Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-67-651/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-14
Bylos Nr.
AN2-67-651/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00651-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pareiškėjas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-67-651/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00651-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyresnysis tyrėjas Ž. M. 2022 m. lapkričio 3 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą S. Z. už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 3 d. 09.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,52 ± 0,01 prom.). Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimą.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. V. 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15675-2022 S. Z. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Z. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. sausio 19 d. nutartimi Nr. II-31-972/2023 administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Z. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-15675-2022 dalį dėl administracinio poveikio priemonės, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino S. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas G. K. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį, palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimą nepakeistą ir S. Z. 2022 m. gruodžio 8 d. skundo netenkinti

4.1. Skunde nurodoma, kad kiekviena nuobauda skiriama už asmens padarytą administracinį nusižengimą turi būti individualizuota, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas, Institucijos nuomone, tai padarė netinkamai. Apylinkės teismas, sutrumpindamas administracinio poveikio priemonės terminą, atsižvelgė į tai, kad S. Z. vairuodama neblaivi nesukėlė eismo įvykio, nustatytas tik 0,52±0,02 promilių neblaivumas, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeidė kitų KET reikalavimų, turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už tokio pobūdžio KET pažeidimus bausta nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudą sumokėjo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, išklausė 4 valandų kursus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai, gyvena Klaipėdos rajone nuo miesto centro 16 km, praktiškai viena rūpinasi šeimos reikalais, nepilnamete mokyklinio amžiaus dukra, veža ją į ugdymo būrelius bei gydymo įstaigas, vyras dirba užsienyje, ir konstatavo, kad sutrumpinus teisės vairuoti atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kartu skiriant ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis.

4.2. Skunde pažymima, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas išplėtė galimų taikyti administracinio poveikio priemonių sąrašą, numatydamas tai, kad įvertinus jog administracinė nuobauda pasieks savo paskirtį, būtų galima taikyti ir naujai atsiradusią alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atkreipiamas dėmesys, jog už mažiau šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pavyzdžiui, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už pakartotiną motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimas, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis (ANK 415 straipsnio 7 dalis), už nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą (ANK 416 straipsnio 4 dalis), už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (ANK 420 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsiradus galimybėms taikyti alternatyvias administracinio poveikio priemones, jų taikymo ignoravimas ir besąlygiškas taikymas, asmenims padariusiems šiurkščiausius KET pažeidimus, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų iškreiptų bausmės paskirtį ir nepasiektų būtinų prevencinių nuobaudos tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų padarymo. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška ar net švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei už lenkimą transporto priemonių kur draudžiama lenkti ar pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis, vairavimą.

4.3. Be to, nurodoma, kad S. Z. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Akivaizdu, kad vertinant padaryto nusižengimo pobūdį ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo S. Z. padarytas nusižengimas turėjo būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių.

4.4. Taip pat skunde pažymima, kad policijos pareigūnams sustabdžiusiems S. Z., ji nurodė, kad alkoholinių gėrimų iš vis nebuvo vartojusi, nors bekontaktis alkoholio matuoklis parodė, kad vairuotoja yra vartojusi alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad vartojusi alkoholinius gėrimus, t. y. iš vakaro tris taures 11% alkoholio turinčio putojančio vyno, žinodama, kad kitą rytą turės vairuoti transporto priemonę, ji turėjo imtis prevencinių veiksmų įsitikinti, kad gali vairuoti transporto priemonę, pasitikrinti savo blaivumą, prekyboje esančiais, laisvai įsigyjamais alkoholio kiekio matuokliais, tačiau nesiėmė reikiamų prevencinių priemonių ir to nepadarė, sąmoningai ignoruodama kitų eismo dalyvių teisę į saugų eismą, ir vairavo būdama neblaivi, taip keldama grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tame tarpe ir savo vairuojamame automobilyje kartu važiavusiai nepilnametei dukrai. Akivaizdu, kad sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo S. Z. padarytas nusižengimas turėjo būti vertinamas kaip padarytas tiesiogine tyčia. Nors S. Z. sutiko su padarytu nusižengimu, tačiau, Institucijos nuomone, to nepakanka, kad būtų taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

4.5. Pažymima, kad įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių. Neigiamų pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, pasirūpinti artimaisiais, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant konkrečias sankcijas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-36-387/2021).

Atsiliepimas

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Z. pateikė atsiliepimą į skundą, juo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį nepakeistą.

5.1. Nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos neišskiria nusižengimų, už kuriuos šios nuostatos negali būti taikomos. Pažymėtina, kad galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę nei įstatymu numatytą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba jos neskirti ir yra skirta būtent tokiam asmeniui, kuris yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad padarė atitinkamą administracinį nusižengimą, jei jis atitinka tam tikras sąlygas. Pažymima, kad prašyme policijai, tiek skunde teismui pilnai pripažino savo kaltę, taip pat nurodė, kad pažeidimą padarė nesąmoningai, pagrįstai tikėdamasi, kad alkoholio matuokliu nebus nustatyta įstatymu nustatyta leidžiamą neblaivumą viršijanti riba. Paaiškino, kad pažeidimo dienos išvakarėse su giminėmis šventė sūnėno gimimo dieną. Taigi, daugiau kaip prieš dvylika valandų iki pradedant vairuoti transporto priemonę, buvo suvartojusi apie tris taures putojančio vyno. Kitos dienos rytą buvo suplanavusi vykti į vizitą pas šeimos gydytoją dėl gydymo paskyrimo. Prieš vairuodama automobilį, buvo įsitikinusi, kad alkoholis organizme jau tikrai išsiskaidęs, nes jautėsi puikiai, nejautė jokio nuovargio ar galvos svaigimo bei kitų neblaivumo pasireiškimo simptomų. Teigiama, jog važiuojant matė, jog policijos pareigūnai stabdo automobilius, tačiau būdama įsitikinusi, kad yra blaivi, nebandė išvengti policijos patikrinimo. Buvo nustebusi, kai alkoholio matuokliu buvo nustatyta viršijanti įstatymu nustatyta alkoholio iškvėptame ore riba, bet su pažeidimu sutiko. Galbūt įstatymu nustatytą alkoholio iškvėptame ore ribą viršijau dar ir todėl, kadangi nuo ryto nieko nevalgė ir negėrė.

5.2. Teigiama, jog nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kurie apibūdina S. Z. kaip pažeidėją, kuri tyčia ir sąmoningai nesilaiko įstatymų, kelia pavojų ir daro šiurkščius teisės pažeidimus, iki pažeidimo padarymo žinojo arba galėjo suprasti, kad yra neblaivi. Kaip minėta, išvadą, jog yra blaivi, padarė dėl to, kad išgertas alkoholio kiekis buvo nedidelis, vartotas alkoholis nepriklauso stipriems alkoholiniams gėrimams, alkoholis vartotas iš vakaro dar prieš einant miegoti, po alkoholio negausaus vartojimo iki vairavimo praėjo sąlyginai nemažas laiko tarpas (daugiau kaip pusė paros), jautėsi puikiai.

5.3. Pažymima, kad nesąmoningą, netyčinį nusižengimo padarymą rodo tai, kad turėdama gana didelį vairavimo stažą niekada nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, tikrai nėra piktybinė KET pažeidėja. Apylinkės teismas įvertino daugelį faktinių aplinkybių, o būtent tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarė per ilgą vairavimo stažą nebūdama bausta už KET pažeidimus. Tai sudarė pagrįstą prielaidą manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas. Taip pat įvertinta ir tai, kad nustatytas 0,52 ± 0,01 prom. neblaivumas tik nežymiai viršijo nustatytą ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Teismas, remdamasis aplinkybių visuma, konstatavo, kad yra pakankamai pagrindų individualizuoti ir švelninti administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, sutrumpindamas paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nuo 6 (šešių) iki 3 (trijų) mėnesių, skundą tenkino tik iš dalies. Pažymima, jog palikta nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užvedimo įtaisai. Nurodoma, jog paskirta administracinės nuobauda – bauda pakankamai auklėja ir atgraso nuo pažeidimų darymo. Pažymima, kad ši administracinės nuobaudos rūšis – bauda įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, todėl manytina, kad įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Baudos sumokėjimas sukėlė neigiamus suvaržymus ne tik S. Z., bet ir jos artimiesiems. Tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan.

5.4. Nurodoma, jog 2020 metais įvedus alternatyvias poveikio priemones, priešingai nei teigia Institucija, analogiška teismų praktika tęsiama analogiškose bylose, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-540-966/2020, Šiaulių apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-250-899/2020, Plungės apylinkės teismo nutartis byloje Nr. II-44-588/2020.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos nepagrįstai. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai. To paties straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad už 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

8. ANK normos reglamentuoja, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

11. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinė skundą motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. sausio 19 d. nutartis, kuria Institucijos 2022 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-15675-2022 pakeistas dalį pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinant S. Z. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 3 d., yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir tinkamai įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes.

12. Apygardos teismas sutinka su Institucijos išdėstytais argumentais, kad S. Z. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Vis dėlto tai nereiškia ir negali reikšti, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, taikydamas S. Z. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirdamas švelnesnę administracinio poveikio priemonę, visų pirma, atsižvelgė į tai ji padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tačiau vertino tai, kad šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis – 0,52 ± 0,01 promilės. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Įvertino ir S. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. tai, jog ji turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už tokio pobūdžio KET pažeidimus bausta nebuvo, daugiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už šį nusižengimą paskirtą baudą sumokėjo, byloje nėra kitų neigiamai ją charakterizuojančių duomenų. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog kaltę pripažino, dėl savo poelgio gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad S. Z. išklausė 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą. Teismas pažymėjo, kad ji su šeima gyvena Klaipėdos rajone, gyvenamoji vieta nuo miesto centro nutolusi apie 16 km, ji praktiškai viena rūpinasi šeimos reikalais, nepilnamete mokyklinio amžiaus dukra, veža ją į ugdymo būrelius bei gydymo įstaigas Klaipėdos mieste, jos vyras dirba užsienyje. Apygardos teismo vertinimu, nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina administracinėn atsakomybėn patrauktos S. Z. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėja nėra susiformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad S. Z. padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančių ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių duomenų visuma suteikia pagrindą jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Institucijos apeliacinio skundo motyvais, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, netinkamai įvertino visas aplinkybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai individualizavo nuobaudą ir nepagrįstai taikė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundą išnagrinėjęs teismas teisingai taikė įstatymo nuostatas, rėmėsi suformuota teismų praktika bei tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, todėl pagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpino S. Z. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas teisingai konstatavo, kad S. Z. anksčiau nėra padariusi šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, gyvena Klaipėdos rajone, praktiškai viena rūpinasi šeimos reikalais, nepilnamete mokyklinio amžiaus dukra, veža ją į ugdymo būrelius bei gydymo įstaigas Klaipėdos mieste, nes jos vyras dirba užsienyje. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas, jai nustatytas 0,52 promilės girtumas, o tai rodo, jog girtumas buvo nežymiai viršijantis ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus į bylą pateiktus duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas švelninti S. Z. paskirtą administracinio poveikio priemonę, o sutrumpinta iki trijų mėnesių administracinio poveikio priemonė vis vien atitiktų ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principus, teisingumo ir protingumo reikalavimus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

15. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams, kai kartu skiriamas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieniems) metams, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus. Atsižvelgiant į S. Z. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, ji vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, ir tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį.

16. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, ją naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė