- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-148-1136/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07102-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- D. Ž.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Miltenytė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei A. Š. dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Ž. prašė nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina atsakove A. Š.; priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui J. Ž. išlaikymą po 305,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti atsakovę sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko J. Ž. pagal jo nurodytą bendravimo tvarką.
2. Nurodė, jog šalys santuokos nebuvo sudarę, jų santykiai nutrūko nuo 2024 m. vasaros, turi nepilnametį vaiką J. Ž.. Šalių santykiams nutrūkus, atsakovė išsikėlė gyventi į Mažeikius, vėliau – Klaipėdą. Aiškino, kad mokėjo vaiko išlaikymui atsakovės nurodomą sumą, ginčų dėl to nekilo. Atsakovei kelis kartus neleidus susitikti su vaiku, jis pasiūlė ginčą spręsti taikiai, per mediaciją. 2024 m. lapkričio 28 d. mediacijos procese šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti po 305,00 Eur kas mėnesį vaikui išlaikymo ir turėjo teisę pasiimti vaiką bent vieną savaitgalį per mėnesį bei tam tikrais švenčių ir atostogų laikotarpiais. Sutartis teismui tvirtinti nebuvo pateikta, todėl, kai atsakovė jos ėmė nevykdyti, jis neturėjo teisinės galimybės užtikrinti jos vykdymo. Jis teikė atsakovei naują, patikslintą taikos sutartį, kurioje buvo konkretizuota bendravimo su vaiku tvarka, tačiau atsakovė su ja nesutiko ir pateikė savo pasiūlymą, kuriuo jo, kaip tėvo, bendravimas su vaiku buvo reikšmingai apribotas – kartą kas du mėnesius. Kadangi jiems susitarti nepavyko, jis nutarė kreiptis į teismą. Teigė, kad realios išlaidos vaikui neviršija 633,00 Eur per mėnesį sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečio vaiko J. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina A. Š. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui 355,00 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. liepos 11 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant teikiamą išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisė iš atsakovės 1 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui.
4. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nuo vaiko gimimo gyvena kartu su vaiku, tinkamai rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, jam yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos jos namuose, darė išvadą, jog yra pagrindas reikalavimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti ir nustatyti šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga (MMA) siekė 1 038,00 Eur sumą „ant popieriaus“ ir 777,00 Eur sumą „į rankas“. Nors atsakovė akcentavo tai, kad kasacinis teismas nėra išaiškinęs, jog orientaciniu dydžiu laikytina MMA suma „į rankas“, o ne „ant popieriaus“, tačiau atsižvelgęs į gausią teismų praktiką, teismas laikė, kad būtiniesiems šalių vaiko poreikiams patenkinti yra reikalinga bent 777,00 Eur suma per mėnesį ir tik šios sumos dydžio atsakovė nėra įpareigota įrodinėti. Didesnių išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius atsakovė nepateikė. Pažymėjo, jog šalių sūnus šiuo metu yra trijų metų amžiaus, sveikas berniukas. Atsakovė nepagrindė, jog ji realiai sūnui išleidžia kas mėnesį po 1 105,00 Eur ar 1 038,00 Eur sumą. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtino įprastas išlaidas, patiriamas nepilnamečio vaiko švietimui. Duomenų apie specialias, vaikui būtinas išlaidas byloje nenustatė. Teismas įvertinęs šalių sūnaus amžių, jo lankomas veiklas, sveikatos būklę, nurodytus būtinuosius poreikius sprendė, kad šalių nepilnamečiui sūnui per mėnesį yra pakankamas 777,00 Eur dydžio išlaikymas.
6. Sprendė, jog ieškovo skaičiavimai, kad vaikui per mėnesį reikalinga 633,00 Eur suma iš dalies yra nepagrįsti, nes vaiko maisto poreikių patenkinimui nepakanka 50,00 Eur/mėn., taip pat ieškovas neįtraukė jokių išlaidų vaiko vežiojimui į darželį.
7. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutiko, kad ji prie vaiko išlaikymo kas mėnesį prisidėtų 300,00 Eur suma, valstybė atsakovei moka „vaiko pinigus“ – 122,50 Eur/mėn., kurie mažina nustatytino viso vaikui reikalingo išlaikymo dydį, sprendė, kad ieškovui išlaikymo dalis būtų 355,00 Eur.
8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį nustatė, kad ieškovo padėtis yra finansiškai gera ir stabili, todėl darė išvadą, kad ieškovas turi galimybę prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne negu atsakovė dalimi.
9. Sprendė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra aiški, konkreti, tinkama, realiai įgyvendinama ir tokia, kuri užtikrins tiek vaiko, tiek ieškovo galimybę maksimaliai tarpusavyje bendrauti, palaikyti ir stiprinti tėvo ir sūnaus santykius. Be to, nustačius konkrečią ir aiškią bendravimo tvarką tokiu būdu bus išvengta konfliktinių situacijų tarp šalių.
10. Atsakovės išsakytus argumentus dėl vaiko ir ieškovo bendravimo teismas laikė kaip atsakovės siekiu riboti tėvo bendravimą su vaiku ir nustatinėti savo norimas taisykles bei ribas. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė ieškovo prašomą bendravimo su sūnumi tvarką ją papildant, kad gegužės mėn. ieškovas su sūnumi bendrauja ne pirmąjį, o antrąjį mėnesio savaitgalį, kadangi pirmąjį gegužės sekmadienį būna Motinos diena, o atsakovė išreiškė norą šią dieną praleisti su savo sūnumi.
11. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimai, dėl kurių kilo byloje ginčas, tenkintinas 82 procentais, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 663,00 Eur (2 028,00 x 82 / 100), atsakovei iš ieškovo priteisė 432,00 Eur (2 400,00 x 18 / 100). Atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 231,00 Eur (1 663,00 - 432,00).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Š. (toliau – ir apeliantė) prašė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų ir šiuos klausimus išspręsti iš esmės - priteisti iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 600,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio šioje civilinėje byloje pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant atsakovę; atmesti ieškovo reikalavimą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Tvirtino, kad ieškovas nepateikė jokių svarių argumentų, kad jis neturėtų galimybės sūnaus išlaikymui prašomos sumos. Be to, ieškovas jau 2024 m. rugpjūtį, kai MMA buvo mažesnis mokėjo po 350,00 Eur išlaikymo, todėl ženkliai padidėjus MMA, vaiko poreikiams, teismo nustatyta tokia pati suma yra neteisinga.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas selektyviai ir objektyviai pasirinko orientacinį MMA „į rankas“, o ne MMA „ant popieriaus“, kadangi kasacinio teismo praktikoje nėra nurodyta jokių papildomų analizių dėl kiekvieno asmens individualių mokesčių atskaitymo. Kasacinis teismas nurodo konkretų orientacinį dydį MMA, o ne individualizuotas pajamas, atskaičius mokesčius.
15. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai – nuompinigiai, mokesčiai už komunalinius, nepilnamečio vaiko būreliai įrodo, kad jos viršija vien tik gyvybei palaikyti būtiniausių poreikių (MMA „į rankas“). Teismas nenustatė, kad kokios nors atsakovės nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui būtų perteklinės.
16. Teigė, kad teismas pažeidė kasacinio teismo praktiką dėl išlaikymo vaikui teikimo abiejų tėvų lygiateisiškumo ir proporcingumo gaunamoms pajamoms ir turtinei padėčiai. Aiškino, jog vaikas gyvena su mama (atsakove), jai neišvengiamai ir taip tenka didesnis aprūpinimo teikimas bei įvairių nuolatinių klausimų, problemų sprendimas, visa didžioji vaiko auginimo darbo dalis, dėl ko ji negali dirbti kito darbo ir gauti papildomų pajamų. Pažymėjo, jog ieškovas su sūnumi susitiks tik pagal bendravimo tvarką ir jo paties norus bei galimybes, todėl akivaizdu, jog jo indėlis į vaiko auginimo veiksmus bus itin minimalus, o tai reiškia, kad jis turėtų prisidėti didesne dalimi pinigais prie sūnaus poreikių tenkinimo.
17. Teigė, jog apeliantė sutiko prisidėti prie vaiko išlaikymo 300,00 Eur, jei ieškovas skirtų 600,00 Eur ir skaičiuojant MMA dydį „ant popieriaus“. Tėvui teikiant kone perpus mažesnį išlaikymo dydį, atsakovė turės arba sumažinti sūnaus poreikių tenkinimą (bet taip būtų pažeisti vaiko interesai), arba skolintis, nes iš savo pajamų ji dar turi užsitikrinti ir savo pačios būtiniausių poreikių tenkinimą.
18. Aiškino, jog teismas sumažino bendrą išlaidų paskaičiavimą ir tėvo teiktino išlaikymo dydį iki MMA „į rankas“, o motinos teiktiną dydį paliko nesumažintą, paimtą iš paskaičiavimo MMA „ant popieriaus“, nors nenurodė, kokių poreikių reikėtų atsisakyti, arba iš kokių kitų šaltinių tuos poreikius tenkinti. Tokiu būdu teismas pažeidė lygiateisiškumo principą, nes ieškovo atlyginimas yra žymiai didesnis nei atsakovės, o piniginis indėlis į vaiko išlaikymą skiriasi tik menka dalimi.
19. Teigė, kad dėl ieškovo nenoro tartis, jis pradėjo teisminį procesą, atsakovė ne kartą siūlė pasinaudoti mediacija, tačiau ieškovas nesutiko, nuolat tikslino ieškinio reikalavimus, net paskutiniame teismo posėdyje. Dėl ieškovo elgesio susidarė tiek jo paties, tiek atsakovės bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovui tenka visa atsakomybė dėl pradėto teismo proceso ir jis turi atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo reikalavimas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas - turėjo būti atmestas. Teismas taisyklę „pralaimėjęs moka“ turėjo taikyti ne mechaniškai, o atsižvelgti į šalių procesinį elgesį.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. Ž. prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
21. Teigė, kad atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ji turi kiekvieną mėnesį 1 105,00 Eur vaiko išlaikymo išlaidų. Priešingai, 2024 m. lapkričio 28 d. taikos sutartyje atsakovė nurodė žymiai mažesnes vaiko išlaikymo sumas. Tai, kad ieškovas 2025 m. rugpjūtį pervedė atsakovei 350,00 Eur, tai nereiškia, kad tokį išlaikymą ir teikė, nes didesnė suma buvo pervesta pagal susitarimą, vaiko paruošimui į darželį.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas nepažeidė lygiateisiškumo ir proporcingumo gaunamoms pajamoms ir turtinei padėčiai principų, priteisė vaikui išlaikymą atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį. Teismo priteista išlaikymo vaikui suma 355,00 Eur yra pagrįsta ir logiška, atitinkanti vaiko amžių ir poreikius, tokia suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.
23. Nurodė, jog teismas teisingai paskaičiavo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes būtent atsakovė laikėsi principinės nuomonės, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaiku tik vieną kartą per du mėnesius, o Šv. Kalėdų laikotarpiu tik 4 dienas ir tik poriniais metais. Taikos sutarties atsakovė ieškovui nepasiūlė, laikėsi griežtos procesinės pozicijos, dėl ko ieškovas nesutiko dalyvauti teisminėje mediacijoje. Šalys jau dalyvavo mediacijos procese, kuris net pasibaigė taikos sutarties pasirašymu, tačiau atsakovė, pasinaudodama aplinkybe, kad taikos sutartis nepatvirtinta teisme, atsisakė ją vykdyti. Taip pat ieškovas dalyvavo susirašinėjime su atsakove, iš kurio galima buvo spręsti, kad susitarti su atsakove dėl tėvo su vaiku bendravimo vieną kartą per mėnesį, švenčiu laikotarpiai ir atostogų metu neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl skundžiamos sprendimo dalies
25. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir prašo padidinti priteistą išlaikymą. Kadangi ginčo dėl kitų skundžiamu sprendimu išnagrinėtų reikalavimų nėra, apeliacinės instancijos teismas vertins ir pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų nesutikimo argumentų su skundžiamo sprendimo dalimi.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiui sūnui J. Ž. šiuo metu yra 4 metai, jis lanko Klaipėdos lopšelį - darželį „Obelėlė“, taip pat lanko robotikos būrelį ir šokius. Nenustatyta, kad nepilnametis vaikas turėtų tokių sveikatos sutrikimų, kurie savaime lemtų didesnius jo poreikius sveikatos priežiūros srityje.
28. Apeliantė teigia, kad sūnaus išlaikymui reikalinga suma yra 1 105,00 Eur per mėnesį ir šios sumos nereikia įrodinėti, kadangi minimalios mėnesinės alga nuo 2025 m. sausio 1 d. siekia 1 038,00 Eur sumą „ant popieriaus“. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai šį dydį sumažino iki 777,00 Eur sumą „į rankas“, nes kasacinis teismas nėra išaiškinęs, jog orientaciniu dydžiu laikytina MMA suma „į rankas“. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks orientacinis nepilnamečiam vaikui priteistinas dydis sąlygoja tik tą, kad nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2025 m. minimali mėnesinė alga nustatyta 1 038,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Nustatytas 1 MMA yra darbdavio sąnaudų rodiklis, o vaiko išlaikymas skaičiuojamas nuo tėvų gaunamų pajamų. Kadangi išlaikymas mokamas iš tėvų disponuojamų pajamų (jau po atskaitytų mokesčių), tai ir orientacinis skaičiavimas 1 MMA turi būti skaičiuojamas nuo gavimo „į rankas“ sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientacinį kriterijų 1 MMA taikė „į rankas“, o ne „ant popieriaus“, o apeliantės argumentas, kad išlaikymas turi būti siejamas su 1 MMA „ant popieriaus“ yra teisiškai ydingas.
31. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio, teigia, jog teismas šalių nepilnamečiui sūnui priteisė mažesnį išlaikymą nei yra vaiko poreikiai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas realiai vaiko poreikių nenustatinėjo, neatsižvelgė į jos pateiktas išlaidas.
32. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išklausė ne tik abi šalis, įvertino abiejų jų paaiškinimus, vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, bet ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, tyrė juos teismo posėdyje, užduodamas šalims dėl jų klausimus, siūlė apeliantei pateikti įrodymus dėl turimų didesnių vaiko išlaikymo išlaidų, todėl apeliantės argumentai dėl vaiko poreikių nenustatinėjimo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
33. Apeliantė pateikė detalią vaiko poreikių lentelę, pagal kurią sūnaus poreikiai mėnesiui sudaro 1 105,00 Eur. Pažymėtina, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiui sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
34. Kaip jau nurodyta nutarties 27 punkte, šiuo metu šalių nepilnametis sūnus yra 4 metų amžiaus (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu – 3 metų), lanko tą patį darželį, kur pati apeliantė dirba, todėl kuro sąnaudas vežiojimui į darželį turėtų būti dalinamos per pusę, nes vežant vaiką į darželį, pati apeliantė tuo pačiu atvyksta į darbą. Taip pat vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, vaistai ir pan.).
35. Apeliantės sudaryta vaiko poreikių lentelė 1 105,00 Eur sumai prilygintina tik atsakovės paaiškinimams, kokios sumos, jos požiūriu, vaikui reikia, tačiau tokia pozicija nėra įrodyta jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, jokiais įrodymais, kurie leistų konstatuoti, kad tokia didelė suma yra vaikui būtina ir protinga esamu vaiko gyvenimo ir raidos laikotarpiu, ar kad tokios sumos vaikui buvo išleidžiamos anksčiau. Be to, pati apeliantė, prieš ieškovui kreipiantis į teismą, siūlomoje taikos sutartyje yra nurodžiusi, kad iš ieškovo vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 350,00 Eur per mėnesį, o jau teisme nurodo, kad išlaikymo suma vaiko išlaikymui iš ieškovo reikalinga – 600,00 Eur.
36. Pažymėtina ir aplinkybė, jog, išskyrus pačios apeliantės padarytus ir pateiktus apskaičiavimus, daugiau jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą ir konkrečius vaiko poreikius, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, apeliantės išlaidų lentelėje nurodomi būsto išlaikymo išlaidos neatitinka tikrovės, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuomotojos žinutėse komunaliniai mokesčiai nurodomi mažesni nei, kad apeliantė nurodo. Pavyzdžiui, rugpjūčio 26 d. komunaliniai mokesčiai – 81,11 Eur, rugsėjo 29 d. - 106,94 Eur, o apeliantė nurodo, jog komunaliniams mokesčiams išleidžia – 150 Eur. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog už darželį apeliantė moka – 105,60 Eur, o išlaidų lentelėje nurodo – 130 Eur. Papildomam ugdymui, būreliams apeliantė išleidžia 57,00 Eur per mėnesį, o išlaidų lentelėje nurodo – 100,00 Eur. Nors išlaidų lentelėje nurodoma, kad maistui per mėnesį vaikui išleidžia – 200,00 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vaikas yra 4 metų amžiaus ir jis penkias dienas per savaitę būna darželyje, kur teikiamas maitinimas tris kartus dienoje, todėl tokia didelė suma maistui nėra reikalinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu apeliantė sąmoningai sukelia vaiko išlaikymo išlaidas.
37. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaip pati apeliantė nurodo, jos atlyginimas yra 1 200,00 Eur, o pridėjus ieškovo iki tol teiktą vaiko išlaikymą bei atėmus būsto išlaikymą, apeliantės nurodomą sumą vaiko išlaikymui, jai lieka tik šiek tiek daugiau nei 100,00 Eur pragyvenimui. Kas akivaizdžiai patvirtina, jog vaiko išlaikymo suma yra ženkliai užaukštinta.
38. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas jau 2024 metais vaiko išlaikymui mokėjo po 350,00 Eur per mėnesį, tačiau šių aplinkybių byloje esantys duomenys nepatvirtina. Priešingai, sutiktina su ieškovo argumentu, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas sumokėjo didesnę vaiko išlaikymo sumą vien dėl to, jog reikėjo vaiką paruošti darželiui. Sekančio mėnesio esantis mokėjimas 305,00 Eur suma vaiko išlaikymui patvirtina, jog tai buvo vienkartinis mokėjimas didesne suma pagal susitarimą.
39. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog byloje pateikti įrodymai – nuompinigiai, mokesčiai už komunalinius, vaiko lankomi būreliai įrodo, kad jos viršija vien tik gyvybei palaikyti būtiniausių poreikių (MMA „į rankas“). Bylos duomenys patvirtina, jog ji vidutiniškai už būstą (nuoma, mokesčiai už komunalinius) moka – 642,00 Eur sumą, pusę sumos sudaro – 321,00 Eur, vaiko būreliams išleidžiama – 57,00 Eur per mėnesį, todėl viso išleidžiama suma – 378,00 Eur, kuri net neviršija 0,5 MMA „į rankas“.
40. Atsižvelgiant nutarties 30-39 punktuose nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, įvertinęs šalių sūnaus amžių, jo lankomas veiklas, nurodytus būtinuosius vaiko išlaikymo poreikius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečiui sūnui per mėnesį yra pakankamas 777,00 Eur dydžio išlaikymas. Apeliantė neįrodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė suma nei 1 MMA.
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-83-421/2023 43 punktas).
42. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio, vertino abiejų tėvų galimybes teikti vaikui išlaikymą. Šioje vietoje apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su tiek ieškovo gaunamomis pajamomis ir turimu turtu, tiek ir pačios apeliantės gaunamomis pajamomis bei turimu turtu. Apeliantė taip pat neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinti nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydį atsižvelgiant į valstybės mokamas išmokas nepilnamečiui vaikui.
43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į neginčijamas aplinkybes dėl ginčo šalių turtinės padėties, į tai, jog pati apeliantė pripažino, jog vaiko išlaikymui gali skirti 300,00 Eur per mėnesį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė nepilnamečiui vaikui didesnę 355,00 Eur išlaikymo sumą, kurią ieškovas yra pajėgus mokėti. Tokiu būdu teismas nepažeidė lygiateisiškumo principo.
44. Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių finansinei padėčiai ar vaiko poreikiams, tiek ieškovas, tiek apeliantė turi teisę kreiptis į teismą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne) priteisimo
45. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė jai ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes turėjo atsižvelgti į procesinį šalių elgesį, į tai, jog apeliantė norėjo taikiai išspręsti ginčą, ir nepriteisti jai ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
47. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys dalyvavo mediacijoje ir pasirašė 2024 m. lapkričio 28 d. taikos sutartį. Nepaneigta, kad apeliantė nevykdė taikos sutarties sąlygų, pažeidinėjo tėvo su vaiku bendravimo tvarką, todėl ieškovas kreipėsi į mediatorę, dėl taikos sutarties patvirtinimo teisme. Mediatorei patvirtinus, kad mediacijos procesas užbaigtas taikos sutartimi , o konfliktas tarp šalių vertintinas kaip naujas ginčas, ieškovas kreipėsi antrą kartą į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl naujo mediatoriaus paskyrimo. Tarnybai 2025 m. gegužės 16 d. atsisakius skirti mediatorių, ieškovas su konkrečiu taikos sutarties pasiūlymu kreipėsi į apeliantę, tačiau šalims taikiai susitarti nepavyko. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas siekė taikos būdu išspręsti šalių ginčą, tačiau nepavyko.
48. Tai, kad šalims nepavyko susitarti taikiai ir ieškovas nesutiko su teismine mediacija, nelaikytina, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovas siekė taikiai spręsti tarp šalių kilusi ginčą, tačiau nepavykus, buvo priverstas kreiptis į teismą. Be to, ieškovas tikslindamas ieškinio reikalavimus, tik tam tikrus punktus tikslino dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, iš esmės ieškinio reikalavimai ir ginčo esmė buvo ta pati. Juolab, jog apeliantės pateikti atsiliepimai į ieškinį beveik niekuo nesiskyrė.
49. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, dėl ko reikėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog patikslinto ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 82 procentais, atlikęs tarpusavio įskaitymą, pagrįstai ieškovui iš apeliantės priteisė 1 231,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė šių bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčija, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
50. Apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, patenkindamas iš dalies ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo dydžio priteisimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, todėl sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir teiginių nepasisakytina, kaip neturinčių esminės reikšmės ginčo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
52. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 600,00 Eur. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. Š., adasmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 Eur (šeši šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.