Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-92-904/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-27
Bylos Nr.: e2-92-904/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00034-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mantas Ūsas
Ieškovas: K. D.
Atsakovas: J. D.
Suinteresuotas asmuo: Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „GS Core“, „Omega Invest OU“, „Plus Plus Baltic“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-92-904/2024Teisminio proceso Nr.

2-24-3-00034-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 27 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,dalyvaujant ieškovei K. D., jos atstovei advokatei Eglei Morkūnienei,

išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. D. patikslintą ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kalte ir kitų klausimų, suinteresuoti asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „GS Core“, „Omega Invest OU“, „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialas, UAB „Bendras finansavimas“, UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo:

1) nutraukti tarp ieškovės K. D. ir atsakovo J. D. 2018 m. spalio 20 d. sudarytą santuoką, kuri įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. D. kaltės;

2) Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų J. D. ir K. D. gyvenamąją vietą su motina ieškove K. D.;

3)Priteisti iš atsakovo J. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. D. po 400 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, ir nepilnamečiam sūnui K. D. po 400 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis) pinigus pervedant į ieškovės K. D. asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ir taikant indeksaciją. Paskirti ieškovę K. D. nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4) Nustatyti, kad atsakovo J. D. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais J. D. ir K. D. yra laisva, esant abipusiam norui. Apie norą bendrauti su J. D. ir K. D., J. D. turi pranešti K. D. ne vėliau kaip prieš 2 dienas SMS žinute arba skambučiu. Bendravimas nustatomas vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, sudarant sąlygas ieškovei K. D. būti netoliese vaikų;

5) Pripažinti prievolę Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerija asmenine atsakovo J. D. prievole;

6) Pripažinti prievolę UAB „Bendras finansavimas“ asmenine J. D. prievole;

7) Pripažinti prievolę Omega Invest OU asmenine J. D. prievole;

8) Pripažinti prievolę PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas asmenine J. D. prievole;

9) Pripažinti prievolę UAB „Julianus Inkaso“ asmenine J. D. prievole;

10) Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „D“, o atsakovui - „D“;

11) Nepriteisti šalims išlaikymo viena kitai.

12) Priteisti iš atsakovo J. D. ieškovės K. D. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad sudarydama santuoką su atsakovu tikėjosi sukurti darnią ir laimingą šeimą. Po santuokos sudarymo ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį, rūpinosi buitimi, mažamečių vaikų poreikiais ir interesais. Gyvenant kartu išryškėjo charakterio ir požiūrio į šeimą skirtumai. Didžiausi sutuoktinių nesutarimai kilo dėl atsakovo melo, neatsakingo požiūrio į skolinimąsi ir prievolių vykdymą, pinigų leidimą ieškovei nežinomiems dalykams, poreikiams. Atsakovas savo asmeniniams poreikiams išleisdavo šeimos pinigus, kurie buvo skirti kreditoriniams reikalavimams dengti ir vaikams išlaikyti. Kam atsakovas išleisdavo pinigus - nėra aišku, galima tik įtarti, kad atsakovas turi lošimo ar panašią priklausomybę. Atsakovas skolindavosi pinigus asmeninių poreikių tenkinimui ir šį faktą slėpė, neigė, melavo. Ieškovė apie tai sužinodavo gavusi laiškus dėl skolų ir iki šiol nėra aišku, kur šie pinigai buvo panaudoti. Atsakovas planavo pirkti automobilį šeimos poreikiams, tačiau informavo ieškovę, kad paskolos negavo. Vėliau išaiškėjo, kad paskola buvo suteikta, tačiau automobilio atsakovas nepirko, kur buvo panaudoti pinigai iki šiol neaišku. Šeimoje neliko pasitikėjimo ir atvirumo. Atsakovas darbus keičia itin dažnai, priežastis neaiški. Atsakovas mėgdavo lošti, domėjosi investavimu ir kriptovaliutomis, tačiau nėra aišku ar šių veiklų netęsia ir toliau bendrais šeimos pinigais disponuoja. Taip pat nurodo, jog atsakovas pradėjo vagiliauti. Ieškovė pradėjo pasigesti pinigų savo piniginėje, pastebėjo, kad dingsta pinigai ir iš vaikų taupyklių. Atsakovas gauna vaiko priežiūros išmoką, nors faktiškai vaikų neprižiūri, šių pinigų šeimai išlaikyti nenaudoja, ieškovei neperduoda. Esant tokiam gyvenimo būdui prasidėjo dideli nesutarimai esminiais šeiminio gyvenimo klausimais, ydingi šeimos santykiai pradėjo daryti neigiamą įtaką mažamečių vaikų asmenybės formavimuisi. Dėl to santuokos išsaugoti nebėra nei noro, nei galimybės. Ieškovė ir atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. faktinio šeiminio gyvenimo kartu nebeveda. Atsakovo elgesys nepasikeitė, slėpdamas nuo ieškovės jis nemokėjo būsto paskolos, dėl ko šeima prarado ir namą (jis buvo parduotas varžytinėse). Ieškovė ir atsakovas neturi bendro šeimos biudžeto, santuoka yra faktiškai iširusi ir egzistuoja tik formaliai.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, šaukimas į teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

5. Teismo posėdžio metu išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei ieškinį palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

6. Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. spalio 20 d. ieškovė K. D. ir atsakovas J. D. sudarė santuoką, kuri įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė (duomenys neskelbtini) sūnus J. D., ir (duomenys neskelbtini) - sūnus K. D.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir VĮ Regitros duomenimis šalys santuokos metu jokio registruojamo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nebeturi.

Dėl santuokos nutraukimo

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti jos su atsakovu 2018 m. spalio 20 d. įregistruotą santuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 10735, dėl atsakovo kaltės.

8. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

9. Bylos duomenimis, ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodo, kad atsakovas pradėjo meluoti, dėl neatsakingo požiūrio į skolinimąsi ir prievolių vykdymą, pinigų leidimą nežinomiems dalykams, poreikiams. Atsakovas savo asmeniniams poreikiams išleisdavo šeimos pinigus, kurie buvo skirti kreditoriniams reikalavimams dengti ir vaikams išlaikyti. Atsakovui buvo suteikta paskola automobilio įsigijimui, tačiau automobilio atsakovas nepirko, kur buvo panaudoti pinigai iki šiol nėra žinoma. Šeimoje neliko pasitikėjimo ir atvirumo. Atsakovas pradėjo vagiliauti. Ieškovė pradėjo pasigesti pinigų savo piniginėje, pastebėjo, kad dingsta pinigai ir iš vaikų taupyklių. Esant tokiam gyvenimo būdui prasidėjo dideli nesutarimai esminiais šeiminio gyvenimo klausimais, ydingi šeimos santykiai pradėjo daryti neigiamą įtaką mažamečių vaikų asmenybės formavimuisi. Atsakovo elgesys nepasikeitė, slėpdamas nuo ieškovės jis nemokėjo būsto paskolos, dėl ko šeima prarado ir namą (jis buvo parduotas varžytinėse).

10. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

11. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tokių įrodymų nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nuomonės nereiškė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovas savo elgesiu pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis), todėl konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ir atsakovo sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

13. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

14. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju J. D., ir K. D. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, kadangi vaikai nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina ir tokiu užtikrinamos visos sąlygos jų pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jų interesus. Įvertintina ir tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nuomonės nepareiškė, dėl ko vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu net neįmanomas, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų tiektino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šios bylos šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams po 400 Eur kas mėnesį mokamų išmokų nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės. Nurodė, jog siekdama, kad po santuokos nutraukimo mažamečių vaikų gyvenimo sąlygos nesikeistų ir jų poreikiai būtų patenkinami lygiai taip pat, kaip anksčiau, apskaičiavo, kad kiekvieno mažamečio išlaikymui per mėnesį reikalinga 660 Eur ir 710 Eur suma. Detalizavo J. D. poreikių tenkinimui reikalingą pinigų sumą, kuri paruošta atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi diagnozuotų sveikatos sutrikimų ir lanko darželį, taip pat detalizavo K. D. poreikių tenkinimui reikalingą pinigų sumą, kuri paruošta atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra itin mažo amžiaus.

18. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas pajamas, sveikatos stovį bei turimus išlaikytinius. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

19. Pažymėtina, jog proceso šalims nereikia įrodinėti tokių aplinkybių kaip kad, išlaidos maistui, rūbams, higienos priemonėms, vaistams, gyvenamajam plotui, ugdymo priemonėms ir pan., tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Įvertinus ieškovės paskaičiuotą išlaidų dydį vaikams, spręstina kad vaikų minimaliems poreikiams paskaičiuotas išlaidų dydis yra protingo ir realaus dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų amžių, vaikų poreikių bei į sveiktos problemas, sprendžia, kad šioje byloje išlaikymo po 400 Eur kas mėnesį priteisimas iš atsakovo būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

22. Priteistų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

23. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

25. Teismas šeimos bylose dėl vaiko interesų gynimo yra aktyvus ir pažymi, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, nagrinėjamu atveju – ieškovei, vaiko mamai, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu.

26. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovo J. D. bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais J. D. ir K. D. yra laisva, esant abipusiam norui. Apie norą bendrauti su J. D. ir K. D., J. D. turi pranešti K. D. ne vėliau kaip prieš 2 dienas SMS žinute arba skambučiu. Bendravimas nustatomas vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, sudarant sąlygas ieškovei K. D. būti netoliese vaikų.

27. Įvertinus tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais, atsakovas savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, todėl ieškovė įpareigotina sudaryti sąlygas tėvui bendrauti su sūnumis nepažeidžiant vaiko interesų, nustatytina bendravimo tvarka – šalių suderintu laiku ir terminais ieškovė leidžia bendrauti atsakovui su nepilnamečiu sūnumi, nepažeidžiant vaikų interesų.

Dėl prievolių pripažinimo atsakovo asmeninėmis

28. Ieškovė prašo pripažinti prievolę Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerija asmenine atsakovo J. D. prievole; Pripažinti prievolę UAB „Bendras finansavimas“ asmenine J. D. prievole; Pripažinti prievolę Omega Invest OU asmenine J. D. prievole; Pripažinti prievolę PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas asmenine J. D. prievole; Pripažinti prievolę UAB „Julianus Inkaso“ asmenine J. D. prievole.

29. Nurodė, jog viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pagal jai žinomą informaciją ji savo vardu neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Atsakovas buvo patikinęs ieškovę, kad kaip pat neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis. 2023 m. gruodžio 20 d. ieškovei gavus teismo nutartį, kuria spręsta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmė, paaiškėjo naujos aplinkybės apie tai, kad į procesą įtraukiama eilė kreditorių. Pažymėtina, kad ieškovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės apie kreditorinius reikalavimus. Atsakovas šia tema nekomunikuoja su ieškove, todėl jai yra absoliučiai nežinoma nei kada, nei kokio dydžio įsiskolinimus turi atsakovas kreditorių atžvilgiu. Jokios galimai skolintos sumos nebuvo naudotos šeimos interesais, nes šalys visada gyveno iš atlyginimo, jokių daiktų neįgijo, didesnių išlaidų neturėjo. Ieškovė nežinojo, kad atsakovas turėjo ir vis dar turi kreditorinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė nebuvo jokia forma išreiškusi sutikimų dėl kreditų. Atsakovas neįrodė, kad jie buvo paimti šeimos poreikių tenkinimu.

30. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas kreditorinius įsipareigojimus įgijo atsakovei nežinant bei praktiškai šalims gyvenant skyrium. Kaip pati ieškovė nurodė, jog sutuoktinių nesutarimai kilo dėl atsakovo melo, neatsakingo požiūrio į skolinimąsi ir prievolių vykdymą, pinigų leidimą ieškovei nežinomiems dalykams. Atsakovas savo asmeniniams poreikiams išleisdavo šeimos pinigus, kurie buvo skirti kreditoriniams reikalavimams dengti ir vaikams išlaikyti. Kam atsakovas išleisdavo pinigus - nėra aišku, galima tik įtarti, kad atsakovas turi lošimo ar panašią priklausomybę. Automobiliui skirtus pinigus pasiėmęs paskolą išleido neaiškioms reikmėms. Pažymėtina, kad tretieji asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovo prievoles Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerija, UAB „Bendras finansavimas“, Omega Invest OU, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, UAB „Julianus Inkaso“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Nėra pagrindo šių prievolių, kylančių iš skyrium gyvenančio atsakovo prisiimtų įsipareigojimų, taip pat dėl netinkamo jos vykdymo atsiradusių vykdymo išlaidų pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas suteiktus kreditus būtų panaudojęs šeimos poreikiams tenkinti. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad atsakovo prievolės kreditoriams Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerija, UAB „Bendras finansavimas“, Omega Invest OU, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, UAB „Julianus Inkaso“ gali būti vykdomos tik iš asmeninio atsakovo turto, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Dėl tarpusavio išlaikymo

31. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymą šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

32. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „D“. Atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokos metu turėta pavardė „D“, o atsakovui – „D“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas,). Ieškinį tenkinus yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

34. 2023 m. vasario 8 d. teismas priėmė nutartį atidėti ieškovei visą mokėtiną žyminį mokestį. 2023 m. kovo 16 d. teismas priėmė nutartį nustatyti 6 mėnesių terminą šalių susitaikymui. Susitaikymo laikotarpiu per varžytines buvo realizuotas sutuoktinių turtas, todėl 2023 m. spalio 12 d. patikslintu ieškiniu buvo pareikšti du neturtiniai reikalavimai: dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo. Už šiuos neturtinius reikalavimus mokėtinas 210 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Už abiem nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą mokėtinas 216 Eur žyminis mokestis. Viso atsakovo mokėtinas žyminis mokestis valstybei 426 Eur.

35. Byloje yra susidariusių 37,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

36. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2023 m. vasario 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2018 m. spalio 20 d. sudarytą santuoką, kuri įregistruota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. D. kaltės.

Nutraukti santuoką K. D. ir J. D. palikti santuokines pavardes: „D“, „D“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko mama, ieškove K. D. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko mama, ieškove K. D. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės K. D. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ir taikant indeksaciją.

Paskirti ieškovę K. D. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. D. a. k. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į ieškovės K. D. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninę banko sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės ir taikant indeksaciją.

Paskirti ieškovę K. D. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. D. a. k., (duomenys neskelbtini) yra laisva, esant abipusiam norui. Apie norą bendrauti su J. D. a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. D., a. k. (duomenys neskelbtini), J. D. turi pranešti K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš 2 dienas SMS žinute arba skambučiu. Bendravimas nustatomas vaikų gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, sudarant sąlygas ieškovei K. D. a. k. (duomenys neskelbtini) būti netoliese vaikų.

Pripažinti prievolę Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerija asmenine atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę UAB „Bendras finansavimas“ asmenine J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę Omega Invest OU asmenine J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas asmenine J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę UAB „Julianus Inkaso“ asmenine J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2023 m. vasario 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškovei K. D. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. D. a. k. (duomenys neskelbtini), 426 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo J. D. a. k. (duomenys neskelbtini), 37,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas