Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3644-503/2018 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei A. N. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. N. jos naudai 368,25 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės Mazda 2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2017 m. rugpjūčio 4 d. gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininke pripažinta automobilio Mazda vairuotoja-atsakovė A. N. pasišalino iš įvykio. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką dėl automobilio Nissan sugadinimų, todėl ji įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė įrodinėjo, kad nenubaudimas už pasišalinimą administracine tvarka yra teisiškai nereikšmingas pagal pareikštą ieškinį, t. y. nors atsakovė nenubausta administracine tvarka už pasišalinimą, tačiau nutarimas dėl administracinio nusižengimo patvirtina, kad buvo nustatyta, jog atsakovė nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Atsakovė suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir ji padarė administracinį nusižengimą, tačiau nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos.

3. Atsakovė A. N. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. 10.00 val., gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ji, vairuodama automobilį Mazda, kliudė stovintį automobilį Nissan. Kadangi nepajautė, kad kliudė automobilį Nissan, iš įvykio vietos nesustodama nuvažiavo. Apie šį eismo įvykį ji sužinojo sekančią dieną, kai jai paskambino kliudyto automobilio savininkas. Ji nuvyko į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, nes norėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Policijoje, peržiūrėjus vaizdo įrašą, buvo matyti, kad jos vairuojamas automobilis Mazda įvykio dieną bei valandą, pravažiuoja greta automobilio Nissan, bet eismo įvykio faktas neužfiksuotas. Policijoje, įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir automobilio Mazda išorinį vaizdą, buvo konstatuota, kad ji 2017 m. rugpjūčio 4 d. 10.00 val., gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Mazda, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Už šį pažeidimą jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalimi, paskirta administracinė nuobauda. Įvykio dieną jos automobilis buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale, todėl ieškovė išmokėjo 368,25 Eur draudimo išmoką dėl Nissan sugadinimų. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, ištyrę eismo įvykio aplinkybes ir nustatę, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, nebuvo jokių objektyvių duomenų, jog po įvykusio eismo įvykio ji būtų tyčia siekusi išvažiuoti, vengti administracinės atsakomybės, jai skyrė nuobaudą ne už pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), o už pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (KET pažeidimai, išskyrus ANK kodekse numatytuosius), todėl teigė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė įrodinėjo, kad ji autoįvykio nepajuto, nesutiko, kad tyčia atliko autoįvykį ir pasišalino, tačiau pripažino, kad nesilaikė atstumo, saugumo ir dėl to kliudė stovintį automobilį, taip pat sutiko dėl žalos atlyginimo dėl apgadinto veidrodėlio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės A. N. ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai priteisė 368,25 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (368,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje atsakovė dėl eismo įvykio buvo pripažinta kalta, padariusi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, o ne ANK 426 straipsnyje „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“ numatytą nusižengimą. Tačiau teismas spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, neturėjo pagrindo nagrinėjamoje byloje daryti išvadą, jog atsakovė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vykdydama teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad taikant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu, todėl yra svarbu nustatyti, ar atsakovė suvokė susidariusią situaciją.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, atsakovė buvo pripažinta kalta dėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio sukėlimo, priimto nutarimo atsakovė neginčijo, pripažino, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą transporto priemonę, tačiau nesutiko, kad iš įvykio vietos pasišalino, taip pat, jog padarė kairės pusės galinio sparno, galinių ir priekinių durelių sugadinimus, sutiko tik su veidrodžio sugadinimu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad kairės pusės galinis sparnas, galinės ir priekinės durelės, veidrodis apgadinti 2017 m. rugpjūčio 4 d. eismo įvykio metu.

7. Teismas, įvertinęs automobilio Nissan apgadinimo mastą, važiavimo automobiliu Mazda greitį, atsakovės vairavimo patirtį, tai, jog eismo įvykį mačiusiai liudytojai buvo akivaizdu, jog užkliudyta stovinti transporto priemonė, padarė išvadą, kad tokioje situacijoje atidus ir rūpestingas vairuotojas turi suvokti susidariusią situaciją. Teismas sprendė, kad atsakovė suvokė, jog jos automobilis Mazda kliudė kitą automobilį, ji turėjo patikrinti, ar jam nepadarė žalos, jei taip, kreiptis į policiją ar ieškoti automobilio savininko, kaip to reikalauja Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir KET 222 punktas, tačiau atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos.

8. Teismas sprendė, kad atsakovė po eismo įvykio nesustojo, neiškvietė policijos ir nuvažiavo, tokiu būdu pažeidė KET 222 punktą, kas suponuoja atsakomybę pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pripažinus jos kaltę dėl neatsargumo. Teismas nurodė, kad taikant Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė A. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Apie eismo įvykį sužinojo tik sekančią dieną, nuvykus į policijos komisariatą. Pareigūnai nustatė, jog jos automobilis nėra apgadintas, pakreiptas tik dešinės pusės automobilio veidrodėlis. Atsakovė, kitą automobilį kliudydama tik šoniniu veidrodėliu, visiškai nepajuto kontakto, todėl nebuvo pagrindo pripažinti tyčinį pasišalinimą iš įvykio vietos. Dėl šių aplinkybių nebuvo surašytas ir protokolas pagal ANK 426 straipsnį. Atsakovei buvo surašytas protokolas ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, vadovaujantis ANK 417 straipsnio 8 dalimi, kadangi ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui.

1.2. Tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri buvo išnagrinėta Marijampolės AVPK, tiek nagrinėjant civilinę bylą teisme nustatyta, kad atsakovė iš viso apie eismo įvykį nežinojo, t. y. ji iš eismo įvykio vietos išvyko nežinodama apie apgadintą kitą transporto priemonę ir įstatymo nustatytos pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai bei nepasišalinti iš įvykio vietos ji nevykdė ne dėl savo kaltės. Atsakovė nesuprato, nejautė ir nesuvokė, kad jos automobilis Mazda kliudė kitą automobilį, todėl negalėjo patikrinti, ar ji nėra padariusi žalos bei negalėjo kreiptis į policiją ar ieškoti automobilio savininko.

1.3. Nagrinėjant civilinės atsakomybės klausimą, net ir pripažinus tyčinę kaltės formą, kaip būtinąją taikyti Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, turi būti vadovaujamasi tikimybių pusiausvyros principu. Pagal teismų praktiką, vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, ar vairuoto galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą (kontaktą), suvokti padarytą turtinę žalą.

10. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į atsakovės A. N. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Vien tai, kad atsakovė nebuvo nubausta administracine tvarka už nepasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nereiškia, kad ir civilinis ieškinys turi būti atmestas. Tokia pozicija grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015.

2.2. Civilinei atsakomybei taikyti nėra būtina įrodyti asmens tyčinius veiksmus. Civilinėje teisėje skiriamas neatsargumas į paprastą ir didelį neatsargumą. Būtent nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad yra būtina nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti vairuotojo neatsargumą, t. y. būtina nustatyti, ar vairuotojas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymima, kad sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, asmens veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

2.3. Nors atsakovė nebuvo nubausta administracine tvarka už pasišalinimą, tačiau nutarimas dėl administracinio nusižengimo patvirtina, kad buvo neginčijamai nustatyta, jog ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Taip pat nurodyta, kad atsakovė pripažino padariusi administracinį nusižengimą.

2.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias bei procesines teisės normas ir kasacinio teismo praktiką. Be to, tokios pačios praktikos laikosi ir kiti teismai analogiško pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-464-555/2017; Šiaulių apygardos teismas civilinėse bylose Nr. e2A-824-368/2016, e2A-22-856/2017; Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-280-280/2015; Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-79-345/2018).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011).

13. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar transporto priemonės valdytoja tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jos kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykio aplinkybes, jog atsakovė, važiuodama automobiliu Mazda, pravažiuodama pro stovintį automobilį Nissan, įbrėžė jo kairės pusės galinį sparną, galines ir priekines duris bei numušė veidrodžio dangtį, t. y., kad nukentėjusio asmens automobilio apgadinimai prasidėjo nuo kairės pusės galinio sparno ir tęsėsi per kairės pusės galines bei priekines duris ir pasibaigė kairės pusės veidrodžio dangčio numušimu, įbrėžimo intensyvumą, taip pat tai, kad pačios atsakovės vairuotos transporto priemonės Mazda dešinės pusės veidrodis buvo pažeistas – palenktas, automobilio Mazda greitį, sprendė, kad atsakovė turėjo galimybę suvokti apie padarytą žalą.

15. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad ji nejautė ir nesuvokė, kad jos automobilis Mazda kliudė kitą automobilį, be to įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatavus, kad ji-apeliantė administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nėra pagrindo ir regresiniam ieškiniui.

16. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant apeliantės atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jos veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

17. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto sprendžiant dėl atsakovės administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad apeliantė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, vykdydama teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotoja turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė turėjo suvokti susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko jos vairuojamo automobilio kontaktas su kitu objektu. Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti duomenys apie padarytos kitos transporto priemonės apgadinimų mąstą, pobūdį, taip pat ir apeliantės vairuojamai transporto priemonei padaryti pažeidimai.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės vairuojamos transporto priemonės greitis įvykio metu nebuvo didelis, apeliantė važiuodama siaura gatve įvykio metu kliudė bei apgadino ne tik stovinčią transporto priemonę, bet ir pažeidė savo vairuojamą transporto priemonę. Asmuo, stebėjęs automobilių kontakto momentą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad automobilio Mazda vairuotojai, prasilenkiant su stovinčia transporto priemone, buvo įbrėžtas visas stovinčios mašinos šonas, nudaužtas veidrodis. Įvykį stebėjusio asmens vertinimu, atsakovės vairuojamo automobilio greitis, atliekami manevrai bei kontakto su apgadinta transporto priemone apimtis, buvo pakankami suvokti, kad įvyko galimas kontaktas su kita transporto priemone. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija aplinkybių, kad sukėlė eismo įvykį, šios aplinkybės nustatytos ir administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje apeliantei buvo skirta nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, tačiau tai, kad apeliantei nebuvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnyje numatytus pažeidimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė įvykus įvykiui tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, kitų civilinėje byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad apeliantė turėjo suvokti, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), tačiau nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, t. y. su kuo įvyko susidūrimas, ar nebuvo apgadintas kitų asmenų turtas, ir po kontakto su kita transporto priemone nesustojusi pasišalino iš eismo įvykio vietos. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad apeliantė suvokė, jog važiuodama kliudė kitą objektą, spręstina, kad ieškovė turėjo pagrindą reikšti ieškinį apeliantei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinį tenkino.

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, materialiosios teisės normas reglamentuojančias draudiko, išmokėjusio nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką už eismo įvykio metu padarytą žalą, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš apdrausto civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu asmens pagrindus ir sąlygas, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. spalio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 178 straipsnis, CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21. Atmetus apeliantės A. N. apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų atlyginimo ieškovei nespręstina (CPK 98 straipsnis).

22. Kadangi atsakovei A. N. nagrinėjamoje byloje yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, dėl ko, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl dėl apeliacinės instancijos teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų atlyginimo valstybei iš atsakovės nespręstina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.