- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-540-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00164-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. Š.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutarties L. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. Š. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 19 d. 03.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilės neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs L. Š. skundą, sprendė, kad jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar šios administracinio poveikio priemonės neskirti, pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių KET pažeidimų, L. Š. anksčiau baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato nutarimą paliekant paskirtą 800 Eur baudą, tačiau paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, negu 12 mėnesių, terminui.
3.1. Skunde apeliantas pažymi, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino pilnai ir šis įvykis yra didelė pamoka. Suprato administracinio nusižengimo neigiamas pasekmes, kadangi šiuo metu yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. negali tinkamai rūpintis savo senele, apsunkintas buičiai reikalingų produktų gabenimas, negali automobiliu vykti į objektus atlikti statybos darbus. Dėl padaryto nusižengimo labai išgyvena, gėda prieš artimuosius bei pažįstamus. Sukelti suvaržymai ir pasekmės, dvasinė būsena, paveikė taip, kad yra ryžtingai pasiruošęs laikytis įstatymų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti kitiems pavojaus ir būti drausmingu vairuotoju.
3.2. Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad nors padarytas nusižengimas nėra pateisinamas, jis neįvertino visų galimų pasekmių, tačiau nuoširdžiai pareiškia, kad tai buvo įvykis, pakeitęs ji gyvenimą. Jis pasielgė neapgalvotai, neteisėtai, tačiau šį pažeidimą padarė visiškai nesąmoningai, pagrįstai tikėdamasis, kad alkoholio matuokliu nebus nustatyta leidžiamą ribą viršijanti alkoholio koncentracija. Draugei pasidarė negera, paprašė parvežti ją namo ir jis, pasitikrinęs neblaivumą pažįstamo turėtu alkotesteriu, kuris rodė 0,28 promiles, važiavo. Važiuodamas nesijautė apsvaigęs, išgerto alkoholio kiekis nebuvo didelis, neblaivumo simptomų nejautė ir buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti nepažeisdamas įstatymų. Sustabdžiusiems pareigūnams iš karto pasakė, kad neseniai vartojo alų, buvo patikrintas alkotesteriu ir nustatytos 0,44 promilės.
3.3. Skunde pažymima, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra išskirti nusižengimai, kuriuos padarius minėtas straipsnis negali būti taikomas. Šiuo atveju apeliantui, kaip individualiai dirbančiam, vien paskirta 800 Eur bauda yra daugiau nei pakankamai griežta nuobauda. Apeliantas nėra piktybinis pažeidėjas, per daugiau kaip 10 metų yra padaręs kelis KET pažeidimus, tačiau niekuomet nevairavo neblaivus. Yra doras, dirbantis jaunuolis, teigiamai charakterizuojamas seniūnijoje, prižiūrintis savo ligotą močiutę. Po nusižengimo padarymo savo iniciatyva išklausė ir yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Teismas šiuo atveju tik formaliai atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, tačiau neįvertino kitų svarbių skunde nurodytų aplinkybių. Padarytas administracinis nusižengimas, nors ir šiurkštus, neigiamų pasekmių nesukėlė, nusižengimas padarytas atsitiktinai, o ne siekiant išreikšti antivisuomenines nuostatas ar neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Apeliantas turėjo pagrindą tikėtis, kad neblaivumas neviršys leistinos normos, nes buvo išgėręs tik dvi skardines alaus, vairavimas nebuvo pavojingas, sustabdytas pareigūnų buvo ne dėl pavojingo ar kitaip dėmesį atkreipiančio vairavimo, o vykdant prevencines priemones. Apelianto manymu, paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių sukeltų neproporcingai didelius nepatogumus, susijusius tiek su šeimos narių gerove, tiek su individualia ūkine veikla, gyvenimo kokybe ir nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė apelianto atžvilgiu.
Atsiliepimas
4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko atsiliepime prašoma Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
L. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, prašant jį trumpinti. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo aspektu.
6. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.).
7. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs L. Š. skundo argumentus, konstatuoja, kad vertinamu atveju yra pagrindas L. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir nustatant trumpesnį, nei numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, šios priemonės terminą.
9. Vertinamu atveju atsižvelgtina į tai, kad L. Š. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo fakto savo kaltės neginčijo, gailėjosi, neblaivumo patikrinimo nevengė, pripažino aplinkybę, kad vartojo alkoholinius gėrimus (išgėrė dvi skardines alaus), dalį paskirtos baudos jau sumokėjo dar iki apylinkės teismo nutarimo priėmimo (bauda sumokėta 2020 m. spalio 4 d.). Įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Praeityje L. Š. už vairavimą esant neblaiviam ar kitus nusikaltimus neteistas. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus fiksuota, kad L. Š. administracine tvarka baustas, tačiau už itin šiurkščius pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nebaustas – L. Š. du kartus baustas už greičio viršijimą, vieną kartą už vairavimą neprisisegus saugos diržo ir vieną kartą už tai, kad neatvyko į Karinę medicinos ekspertizės komisiją. Už šiuos nusižengimus skirtas baudas L. Š. yra sumokėjęs. Informacija apie padarytus pažeidimus rodo, kad L. Š. nėra išimtinai drausmingas vairuotojas, tačiau priešingai, negu nurodyta apylinkės teismo nutartyje, ši informacija neteikia pagrindo manyti, kad L. Š. yra linkęs įstatymų reikalavimų nepaisyti asmuo.
10. Be to, L. Š. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, itin nežymiai viršijęs įstatymo leistiną normą (įvertinus alkotesterio paklaidą – 0,01 promilės, nustatytas 0,43 promilės, t. y. vos 0,03 promilės, viršijantis įstatymo leidžiamą normą), reali žala asmenims ar turtui nepadaryta. Svarbia aplinkybe šiuo atveju laikytina ir tai, kad nusižengimas buvo padarytas L. Š. sąžiningai klydus dėl savo galėjimo vairuoti transporto priemonę nepažeidžiant KET. L. Š., kaip minėta, neneigė, kad vartojo alkoholį (gėrė alų), tačiau paaiškino ir tai, kad prieš sėsdamas už vairo, pasitikrino pažįstamo A. M. turėtu alkotesteriu, šis rodė 0,28 promiles, pats nesijautė apsvaigęs, jokių apsvaigimo požymių nejautė ir šie paaiškinimai objektyviais įrodymais nėra paneigti. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. patvirtino L. Š. nurodytas aplinkybes dėl pasitikrinimo alkotesteriu, o iš 2020 m. liepos 19 d. tarnybinio pranešimo, teismo posėdyje duotų liudytojos R. N. paaiškinimų matyti, kad pareigūnai apie tai, kad vairuotojas gali būti neblaivus, sprendė tik iš nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, vairuotojas vizualiai neatrodė neblaivus. Šių aplinkybių teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nevertino, nors jos yra reikšmingos sprendžiant dėl padaryto nusižengimo pavojingumo.
11. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti pažeidėjo asmenybę ir spręsti, ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju L. Š. vertinamas kaip teigiama asmenybė, tokį vertinimą patvirtinta aukščiau aptarti duomenys bei teigiama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno charakteristika, kitų neigiamai asmenį charakterizuojančių asmenį duomenys nebuvimas (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba), o padarytas administracinis nusižengimas, nors ir yra vienas iš šiurkščiausių KET pažeidimų, negali būti laikomas L. Š. tendencingo teisei priešingo elgesio pasekmė.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumo pagal padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, todėl teisingumo principas užtikrinimas būtent tinkamu, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, pagrįstu nuobaudos individualizavimu. Vertinamu atveju teismas padarė išvadą, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas yra teisinga ir proporcinga poveikio priemonė, būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, tačiau tokios išvados nepagrindė visapusišku ir išsamiu su padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu bei L. Š. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, vertinimu, dėl to nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.
13. Apygardos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti L. Š. pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą, šios administracinio poveikio priemonės terminą. Atsižvelgiant į tai, L. Š. apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiama nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
L. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti L. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.