Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens L. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1873-666/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ducato teisinės paslaugos“ ieškinį atsakovui E. P. dėl permokos už darbus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ducato teisinės paslaugos“ ir trečiajam asmeniui (pagal priešieškinį – atsakovui) L. D., tretiesiems asmenims K. D. ir mažajai bendrijai „Vingio namai“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl nustatytų aplinkybių

Dėl skundžiamos 2024 m. gegužės 28 d. teismo nutarties

17. CPK 95 straipsnio normos reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualias aplinkybes, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Paminėtina ir tai, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

18. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve, kuri pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

20. Nagrinėjamu atveju bauda trečiajam asmeniui 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo paskirta nagrinėjant atsakovo prašymą dėl baudos trečiajam asmeniui skyrimo už teismo nutarties nevykdymą. Minėta, jog šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė darantis išvadą, kad trečiasis asmuo tyčia nereaguoja į teismo įpareigojimus pateikti rašytinius įrodymus, šių rašytinių įrodymų originalus, nepateikė paaiškinimų, kodėl negali įvykdyti teismo nutarties, ir vertino, jog trečiasis asmuo L. D. sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, t. y. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi, bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis trečiajam asmeniui buvo paskirta dėl teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus neįvykdymo. Atsižvelgiant į CPK 199 straipsnio 6 dalies normos turinį, bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo pranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Taigi šiuo atveju įpareigojimą turintis asmuo neturi pasirinkimo teisės nuspręsti, pateikti ar nepateikti teismui reikalaujamus įrodymus. Kitaip tariant, teismo reikalavimo privalomumas įpareigoja įrodymus pateikti, o nepateikti galima tik tuo atveju, jeigu asmuo objektyviai, t. y. dėl svarbių priežasčių, negali tokių įrodymų teismui pateikti, apie tai informuodamas teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-467/2023).

21. Minėta, kad trečiajam asmeniui bauda paskirta už 2024 m. kovo 13 d. teismo pranešimo, 2024 m. kovo 21 d. teismo nutarties ir 2024 m. balandžio 16 d. teismo protokolinės nutarties pateikti teismui ir atsakovui rašytinius įrodymus – originalią 2024 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024/01/09, kuria pradinis kreditorius L. D. naujajai kreditorei (ieškovei) perleido reikalavimo teises į atsakovą, su priedu, nevykdymą.

23. Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovė UAB „Ducato teisinės paslaugos“ ir trečiasis asmuo L. D. įpareigoti pateikti reikalavimo perleidimo sutartį iki 2024 m. kovo 25 d. Tiek bylos proceso duomenys, tiek ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje, kuria trečiajam asmeniui skirta bauda, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nutartį trečiasis asmuo įvykdė tinkamai teismo nustatytu terminu ir 2024 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu pateikė teismui reikalavimo perleidimo sutartį, o trečiojo asmens pateiktus dokumentus teismas priėmė 2024 m. kovo 26 d. rezoliucija. Taigi nėra teisinio pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo neįvykdė 2024 m. kovo 21 d. nutarties.

24. 2024 m. balandžio 16 d. teismo protokoline nutartimi ieškovė ir trečiasis asmuo įpareigoti pateikti reikalavimo perleidimo sutarties originalą su priedais iki 2024 m. balandžio 24 d. Pažymėtina, jog šį teismo įpareigojimą įvykdė ieškovė¸ t. y. pateikė reikalauto dokumento originalą. Apeliantui argumentuojant, kad reikalavimas ir jam pakartotinai pateikti sutarties originalą, nors jis jau yra byloje, perteklinis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kiek ir kokių duomenų reikia nagrinėjant bylą ir kokie duomenys ar įrodymai laikytini pertekline bylos medžiaga. Teismo įpareigojimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir vykdytini visa apimtimi (CPK 18 straipsnis), CPK nesuteikia apeliantui teisės savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti teismo įpareigojimus ar ne, kada juos vykdyti ir kokia apimtimi. Dėl to, vadovaujantis CPK 199 straipsnio 5 ir 6 dalimis, asmuo, iš kurio reikalaujama pateikti rašytinius įrodymus, privalo juos pateikti teismui arba, neturėdamas galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdamas jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo teismo nustatytu terminu reikalavimo perleidimo sutarties originalo nepateikė, priežasčių, kodėl to negali padaryti, laiku taip pat nenurodė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2024 m. gegužės 23 d. prašyme panaikinti paskirtą baudą trečiasis asmuo nurodė, jog sutarties originalo nėra išsaugojęs, todėl jo pateikti negali, bet, kaip minėta, yra pateikęs skaitmenizuotą (skenuotą) sutarties versiją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiajam asmeniui nors ir ne teismo nustatytu terminu, tačiau nurodžius objektyvias reikalavimo neįvykdymo aplinkybes, t. y. jog jis neturi reikalaujamo pateikti dokumento originalo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas asmens prašymą dėl baudos panaikinimo, nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę, jos neįvertino ir ginčijama nutartimi pernelyg formaliai išsprendė trečiojo asmens prašymą panaikinti baudą (jo netenkino).

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ginčijamoje 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodyta, kad nors reikalaujamus rašytinius įrodymus L. D. buvo įpareigotas pateikti iki 2024 m. gegužės 17 d., tačiau rašytiniai paaiškinimai teisme gauti tik 2024 m. gegužės 22 d. Šiuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog reikalavimo perleidimo sutarties originalo trečiasis asmuo neturi. Kaip minėta, 2024 m. gegužės 9 d. pirmosios instancijos teismas priėmė ne vieną nutartį. Šios dienos nutartimi trečiajam asmeniui paskirta bauda, kurios pagrįstumo klausimas nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, ir nurodyta, kad baudos paskyrimas neatleidžia asmens nuo pareigos pateikti reikalaujamus rašytinius įrodymus iki 2024 m. gegužės 17 d. Taip pat 2024 m. gegužės 9 d. buvo priimtas atsakovo priešieškinis ir nutartis, kuria tenkinti priešieškinio prašymai ir trečiasis asmuo (pagal priešieškinį – atsakovas) L. D. įpareigotas teismui iki 2024 m. gegužės 20 d. pateikti ne tik originalią 2024 m. sausio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2024-01-09, bet ir daug kitų įrodymų: statybos rangos sutartį, statybos darbų sąmatą, darbų priėmimo–perdavimo aktą, mokėjimų dokumentus, subrangos sutartį, pokalbių garso įrašus ir kitus nutartyje nurodytus įrodymus. Įvertinus trečiojo asmens 2024 m. gegužės 22 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, matyti, jog šiais paaiškinimais L. D. dėsto savo poziciją būtent dėl pastarojoje nutartyje nurodytų įpareigojimų, tarp jų ir dėl reikalavimo perleidimo sutarties originalo, t. y. nurodo, kad jo nėra išsaugojęs. Įvertinus aplinkybę, jog už aptariamos 2024 m. gegužės 9 d. nutarties nevykdymą L. D. Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi taip pat buvo paskirta bauda ir 2024 m. birželio 21 d. netenkintas prašymas ją panaikinti, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi paskirtos baudos pagrįstumo ar nepagrįstumo, nurodyti 2024 m. gegužės 22 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai nėra aktualūs ir plačiau nevertintini. Juos pirmosios instancijos teismas vertino 2024 m. birželio 5 d. nutartimi spręsdamas dėl baudos. Juo labiau, kad ginčijamoje 2024 m. gegužės 28 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat tik paminėjo, kad tokie paaiškinimai buvo gauti, bet jų plačiau neaptarė ir neanalizavo.

26. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taip pat bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų materialiuoju požiūriu teisingą sprendimą. Dėl to teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

27. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020). Kaip minėta, ginčijama Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi konstatuota, kad trečiasis asmuo piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimų ir tai lemia situaciją, kad byloje nėra galimybės užtikrinti proceso koncentruotumo ir operatyvumo principų, be to, toks asmens elgesys gali būti traktuotinas kaip veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiajam asmeniui nepateikus reikalavimo perleidimo sutarties originalo ir nustatytu terminu nenurodžius priežasčių, kodėl jo negali pateikti, šios aplinkybės neužvilkino proceso ir neapsunkino teismui galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui. Trečiasis asmuo laiku įvykdė teismo įpareigojimą ir 2024 m. kovo 25 d. pateikė skaitmenizuotą šios sutarties kopiją. Taigi, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo piktybiškai nevykdo teismo įpareigojimų, veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, jog reikalavimo perleidimo sutarties originalo primygtinai reikalavo atsakovas argumentuodamas, kad ketina reikšti priešieškinį byloje dėl šios sutarties nuginčijimo. Sutarties originalą 2024 m. balandžio 25 d. pateikė ieškovė, atsakovas 2024 m. balandžio 29 d. pareiškė priešieškinį dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Taigi šiuo atveju aplinkybė, kad teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo nepateikė sutarties originalo, kurio, kaip paaiškėjo, net neturi ir objektyiai negali pateikti, nesukliudė atsakovui įgyvendinti teisę pareikšti priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bauda už piktnaudžiavimą procesu ir bylos nagrinėjimo vilkinimą apeliantui buvo paskirta per daug formaliai, t. y. nesant tam objektyvaus pagrindo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta pirmiau, trečiojo asmens veiksmai neužvilkino bylos nagrinėjimo ir nesukėlė proceso dalyviams neigiamų pasekmių, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo akivaizdžiai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, t. y. nėra teisinio pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą pagal CPK 95 straipsnį.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teismo reikalavimo neįvykdymo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes reglamentuojančias procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria netenkintas trečiojo asmens L. D. prašymas dėl jam paskirtos baudos panaikinimo, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantui Plungės apylinkės teismo 2024 d. gegužės 9 d. nutartimi paskirta bauda panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti ir Plungės apylinkės teismo 2024 d. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1873-666/2024 trečiajam asmeniui L. D. paskirtą 200 Eur baudą panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.