo, kad vitaminų ir papildų kainos, taip pat vaistai, nosies ir gerklės purškalai, pleistrai bei apsilankymai pas specialistus sudaro didesnes išlaidas, todėl vaikui skiriama tiek, kiek būtina. Dėl būsto išlaidų ieškovas mano, kad jos siekia apie 333,00 Eur, tačiau atsakovė nurodo, jog faktinės išlaidos, įskaitant nuomą, komunalinius mokesčius, internetą, elektrą, šildymą, pastato administravimą, atliekų tvarkymą ir buities reikmenis, siekia ne mažiau kaip 375,00 Eur. Ieškovo skaičiavimai nepilni, nes jis neįvertina visų reikalingų išlaidų. Dėl transporto atsakovė paaiškina, kad nors automobilį jai suteikė tėvas, visas išlaidas – kurą, padangas, techninę priežiūrą, plovyklą – dengia pati. Automobilis yra būtinas gyvenant Klaipėdoje, norint vykti į darželį, renginius ar pas senelius į (duomenys neskelbtini). Dėl laisvalaikio ir švenčių ieškovas mano, kad pakanka 50,00 Eur, bet atsakovė pabrėžia, kad vaikas nori lankyti kino teatrus, muziejus, žaidimų kambarius, dalyvauti gimtadieniuose ir dovanoti draugams dovanas, todėl į tokį biudžetą neįmanoma sutilpti. Pažymi, jog atsakovė moko sūnų vertinti pinigus ir pramogas, bet riboti ar atimti jas dėl lėšų stokos būtų neteisinga, nes tai pakenktų vaiko emocinei būsenai.

15. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad vertinant vaiko amžių, tai, kad jis nuolatinai gyvena su atsakove, todėl jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai, kartu įvertinant aplinkybę, kad su tuo iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, natūraliai tenka didesnė išlaikymo ir rūpinimosi nepilnamečiu vaiku našta, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikoje nurodytą rekomendacinį vienam vaikui tenkantį išlaikymo dydį – minimali mėnesinė alga, kuri teismų praktikoje laikytina kaip galinti patenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, todėl Skyrius neturi pagrindo prieštarauti atsakovės prašomam priteisti išlaikymo dydžiui. Skyriaus vertinimu, atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma mažamečiui vaikui labiau patenkintų vaiko poreikius negu ieškovo prašomas iš jo priteisti išlaikymas. Išlaikymas vaikui neturėtų apsiriboti vien tik pačiais minimaliausiais poreikiais. Ieškovas yra darbingo amžiaus, turi gerai apmokamą darbą, todėl jis turi realias finansines galimybes tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo ir užtikrinti jo poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių bei jo poreikių apimtį, Skyriaus vertinimu, pagrįsta manyti, kad didesnė išlaikymo suma geriau atitiktų vaiko interesus ir užtikrintų tinkamas materialines sąlygas jo vystymuisi bei ugdymui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

16. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

17. Teismas pažymi, jog tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei proporcingumo tarp vaiko poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Sprendžiant ginčus dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

18. Pažymėtina, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei asmens netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

19. Dėl vaiko poreikių pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymima, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) išlaidas per mėnesį vienam vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

21. Nuo 2025-01-01 MMA siekia 1 038,00 Eur sumą „ant popieriaus“ ir 777,00 Eur sumą „į rankas“. Nors atsakovės pusė akcentavo tai, kad kasacinis teismas nėra išaiškinęs, jog orientaciniu dydžiu laikytina MMA suma „į rankas“, o ne „ant popieriaus“, tačiau atsižvelgiant į gausią teismų praktiką, teismas neturi pagrindo nagrinėjamoje situacijoje su tokia atsakovės pusės pozicija sutikti, todėl laiko, kad būtiniesiems šalių vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga bent 777,00 Eur suma per mėnesį ir tik šios sumos dydžio atsakovė nėra įpareigota įrodinėti. Didesnių išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius atsakovė privalėjo byloje įrodyti, tačiau ji to nedarė, pasirinko poziciją, kad ji neprivalo įrodinėti 1 038,00 Eur sumos dydžio. Tačiau, kad šalių vaikui būtų reikalinga ženkliai didesnė negu 777,00 Eur suma per mėnesį teismas nenustatė, nors ir nurodė atsakovei teikti į bylą turimus įrodymus dėl vaiko poreikių, jam reikalingų išlaidų. Pažymėtina, jog šalių sūnus šiuo metu yra trijų metų amžiaus, sveikas berniukas. Suprantama ir nekvestionuojama, kad atsakovė patiria visose jos nurodytose srityse išlaidas tenkinant vaiko poreikius, neabejotina, jog kiekvienam vaikui yra būtinas maistas, apranga, higienos priemonės, taip pat patiriamos išlaidos vaiko ugdymui, laisvalaikiui, ligų gydymui, tačiau, kad atsakovė realiai sūnui išleidžia kas mėnesį po 1 105,00 Eur ar 1 038,00 Eur sumą, tokių duomenų byloje nėra. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina įprastas išlaidas, patiriamas nepilnamečio vaiko švietimui. Duomenų apie specialias, vaikui būtinas išlaidas byloje nėra (dėl sveikatos problemų, mokymosi sunkumų ir pan.). Teismas įvertinęs šalių sūnaus amžių, jo lankomas veiklas, sveikatos būklę, nurodytus būtinuosius poreikius bei aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad šalių nepilnamečiui sūnui per mėnesį yra pakankamas 777,00 Eur dydžio išlaikymas.

22. Papildomai pažymėtina, jog ieškovo skaičiavimai, kad vaikui per mėnesį reikalinga 633,00 Eur suma, teismo vertinimu, iš dalies yra nepagrįsti, nes akivaizdu, kad vaiko maisto poreikių patenkinimui nepakanka 50,00 Eur/mėn., taip pat ieškovas neįtraukia jokių išlaidų vaiko vežiojimui į darželį.

23. Atsakovė sutinka, kad ji prie vaiko išlaikymo kas mėnesį prisidėtų 300,00 Eur suma. Taip pat nustatyta, kad valstybė atsakovei moka „vaiko pinigus“ – 122,50 Eur/mėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi, ieškovui tenkanti dalis būtų 355,00 Eur.

24. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

25. Ieškovas yra jauno amžiaus, sveikas, dirbantis asmuo, dirba (duomenys neskelbtini). Iš 2025-09-11 pažymos Informacija apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovo pajamos (neatskaičius mokesčių) laikotarpiu nuo 2024-08-01 iki 2024-12-31 buvo vidutiniškai 3 029,56 Eur per mėnesį, laikotarpiu nuo 2025-01-01 iki 2025-08-31 buvo vidutiniškai 3 368,59 Eur per mėnesį („į rankas“ 1 800,00 – 2 000,00 Eur). Jis kitų išlaikytinių (savo nepilnamečių vaikų) neturi, J. yra vienintelis ieškovo vaikas. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, tačiau turi nekilnojamojo turto – nuosavą 3 kambarių būstą, todėl ieškovui nereikia mokėti nuomos mokesčio, taip pat turi 1 kambario butą, kuriam nustatyta 2024-09-12 sutartinė hipoteka. Iš pateikto paskolos sutarties nuorašo matyti, kad būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpis yra nuo 2024-08-30 iki 2049-08-06, negrąžinta paskolos suma 54 807,24 Eur, periodinių mokėjimų dydis 282,71 Eur. Teismo vertinimu, ieškovo galimybės gauti paskolą ir pirkti nekilnojamąjį turtą tik įrodo, kad jo padėtis yra finansiškai gera ir stabili.

26. Tuo tarpu atsakovė neturi nekilnojamojo turto, jai tenka būstą nuomotis (moka 550,00 Eur buto nuomos mokestį ir papildomai komunalinius mokesčius), taip pat ji neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, gauna darbines pajamas. Atsakovė pateikė išrašą iš 2024 m. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, iš kurios matyti, kad atsakovės vidutinės pajamos per mėnesį, atėmus mokesčius („į rankas“) 2024 m. buvo apie 696,25 Eur per mėnesį, o neatėmus mokesčių - apie 1 051,17 Eur per mėnesį. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2025-09-22 Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovės pajamos (neatskaičius mokesčių) laikotarpiu nuo 2024-08-01 iki 2024-12-31 buvo vidutiniškai 1 360,08 Eur per mėnesį, laikotarpiu nuo 2025-01-01 iki 2025-09-01 buvo vidutiniškai 1 828,26 Eur per mėnesį („į rankas“ apie 940,00 – 1 180,00 Eur). Kitų išlaikytinių ji neturi, J. yra vienintelis jos vaikas.

27. Teismas sutinka, kad sūnui gyvenant didžiąją dalį su atsakove, jai neišvengiamai tenka ir didesnė kasdienė našta, susijusi su nuolatine vaiko priežiūra, rūpinimusi juo. Tačiau ieškovas taip pat nurodė, kad jis organizuos sūnaus keliones iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal, prižiūrės ir visokeriopai rūpinsis vaiku jį pasiėmęs.

28. Be to, bylos duomenimis ieškovas 2025 m. rugsėjo mėn. savanoriškai skyrė 350,00 Eur išlaikymą sūnui, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas turi galimybę prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne negu atsakovė dalimi.

29. Vadovaujantis tuo, kas aptarta, ieškovo prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, iš ieškovo priteistinas nepilnamečiui vaikui 355,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

30. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas atsakovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

31. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

33. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

34. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

35. Teismas nustatė, jog šalys negeba tarpusavyje susitarti dėl sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos, tarp šalių pasitaiko konfliktinių situacijų, todėl, siekiant to išvengti, būtina nustatyti aiškią ir konkrečią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką.

36. Bylos šalių gyvenamąsias vietas skiria pakankamai didelis atstumas (apie 300,00 km), ieškovas gyvenas Vilniuje, o atsakovė su šalių sūnumi – Klaipėdoje (iki 2024 m. vasaros gyveno kartu su ieškovu Vilniuje). Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje Vilniuje ir nustatė, kad ieškovas kartu su sugyventine bei jos mažamete dukra gyvena apie 68 kv. m. dydžio trijų kambarių bute, kuris yra ieškovo asmeninė nuosavybė. Bute yra svetainė, miegamasis, vaikų kambarys, virtuvė, koridorius, tualetas vonia, tamsus kambarys, 2 balkonai. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Vaikų kambarys skirtas ieškovo sūnui ir jo sugyventinės dukrai. Kambaryje yra mergaitės lova su baldakimu ir sūnaus lova, spinta, didelis lavinamasis namukas, spintelės - lentynos su įvairiais vaikų žaislais, žaidimais, dėlionėmis, knygutėmis ir piešimo priemonėmis, mažas vaikiškas staliukas su kėdutėmis, piešimo lenta, pastumiamoji mašina, vaikiškas virtuvinis komplektas. Kambaryje patiestas minkštas kilimas. Nepilnamečiams sudarytos sąlygos jų poreikiams tenkinti.

37. Teismas nenustatė byloje realių, o ne prielaidomis grįstų duomenų, kad ieškovo aplinka būtų nesaugi šalių vaikui, kad jis ar jo artimos aplinkos asmenys keltų grėsmę J. Priešingai, nustatyta, jog šalių sūnus noriai bendrauja su savo tėvu, jų santykiai yra labai artimi, vaikas gerai jaučiasi būdamas kartu su savo tėvu. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti būtent ieškovo prašomą bendravimo tvarką, kuri leis ieškovui maksimaliai dalyvauti sūnaus gyvenime, juo rūpintis, jį auklėti ir ugdyti. Riboti ieškovo bendravimą su sūnumi teismas nemato jokio pagrindo.

38. Atsižvelgiant į pateiktą vaiko dienos ritmą švietimo įstaigoje, teismas vertina, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra tinkama vaikui pagal vaiko amžių ir įprastą dienotvarkę. Trijų valandų kelionė penktadienį vieną kartą per mėnesį nesukels didelių sunkumų nepilnamečiui vaikui, į kelionę galima paimti žaislų, žaidimų, piešimo priemonių ir pan., ieškovas nurodė, kad prireikus gali sustoti aikštelėje, nueiti į kavinę ir taip pertraukti kelionę. Ieškovas nurodė, jog jam kelionė su vaiku nebūna sunki. Teismo vertinimu, ieškovas geba ir gebės tinkamai pasirūpinti savo sūnumi, moka atliepti vaiko poreikius. Taip pat jis nurodė, jog niekada vaiko nevers per prievartą bendrauti vaizdo skambučiu, jeigu matys, kad vaikas pavargęs, nori kalbėti trumpiau ir pan. Taip pat jis nurodė, jog sūnui paaugus visada atsižvelgs į jo nuomonę dėl atostogų ir laiko kartu.

39. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių pagrįstų specialistų išvadų (o ne nuomonių), kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka kenks vaiko raidai, emocinei ir / ar fizinei gerovei. Teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra aiški, konkreti, tinkama, realiai įgyvendinama ir tokia, kuri užtikrins tiek vaiko, tiek ieškovo galimybę maksimaliai tarpusavyje bendrauti, palaikyti ir stiprinti tėvo ir sūnaus santykius. Be to, nustačius konkrečią ir aiškią bendravimo tvarką tokiu būdu bus išvengta konfliktinių situacijų tarp šalių.

40. Atsakovės išsakyti argumentai, kad vaikui nepatinka miegoti automobilio kėdutėje, kad jam dera miegoti darželio lovoje, o ne mašinoje, kad vaikas privalo lankyti darželį ir negali praleisti veiklų ir ugdymo, kad tėvas vaiką turėtų paimti prie darželio vartų, o ne iš grupės, kad pakaktų ieškovui su vaiku bendrauti jį pasiimant į Vilnių vieną kartą kas antrą mėnesį, kad Kalėdas ieškovas gali švęsti su vaiku kas antrus metus ir tik laikotarpiu gruodžio 23 d. – 26 d., ir panašiai, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs, objektyviai vertinant (galbūt atsakovė to pati ir nesupranta) tai laikytina siekiu riboti tėvo bendravimą su vaiku ir nustatinėti savo norimas taisykles bei ribas. Kad atsakovė yra linkusi tik į jai priimtinų taisyklių nustatymą rodo ir tai, jog ji teigia norinti aiškios ir konkrečios bendravimo tvarkos, tačiau tuo pačiu prašo lanksčiau žiūrėti į valandas, kada tėvas bendrauja su vaiku vakarais, nenorėtų nusistatyti konkretaus laiko, nes ir ji turi savo užsiėmimų, veiklų, norėtų, kad galėtų vaikas skambinti tėčiui tada, kai bus pailsėjęs ir pasirengęs bendrauti.

41. Remiantis anksčiau aptartu, vis dėlto nustatytina ieškovo prašoma bendravimo su sūnumi tvarka, ją papildant, kad gegužės mėn. ieškovas su sūnumi bendrauja ne pirmąjį, o antrąjį mėnesio savaitgalį, kadangi pirmąjį gegužės sekmadienį būna Motinos diena, o atsakovė išreiškė norą šią dieną praleisti su savo sūnumi. Teismo vertinimu, toks atsakovės argumentas yra pagrįstas ir teisėtas, juolab, kad ieškovas visada turės teisę ir galimybę su vaiku švęsti Tėvo dieną. Taip pat atsakovė sutiko, kad ji visada pasirūpins vaiko asmens dokumentu (kad vaikas jį turėtų, kad jis būtų galiojantis ir pan.), todėl, siekiant išvengti nesusipratimų ateityje, papildoma bendravimo tvarka šiuo įpareigojimu atsakovei.

42. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl šalys gali tarpusavio būdu, geranoriškai bendradarbiaudamos, tartis ir dėl kitokio ir / ar papildomo tėvo bendravimo su sūnumi. O pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų, esant tarp jų nesutarimui, turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovas ir atsakovė į bylą pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas už teisinę pagalbą byloje patyrė 1 800,00 Eur išlaidų, taip pat ieškovas sumokėjo byloje 228,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso jis patyrė 2 028,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 2 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už jai suteiktą teisinę pagalbą.

45. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos byloje nebuvo. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai, dėl kurių kilo byloje ginčas, tenkinti 82 proc. (t. y. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintas 83 proc., kadangi ginčo suma buvo 295,00 (600,00 – 305,00), iš šios sumos ieškovas laimėjo ginčą dėl 245,00 Eur sumos, vadinasi, jis laimėjo ginčą 83 proc. (245,00 x 100 / 295,00); ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismo vertinimu, tenkintas 80 proc., kadangi nors iš esmės nustatytina ieškovo prašoma bendravimo tvarka, tačiau ji proceso eigoje buvo tikslinama, be kita ko, įvertinus ir atsakovės pastabas). Iš viso tenkinta 82 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ((83 + 80) / 2), dėl kurių kilo ginčas.

46. Įvertinus tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 663,00 Eur (2 028,00 x 82 / 100), atsakovei iš ieškovo priteistina 432,00 Eur (2 400,00 x 18 / 100). Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 231,00 Eur (1 663,00 - 432,00).

47. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesusidarė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ? 270, 541 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina atsakove A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 355,00 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-07-11) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Šio sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo.

Nustatyti tėvo D. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- Tėvas bendrauja su vaiku pirmą mėnesio savaitgalį (išskyrus gegužės mėn., gegužės mėn. tėvas bendrauja su vaiku antrą mėnesio savaitgalį), paimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, jei tai nedarbo diena - iš namų, 13.00 val., jeigu vaikas neturi ugdymo užsiėmimų, arba 15.00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 17.00 val. Apie konkrečią vaiko paėmimo valandą tėvas praneša vaiko motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. iki vaiko paėmimo.

- Esant gydymo įstaigos nustatytam vaikui lovos režimui, vaikas tėvui neperduodamas ir tėvo su vaiku bendravimo laikas perkeliamas artimiausiam savaitgaliui. Motina įsipareigoja pranešti tėvui apie vaikui nustatytą lovos režimą ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

- Jei tėvas negali bendrauti su vaiku savaitgalį, kaip numatyta šioje tvarkoje, jis apie tai turi pranešti vaiko motinai kaip įmanoma anksčiau, bet kokiu atveju ne vėliau kaip prieš 2 dienas.

- Žiemos (Kalėdų) atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos 16.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 30 d. 16.00 val.; neporiniais kalendoriniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 16.00 val. ir pristatydamas vaiką sausio 6 d. 16.00 val. į jo gyvenamąją vietą, kai vaikas lanko darželį, o kai vaikas pradės lankyti mokyklą - pristatydamas vaiką paskutinę žiemos (Kalėdų) atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą 16.00 val.

- Ikimokyklinės įstaigos lankymo metu Šv. Velykų laikotarpiu poriniais metais tėvas paima vaiką penktadienį (Didįjį penktadienį) 16.00 val. iš ikimokyklinės įstaigos arba iš namų ir grąžina vaiką šventinį pirmadienį 17.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

- Kai vaikas pradės lankyti mokyklą, rudens, žiemos ir pavasario (Velykų) atostogų metu tėvas bendrauja su vaiku poriniais kalendoriniais metais pirmąją atostogų dalį, pasiimdamas vaiką pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos paskutinę ugdymo dieną prieš atostogas arba iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą po 5 dienų 16.00 val. (kaip pavyzdys: tėvas pasiima vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina vaiką trečiadienį į gyvenamąją vietą). Neporiniais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją atostogų dalį, pasiimdamas vaiką atostogų savaitės trečiadienį iš jo gyvenamosios vietos 16.00 val. ir po 4 dienų grąžina vaiką sekmadienį 16.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

- Tėvas turi teisę praleisti su vaiku 14 dienų nepertraukiamai vasaros atostogų. Tėvas suderina su motina vaiko paėmimo laiką ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jeigu tėvui su motina nepavyksta susitarti, tėvas bendrauja su vaiku paskutinę liepos mėnesio savaitę ir pirmą rugpjūčio mėnesio savaitę, paimdamas kiekvieną kartą vaiką iš jo gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindamas vaiką po 14 dienų į jo gyvenamąją vietą 16.00 val.

- Atostogų metu tėvas turi teisę vaiką vežtis į užsienį atostogų laikotarpiui be atskiro mamos sutikimo, tačiau jis įpareigojamas savaitę prieš išvykimą pranešti (SMS žinute) vaiko motinai apie vaiko laikiną gyvenamąją vietą (nurodant konkretų adresą) bei buvimo šioje vietoje konkretų laiką. Vaiko motina įsipareigoja perduoti vaiko tėvui galiojantį vaiko asmens dokumentą, kurį, grįžus iš kelionės, vaiko tėvas privalo grąžinti vaiko motinai.

- Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), el. paštu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

- Tėvas bendrauja su vaiku per telekomunikacijos priemones (Viber, WhatsApp) įjungus kamerą, kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val.

Priteisti iš atsakovės A. Š. 1 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. Ž.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-07-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.